Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, moksleivė, neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. buvo kaltinama tuo, kad panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019-01-03 apie 14 val. būdama Vilniuje, netoli stotelės esančios Ozo g. 20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pastūmus nukentėjusiąją O. V. ir šiai nukritus ant žemės, minėtam nenustatytam asmeniui iš jos ranku išplėšus turėtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“ IMEI (duomenys neskelbtini), 259 Eur vertės, jį perdavus K. T., kuri telefoną paėmė ir abu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam O. V. priklausantį 259 Eur vertės turtą.

2019-03-27 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad turi dukrą K. T. Dukra su ja negyvena nuo 2018-05-08. Nuo 2018-05-08 K. T. gyvena laikinuose globos namuose VšĮ (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-10-05 ji gyvena Kauno socializacijos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ji su dukra K. T. bendrauja telefonu, taip pat nuvyksta į Kauno socializacijos centrą (duomenys neskelbtini). 2019-01-03 jai paskambino kažkokia mergaitė, kurios vardo, pavardės ji nežino, bei pasakė, kad K. T. iš jos pavogė telefoną. Ji patarė mergaitei paskambinti į globos namus (duomenys neskelbtini) bei davė globos namų vadybininkės telefono numerį. Tai pat ji pati paskambino į globos namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei paprašė, kad jie paieškotų pas K. T. mobilaus ryšio telefono. 2019‑01-04 ji susisiekė su vadybininke globos namų (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad pas K. T. rado vogtą telefoną. Pati dukrai nėra pirkus mobilaus ryšio telefono, iš kur ji gauna telefonus, ji nežino. Ar dukra K. T. turi draugą, ji taip pat nežino. K. T. yra uždrausta naudotis mobilaus ryšio telefonais, kadangi jai nustatyta priklausomybė telefonams. Su kokiais draugais būna dukra, ji nežino. Paskutinį kartą dukra bendravo su I. V.(t. 1, b. l. 61).

2020-03-02 liudytoju apklaustas A. K. parodė, jog K. T. buvo sulaikyta prie (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinės, kai buvo išviliota draugės išeiti iš buto (t. 2, b. l. 48).

2019-01-03 protokolas–pareiškimas, kuriuo O. V. pranešė apie aptariamą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 1)

2019-01-04 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas mobilus telefonas Samsung S7, jokių pažeidimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 39–40).

2020-01-20 pranešimas, kuriuo VšĮ (duomenys neskelbtini) nurodė, jog K. T. buvo pristatyta į jų įstaiga 2019-01-03 apie 15 val. budinčių policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 14).

2020-03-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog K. T. nuvedė pareigūnus prie (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės, nurodė, jog šioje laiptinėje esančiame bute pavogė mobilų telefoną, tačiau konkretaus buto nurodyti negalėjo (t. 2, b. l. 50).

BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ši veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios K. T. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., neįrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia pažymėtina, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė, taip pat jo nekaltumas, gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju K. T. pagrobė iš O. V. mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“ veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir šiam panaudojus smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tokių nusikaltimo padarymo aplinkybių nepatvirtina, o priešingai – paneigia, kiti surinkti įrodymai.

Kaltinamoji K. T. iš esmės nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nagrinėjamu atveju iš K. T. mobilaus ryšio telefoną pavogė slapta, jai su nukentėjusiają esant tiksliai nenustatytame bute, esančiame Šeškinės mikrorajone, Vilniuje, netoli „Akropolio“ prekybos centro. Nurodė, kad šiame bute nukentėjusioji prižiūrėjo vaiką, o ji pati apie savaitę gyveno, nes buvo pabėgusi iš globos namų; buvo sulaikyta iš karto, kai išviliota draugės išėjo su vogtu telefonu iš buto.

Tokius jos paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos M. J. parodymai, jog K. T. pristatyta į globos namus patvirtino, kad gyveno ir slapstėsi su O. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tai jai patvirtino ir kaltinamąją į globos namus pristatę pareigūnai; VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020-01-20 raštas, kuriame nurodome, jog K. T. buvo pristatyta į jų įstaiga 2019-01-03 apie 15 val. budinčių policijos pareigūnų; teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodymai, kad kaltinamoji buvo sulaikyta iškarto išėjusi iš buto, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo.

