Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. išteisinta dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį bei teisminio nagrinėjimo metu pakeistų kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 arba 4 dalį, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. T. buvo kaltinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. sausio 3 d., apie 14 val., būdama Vilniuje, netoli stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pastūmus nukentėjusiąją O. V. ir šiai nukritus ant žemės, minėtam nenustatytam asmeniui iš jos rankų išplėšus turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J5“ IMEI (duomenys neskelbtini), 259 Eur vertės, jį perdavus K. T., kuri telefoną paėmė ir abu pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam O. V. (nukentėjusiosios seneliui) priklausantį 259 Eur vertės turtą.

2. Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis, K. T. pareikštas kaltinimas buvo pakeistas, nurodant, kad K. T. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 3 d., 14.00 val., būdama tiksliai nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), Vilniuje, slapta pagrobė iš O. V. mobilaus ryšio telefoną „Samsung J5“ IMEI (duomenys neskelbtini), 259 Eur vertės. Tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam O. V. priklausantį 259 Eur vertės turtą.

3. Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei teisminio nagrinėjimo metu pakeistų kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 arba 4 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu K. T. buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ištirtus įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių.

7. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, išteisinamąjį nuosprendį išimtinai grindė išteisintosios parodymais.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. išteisintosios K. T., nukentėjusiosios O. V., liudytojų L. T., M. J., A. K., O. V. parodymus, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad K. T. iš nukentėjusiosios telefoną pavogė slapta, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 13 d., 14.00 val., būdama tiksliai nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kurio metu pakartotinai buvo apklaustos išteisintoji K. T. bei nukentėjusioji O. V., patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

10. Pirmosios instancijos teismo nustatytos tiriamos veikos aplinkybės įrodytos nuosekliais išteisintosios K. T. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, bei jos parodymus patvirtinančia kita bylos medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme išteisintoji K. T. parodė, jog vagystė įvyko jos paieškos metu, namuose, kuriuose nukentėjusioji O. V. prižiūrėjo mažą berniuką. Nepamena buto adreso, jis yra šalia „(duomenys neskelbtini)“, iš tos pusės, kur važiuoja (duomenys neskelbtini) autobusas link (duomenys neskelbtini). O. V. sutiko, kad K. T. pas ją atvažiuotų pernakvoti, nes tada ji buvo ieškoma. Minėtame bute buvo apytiksliai savaitę, telefoną paėmė paskutinę dieną, kol O. V. buvo tualete. Buvo susitarusi susitikti su drauge, paėmė telefoną ir išėjo, o laiptinėje, pirmame aukšte, jos laukė pareigūnai. Pareigūnai apie telefoną sužinojo tada, kai pranešė iš globos namų, jog pas ją rado telefoną. Jai būnant globos namuose, jos mama paskambino auklėtojams ir pasakė, jog yra pavogtas telefonas. Pas ją buvo rastas telefonas ir pranešta apie tai O. V. Globos namų darbuotojams ji pasakė, kad telefonas yra vogtas, bet kaip jį pavogė ? nesakė.

11. Iš esmės analogiškas tiriamo įvykio aplinkybes išteisintoji nurodė ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtindama, jog jos pažįstama O. prižiūrėjo 5 metų amžiaus vaiką, o išteisintoji slėpėsi su ja, buto šeimininkei leidus. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, paneigdama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl to, jog pavogusi O. V. telefoną, kuris buvo padėtas kambaryje ant sofos, nuvyko prie autobusų stotelės prie „(duomenys neskelbtini)“, kur susitiko su R., parodė, jog su draugu susitiko priešpaskutinę dieną iki jos sulaikymo, o paskutinę dieną, susirašinėdama nukentėjusiosios telefonu, buvo susitarusi su drauge I. V. važiuoti į (duomenys neskelbtini), ir išeidama pavogė O. telefoną nuo spintelės. Laiptinėje jos laukė pareigūnai ir ją sulaikę nuvežė į globos namus.

