Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-722-1187/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2A-722-1187/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02493-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: mažosios bendrijos „Ravanza“
Atsakovas: J. K., E. S. R.
Trečiasis asmuo: A. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-722-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02493-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Ravanza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“ ieškinį atsakovams J. K. (J. K.) ir E. S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – A. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija „Ravanza“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia (actio Pauliana) atsakovų E. S. R. (toliau – atsakovė) ir J. K. (J. K.) (toliau – atsakovas) (toliau kartu – atsakovai) 2022 m. liepos 13 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-7757 (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją.

2. Nurodė, kad V. L. 2021 m. spalio 21 d. su atsakove sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias paskolino atsakovei iš viso 10 000 Eur. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 20 d. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė V. L. iš atsakovės 5 000 Eur skolos, o civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023 2023 m. vasario 10 d. priėmė dar vieną sprendimą už akių ir priteisė V. L. iš atsakovės dar 5 000 Eur skolos. Be 10 000 Eur skolos, minėtais sprendimais už akių taip pat buvo priteista iš viso 3 664,44 Eur delspinigių. 2023 m. kovo 4 d. V. L. ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią V. L. perleido ieškovei savo reikalavimus, nukreiptus į atsakovę. Antstolė iš atsakovės kiekvieną mėnesį išieško 100–150 Eur sumą, taigi, faktiškai ieškovė gali laukti 10 metų ir daugiau, kol antstolė išieškos visą sumą. Įvertinus faktą, kad atsakovė yra gimusi 1937 metais, kyla rizika, jog ji gali mirti, tokiu atveju ieškovei kils papildomų sunkumų atgauti skolą arba ją atgauti taps apskritai neįmanoma.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų pardavinėjant jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą tam, jog antstolė negalėtų nukreipti išieškojimo į atsakovės turtą. Atsakovė ginčijama Sutartimi pardavė jai priklausiusį turtą atsakovui, o ieškovės galimybės atgauti skolą tapo labai apribotos, tikėtina, kad tokių galimybių apskritai nebėra. Neatmestina, kad atsakovas yra asmuo su atsakove susijęs giminystės ar artimais draugystės ryšiais ir labiau tikėtina, jog abu atsakovai buvo nesąžiningi ieškovės atžvilgiu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas J. K. (J. K.) atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. pradžioje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kaip gyvena Nemenčinė“ paskelbė įrašą, kad „Gal kas Nemenčinėje ar aplink parduoda kokį namą arba sodybą“. Po įrašu komentarą parašė T. R. (T. R.) su kuriuo buvo apsikeista telefonų numeriais. Minėtas asmuo nurodė, kad jo motina pardavinėja namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas apžiūrėjo turtą ir 2022 m. balandžio 13 d. su atsakove ir D. R., atstovaujamu J. A. R., sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 4.1.1.1 punktą, atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. pervedė atsakovei 6 999 Eur avansą, o ginčo Sutartimi atsakovui buvo parduotos 13/14 dalys nekilnojamojo turto už 38 000 Eur, iš kurios 15 000 Eur buvo pervesta atsakovės hipotekos kreditoriui A. S. Pažymėjo, kad jo ir atsakovės nesieja ir niekada nesiejo jokie asmeniniai tarpusavio ryšiai bei santykiai. Faktas dėl skolinių įsipareigojimų V. L. nebuvo išviešintas registruose, apie tai atsakovas nežinojo. Be to, nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo už rinkos kainą.

5. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad tikėtina, jog atsakovė savo teisines problemas nuo atsakovo nuslėpė, nes turėjo tikslą kuo greičiau parduoti turtą rinkoje, kad jis nebūtų parduotas iš varžytynių. Tikėtina, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes pasinaudojo atsakovės padėtimi dėl nesugrąžintų skolų ir gavo gerą progą pigiau įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jei teismas manytų, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad ieškovės direktorius neturi teisinių žinių, todėl neturėjo galimybių „susekti“ atsakovės veiksmų.

6. Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad ginčo Sutartimi atsakovas įgijo 13/14 dalis nekilnojamojo turto. Ieškovė neįrodinėja ir neįrodė, kad atsakovas šį turtą įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą.

7. Atsakovė E. S. R. ir trečiasis asmuo A. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Ieškovė nurodė, kad apie Sutartį sužinojo 2023 m. pradžioje, kai teismo sprendimų už akių vykdymas buvo perduotas antstolei Neringai Lipeikienei. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė apie Sutartį galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, tokie atsakovo argumentai teismo nepripažįstami pagrįstais. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose neįvardijo, kada, jo nuomone, šiuo atveju prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Teismas daro išvadą, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes net ir vertinant, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2023 m. sausio 1 d., senaties terminas ieškinio padavimo metu (2023 m. rugpjūčio 28 d.) nebuvo suėjęs. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė apie atsakovų 2022 m. liepos 13 d. sudarytą Sutartį sužinojo arba turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo.