Be to, teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, jog K. T. buvo ieškoma, kaip dingusi be žinios, paieškoje padėjo kaltinamosios draugė, kuri ją iškvietė pasivaikščioti. Nurodė, jog K. T. buvo ilgai, apie valandą įkalbinėjama išeiti, o išėjusi iš buto iškarto buvo sulaikyta ir pristatyta į (duomenys neskelbtini) globos namus apie 15 valandą.

Aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog nukentėjusiosios pareiškime nurodytu nusikaltimo metu, t. y. 2019-01-03 apie 14 val., K. T. buvo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne autobusų stotelėje. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) esantys namai yra šalia vienas kito, todėl ta aplinkybė, jog K. T. ir liudytojas A. K. nurodė skirtingas kaltinamosios sulaikymo vietas, vertinant jų parodymus nelaikytina esminiu prieštaravimu.

Tuo tarpu, nukentėjusios O. V. parodymai, teikti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, yra painūs, nenuoseklūs prieštaringi, nepatvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji aiškino, kad jai iš PC „Akropolis“ atėjus prie Ozo g. 25 esančio namo prie jos priėjo K. T. su vaikinu, kažkas iš jų ją pastūmė, ji parkrito, pajautė skausmą rankose ir keliuose, tada vaikinas iš rankų išplėšė telefoną, perdavė jį kaltinamajai ir abu pabėgo. O. V. iš nukentėjusiosios žodžių surašytame protokole pareiškime bei BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad telefono pagrobimas įvykdytas 2020-01-03 14 valandą. Teisminio nagrinėjimo metu O. V. jau aiškino, kad tiksliai aplinkybių nepamena, tačiau telefono pagrobimas buvo įvykdytas jai stovint stotelėje apie 18–19 valandą, t. y. tuo metu, kad kaltinamoji jau buvo sulaikyta; po to iš karto būdama vietoje iš kito telefono paskambino seneliui, mamai. Teigė, kad vaikinui plėšant iš rankų telefoną nebuvo stumiama, tačiau neteko pusiausvyros, nukrito ant nugaros, susimušė kažkiek nugarą bei rankos alkūnę; ar telefonas buvo perduotas K. T., nematė, kaip sužinojo, kad telefonas yra pas kaltinamąją, paaiškinti negalėjo; replikavo kaltinamajai, jog ši neturi liudytojų ir negalės įrodyti apie judviejų buvimą kartu bute. Priešingai, negu kaltinamoji, neigė, kad yra geros pažįstamos.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu liudytoja M. J. patvirtino, kad pas K. T., šiai būnant jau globos namuose, radus svetimą (O. V.) telefoną, ši žinojo jo apsaugos kodą, atrakino telefoną. Tada buvo paskambinta telefone rastu nukentėjusiosios mamos numeriu, ši informuota apie radimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamoji, priešingai negu teigė nukentėjusioji, gerai pažinojo O. V., nes galimai matė ar žinojo pagrobto telefono apsaugos kodą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. J. patvirtino, kad iš K. T. sužinojo, kad ją nukentėjusioji siūlė supažindinti su vyru, vardu J., kuriam apie 27 metus, šis gali padėti tapti modeliu, bet už tai gali reikėt atsidėkoti lytiniais santykiais. Taip pat patvirtino, kad skaitė telefone esantį O. V. ir J. susirašinėjimą, jame tikrai buvo kalba apie lytinius santykius.

Atgavusi telefoną, O. V. ir O. V. prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad telefonas jai buvo grąžintas, žala nebuvo padaryta. Tai, jog pavogtas telefonas po jo radimo pas kaltinamąją buvo veikiantis, nesugadintas, patvirtino tiek liudytoja M. J., tiek ir kaltinamoji. Teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusieji jau aiškinama, kad telefonas kaltinamosios buvo nepataisomai sugadintas, jo pataisyti nėra jokių galimybių. Taigi, K. T. pavogtas telefonas nepataisomai buvo sugadintas nenustatytomis aplinkybėmis, taip neišsaugota jame buvusi ir nukentėjusiajai O. V. labai nenaudinga informaciją, kurią vertinant iš dalies galimai būtų patvirtinti ar paneigiami nekentėjusiosios bei kaltinamosios teikti parodymai.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad O. V. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas jais nesivadovauja.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog K. T. pagrobė iš O. V. mobilaus ryšio telefoną panaudojant smurtą. Taigi jos veikoje nėra BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo visų požymių.

