- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-2255-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08771-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „D. G. ir partnerių juridinės kontoros“
- Atsakovas
- UAB „Verslo bitė“
- Kategorijos
- 2.1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „D. G. ir partnerių juridinės kontoros“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario mėn. 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1288-534/2013 pagal ieškovo UAB „D. G. ir partnerių juridinės kontoros“ ieškinį atsakovui UAB „Verslo bitė“ dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti 10.841,60 Lt skolą už patalpų nuomą, 761,42 Lt delspinigių, 8,06 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp UAB „Onorė“ ir UAB „Verslo bitė“ 2011-04-14 buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri galiojo iki 2011 m. spalio 30 d. Pasibaigus sutarties terminui atsakovas naudojosi patalpomis iki 2012 metų kovo mėnesio, iš jų neišsikėlė, naujos nuomos sutarties nesudarė. 2011-04-14 sudarytoje sutartyje sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – nepranešė prieš prieš dvi savaites raštu apie paliekamas nuomojamas patalpas, perdavimo-priėmimo aktu neperdavė patalpų. Ieškovas teismo posėdyje nurodo, kad gatvės pavadinimas ir namo numeris (duomenys neskelbtini), savivaldybės tarybos sprendimu pakeistas į (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes UAB „Onorė“ PVM sąskaitos –faktūros išrašytos už laikotarpį, kai šalis nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Nurodė, kad pasibaigus sutarties terminui atsakovas iš patalpų išsikėlė, sutarties nepratęsė, neišreiškė valios nuomotis patalpas. Apie UAB „Onorė“ siūlomą naują nuomos sutartį nieko nežino. Atsakovas yra atsiskaitęs su UAB „Onorė“ pagal 2011-04-14 nuomos sutartį, todėl ieškovo reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų atmestini.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario mėn. 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė UAB „D. G. ir partnerių juridinės kontoros“ naudai iš UAB „Verslo bitė“, 10.841,60 Lt nuostolių atlyginimą, 8,06 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, jog UAB „Onorė“ ir UAB „Verslo bitė“ siejo 2011-04-14 patalpų nuomos sutartis Nr.18 dėl patalpų (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2011-10-30, nuomos. Sutarties 3.2.6. punktas numatė, kad atsakovas prieš dvi savaites iki sutarties galiojimo pabaigos privalo UAB „Onorė“ raštu pranešti apie paliekamas patalpas. Sutarties 3.2.7. punktas numatė, kad pasibaigus sutarties terminui per dvi darbo dienas perduodamos nuomotojui nuomojamos patalpos perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas teismui įrodymų, kad įvykdė sutarties sąlygas bei kad pasibaigus sutarties terminui išsikėlė iš patalpų, nepateikė, įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Teismas nustatė, kad atsakovas neįvykdė sutarties 3.2.6. punkto ir 3.2.7. punkto sąlygų. Pasibaigus nuomos sutarties terminui patalpose gyveno atsakovo darbuotojai G. J., A. A., V. R.. Atsakovas įrodymų, kad paminėti asmenys negyveno patalpose po 2011-10-30 nepateikė, kitų įrodymų, kad perdavė patalpas UAB „Onorė“ nepateikė. Teismas vadovavosi CK 6.499 str. nuostatomis, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010). Ieškovas pateiktame procesiniame dokumente faktines aplinkybes apie šalių faktinius santykius išdėstė, nurodė ieškinio pagrindą CK 6.496 str., 6.499 str.2 d., tačiau ieškovo faktinių santykių teisinis įvertinimas yra klaidingas. Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Tačiau įstatyme ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą; tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008). Teismas ieškovui priteisė iš atsakovo už patalpų nuomą 2011 lapkritį, gruodį, 2012 sausį, vasarį 10.841,60 Lt nuostolių atlyginimą. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius atmetė, nes teismo vertinimu, ieškovas yra neteisingai kvalifikavęs šalių ginčą, nes spręstinas klausimas yra dėl nuomos mokesčio dydžio nuostolių priteisimo, o ne dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja kartu su nuostolių atlyginimo sumą priteisti ieškovui iš atsakovo delspinigius, mokėtinus esant mokesčio už nuomą skolai.
