Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) UAB „Vokadis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kotesa“ ieškinį atsakovui UAB „Vokadis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kotesa“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vokadis“ 2 663,34 Eur skolą, 429,83 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad V. O. (buvęs patalpų savininkas) ir atsakovas 2013-07-01 sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2013/60, kuria atsakovui buvo išnuomotos patalpos. Ieškovas ir V. O. 2014-12-02 sudarė išnuomotų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 5.4 punkte susitarė, kad nuomos sutartis tokia pačia apimtimi ir įsipareigojimais liks galioti naujam turto savininkui – ieškovui, kurs sutinka perimti visas nuomotojo teises ir pareigas. Ieškovas, atsakovas ir V. O. 2014-12-02 pasirašė susitarimą Nr. 2014/12, kuriuo ieškovas įsipareigojo perimti iš nuomos sutarties atsirandančias nuomotojo teises ir pareigas, o atsakovas – mokėti 5 545,16 Eur nuomą per mėnesį. Ieškovas išrašė atsakovui penkias PVM sąskaitas – faktūras, kurių atsakovas iki galo neapmokėjo, nurodydamas, kad subnuomininkas UAB „Savel Invest“ nutraukė subnuomos sutartį. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti nuomos mokestį, todėl liko skolingas ieškovui 2 663,34 Eur. Atsakovas atsisakė mokėti dalį nuompinigių, todėl ieškovas 2015-02-27 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2015-04-30. Atsakovas UAB „Vokadis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.Nurodė, kad iš išnuomotas patalpas subnuomojo subnuomininkams UAB DNB bankui, UAB „Vilniaus Eoltas“ ir UAB „Savel Invest“. Pastarasis nuomininkas 2014-09-30 pranešė, kad nuo 2014-12-31 nutrauks subnuomos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-07 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui UAB „Kotesa“ iš atsakovo UAB „Vokadis“ 2 663,34 Eur skolos, 429,83 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą, 3 093,17 Eur, sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2015-06-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas vertino, kad byloje reikšmingas yra analizuojamo punkto 2 sakinys, suformuluotas taip: „Šio susitarimo momentu įkainiai už nuomojamas patalpas paskaičiuojami remiantis pateikta specifikacija (...)“. Nurodyta susitarimo sąlyga reiškia, kad susitarimo sudarymo momentu nustatomi konkretūs nuomos mokesčio įkainiai, atsižvelgiant į kiekvienam subnuomininkui išnuomotą patalpų plotą ir atitinkamą įkainį už 1 kv. m. Antrajame sakinyje ir lentelėje pateiktoje nuomos mokesčio specifikacijoje paaiškintas pirmasis 2014-12-02 susitarimo 6 punkto sakinys, t. y. ką konkrečiai reiškia pirmame sakinyje nustatytas nuomos mokesčio dydis, paskaičiuojamas kartu sudėjus visus nuompinigius, gautus pagal ataskaitinį laikotarpį. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas parengė 2014-12-02 susitarimo tekstą. Taigi ši susitarimo sąlyga turi būti aiškinama pagal contra proferentem taisyklę šią susitarimo sąlygą priėmusio ieškovo naudai ir šią sąlygą pasiūliusio atsakovo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas sprendė, kad 2014-12-02 susitarimo 6 punkte nustatytas konkretus nuomos mokesčio dydis.Visą 2014-12-02 susitarimo 6 punkte nustatytą nuomos mokestį atsakovas turėjo mokėti, nepaisydamas to, kad vienas iš subnuomininkų UAB „Savel Invest“ nuo 2014-12-31 nutraukė subnuomos sutartį. Apie tai, kad nurodytas subnuomininkas pranešė apie subnuomos sutarties nutraukimą nuo 2014-12-31, atsakovas sužinojo gavęs UAB „Savel Invest“ 2014-09-30 pranešimą. Atsakovas neatskleidė ieškovui informacijos apie subnuomos sutarties su vienu iš subnuomininkų nutraukimą, nes 2014-12-01 elektroniniu laišku ieškovą informavo, kad subnuomininkas UAB „Savel Invest“ linkęs atlaisvinti patalpas, negu tęsti nuomą komercine kaina. Nežinodamas apie subnuomos su vienu iš subnuomininkų nutraukimą, ieškovas neieškojo naujo nuomininko ar subnuomininko, todėl 100 kv. m. ploto patalpos liko neišnuomotos nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas privalo mokėti visą nuomos mokestį taip pat ir už nurodytą laikotarpį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Vokadis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015-10-07 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir atmesti ieškinį; įpareigoti ieškovą už laiko tarpą nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 apskaičiuoti ir pateikti atsakovui PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas remiantis susitarimo Nr. 2014/12-02 6 punktu.Nurodo, jog ieškovo iniciatyva nuomos mokesčio dydis buvo susietas su iš subnuomininkų gaunamais pinigais, specifikacija pateikta informaciniais tikslais. Teismas nepagristai neįvertino ginčo susitarimo 6 punkto pirmo sakinio, kuriuo buvo pakeista nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas skaičiavimo metodika, t. y. nuomos mokestis susietas ne su 1 kv. m., bet „kartu sudėjus visus nuompinigius, gautus per ataskaitinį laikotarpį“. Teismas, taikydamas contra proferentem taisyklę, neįvertino 2014-11-28 ir 2014-12-01 šalių susirašinėjimo. 2014-11-28 ieškovas pasiūlė atsakovui pakoreguoti egzistuojančią patalpų nuomos sutartį bei išdėstė koreguotinų punktų sąrašą ir turinį, tačiau 2014-12-01 susirašinėjime atsakovo ieškovui pateiktame susitarimo projekte techniškai buvo atkartoti ieškovo pasisiūlymai. 2014-12-01 susirašinėjimo metu ieškovas pasiūlė atsakovui ginčo objektu tapusią sumą, pareikšdamas: „norėčiau kad 6 punktas (su UAB Savel Invest) būtų sudėliotas iki pasirašant notaro sutartį (aptartas mokestis buvo 20 Lt už kvadratinį metrą)“. Tokiu būdu teismas, taikant contra proferentem taisyklę, klaidingai identifikavo ginčytiną punktą pasiūliusią šalį. Be to, vertinant 2014-12-02 susitarimo sąlygas CK 6.494 straipsnio 1 punkto kontekste, jo sąlygos vertintinos kaip nenaudingos atsakovui, nes jo 6-8 punktuose nustatyta pakeista nuomos ir turto administravimo mokesčių skaičiavimo metodika, atsiskaitymų tvarka ženkliai sumažino atsakovo gaunamas pajamas. Ieškovo lūkestis dėl 2014-12-02 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 6426 įsigyto turto komercinio patrauklumo bei finansinės grąžos jokia apimtimi negali būti perkeltas atsakovui. Teigdamas, jog atsakovas neatskleidė ieškovui informacijos dėl vieno iš subnuomininkų išėjimo, teismas neįvertino byloje surinktos medžiagos, jog subnuomininko UAB „Savel Invest“ prašymas nuo 2014-12-31 nutraukti sutartis buvo gautas 2014-09-30, o prasidėjus deryboms dėl galimo bendradarbiavimo 2014-12-01 susirašinėjime buvo atskleista apie vieno iš nuomininkų pasitraukimą. Ieškovas UAB „Kotesa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Vokadis“ apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, jog pasirašant 2014-12-02 susitarimą šalių tikrieji ketinimai buvo susitarti dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, todėl ir susitarimo 6 punkte fiksuojamas specifikacijoje nurodytas nuompinigių dydis. Šalys nei nuomos sutartimi, nei susitarimu nesusitarė dėl to, jog nuomos mokestis ieškovui gali būti mažinamas ar jo dydis priklausys nuo aplinkybių, kurių ieškovas negali įtakoti. Net jei nuomojamoms patalpoms atsakovas neturi subnuomininko, tai nuomos sutartis su ieškovu nenustoja galioti, nuomojamos patalpos toliau nuomojamos atsakovui, jis jas naudoja sutartyje numatytai paskirčiai ir tai negali šalinti nuomos mokesčio mokėjimo pareigos. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas atsakovui piktnaudžiauti sutartimi, įtvirtintų esminę šalių nelygybę bei prieštarautų nuomos sutarties, kaip atlygintinio sandorio, esmei.Ieškovas nuomos mokesčio negavimo rizikos nei nuomos sutartimi, nei susitarimu nėra prisiėmęs ir tokios rizikos perkėlimas nuomotojui būtų nesąžiningas. Susitarimo 10 punktas numato galimybę nuomotojui nutraukti nuomos sutartį nenurodant jokių priežasčių raštu įspėjus prieš 60 kalendorinių dienų.Susitarimo tekstą rengė atsakovas, susitarimo sąlygų formuluotes pateikė ir pasiūlė atsakovas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai remiantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. O. (buvęs ginčo patalpų savininkas) ir apeliantas 2013-07-01 sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2013/60, kuria atsakovui buvo išnuomotos patalpos: 16,45 kv. m didmeninės prekybos sandėlis (pažymėtas indeksais nuo 1-80 iki 1-87, nuo 2-16 iki 2-24) su bendro naudojimo patalpa (pažymėta indeksu 1-68); 6,85 kv. m patalpa (pažymėta indeksu 1-79); 694,46 kv. m ir 23,30 kv. m patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). 2013-07-01 patalpų perdavimo – priėmimo akte Nr. 1 nuomos sutarties šalys susitarė, kad atsakovas už 1 kv. m. mokės 5,50 Eur nuomą per mėnesį, iš viso – 3 821,46 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovas ir V. O. 2014-12-02 sudarė pirmiau nurodytų patalpų pirkimo – paradavimo sutartį, kurios 5.4 punkte susitarė, kad nuomos sutartis tokia pačia apimtimi ir įsipareigojimais liks galioti naujam turto savininkui – ieškovui, kuris sutinka perimti visas nuomotojo teises ir pareigas.Ieškovas, apeliantas ir V. O. 2014-12-02 pasirašė susitarimą Nr. 2014/12, kuris yra neatskiriama 2013-07-01 patalpų nuomos sutarties dalis. Nurodyto susitarimo 6 punkte nustatyta, kad „nuomos mokesčio dydis nuomojamoms patalpoms paskaičiuojamas kartu sudėjus visus nuompinigius, gautus pagal ataskaitinį laikotarpį. Šio susitarimo įsigaliojimo momentu įkainiai už nuomojamas patalpas paskaičiuojami remiantis pateikta specifikacija: subnuomininkas AB DNB – kiekis – 334,14 kv. m., kaina – 20 Lt (5,79 Eur), suma – 6 662,80 Lt (1 929,68 Eur); subnuomininkas UAB „Vilniaus Eoltas“ – kiekis 238,02 kv. m., kaina – 30 Lt (8,69 Eur), suma – 7 140,60 Lt (2 068,06 Eur); UAB „Savel Invest“ – kiekis 100 kv. m., kaina 20 Lt (5,79 Eur), suma 2 000 Lt (579,24 Eur); iš viso be PVM per mėn. – 15 823,40 Lt (4 582,77 Eur); PVM – 3 322,91 Lt (962,38 Eur); iš viso su PVM per mėn. – 19 146,31 Lt (5 545,16 Eur).UAB „Savel Invest“ 2014-09-30 pranešė apeliantui, kad nuo 2014-12-31 ketina nutraukti subnuomos sutartį. Apeliantas 2014-12-01 elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad subnuomininkas UAB „Savel Invest“ linkęs atlaisvinti patalpas. Nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 apeliantas atsisakė mokėti nuomos mokestį už iki 2015-01-01 subnuomininko UAB „Savel Invest“ nuomotas patalpas kas mėnesį po 700,88 Eur, iš viso 2 663,34 Eur, nes UAB „Savel Invest“ 2015-01-01 išsikėlė š ginčo patalpų. Ieškovas 2015-02-27 pranešė apeliantui, kad nuo 2015-04-30 nutraukia nuomos sutartį. Ieškovas paskaičiavo apeliantui 429,83 Eur delspinigių.

