Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. O. (R. O.), jo atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas” atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas” direktoriui Viktorui Dijančukui (Viktor Dijančuk), advokatei Jūratei Matonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. (R. O.) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agregatas” dėl sprendimo pakeitimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas” priešieškinį ieškovui R. O. (R. O.) dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-08-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo direktorių Viktorą Dijančuką (Viktor Dijančuk) pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. dėl ieškovo nelegalaus darbo įmonėje, ir skyrė jam 900 Eur baudą (el. b. t. I, b. l. 29–32), ieškovas 2016-10-03 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš atsakovo (el. b. t. I, b. l. 78–81), Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo prašymą iš dalies: iš atsakovo ieškovo naudai nurodė išieškoti 131,25 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. kovo mėn. ir 1 312,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (el. b. t. I, b. l. 23–28), atsakovas ieškovo atstovui advokatui 2017-01-11 bankiniu pavedimu pervedė 23,26 Eur ieškovo darbo užmokestį (el. b. t. I, b. l. 159).

DK 10¹ str. 2 d. nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Pagal DK 98 str. 1 d., nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; <...>; pagal DK 98 str. 3 d., nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal šio Kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką) <...>.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; DK 141 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Dėl nelegalaus darbo

Pažymėtina, kad pagal DK 98 str. 1 d. 1 p., situacija, kai darbas atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant ar prižiūrint, darbuotojas paklūsta darbdavio nustatytai tvarkai, yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, kvalifikuojama kaip nelegalus darbas. Nustačius nelegalaus darbo faktą, kyla dvejopos pasekmės: sprendžiamas darbdavio ar jo įgalioto asmens, leidusio dirbti nelegaliai, atsakomybės klausimas įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.) bei atsiranda darbdavio pareiga nelegaliai dirbusiam asmeniui sumokėti atlyginimą už darbą (DK 98 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius Viktoras Dijančukas (Viktor Dijančuk) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir jam paskirta 900 Eur bauda (el. b. t. I, b. l. 29–32). Aukščiau nurodytame nutarime teismas konstatavo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016-03-07 10.30 val. iki 2016-03-10 dirbo nelegaliai Viktoro Dijančuko (Viktor Dijančuk) vadovaujamos įmonės darbo pagal rangos sutartį objekte, įmonės direktorius Viktoras Dijančukas (Viktor Dijančuk) pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. (el. b. t. I, b. l. 29–32). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 p., įtvirtinančiu, jog nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines paskemes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), įvertinęs nustatytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįsta ieškovo dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo 2016-03-07 10.30 val. iki 2016-03-10 imtinai nelegaliu darbu. Teismas pažymi, kad tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo vadovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ieškovas į darbą pas atsakovą 2016-03-07 atvyko apie 8 val. ryto, buvo derinamos darbo sutarties sudarymo sąlygos, pats atsakovo vadovas nurodė, kad po darbo sutarties sąlygų suderinimo apie 9.30 val. ieškovui buvo duota užduotis (el. b. t. I, b. l. 29–32), ieškovo teigimu, atvykus brigadininkui ir pajungus techniką, jis apie 10.30 val. pradėjo dirbti (el. b. t. I, b. l. 29–32), todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas pavestą jam darbą pradėjo dirbti tik apie 10.30 val. negali lemti išvados, kad nuo 8 val. iki darbų pradžios (apie 10.30 val.) ieškovo ir atsakovo dar nesiejo darbiniai teisiniai santykiai ir už tas valandas atsakovas su ieškovu neturėtų atsiskaityti, kadangi nuo 8 val. iki 10.30 val. tarp šalių susiklostę santykiai atitinka DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Visiškai pagrįstas ieškovo teiginys, jog jis į darbą atvyko 8 val. ryto, t. y. laiku, ir ne nuo jo priklausė, kad konkretų jam pavestą darbą jis pradėjo dirbti tik 10.30 val. Kartu teismas pažymi, kad Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog atitinkamos vairuotojo pažymėjimo kategorijos neturėjimas nekliudė atsakovui leisti keturias dienas ieškovui dirbti nelegaliai, todėl atsakovo teiginiai dėl ieškovo vairuotojo pažymėjimo neturėjimo reikšmės teismo aukščiau padarytoms išvadoms neturi.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotas nelegalaus darbo faktas ir nustatyta, kad sutartą atlikti darbą darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2016-03-07 10.30 val., iki to laiko (nuo 8 val. iki 10.30 val.) bendravo su įmonės vadovu dėl darbo sutarties sąlygų, pavestino jam atlikti darbo, todėl teismas konstatuoja, kad nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai šalis siejo darbiniai teisiniai santykiai pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, teismas konstatuoja nelegalų ieškovo darbą pas atsakovą nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai.

Dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016-02-19 skelbime nurodė ieškantis operatorių darbui su smėliasrovės įranga Vilniaus mieste komandiniam darbui pilnam darbo laikui nuo 8 val. iki 17 val., 40 val. per savaitę (toliau – skelbimas) (el. b. t. I, b. l. 99), atsakovo vadovas patvirtino, kad įmonei buvo reikalingas smėliuotojas darbui su mobilia smėliavimo įranga, į pokalbį dėl šio darbo atvyko ieškovas (el. b. t. I, b. l. 29–32). Ieškovo teigimu, jis su atsakovo vadovu sutarė dėl 35 Eur (atskaičius mokesčius) per dieną darbo užmokesčio ir 8 darbo valandų per dieną, jis išdirbo 4 darbo dienas po 8 val., todėl siekia 140 Eur (4 d. × 35 Eur) (atskaičius mokesčius) jam priteisimo iš darbdavio. Atsakovui 2017-01-11 pervedus 23,26 Eur darbo užmokesčio sumą (el. b. t. I, b. l. 159), ieškovas patikslino, kad siekia 116,74 Eur (140 Eur – 23,26 Eur) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio jam priteisimo iš darbdavio. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad ieškovas dirbo 3 darbo dienas po 4 val., todėl, jo teigimu, ieškovui priklauso 25,56 Eur (3 d. × 4 val. × 2,13 Eur) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, kurį jis ieškovui jau pervedė 2017-01-11, tuo tarpu Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime nurodė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavio 131,25 Eur (3 d. × 35 Eur × 26,25 Eur (35 Eur / 8 val. × 6 val.) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį (el. b. t. I, b. l. 23–28), tokio darbo užmokesčio dydžio išieškojimas netenkina nei vienos šalies.

Pabrėžtina, kad skelbime įmonė buvo nurodžiusi, jog ieško operatorių darbui su smėliasrovės įranga pilnam darbo laikui nuo 8 val. iki 17 val., 40 val. per savaitę (el. b. t. I, b. l. 99), atsakovo vadovas patvirtino, kad ieškovas atvyko į pokalbį dėl aukščiau nurodyto darbo (el. b. t. I, b. l. 29–32), įrodymų, kad įmonė buvo pakeitusi skelbime nurodytas sąlygas, nepateikė, vadinasi, skelbimo turinys atitinka ieškovo teiginį, jog jis įsidarbino ir dirbo pilną darbo dieną (po 8 val.), o ne pusę etato, kaip kad teigia atsakovas. Be to, aplinkybę, jog ieškovas dirbo po 8 val. per dieną patvirtina ir pats statybų verslo pobūdis ir jo esmė – jokia įmonė nesiektų įdarbinti ir nenurodytų darbuotojams dirbti nepilną darbo dieną, kadangi kiekvienos įmonės tikslas – pasiekti kuo didesnį pelną, todėl visiškai pagrįstas Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo teiginys, jog statybininkų įdarbinimas ne viso darbo laiko sąlygomis reikštų veikimą prieš ekonomikos dėsnius. Vien tai, kad, atsakovo teigimu, kitas atsakovo darbuotojas šaltkalvis V. S. dirbdavo po 4 val. ir nurodė kartais matęs ieškovą darbe, nepatvirtina atsakovo teiginio, kad ir ieškovas dirbo tiek pat kaip ir V. S., tuo labiau, kai ieškovo komandinis darbas vyko ne tik su V. S., bet ir su V. A., kaip kad nurodė ieškovas. Be to, V. S. Vilniaus rajono apylinkės teisme patvirtino, kad ieškovas dirbo smėliavimo darbus dvi ar tris dienas, ieškovas jam minėjo, kad dirba nelegaliai (el. b. t. I, b. l. 29–32), taigi, nors V. S. konkrečiai nurodyti ieškovo dirbtų dienų skaičiaus įmonėje negalėjo, tačiau patį nelegalaus darbo faktą keletą dienų patvirtino, nenurodė, kaip kad teigia atskovas, jog jis dirbo tik po 4 val. tomis dienomis, kai įmonėje dirbo ir ieškovas. Pabrėžtina, kad tiek darbo grafikas, tiek darbo laiko apskaitos žiniaraštis rengiamas išimtinai darbdavio, todėl remtis išskirtinai jais negalima, tuo labiau kai bylos aplinkybės suponuoja priešingas išvadas – ieškovo darbą įmonėje po 8 valandas per dieną. Įmonės vadovo teiginys, kad jis nepažįsta V. A. negali būti laikomas pagrįstu, kadangi byloje jau konstatuotas įmonės vadovo leidimas ieškovui dirbti nelegalų darbą, taip pripažinti įmonės vadovo nesąžiningi veiksmai, kas sąlygoja tokio įmonės vadovo visų paaiškinimų vertinimą kritiškai. Į bylą pateikti smėliasrovės skaitliuko rodmenys (el. b. t. I, b. l. 175–177) neleidžia identifikuoti, kad pateikti duomenys būtent tos smėliasrovės su kuria dirbo ieškovas, todėl nėra pagrindo jais remtis. Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, vien ta aplinkybė, kad ieškovas pavestą jam darbą pradėjo dirbti 2016-03-07 tik apie 10.30 val., o iki tol nuo pat ryto (8 val.) derino darbo sutarties sąlygas, pavestiną jam atlikti darbą su įmonės vadovu, negali lemti išvados, kad nuo 8 val. iki darbų pradžios (apie 10.30 val.) ieškovo ir atsakovo dar nesiejo darbiniai santykiai ir už tas valandas atsakovas su ieškovu neturėtų atsiskaityti, todėl nepagrįstai Darbo ginčų komisija laikė, kad 2016-03-07 ieškovas dirbo tik 6 val., o ne 8 val.