Teismas atmetė atsakovo atsikirtimą, kad UAB „Onorė“ neturėjo teisės perleisti reikalavimą. LR CK 6.101 str. 1 d. numatyta kreditoriui teisė be skolininko sutikimo perleisti visą ar dalį reikalavimo kitam asmeniui. UAB „Onorė“ ir atsakovo sudarytoje nuomos sutartyje reikalavimo perleidimo apribojimai nenumatyti, CK 6.102 str. numatyti draudimai nenustatyti.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 325 Lt. Kitas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nepriteisė, nes ieškovas, neturėdamas civilinio proceso numatytos teisės atstovauti juridinius asmenis teisme, sandoriu įsigijo reikalavimo teisę, CK 6.102 str. 2 d. numatyta, kad tokie veiksmai advokatui yra draudžiami. Ieškovas, kaip teisines paslaugas teikianti bendrovė, neturi teisės piktnaudžiauti teise, bendrovės teikiamas paslaugas prilyginti advokato paslaugoms ir reikalauti apmokėjimo kaip už advokato paslaugas. Įstatymo leidėjas advokatui numato griežtus kvalifikacinius reikalavimus, atsakomybę, veiklos principus ir apribojimus, padidinti profesinės etikos reikalavimai. CK 6.102 str. 2 d. numatytas draudimas įgyti reikalavimo teisę atstovaujamojoje byloje. Teismas sprendė, jog LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio normos ieškovui netaikomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.103), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą pakeisti iš dalies ir papildomai priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3.056,06 Lt už procesinių dokumentų ruošimą ir kelionės išlaidas, pagal byloje pateiktą ataskaitą ir kitus rašytinius įrodymus. Nurodo, jog pradinis ieškovas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo: 2012-03-29 400 Lt už konsultaciją ir teismo įsakymo paruošimą, 2012-06-14 1815 Lt už ieškinio paruošimą ir 2012-12-06 už dubliko paruošimą ir susipažinimą su triptiku – 1016,40 Lt, t.y. iš viso 3231,40 Lt pagrįstų išlaidų procesinių dokumentų paruošimui. Šios išlaidos atitinka teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose nurodytų priteistinų išlaidų dydžius. Nei pradinis ieškovas, nei teisių perėmėjas neprašė priteisti atstaovavimo išlaidų, kadangi teismui klaidingai nusprendus, kad D. G. ir partnerių juridinė kontora negali atstovauti UAB „Donorė“ kartu su jos direktoriumi J. Ž., atstovavimo teisnių santykių teismo procese nebuvo, todėl minimų išlaidų neatsirado. tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pradinis ieškovas turėjo pagrįstų išlaidų pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio, dubliko paruošimui bei kitiems būtiniems procesiniams dokumentams paruošti. 2012-12-07 reikalavimų perleidimo sutarties 2 p. kreditorius patvirtino perleidžiantis reikalavimo teisę į 11.603,02 Lt skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priteisti naujajam kreditoriui šias išlaidas. CK 6.102 str. 2 d. nuostatos pritaikytos netinkamai, nes G. ir partnerių juridinė kontora nėra nei teisėjas, nei prokuroras, nei advokatas, atliekantis tarnybines pareigas, todėl tokie ribojimai negali būti taikomi. Teismo samprotavimai apie griežtus įstatymų leidėjo keliamus reikalavimus advokatams suponuoja išvadą, jog teismas laiko G. ir partnerių juridinė kontorą nekvalifikuotu subjektu, negalinčiu vesti bylos teisme. Vadovaujasi teismų praktika, jog CPK 88 str. 8 p. nurodo, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįsto išlaidos (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-459-340/2011). Apeliantas pažymi, jog prašo mažesnės bylinėjimosi išlaidų sumos, nei buvo patyręs pradinis ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Byloje kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto prašomas priteisti už teisinę pagalbą patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nepriteisė, nes, teismo nuomone, ieškovas, neturėdamas civilinio proceso numatytos teisės atstovauti juridinius asmenis teisme, sandoriu įsigijo reikalavimo teisę, nors CK 6.102 str. 2 d. numatyta, kad tokie veiksmai advokatui yra draudžiami. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pradiniam ieškovui UAB „Onorė“ teikė teisines konsultacijas apeliantas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ (b.l.25-26). UAB „Onorė“, kaip pradinis ieškovas 2012-12-07 reikalavimo perleidimo sutartimi (b.l.63) perleido savo atstovui nagrinėjamoje civilinėje byloje, t.y. apeliantui UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ reikalavimo teisę į 11.603,02 Lt atsakovo UAB „Verslo bitė“ skolą bei išlaidas teisinei pagalbai dėl UAB „Verslo bitė“ kylančių prievolių iš 2011-04-14 patalpų nuomos sutarties Nr.18, t.y. teisę iš skolininko reikalauti sumokėti skolos kainą, palūkanas, delspinigius bei patirtas bylinėjimosi išlaidas bei įvykdyti kitas kylančias prievoles.
Apeliantas nurodė, kad pradinis ieškovas UAB „Onorė“ už jam suteiktas teisines paslaugas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ sumokėjo: 2012-03-29 400 Lt už konsultaciją ir teismo įsakymo paruošimą, 2012-06-14 1.815 Lt už ieškinio paruošimą ir 2012-12-06 už dubliko paruošimą ir susipažinimą su tripliku – 1.016,40 Lt, t.y. iš viso 3.231,40 Lt pagrįstų išlaidų procesinių dokumentų paruošimui, tačiau byloje yra tik kasos pajamų orderis, patvirtinantis, kad apeliantui už dubliką ir susipažinimą su tripliku 2012-12-06 sumokėta 1.016,40 Lt (b.l.69). Leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog juridinis asmuo realiai patyrė likusias apelianto nurodytas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, nepateikta, todėl ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti dėl jų priteisimo ieškovo naudai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju taikytinos CK 6.102 str. normos, reglamentuojančios draudimą perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas, nes apeliantas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ negali būti prilygintas advokatui ar advokato padėjėjui, o įstatyme nurodytas išsamus minėtų asmenų sąrašas. Kita vertus, pats apeliantas nurodo, jog patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti CPK 88 str. 1d. 8 p. pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai nėra nuoseklūs, nes teismas reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pakeitė ieškovą jo teisių perėmėju – UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų padarė išvadą, jog reikalavimo perleidimas šiuo atveju yra draudžiamas.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog apeliantas teikė teisines paslaugas pradiniam ieškovui UAB „Onorė“, kuris apeliantui sumokėjo už teiktas teisines paslaugas, o vėliau apeliantas įgijo reikalavimo teisę į savo pradiniam ieškovui UAB „Onorė“ suteiktas ir apmokėtas teisines paslaugas, t.y. apeliantas reikalauja priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už jo paties suteiktas ir jam jau apmokėtas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas (ieškovas) realiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų (išlaidų už suteiktas teisines paslaugas) – už teisines paslaugas apeliantui sumokėjo pradinis kreditorius, todėl jeigu iš atsakovo būtų priteista apelianto prašoma suma, kaip patirtos bylinėjimosi išlaidos, apeliantas nepagrįstai praturtėtų, o tai neatitiktų CPK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti tik kitais, apeliacinio teismo nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario mėn. 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.