Kita vertus, byloje esantys įrodymai – pačios kaltinamosios ir liudytojos M. J. parodymai, 2019-01-04 apžiūros protokolas – patvirtina, kad K. T. iš nukentėjusiosios telefoną pavogė, ir tai padarė slapta, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019-01-03 14 val., būdama tiksliai nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu K. T. buvo įspėta, kad jos padaryta veika gali būti tikslinama nurodant kitas esmines aplinkybes, t. y. tai, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung J5“ iš nukentėjusiosios buvo pagrobtas slapta, o pati veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 ar 2 dalį. Taigi, jai buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, kaltinamosios procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.

BK 178 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

BK 178 str. 4 d. nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Taigi, vertinant K. T. įvykdytą vagystę, pirmiausiai būtina tiksliai nustatyti vieną iš BK 178 str. 1 bei 4 d. numatytų veikų kvalifikuojančių požymių – pagrobto telefono „Samsung J5“ vertę, kuri lemia ir pačios veikos kvalifikavimą, kaip BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, ar minėto straipsnio 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 str., pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-699/2015 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad K. T. ir nukentėjusiosios nagrinėjamu atveju pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung J5“ buvo įsigytas iš UAB „Tele2“ 2018-05-29 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartimi, perduodant šį telefoną naudotis N. V. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad perduoto mobilaus ryšio telefono vertė 259 Eur, tačiau jis parduodamas už 1 Eur su sąlyga, kad sutartis bus vykdoma 24 mėnesius mokant po 8,50 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas per mėnesį.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad taip sukomplektuotų ir parduodamų paslaugų paketu, t. y. kai mobilaus ryšio telefonas iš esmės perduodamas vartotojui už simbolinį 1 Eur mokestį, o pajamos gaunamos iš mobiliojo ryšio paslaugos teikimo, tokiame sandoryje perduoto naudojimuisi telefono rinkos vertė yra reikšminga tik tiek, kad ją pilnai padengtų (galimai pelningai) per nustatytą laikotarpį sumokama suteiktų mobiliojo ryšio paslaugų suma (nagrinėjamu atveju 8,50 Eur x 24 mėnesiai = 204 Eur).

Taigi, nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu už 1 Eur įsigyto telefono kaina, ar minėtoje sutartyje nurodyta kita jo kaina, kuri paslaugų gavėjui neturi esminės įtakos apsisprendžiant ar įsigyti šią prekę, objektyviai atitinka jo rinkos kainą.

Be to tokią teismo išvadą, patvirtina ir viešai skelbiama informacija apie telefonų kainas rinkoje, iš kurios matyti, kad 2018-06-06 duomenimis, t. y. praėjus savaitei po 2018-05-29 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir telefono įsigijimo, naujo mobiliojo ryšio telefono „Samsung J5“ rinkos kaina jį įsigyjant be judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties buvo lygi 196,17 Eur (22 pardavėjų duomenimis); mažiausia pardavimo kaina – 170 Eur, o 2019-01-16, t. y. iš esmės tuo pačiu metu, kai K. T. įvykdė nagrinėjamą vagystę, atitinkamai – 156,56 Eur (13 pardavėjų duomenimis), mažiausia pardavimo kaina – 139 Eur (https://www.kaina24.lt/p/samsung-galaxy-j5-2017/?gclid=CjwKCAjw34n5BRA9EiwA2u9k32r7 zjc W6CtrmSLd6DzG4hDeg5ypm-u-EmBw76RO-rP5ZtfC3bJe5xoCTEgQAvD_B wE).

Be to, įsigytas mobilaus ryšio telefonas laikui einant bendriausiu atveju paprastai greitai nuvertėja, jo rinkos kaina mažėja. Todėl, akivaizdu, jog iš O. V. 2019-01-03 pagrobto nenaujo, t. y. įsigyto daugiau negu prieš pusę metų, telefono „Samsung J5“ rinkos vertė buvo gerokai mažesnė negu naujo.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. T. įvykdytos mobilaus ryšio telefono „Samsung J5“ vagystės metu, jo rinkos vertė buvo gerokai mažesnė negu naujo, ir tikrai neviršijo 150 Eur, t. y. 3 MGL dydžio sumos, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad K. T. pareikšti kaltinimai padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįsti, jos veikoje taip pat nėra BK 178 str. 1 ar 4 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl ji išteisintina Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diskas, esantis voke, prisegtame prie 1 tomo bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso BPK 94 str. 1 d. 3 p., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltintą pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktą, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diską, esantį voke, prisegtame prie 1 tomo bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.