Akcentuojama, kad darbdaviui neįvykdžius DK 99 str. 3 d. nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, nepaskyrus atsakingo asmens darbuotojų darbui prižiūrėti ir kontroliuoti, jam tenka tokių pareigų neįvykdymo padarinių rizika, be to, pagal DK 10¹ str. 2 d., kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad ieškovas įmonėje nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai dirbo po 8 val. per dieną.

Teismas susipažinęs su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 29–32) pažymi, kad atsakovas teisingai pastebėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-22 nutarimu nebuvo neginčytinai nustatytos aplinkybės dėl to, jog ieškovas su atsakovu susitarė konkrečiai dėl 35 Eur per dieną mokėtino darbo užmokesčio, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas tik citavo ieškovo paaiškinimus, vertino teisinį santykį, ar tarp šalių 2016 m. kovo 7–10 d. buvo nelegalaus darbo požymių, tačiau darbo sutarties dėl darbo užmokesčio dydžio sąlygų aiškinimas ir vertinimas nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad darbo užmokesčio dydis yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu. Teismo vertinimu nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovo pozicija dėl darbo užmokesčio buvo nenuosekli, kadangi vien tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą dėl nelegalaus darbo ieškovas nurodė, jog sutarė su darbdaviu dėl 35 Eur per dieną darbo užmokesčio, o Darbo ginčų komisijai ir Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė, kad sutarė dėl 35 Eur atskaičius mokesčius per dieną darbo užmokesčio, nereiškia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui, neturėdamas pagrindo konkretizuoti ir to nedaręs, ieškovas turėjo omenyje 35 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį, kadangi jis paprasčiausiai nurodė 35 Eur per dieną sutartą darbo užmokestį, jo nekonkretizuodamas su mokesčiais ar atskaičius mokesčius. Priešingai, teismas pabrėžia, kad būtent atsakovo pozicija dėl ieškovo darbo užmokesčio buvo nenuosekli, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad 2016-03-14 tarp įmonės vadovo ir ieškovo įvyko poklabis, kurio metu įmonės vadovas ieškovui pasakė, kad buvo tartasi, jog pinigai bus sumokėti po darbų atlikimo (el. b. t. I, b. l. 29–32), atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2016-03-07 pokalbio su ieškovu metu jam buvo nurodyta, kad išbandymo laikotarpiu jam bus mokamas 350 Eur mėnesinis darbo užmokestis, teismo posėdžio metu atsakovo vadovas patvirtino atsiliepimo teisingumą, bet kartu nurodė, kad darbo užmokestis su ieškovu derinamas nebuvo, teigė, jog nei ieškovas klausė, nei jis jam nurodė, koks ieškovui pavestam darbui atlikti bus mokamas darbo užmokestis, kas patvirtina ne tik atsakovo vadovo parodymų nenuoseklumą, bet ir nelogiškumą – joks darbuotojas nepradėtų darbų įmonėje nesutaręs su darbdaviu dėl mokėtino darbo užmokesčio.