8.2. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ginčo Sutarties sudarymo metu buvo nemoki taip pat, jog neliko realios galimybės įvykdyti prievolę. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo Sutartimi pardavusi nekilnojamąjį turtą už jį gavo pinigines lėšas, taip pat ginčo Sutarties pagrindu buvo visiškai atsiskaityta su atsakovės hipotekos kreditoriumi A. S. Tai, kad atsakovė gavusi pinigus pagal Sutartį neatsiskaitė su ieškove, nereiškia, jog dėl ginčijamos Sutarties sudarymo sumažėjo atsakovės reali galimybė įvykdyti prievolę. Pagal gautas pinigų sumas matyti, kad tokią realią galimybę (atsiskaityti su ieškove) atsakovė turėjo.

8.3. Ieškovė neįrodė, kad ginčo Sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 13 d.) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymėtina, kad tokios (neabejotinos) teisės tuo metu neturėjo ne tik ieškovė, bet ir V. L., iš kurio vėliau perėmė teises ieškovė cesijos sutartimi. Neabejotina ir galiojanti V. L. teisė atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimams už akių, t. y. jau po ginčo Sutarties sudarymo.

8.4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo hipotekos kreditorių (A. S.), ginčijamos Sutarties sudarymas pripažįstamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir šios sąlygos, t. y. jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamos Sutarties.

8.5. Nagrinėjamu atveju nesąžiningumo prezumpcijas lemiančių aplinkybių nėra. Ieškovė byloje neįrodė atsakovų nesąžiningumo pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti atsakovai Sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 13 d.).

8.6. Ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė nė vienos actio Pauliana taikymo sąlygos.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) MB „Ravanza“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ieškovė ieškinyje detaliai aprašė aplinkybes dėl nekilnojamojo turto kainos ir pan., todėl pakartotinai šių aplinkybių nenurodo.

9.2. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis atsakovei už turtą sumokėjo 38 000 Eur, o iš tos sumos 15 000 Eur pervedė atsakovės hipotekos kreditoriui A. S. Šis faktas pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo paneigtas, taigi, atsakovei turėjo likti apie 23 000 Eur, tačiau šių lėšų jos banko sąskaitoje nebėra. Šiuo metu galimybės iš atsakovės išieškoti skolą yra labai ribotos, kadangi antstolė iš atsakovės kiekvieną mėnesį išieško 100-150 Eur sumą. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėjo ar turi galimybę atsiskaityti su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Atsakovė Paskolas turėjo grąžinti pagal abi Paskolos sutartis iki 2021 m. gruodžio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neabejotina ir galiojanti V. L. teisė (iš kurio ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovę) atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimams už akių.

9.4. Ieškovės manymu, atsakovė ir pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad atsakovė privalėjo sudaryti turto pardavimo sandorį. Jei ir apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad atsakovė tokį sandorį privalėjo sudaryti, nėra aišku, kodėl atsakovė piktybiškai nuslėpė nuo ieškovės (ankstesnio kreditoriaus) šį sandorį ir iš sandorio gautas lėšas.

9.5. Net jei atsakovų nesieja giminystės ryšiai, tikėtina, kad atsakovė sprendimą parduoti turtą priėmė siekiant, kad kreditorius negalėtų nukreipti išieškojimo į atsakovei priklausantį turtą. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

Šalies argumentai

9.6. Ieškovė mano, kad yra visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, nes atsakovė veikė (pardavė turtą) skubiai, nesąžiningai, turėdama tikslą, kad antstolė nenukreiptų išieškojimo į atsakovės turtą, taigi akivaizdžiai buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai operatyviai atgauti skolą (arba apskritai ją kada nors atgauti). Atsakovė neprivalėjo sudaryti turto pardavimo sandorio. Be to, ieškovei kyla pagrįstų įtarimų, kad turto pirkėjas buvo nesąžiningas ir suderinęs visus turto pirkimo – pardavimo veiksmus su atsakove. Atsakovas nesidomėjo ar parduotas turtas nėra areštuotas, nėra įkeistas, ar atsakovė neturi skolų, o atsakovė neatskleidė, jog turi įsiskolinimą pagal Paskolos sutartis.

