- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2-163-933/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01461-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEXTIS“, Bankrutuojanti ,,Nextis"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NEXTIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NEXTIS“ dėl nemokumo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė iškelti nemokumo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NEXTIS“.
2. Pareiškime nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, siekia 80 661,27 Eur. Bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai bendrovės atžvilgiu yra užvedę dvi vykdomąsias bylas, kuriose išieškoma bendra suma – 123 861,32 Eur, iš jų – viena vykdomoji byla vykdoma pareiškėjos naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino – iškėlė atsakovei UAB „NEXTIS“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog atsakovei yra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių. Paskutiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2020 m. Iš jų matyti, kad atsakovė 2020 m. turėjo 337 207 Eur vertės turtą, kurį sudarė – 335 496 Eur trumpalaikis turtas ir 241 506 Eur įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai). Iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. atsakovė turėjo 42 190 Eur nuostolį. 2019 m. atsakovė turėjo 483 371 Eur vertės turto, kurį sudarė – 362 374 Eur vertės trumpalaikis turtas ir 345 480 Eur įsipareigojimai. Iš antstolių informacinės sistemos teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomi du išieškojimai: išieškotojos (pareiškėjos) VMI naudai dėl 80 595,46 Eur skolos išieškojimo ir išieškotojos VSDFV Vilniaus skyriaus naudai dėl 43 220,86 Eur skolos išieškojimo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turimo turto sudėtį, realumą (turėjimą), įrodymų apie vykdomą veiklą, duomenų, jog atsakovės sunkumai yra tik laikino pobūdžio, duomenų, kurie paneigtų atsakovės nesugebėjimą įvykdyti pakankamai dideles sumas sudarančias turtines prievoles.
6. Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, teismas sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką, atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, nėra duomenų, jog atsakovės negalėjimas vykdyti prievoles yra laikinas, nėra JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytų aplinkybių, kurioms esant bankroto byla neturėtų būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „NEXTIS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei UAB „NEXTIS“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau nėra nemoki. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turto vertės. 2022 m. gruodžio 23 d. atsakovės pelnas sudarė 9 876 Eur. Atsakovės kapitalas teigiamas (62 091 Eur) ir yra didesnis už bendrovės įstatinį kapitalą (5 128 Eur). Pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 123 816,32 Eur.
7.2. Laikinus bendrovės finansinius sunkumus nulėmė apyvartinių lėšų stoka dėl skolininkų vėluojančių atsiskaitymų. Atsakovė turi debitorių, kurių bendra skola atsakovei – 218 258 Eur. Per 2022 m. pavyko atgauti 12 000 Eur skolą ir grąžinti virš 22 000 Eur mokėtinų sumų. Atsakovė, tęsdama ūkinę veiklą, susigrąžinusi debitorines skolas, galės atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pagal Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos duomenis atsakovės nurodyta debitorė UAB „Lamortas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2021 m. gruodžio 31 d., UAB „Prizus“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2022 m. kovo 24 d., UAB „Hirasta“ teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl realių galimybių išieškoti skolas iš šių debitorių nėra.
8.2. Atsakovė nepateikė realių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų. Atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2020 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „NEXTIS“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai.
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų teikimo apeliacinėje instancijoje
11. Atsakovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2022 m. gruodžio 23 d. balansą ir 2022 m. gruodžio 23 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovei registruotos buveinės ir bendrovės vadovo adresais teismo siųsti procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti, apie pirmosios instancijos teismo posėdį buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje. Atsakovė naujus įrodymus teikia, siekdama pagrįsti atskirajame skunde nurodytus esminius nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus. Naujai teikiami įrodymai susiję su ginčo dalyku ir gali turėti įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Naujai teikiami įrodymai persiųsti pareiškėjai, ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl darytina išvada, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
14. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
15. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
16. Juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
17. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei kad jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuria priėmė pareiškėjos VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, įpareigojo atsakovės vadovą per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį ir kitus duomenis. Atsakovės vadovas per nustatytą terminą tokių duomenų teismui nepateikė. Todėl teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, pagrįstai vadovavosi pareiškėjos pateiktais bei teismo iniciatyva surinktais įrodymais apie atsakovės finansinę būklę.