Teismas išsamiai įvertinęs viešojoje erdvėje nagrinėjamu laikotarpiu patalpintus skelbimus, kuriuose kitos įmonės ieško operatorių darbui su smėliasrovės įranga, nustatė, kad operatoriams darbui su smėliasrovės įranga darbo užmokestis svyruoja nuo 40 Eur iki 70 Eur neatskaičius mokesčių per dieną, todėl ieškovo nurodomas su darbdaviu sutartas 35 Eur atskaičius mokesčius per dieną darbo užmokestis atitinka tokio pobūdžio darbo apmokėjimo vidurkius. Vien tai, kad atsakovas nurodė, jog V. S. įmonėje dirbo už mažesnį darbo užmokestį, nesudaro pagrindo išvadai, kad ir ieškovas buvo įdarbintas tokiomis pačiomis sąlygomis, tuo labiau kai V. S. darbo sutartyje buvo nurodytos šaltkalvio pareigos (el. b. t. I, b. l. 100–102), o ieškovas dirbo operatoriaus su smėliasrovės įranga pareigose. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo sutarusios dėl 35 Eur neatskaičius mokesčių per dieną darbo užmokesčio ir konstatuoja, kad darbdavys su darbuotoju buvo sutarę dėl 35 Eur atskaičius mokesčius per dieną darbo užmokesčio, todėl yra pagrindas Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui iš atsakovo 116,74 Eur (140 Eur (4 d. × 35 Eur) – 23,26 Eur (el. b. t. I, b. l. 159)) atskaičius mokesčius darbo užmokesčio, vietoj Darbo ginčų komisijos nurodyto išieškoti 131,25 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio.

Pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, vadovaujantis DK 302 str. 1 d., keičiama Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo dalis, kuria nurodyta vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl 131,25 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio išieškojimo, nurodant vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl 116,74 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio išieškojimo.

Dėl uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog DK 141 str. 1 d. ir 3 d. nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai šalis siejo darbiniai teisiniai santykiai, konstatuotas nelegalaus darbo faktas, tačiau darbdavys su darbuotoju iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs už darbo laikotarpį (4 dienas), darbdavys darbuotojui tik 2017-01-11 pervedė 23,26 Eur dalį darbo užmokesčio (el. b. t. I, b. l. 159), nors teismo aukščiau konstatuota, kad turėjo būti sumokėta 140 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokesčio suma. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju darbdavys pagal DK 141 str. 1 d., 2 d., 177 str. 1 d. nuostatas su darbuotoju turėjo atsiskaityti 2016-03-14, kadangi į bylą nepateiktas joks šalių sudarytas susitarimas dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Darbdavys, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atsakingumo reikalavimai, pats patvirtinęs turėjęs ieškovo telefono numerį, gyvenamosios vietos adresą (el. b. t. I, b. l. 29–32), su juo susitikęs 2016-03-14, nesiaiškino, kokiu būdu jam išmokėti darbo užmokestį, nesiekė to padaryti net ir ieškovui reiškiant tokį prašymą, ką patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime užfiksuoti duomenys (el. b. t. I, b. l. 29–32), ir turėdamas pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju vien tik dėl savo aplaidaus ir neatsakingo elgesio sau prisiėmė kylančias neigiamas pasekmes, todėl visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad su ieškovu buvo neatsiskaityta dėl paties ieškovo kaltės. Pagal DK 141 str. 3 d. nuostatas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas bei nenustatyta darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo laiku, todėl atsakovui turi būti taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas su ieškovu iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs, 23,26 Eur sumą sumokėjo tik 2017-01-11 (el. b. t. I, b. l. 159), tai yra, jau iškeltai bylai teisme, atsižvelgęs į ieškovui neišmokėtos sumos dydį, į ieškovo dirbtą itin trumpą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, į tai, kad byloje įrodymų apie prastą įmonės finansinę padėtį nėra, bylos nagrinėjimo teisme trukmę, aplinkybę, kad ieškovas nuo 2016-06-02 dirba ir gauna darbo užmokestį, laiko, kad tiek viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką, tiek Darbo ginčų komisijos skundžiamu sprendimu nurodyta išieškoti 1 312,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, todėl Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo keistina. Teismo įsitikinimu, 600 Eur (atskaičius mokesčius) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai yra pakankama ir adekvati nagrinėjamoje situacijoje, todėl teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 600 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai. Taip pat teismas priteisia ieškovui iš atsakovo po 35 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos. Pabrėžtina, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo, skatina darbdavį greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Teismo vertinimu, priteisiamos išmokos dydis (sankcija darbdaviui) atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvatus darbdavio padarytam pažeidimui.