12. Nurodytas išteisintosios K. T. aplinkybes patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja M. J. parodė, jog K. T. negrįžus namo buvo kreiptasi į policiją, paskelbta jos paieška. 2019 m. sausio 3 d. ją pristatė policijos pareigūnas A. K., kuris paaiškino, kad mergaitę rado (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tą vakarą jai paskambino K. T. mama L. ir pasakė, kad K. turi telefoną, kuris jai nepriklauso. Išteisintoji neigė, kad turi telefoną, tačiau, užėjus į atskirą kambarį, K. ištraukė telefoną iš liemenėlės ir atidavė, nurodydama, jog O. pati jai davė telefoną. M. J. patvirtino, kad K. T. žinojo telefono slaptažodį, bei tvirtino, jog ji buvo kažkokiame bute (duomenys neskelbtini) g., kartu su O., ten slapstėsi. Liudytojas A. K. patvirtino, jog K. T. draugė sutiko jiems padėti jos ieškoti, su draugės pagalba išteisintoji išėjo ir pareigūnai ją pasiėmė (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. esančio namo laiptinės. Ją išvežė į VšĮ „Valsta“ namus, atvežė apie 15 val. Pastarąją aplinkybę taip pat patvirtina VšĮ „Valsta“ pranešimas, jog K. T. buvo pristatyta į jų įstaigą 2019 m. sausio 3 d., apie 15 val., budinčių policijos pareigūnų.

13. Vertinant galimą tiriamo įvykio vietą pastebėtina, jog 2020 m. kovo 3 d. atlikus parodymų patikrinimą vietoje K. T. nuvedė pareigūnus prie (duomenys neskelbtini) esančio namo paskutinės laiptinės, kuri yra priešais (duomenys neskelbtini) name esančią laiptinę, prie kurios, liudytojo A. K. teigimu, pastaroji buvo sulaikyta įvykio dieną. Įvertinus tai, kad tiek liudytojas A. K., tiek išteisintoji K. T. konkretaus buto nurodyti negalėjo, bei tai, kad nurodyti adresai yra gretimai esančių, iš esmės analogiškai išsidėsčiusių namų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykio metu išteisintoji buvo tiksliai nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kas nagrinėjamu atveju nelaikytina esminiu prieštaravimu.

14. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, nesutikdama su prokuroro skunde išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat pritaria žemesnės instancijos teismo padarytai išvadai, jog nukentėjusiosios O. V., o taip pat ir liudytojo O. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. O. V. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jai būnant kitoje PC „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, prie raudonų pastatų, priėjo vaikinas, kurio nepažįsta, su panele, kurią pažįsta, bet jos vardo nepamena, ir vienas iš jų ją pastūmė. Kai ją pastūmė ji parkrito ir jai iš rankų vaikinas ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J5“, kurį perdavė su juo kartu buvusiai merginai ir jie nubėgo į skirtingas puses. Kai ją pastūmė ir ji parkrito pajuto fizinį skausmą rankose ir keliuose. Per draugę I. sužinojo, kas ta panelė, iš jos pavogusi telefoną, ir paskambino policijai. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, jog telefoną pavogė netoli PC „(duomenys neskelbtini)“, stotelėje prie spaudos kiosko, 18–19 val. vakaro, tačiau paneigė, jog vaikinas ją pastūmė, patvirtino, kad smurto nebuvo bei patvirtino tai, jog su K. T. buvo pažįstamos. Pastarosios parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusysis O. V., parodęs, jog anūkė jam pasakojo, kad sausio 3 d. vakare po 19 val., prie autobusų stotelės, ją pastūmė iš nugaros, jai nukritus ant rankų, abi rankos buvo sudaužytos, raudonos, vaikinas iš jos rankų ištraukė telefoną ir perdavė K, kuri pabėgo į vieną pusę, o vaikinas į kitą pusę. Ji iš karto paskambino 112 kitu telefonu (priklausančiu jos motinai) ir jai pasakė, kad į įvykio vietą policija neatvyks. Po to ji paskambino O. V. ir jis jai nurodė, kad ji važiuotų namo. Jis iškvietė policiją ir apie 20 val. atvažiavus policijai kartu su O. papasakojo, kaip viskas buvo.

15. Analizuojant O. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktą įvykio versiją, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną 2019 m. sausio 3 d., apie 15.00 val., K. T. budinčių policijos pareigūnų buvo pristatyta į globos įstaigą VšĮ „Valsta“, esančią (duomenys neskelbtini) g., taigi 2019 m. sausio 3 d., apie 18–19 val., priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios parodymuose, pastaroji negalėjo būti jos nurodomoje vietoje, t. y. kitoje PC „(duomenys neskelbtini)“ pusėje, prie raudonų pastatų, stotelėje prie spaudos kiosko, ką patvirtina ir tai, jog O. V. surašytame pareiškime nurodoma, kad telefonas buvo pagrobtas 2020 m. sausio 3 d., 14.00 val. Pastarųjų parodymai nesutapo ir aiškinant įvykio aplinkybes – nukentėjusioji teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytą fizinio smurto naudojimo faktą bei aplinkybę, jog nebuvo pažįstamos su išteisintąja. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina ir tai, jog liudytoja L. T. (išteisintosios mama) pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2019 m. sausio 3 d. vakare jai paskambino nukentėjusioji O. V. ir pasakė, kad jos dukra K. pavogė telefoną, tačiau nurodė kitą įvykio versiją, jog telefonas buvo pagrobtas „(duomenys neskelbtini)“ tualete, kol nukentėjusioji buvo kabinoje, o K. T. su telefonu pabėgo.