Dėl 2014-12-02 susitarimo Nr. 2014/12 6 punkto aiškinimo

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2014-12-02 susitarimo Nr. 2014/12 6 punktą, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais apelianto argumentais sutinka iš dalies.CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2014-12-02 susitarimo Nr. 2014/12 6 punkto aiškinimo rezultatas yra tinkamas, iš esmės pagrįstas sutarties aiškinimo kriterijų taikymu, motyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais, nėra galimybių nustatyti tikruosius ginčo susitarimo šalių ketinimus formuluojant 6 susitarimo punktą, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, aiškinant pastarąjį punktą, visų pirma, turi būti taikoma pažodinio sutarties aiškinimo taisyklė kaip objektyviausiai atspindinti tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ką pagrįstai darė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje taikant šią sutarties aiškinimo taisyklę, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog reikšmingas yra analizuojamo punkto antrasis sakinys, suformuluotas taip: „Šio susitarimo įsigaliojimo momentu įkainiai už nuomojamas patalpas paskaičiuojami remiantis pateikta specifikacija (...)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame sakinyje vartojami žodžiai, jų junginiai bei pati sakinio formuluotė suponuoja išvadą, kurią padarė ir pirmosios instancijos teismas, jog susitarimo sudarymo momentu nustatomi konkretūs nuomos mokesčio įkainiai, atsižvelgiant į kiekvienam subnuomininkui išnuomotą patalpų plotą ir atitinkamą įkainį už 1 kv. m., t. y. susitarimu nustatytas fiksuotas, o ne kintamas nuomos mokestis. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antrajame 6 susitarimo punkto sakinyje ir lentelėje pateiktoje nuomos mokesčio specifikacijoje paaiškintas pirmasis 2014-12-02 susitarimo 6 punkto sakinys. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad susitarimo 6 punkte nustatytas fiksuotas nuomos mokesčio dydis, atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo contra proferentem taisyklės taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys (išrašai iš 2014-11-28 ir 2014-12-01 šalių susirašinėjimo, šalių paaiškinimai, kt.) neleidžia pagrįstai spręsti, kad susitarimo 6 punkto formuluotė susitarime buvo įtvirtinta išimtinai apelianto iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susidaryti pagrįstą vidinį įsitikimą dėl šalies, kuri pasiūlė susitarimo 6 punkto formuluotę, nepakanka bylos duomenų, byloje esantys duomenys yra prieštaringi, todėl šiuo atveju taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę pagrindo nebuvo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį, tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo atlikto susitarimo 6 punkto aiškinimo rezultato teisingumui, pagrįstumui bei teisėtumui, nes, visų pirma, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, implikuoti nagrinėjamos taisyklės taikymo, yra pastiprinantys, o ne lemiantys išvadą dėl aiškinamo susitarimo punkto turinio. Antra, lingvistinio susitarimo 6 punkto teksto aiškinimo rezultato nepaneigia įstatyme įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Be to, priešingas nagrinėjamo susitarimo punkto aiškinimas pretenduotų būti siurpriziniu, nes prieštarautų šiame susitarimo punkte žodžių bei jų junginių įprastinei prasmei, kas yra nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas aiškinti 2014-12-02 susitarimo Nr. 2014/12 6 punktą pagrindo nėra.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog prasidėjus deryboms dėl galimo bendradarbiavimo 2014-12-01 susirašinėjime buvo atskleista apie vieno iš nuomininkų pasitraukimą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka, tačiau konstatuoja, jog jis nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neatskleidė ieškovui informacijos apie subnuomos sutarties su vienu iš subnuomininkų nutraukimą, nes iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovui buvo pranešta apie labai tikėtiną subnuomos sutarties nutraukimo galimybę, nurodant, jog subnuomininkas UAB „Savel Invest“ linkęs atlaisvinti patalpas. Taigi ieškovas, taikant vidutinio protingo žmogaus standartą, galėjo numanyti, kad nurodyta subnuomos sutartis bus nutraukta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nedaro įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes apeliantas atitinkamoje dalyje nuomos sutarties su ieškovu nenutraukė, kas sąlygoja, jog apeliantui atsirado pareiga mokėti visą 2014-12-02 susitarimo 6 punkte nustatytą nuomos mokestį, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl prašymo išreikalauti įrodymus

Apeliantas prašo įpareigoti ieškovą už laiko tarpą nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 apskaičiuoti ir pateikti atsakovui PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas remiantis susitarimo Nr. 2014/12-02 6 punktu. Prašymas nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti įrodymai neturi potencialo daryti įtaką byloje priimamo procesinio sprendimo turiniui, todėl atsižvelgdama į apeliacinio proceso ypatumus bei į tai, kad apeliantas savo prašymo nemotyvavo, teisėjų kolegija nurodytą apelianto prašymą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto UAB „Vokadis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.