Dėl palūkanų

Ieškovas vienu iš reikalavimų prašė priteisti jam iš atsakovo 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio DK 300 str. Tuo labiau šiuo sprendimu teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. netaikomas darbo bylose. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies – teismas konstatuoja nelegalų ieškovo darbą pas atsakovą nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai; keičia Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, nurodydamas priteisti iš darbdavio darbuotojo naudai: 1) ne 131,25 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį, o 116,74 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai, 2) ne 1 312,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, o 600 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai ir po 35 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos einančios po teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju dienos; keičia Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo dalį, kuria nurodyta vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl 131,25 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio išieškojimo, nurodydamas vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl 116,74 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio išieškojimo; kitose dalyse ieškinys ir priešieškinis atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo jį atstovavusiam advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski) sumokėtas jo patirtas 900 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 41, 191–193). Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo jį atstovavusiai advokatei Jūratei Matonienei sumokėtas jo patirtas 700 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir 43 Eur sumokėtą žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 43, 75, 160–161).

Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, reikalavimų tenkinimo apimtį ieškovo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.

Teismas patyrė 7,80 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas, todėl pagal tenkintų reikalavimų dalį 3,90 Eur pagal CPK 96 str. 2 d. priteisiami į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 20 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą ir tenkintų reikalavimų dalį).

Nors atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė teismui priteisiant iš įmonės darbuotojo naudai tam tikras sumas įpareigoti pinigus sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą iki tol, kol ieškovas nepateiks savo asmeninės sąskaitos, tačiau teismas tokio prašymo netenkina, nenustatęs ryšio ir pagrindo nagrinėtai darbo bylai.

Atsakovas teismo prašė priimti atskirąją nutartį, kuria ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų informuoti apie ieškovo veiksmus darant atsakovo vadovui psichologinį spaudimą (el. b. t. I, b. l. 173–174), tačiau teismas nenustatė pagrindo atskirosios nutarties priėmimui, be to, pats atsakovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, laikydamas savo prašymą pagrįstu, todėl toks atsakovo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

ieškovo R. O. (R. O.) ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas” priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovas R. O. (R. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai dirbo pas atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Agregatas“ (į. k. 120129085) operatoriumi darbui su smėliasrovės įranga.

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-11-15 sprendimą Nr. DGKS-5147 darbo byloje Nr. APS-36-17312 – priteisti ieškovui R. O. (R. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas“ (į. k. 120129085) 116,74 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir septyniasdešimt keturis euro centus) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-03-07 iki 2016-03-10 imtinai, 600 Eur (šešis šimtus eurų) (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2017-02-06 (teismo sprendimo priėmimo dienos) imtinai ir po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos einančios po teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su ieškovu R. O. (R. O.) dienos bei 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agregatas“ (į. k. 120129085) iš ieškovo R. O. (R. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl ieškovo R. O. (R. O.) naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas“ priteistos 116,74 Eur (vieno šimto šešliokios eurų ir septyniasdešimt keturių euro centų) (atskaičius mokesčius) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agregatas“ (į. k. 120129085) 3,90 Eur (tris eurus ir devyniasdešimt euro centų) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.