Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Segmita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, priima ir vertina šalių pateiktus įrodymus. Šalių pateikti įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

15. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

16. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

18. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

19. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji yra moki, veiklą vykdanti įmonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė atitinka ir pirmąją, ir antrąją sąlygą, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

22. Pirma, apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su jos vykdoma veikla, galimybėmis tokią veiklą vystyti ir ateityje, nuostolių mažinimu, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o vien su atskiruoju skundu pateiktų duomenų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pateiktos tarpinės finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. pasirašytos tik jos vadovo, tačiau nepasirašytas bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 42 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-163-933/2023, 24 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad finansinėms ataskaitoms, kaip finansinės apskaitos dokumentams, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – ataskaitos turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už ataskaitose nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu ataskaitos nepasirašytos, tai nėra pagrindo jomis vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Kadangi nepasirašytų finansinių ataskaitų duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai, jos gali turėti tik tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. gali būti įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Apeliantė taip pat nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą.

23. Antra, iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2021 m. matyti, kad į balansą įrašyto bendrovės turto vertė siekė 108 710 Eur. Šią sumą sudarė 5 677 Eur ilgalaikis turtas ir 103 033 Eur trumpalaikis turtas. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 104 754 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas siekė 3 956 Eur, nuostolis (-) 30 739 Eur, pardavimo pajamos – 100 974 Eur. Tuo tarpu 2020 m. bendrovės turtas sudarė 212 478 Eur (ilgalaikis turtas – 118 528 Eur, trumpalaikis turtas – 93 950 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 177 783 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas sudarė 34 695 Eur, grynasis pelnas 1 638 Eur, pardavimo pajamos 208 678 Eur.

24. Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad, viena vertus, bendrovės turtas (108 710 Eur) nežymiai viršijo jos įsipareigojimus ir mokėtinas sumas (104 754 Eur), tačiau, kita vertus, didžiąją bendrovės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (103 033 Eur): atsargos (6 465 Eur) ir kitas trumpalaikis turtas (96 568 Eur). Atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kas sudarė „Kitą trumpalaikį turtą“. Pažymėtina, kad į balanso eilutę „Kitas trumpalaikis turtas“ yra įrašoma viso trumpalaikio turto vertė, kuri nebuvo įtraukta į kitus trumpalaikio turto straipsnius. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, sumokėti avansai, pagal sutartis vykdomų darbų vertė, biologinis turtas, per vienus metus gautinos sumos, trumpalaikės investicijos, pinigai ir jų ekvivalentai ir kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą. Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė ir būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, koks turtas yra nurodytas balanse ir kad jis yra realus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad 2021 m. balanse nurodytas „Kitas trumpalaikis turtas“ nėra pagrįstas įrodymais, nėra aiški jo sudėtis, nėra pagrindo šį turtą vertinti kaip realų bendrovės turtą ir įtraukti į bendrą turto masę. Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, įmonė turto praktiškai neturi, o turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Be to, nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ji susidūrė su laikinais sunkumais, kuriuos nulėmė debitorių veiksmai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad 2021 m. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo realiai turimo turto vertę. Be to, dėl bendrovės 2021 m. patirtų nuostolių, sumažėjo tiek nuosavas kapitalas (nuo 34 695 Eur iki 3 956 Eur), tiek pardavimo pajamos (nuo 208 678 Eur iki 100 974 Eur).

26. Trečia, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja išvados, kad bendrovės finansinė padėtis pagerėjo, kad apeliantės pajamos akivaizdžiai padidėjo, o įsipareigojimai ženkliai sumažėjo. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (apdraustas asmuo), bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 573,10 Eur. Skola VMI (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) sudaro 22 943,92 Eur. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise valdo 1 transporto priemonę. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 13 vykdomųjų bylų. Iš kitų byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, ar gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės–komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

27. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, kad ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, kad bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Be to, bendrovė nepateikė jokių duomenų apie sudarytas naujas sutartis, vestas derybas ar pan. Vien apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą ir yra moki, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą.

29. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog apeliantė iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles. Apeliantės ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui rodo, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, o mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai, o nuolat kartojasi ir tęsiasi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.