20. Aplinkybes, kad įmonė yra nemoki, negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, ir dėl to yra pagrindas iškelti bankroto bylą, patvirtina pareiškėjos VMI pareiškime išdėstyti argumentai bei pateikti įrodymai apie nesumokėtus mokesčius valstybei, viešųjų registrų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie UAB „NEXTIS“ turimą turtą bei neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat ir pačios apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei pateikti 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentai.
21. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės paskutinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto 2020 m. balanso nustatė, kad įmonės turto vertė 2020 m. siekė 337 207 Eur sumą, kurią sudarė 335 496 Eur trumpalaikis turtas ir 241 506 Eur įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai). Iš 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2020 m. įmonė turėjo 42 190 Eur nuostolį. 2019 m. įmonės turtas siekė 483 371 Eur sumą, kurią sudarė 362 374 Eur trumpalaikis turtas ir 345 480 Eur įsipareigojimai. Iš Juridinių asmenų registro teismas nustatė, kad atsakovė neturi registruoto turto. Iš antstolių informacinės sistemos teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomi du išieškojimai išieškotojos (pareiškėjos) VMI naudai dėl 80 595,46 Eur skolos išieškojimo ir išieškotojos VSDFV Vilniaus skyriaus naudai dėl 43 220,86 Eur skolos išieškojimo.
22. Apeliantė neginčija, kad šiuo metu turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybes sieja su vykdoma veikla ir iš debitorių atgausiančiomis skolomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės įrodinėjamos aplinkybės nepatvirtina jos mokumo.
23. Pirma, iš viešai skelbiamų VSDFV 2023 m. sausio 24 d. duomenų matyti, kad apeliantė veiklos nevykdo, nes neturi apdraustųjų asmenų. Apeliantė priešingų duomenų nepateikė (kad yra sudariusi sutartis, gauna lėšas, atsiskaito su kreditoriais, darbuotojais ir kt.) (CPK 178 straipsnis).
24. Antra, apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas 2022 m. gruodžio 23 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti tik jos vadovo, tačiau nepasirašytas bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 42 punktą).
25. Trečia, iš apeliantės su atskiruoju skundo pateikto 2022 m. gruodžio 23 d. balanso matyti, kad visą įmonės turtą sudaro tik debitorių skolos, kurių bendra suma 218 258 Eur. Teismų praktikoje, kaip teisingai nurodo pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, išaiškinta, kad debitorių skolos turi būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018, 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-561-370/2022 23 punktą ir kt.). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.
26. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad debitorė UAB „Lamortas“ 2021 m. gruodžio 31 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (atskirajame skunde nurodyta, kad debitorės skola – 10 615 Eur), UAB „Prizus“ taip pat 2022 m. kovo 24 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (atskirajame skunde nurodyta, kad debitorės skola – 29 616 Eur). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad debitorei UAB „Hirasta“ Vilniaus apygardos 2022 m. sausio 24 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių apeliantės nėra (atskirajame skunde nurodyta, kad debitorės skola – 17 450 Eur). Taigi iš paminėtų kreditorių iš esmės nėra galimybių išieškoti 57 681 Eur skolos.
27. Apeliantė nepagrindė, kad debitorės SIA „Manasol“ (atskirajame skunde nurodyta, kad debitorės skola – 93 112 Eur), SIA „Kamion“ (atskirajame skunde nurodyta, kad debitorės skola – 48 613 Eur) ir SIA „Defpro“ (atskirajame skunde nurodyta, kad debitorės skola – 18 852 Eur) vykdo veiklą, kad yra reali galimybė atgauti skolas iš šių įmonių, o taip pat nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi pradelstai skolai iš debitorės SIA „Defpro“ išieškoti (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliantė neįrodė, kad jos 2022 m. gruodžio 23 d. balanse įrašytą turtą sudarančios 218 258 Eur debitorių skolos gali būti išieškotos ir grąžintos įmonei. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad įmonė turi realių galimybių atgauti skolas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra laikini ir negali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiančią rinkos dalyvę.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.