16. Šias išvadas patvirtina ir nukentėjusiosios O. V. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, kuriais nukentėjusioji paneigė dalį savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, iš esmės patvirtindama išteisintosios K. T. nurodytas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog bendravo su K. T., pas ją buvo kažkokios problemos, tuo metu ji prižiūrėjo savo draugės vaiką. Pasiūlė K. T. atvažiuoti į tą butą pernakvoti, davė savo telefoną pasinaudoti, o K. T. jį pavogė, jai išėjus į tualetą. Tada pradėjo skambinti policijai, tėvams, jie sakė, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Patvirtino, jog įvykio stotelėje, apie kurį davė parodymus ankščiau, nebuvo. Nurodė kitokias aplinkybes, nes buvo su seneliu, jos parodymus ankstesnių apklausų metų lėmė jo įtaka. Seneliui paskambino, pergyveno, papasakojo viską, tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir iškvietė policiją. Pareiškimą policijai rašė senelis. Senelis aiškino, kad viskas įvyko PC „(duomenys neskelbtini)“ tualete, nors viskas įvyko ne ten. Nukentėjusioji patvirtino, jog tiriamas įvykis įvyko taip, kaip pasakojo išteisintoji. K. T. tame bute buvo mažiau nei savaitę laiko, telefoną paėmė tame bute.

17. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patvirtina, jog K. T. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 3 d., 14.00 val., būdama tiksliai nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nematant nukentėjusiajai O. V. pagrobė pastarosios mobiliojo ryšio telefoną.

Dėl išteisintosios veikos kvalifikavimo.

18. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo K. T. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvirąją vagystę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su tokiu prokuroro prašomu veikos kvalifikavimu. Pažymėtina, jog pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste esminis požymis, atskiriantis apeliaciniame skunde išteisintajai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Pabrėžtina, jog vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog išteisintoji K. T. nukentėjusiosios O. V. mobiliojo ryšio telefoną pagrobė nematant nukentėjusiajai, t. y. pastarajai išėjus į tualetą, nesant tiesioginių įvykio liudytojų. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, kad svetimas turtas buvo pagrobtas nesant nukentėjusiosios ar pašalinių asmenų, pagrįstai konstatavo, kad išteisintoji svetimą turtą pagrobė slapta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, išteisintosios veika galėtų atitikti tik BK 178 straipsnio 1 arba 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pažymius priklausomai nuo to kokios vertės buvo pagrobtas turtas.

20. Remiantis bylos duomenimis, K. T. pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung J5“ vertė įgijimo metu (2018 m. gegužės 29 d.) – 259 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad viešai internetiniuose tinklalapiuose skelbiamos informacijos duomenimis veikos padarymo metu, 2019 m. sausio 16 d., pagrobto naujo mobiliojo ryšio telefono vidutinė vertė buvo 156,56 Eur (13 pardavėjų duomenimis), o mažiausia pardavimo kaina – 139 Eur, atsižvelgęs į tai, jog įsigytas mobiliojo ryšio telefonas paprastai greitai nuvertėja, konstatavo, jog iš O. V. pagrobto telefono „Samsung J5“, įsigyto daugiau negu prieš pusę metų, vertė buvo gerokai mažesnė negu naujo ir negalėjo viršyti 150 Eur, t. y. 3 MGL dydžio sumos, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pagrobto turto vertė nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėjama pagal daikto rinkos vertę veikos padarymo metu, atsižvelgiant į identiško daikto vidutinę rinkos kainą bei objektyvų nusidėvėjimo faktą, pastarąjį valdant virš septynių mėnesių, neturi pagrindo abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Remiantis BK 190 straipsnio nuostatomis pagrobto turto vertė šiuo konkrečiu atveju nesiekia nedidelės vertės požymio ir neužtraukia išteisintajai baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina ir tai, jog išteisintoji, gimusi 2004 m. (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu nesiekė amžiaus, nuo kuriuo galima ir administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį (ANK 6 straipsnio 1 dalis).

21. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog K. T. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl išteisindamas ją priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kolegijos vertinimu, naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.