Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Jūratės Varanauskaitės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovui UAB „Agregatas“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo ir pagal atsakovo UAB „Agregatas“ priešieškinį ieškovui R. O. dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. O. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-11-15 sprendimą Nr. DGKS-5147 darbo byloje Nr. APS-36-17312, priteisti jam iš UAB „Agregatas” 116,74 EUR (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, 4587,36 EUR (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir po 35 EUR (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2016 m. vasario mėn. gavęs iš darbo biržos pasiūlymą įsidarbinti pas atsakovą 2016-03-03 susisiekė su įmonės vadovu, kuris jam nurodė 2016-03-07 atvykti į įmonę, 2016-03-07 jis susitiko su atsakovo vadovu, susitikimo metu atsakovo vadovas jam papasakojo apie objektus, paėmė jo duomenis darbo sutarties sudarymui, jis buvo priimtas į operatoriaus su smėliasrovės įranga pareigas, sutartas jo darbo užmokestis – 35 EUR per dieną atskaičius mokesčius. Nurodė, kad darbą 2016-03-07 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti apie 10.30 val., kartu pažymėdamas, kad darbo sutartį atsakovo vadovas žadėjo sudaryti ir atvežti jam pasirašyti 2016-03-08, tačiau to nepadarė. Teigė, kad aukščiau minėtame objekte išdirbo iki 2016-03-10 imtinai (4 dienas), 2016-03-10 atsakovo direktorius jam paaiškino, kad pinigai bus sumokėti atlikus visus darbus objekte, 2016-03-14 atsakovo direktorius negalėjo paaiškinti, kodėl darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, jam buvo paaiškinta, kad jis negali dirbti įmonėje, nes neturi reikiamos vairuotojo pažymėjimo kategorijos, suteikiančios teisę vairuoti smėliasrovės transportavimo autobusiuką. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1029-927/2016 atsakovo direktorių pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir skyrė jam 900 EUR baudą, šis nutarimas įsiteisėjo 2016-09-13. Teigė, kad siekdamas atgauti neišmokėtą darbo užmokestį kreipėsi į darbdavį žodžiu, tačiau darbdavys darbo užmokestį išmokėti atsisakė. Pabrėžė, kad darbo santykiai nutrūko 2016-03-14, tačiau visas sutartas darbo užmokestis – 140 EUR (4 d. d. x 35 EUR) atskaičius mokesčius jam nėra išmokėtas iki šiol, atsakovas 2017-01-11 jam sumokėjo tik 23,26 EUR, todėl atsakovo skola siekia 116,74 EUR (140 EUR – 23,26 EUR). Ieškovo paskaičiavimais už visą uždelstą atsiskaityti laiką ieškinio padavimo dieną jam priklauso 6 755 EUR, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2016-06-02 jis pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Elonika“, būdamas sąžiningas, šią sumą mažina iki 4 587,36 EUR.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti arba sumažinti kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki 121,41 EUR bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui buvo nurodyta, kad su juo darbo sutartis bus sudaryta tik tuomet, jei jis pateiks vairuotojo pažymėjimą. Teigė, kad ieškovas pats savo iniciatyva atliko nelegalų darbą, be atsakovo žinios buvo objekte ir dirbo apie tai darbdavio neinformavęs. Atsakovo teigimu, ieškovas negalėjo dirbti ir nedirbo po 8 val., o galėjo dirbti ne ilgiau kaip po 4 val., ne daugiau kaip 3 darbo dienas, todėl, atsakovo teigimu, ieškovo darbo užmokestis turėjo sudaryti 25,56 EUR neatskaičius mokesčių. Nurodė, kad ieškovas atsakovui savo atsiskaitomosios sąskaitos duomenų nepranešė, ieškovas neišdirbęs net mėnesio negali reikalauti neproporcingai didelio vidutinio darbo užmokesčio už neatsiskaitymo laiką. Teigė, kad adekvati sankcija už uždelsimo atsiskaityti laiką –121,41 EUR.

Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas pakeisti Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, priteisiant iš jo ieškovo naudai 25,56 EUR (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio, kurį jis jau yra sumokėjęs, likusioje dalyje ieškovo prašymą prašė atmesti arba sumažinti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydį iki 175 EUR neatskaičius mokesčių bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Jo įsitikinimu, Darbo ginčų komisija neturėjo jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam kompensaciją už uždelsimą išmokėti darbo užmokestį, darbo užmokestis nebuvo išmokėtas laiku dėl ieškovo kaltės, nes iki 2016-09-14 darbuotojas dėl konkrečios darbo užmokesčio sumos nesikreipė, nepranešė jokių duomenų už ką, į kokią banko sąskaitą ši suma turi būti išmokėta, skundžiamu sprendimu priteista 1 312,50 EUR dydžio kompensacija yra neadekvati sankcija, pažeidžianti proporcingumo, teisingumo, protingumo principus bei nesuderinama su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, kartu pažymėdamas, kad darbo santykiai su ieškovu truko ypač trumpą laiko tarpą (nepilnas 4 dienas), ieškovas nuo 2016-07-01 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Elonika“, gauna pajamas, todėl mano, kad, esant pagrindui, kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti sumažinta iki 175 EUR(neatskaičius mokesčių).

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad nesutinka su atsakovu dėl priteistinos kompensacijos mažinimo, nes atsakovas, nesudarydamas su juo darbo sutarties, prisiėmė dėl to galinčių kilti padarinių riziką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo R. O. (R. O.) ieškinį patenkino iš dalies; atsakovo UAB „Agregatas“ priešieškinį patenkino iš dalies; pripažino, kad ieškovas R. O. nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai dirbo pas atsakovą UAB „Agregatas“ operatoriumi darbui su smėliasrovės įranga; pakeitė DGK 2016-11-15 sprendimą Nr. DGKS-5147 darbo byloje Nr. APS-36-17312 – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Agregatas“ 116,74 EUR darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai, 600 EUR vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai ir po 35 EUR vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos einančios po teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu R. O. (R. O.) dienos bei 450 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui UAB „Agregatas“ iš ieškovo R. O. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1029-927/2016, pripažino ieškovo dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo 2016-03-07 10.30 val. iki 2016-03-10 imtinai nelegaliu darbu. Teismas įvertinęs viešojoje erdvėje nagrinėjamu laikotarpiu patalpintus skelbimus, kuriuose kitos įmonės ieško operatorių darbui su smėliasrovės įranga, nustatė, kad operatoriams darbui su smėliasrovės įranga darbo užmokestis svyruoja nuo 40 EUR iki 70 EUR neatskaičius mokesčių per dieną, todėl ieškovo nurodomas su darbdaviu sutartas 35 EUR atskaičius mokesčius per dieną darbo užmokestis atitinka tokio pobūdžio darbo apmokėjimo vidurkius. Teismas padarė išvadą, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo sutarusios dėl 35 EUR neatskaičius mokesčių per dieną darbo užmokesčio ir konstatavo, kad darbdavys su darbuotoju buvo sutarę dėl 35 EUR atskaičius mokesčius per dieną darbo užmokesčio, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 116,74 EUR (140 EUR (4 d. × 35 EUR) – 23,26 EUR (el. b. t. I, b. l. 159)) atskaičius mokesčius darbo užmokesčio, vietoj Darbo ginčų komisijos nurodyto išieškoti 131,25 EUR neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad darbdavys su darbuotoju iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs už darbo laikotarpį (4 dienas), darbdavys darbuotojui tik 2017-01-11 pervedė 23,26 EUR dalį darbo užmokesčio (el. b. t. I, b. l. 159), nors teismo aukščiau konstatuota, kad turėjo būti sumokėta 140 EUR atskaičius mokesčius darbo užmokesčio suma. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju darbdavys pagal DK 141 str. 1 d., 2 d., 177 str. 1 d. nuostatas su darbuotoju turėjo atsiskaityti 2016-03-14, kadangi į bylą nepateiktas joks šalių sudarytas susitarimas dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Darbdavys, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atsakingumo reikalavimai, su juo susitikęs 2016-03-14, nesiaiškino, kokiu būdu jam išmokėti darbo užmokestį, nesiekė to padaryti net ir ieškovui reiškiant tokį prašymą, ką patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime užfiksuoti duomenys ir turėdamas pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju vien tik dėl savo aplaidaus ir neatsakingo elgesio sau prisiėmė kylančias neigiamas pasekmes. Teismas sprendė, kad byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas bei nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku, todėl atsakovui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas su ieškovu iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs, 23,26 EUR sumą sumokėjo tik 2017-01-11 (el. b. t. I, b. l. 159), tai yra, jau iškeltai bylai teisme, atsižvelgęs į ieškovui neišmokėtos sumos dydį, į ieškovo dirbtą itin trumpą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, į tai, kad byloje įrodymų apie prastą įmonės finansinę padėtį nėra, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, aplinkybę, kad ieškovas nuo 2016-06-02 dirba ir gauna darbo užmokestį, laikė, kad tiek viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką, tiek Darbo ginčų komisijos skundžiamu sprendimu nurodyta išieškoti 1 312,50 EUR (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, todėl Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo pakeitė. Teismo įsitikinimu, 600 EUR (atskaičius mokesčius) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai yra pakankama ir adekvati nagrinėjamoje situacijoje, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 600 EUR (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai. Taip pat teismas priteisė ieškovui iš atsakovo po 35 EUR (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisti 4587,36 EUR dydžio kompensaciją už delsimą atsiskaityti su ieškovu ją skaičiuojant nuo dienos kai tarp šalių nutrūko darbo teisiniai santykiai iki ieškinio teismui pateikimo dienos; likusioje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą. Ieškovo vertinimu nagrinėjamu atveju nebuvo deramai apgintos jo kaip darbuotojo, t. y. ekonomiškai bei socialiai silpnesnės šalies interesai, kadangi ieškovui buvo priteista žymiai mažesnė kompensacija negu numato įstatymas. Teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamos kompensacijos sumą iki 600 EUR, dėl to realiai LR DK 141 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos paskirtis nebuvo įgyvendinta. Pažymi, kad priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui. Ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovui pateikė, jo vertinimu, adekvatų bei pagrįstą kompensacijos skaičiavimą, t. y. ieškovas reikšdamas ieškinį, pripažino, jog visa jam pagal įstatymą priklausanti kompensacija yra per didelė dėl to ieškovas reikalavimą priteisti jam pagal įstatymą (LR DK 141 str. 3 d.) priklausančią kompensaciją sumažino remdamasis savo paties supratimu bei skaičiavimais, kuriuos išdėstė ieškinyje. Ieškovo vertinimu, teismas spręsdamas priteistinos kompensacijos klausimą atsižvelgė tik į vieną aplinkybę, t. y. į trumpalaikius darbo santykius, neįvertinęs kitų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip pats teismas ir nurodė savo sprendime atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė tik jau esant pradėtai bylai apylinkės teisme (sumokėjo 23,26 EUR), kas paties teismo, kaip ir ieškovo vertinimu, nėra laikoma reikšminga teisine aplinkybe mažinti kompensacijai. Ieškovo vertinimu, jam priteistinos kompensacijos dydžiui nustatyti taip pat yra labai svarbu įvertinti atsakovo elgesį tarp šalių nutrūkus darbo teisiniams santykiams. Atsakovas nesudarė su ieškovu darbo sutarties, prisiėmė dėl to galinčių kilti padarinių riziką. Taip pat iš ieškovo pateikto atsakovo turto balanso yra matoma, jog atsakovas vykdo veiklą pelningai. Tuo tarpu pažymi, kad ieškovui jo uždirbti 140 EUR buvo gyvybiškai reikalingi pragyvenimui bei jo turimo nepilnamečio vaiko išlaikymo mokėjimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo priteistos kompensacijos sumos dydžio nepagrindė jokiais objektyviais skaičiavimais.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, tinkamai įvertinęs visas nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes. Pažymi, kad šalims darbo santykiuose būnant 4 dienas 1312,50 EUR kompensacijos priteisimas yra neadekvačiai didelis ir neatitinkantis protingumo ir proporcingumo principų. Atsakovas geranoriškai įvykdė teismo sprendimą jau kitą dieną. Pažymi, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu laiku, nes atsakovas nepranešė savo atsiskaitomosios sąskaitos duomenų. Vertinant kompensacijos dydį svarbu ir tai, kad ieškovas nuo 2016-07-01 įsidarbino UAB „Elonika“, kur už darbą gauna pajamas, todėl priteisti net 1312,50 EUR dydžio kompensaciją yra akivaizdžiai neproporcinga ir neprotinga sankcija. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime matematiškai nėra apskaičiuota apeliantui priteista kompensacijos suma nereiškia, kad ši suma nebuvo apskaičiuota ir pagrįsta, atsižvelgiant ir į teismo sprendimą priimančio teismo vidinį įsitikinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai dirbo pas atsakovą UAB „Agregatas“ operatoriumi darbui su smėliasrovės įranga. Šalys susitarė dėl 35 EUR atskaičius mokesčius per dieną darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neatsiskaitė su darbuotoju ir priteisti iš atsakovo 116,74 EUR darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai, 600 EUR vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 imtinai ir po 35 EUR vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos einančios po teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos bei 450 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistas 600 EUR vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Prašo priteisti iš atsakovo 4587,36 EUR dydžio kompensaciją už delsimą atsiskaityti su ieškovu ją skaičiuojant nuo dienos, kai tarp šalių nutrūko darbo teisiniai santykiai iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino kompensacijos dydį, teismas savo skaičiavimų nepagrindė jokiais argumentais bei objektyviais skaičiavimais. Ieškovo vertinimu, kompensacijos dydis gali būti sumažintas tik išskirtiniais atvejais, tačiau teismas nevertino turinčių reikšmę šiai bylai aplinkybių.

DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Šis atsiskaitymas yra vykdomas DK 206 straipsnyje nustatyta tvarka, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.), visos darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

Aiškindamas šias Darbo kodekso nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo, ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, o atsakovas neginčija, kad laiku su ieškovu atsiskaityta nebuvo. Iš bylos medžiagos taip pat nenustatyta, kad dėl neatsiskaitymo buvo kaltas ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbdavys žinojo darbuotojo gyvenamąją vietą, telefono numerį, be kita ko, ieškovas ir atsakovas buvo susitikę jo paskutinę darbo dieną. Todėl atsakovas laiku neatsiskaitęs su darbuotoju savo veiksmais prisiėmė DK 141 str. 3 d. numatytų padarinių atsiradimo riziką.

Pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, uždelsė atsiskaityti su ieškovu, todėl darbdavys turi pareigą sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016-03-11 iki 2017-02-06 (DK 141 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes (atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio dalį, darbo trukmę, į neatsiskaitymo laikotarpį, į tai, kad byloje įrodymų apie prastą įmonės finansinę padėtį nėra, bylos nagrinėjimo trukmę, aplinkybę, kad ieškovas nuo 2016-06-02 dirba ir gauna darbo užmokestį), ieškovui DGK priteistą sumą už uždelstą atsiskaityti laiką sumažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo nustatyta proporcija, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, yra teisinga ir neprieštarauja suformuotai teisminei praktikai darbo bylose bei nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ieškovas pas atsakovą išdirbo tik keturias dienas, kas laikytina trumpa darbo trukme, ieškovas nuo 2016-06-02 įsidarbino kitoje įmonėje ir gauna darbo užmokestį, atsakovas ieškovui pasikreipus į teismą sumokėjo dalį darbo užmokesčio, o po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jau kitą dieną dalį jo įvykdė ir pervedė į ieškovo sąskaitą 966,74 EUR. Be kita ko, iš atsakovo finansinių duomenų matyti, kad atsakovas pastaraisiais metais dirba nuostolingai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija darbuotojui yra proporcinga darbdavio pažeidimui už kurį yra skiriama. Vien ta aplinkybė, kad kompensacijos dydis nėra apskaičiuotas matematiškai, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką yra adekvati pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas UAB „Agregatas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad patyrė 450 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo išlaidas patvirtina dokumentai, jos neviršija rekomenduojamų dydžių. Todėl atsakovo prašymas tenkinamas išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovo R. O..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo R. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Agregatas“, įmonės kodas 120129085, iš ieškovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.