Atsiliepimas

9.7. Atsakovas nurodė, kad pirminė turto kaina buvo 50 000 Eur. Todėl tikėtina, kad nesąžiningas buvo ir atsakovas, kuris pasinaudojo atsakovės padėtimi dėl nesugrąžintų skolų ir gavo progą pigiau įsigyti nekilnojamąjį turtą, kadangi turto kaina buvo sumažinta nuo 50 000 Eur iki 38 000 Eur.

10. Atsakovas J. K. (J. K.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

10.1 Apeliantė nepateikė byloje įrodymų, kad pagal paskolos sutartis atsakovė gavo pinigines lėšas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad apeliantė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovę.

10.2 Aplinkybė, kad šiai dienai antstolė iš atsakovės išieško minimalias sumas, nepagrindžia, jog ginčo sandoriu buvo sumažintos ieškovės galimybės išieškoti skolą.

10.3 Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įkeistas A. S. Taigi neabejotina, jog tam, kad atsakovė galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, privalėjo sudaryti Sutartį, priešingu atveju kreditorius būtų pradėjęs išieškojimą iš jam įkeisto turto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne bylą nagrinėjantis teismas, bet apeliantė turėjo įrodyti, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

10.4 Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, kadangi: nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovus siejo giminystės ar kiti ryšiai; atsakovas apie skolą ieškovei nežinojo ir negalėjo žinoti, nes ji niekur nebuvo išviešinta; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turto pardavimo metu jis neatitiko rinkos kainos; visi mokėjimai už turtą vyko bankiniais pavedimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys pripažinti atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. 2021 m. spalio 21 d. paskolos sutartimi Nr. PS-U2-ESR-001 V. L. suteikė 5 000 Eur paskolą E. S. R., paskolos grąžinimo terminas iki 2021 m. gruodžio 20 d. (el. b. t. I, l. 21). Taip pat, 2021 m. spalio 21 d. paskolos sutartimi Nr. PS-U2-ESR-002 V. L. suteikė 5 000 Eur paskolą E. S. R., paskolos grąžinimo terminas iki 2021 m. gruodžio 20 d. (toliau – Paskolos sutartys) (el. b. t. I, l. 22).

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022, priteista ieškovui V. L. iš atsakovės E. S. R. 5 000 Eur piniginė prievolė (skola), 1 832,22 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą 6 823,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154 Eur bylinėjimosi išlaidos (el. b. t. I, l. 13 – 16).

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023 priteista ieškovui V. L. iš atsakovės E. S. R. 5 000,00 Eur negrąžinta paskola, 1 832,22 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 832,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (el. b. t. I, l. 10 – 12).

17. 2023 m. sausio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus V. L. (toliau – pradinis kreditorius) ir MB „Ravanza“, pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui MB „Ravanza“ visas iš vykdomojo rašto, išduoto 2023 m. sausio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022, kylančias ar su juo susijusias pradinio kreditoriaus teises (el. b. t. I, l. 17 – 18).

18. 2023 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus V. L. ir MB „Ravanza“, pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui MB „Ravanza“ visas iš vykdomojo rašto, išduoto 2023 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023, kylančias ar su juo susijusias pradinio kreditoriaus teises (el. b. t. I, l. 19 – 20).

19. Antstolės Neringos Lipeikienės 2023 m. sausio 24 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-23-62-3711 vykdomoje byloje Nr. 0062/23/00172, vykdomoje pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022, pradinis išieškotojas V. L. pakeistas nauja išieškotoja MB „Ravanza“ (el. b. t. I, l. 39 – 40).

20. Antstolės Neringos Lipeikienės 2023 m. gegužės 29 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-23-62-21633 vykdomoje byloje Nr. 0062/23/00951, vykdomoje pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023, pradinis išieškotojas V. L. pakeistas nauja išieškotoja MB „Ravanza“ (el. b. t. I, l. 41 – 42).

21. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei E. S. R. nuosavybės teise iki 2022 m. liepos 13 d. priklausė šis nekilnojamasis turtas: 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/14 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas) (el. b. t. I, l. 29 – 40).

22. 2022 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi E. S. R. pardavė J. K. (J. K.) nekilnojamąjį turtą už bendrą 38 000 Eur kainą, 23 000 Eur pervedant pardavėjai E. S. R. ir 15 000 Eur pervedant hipotekos kreditoriui A. S. (el. b. t. II, l. 67 – 81). 2022 m. gegužės 4 d. atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis turto vertė 42 300 Eur (el. b. t. II, l. 104 – 156).

23. Atsakovas J. K. (J. K.) atsakovei E. S. R. atliko šiuos bankinius pavedimus: 2022 m. balandžio 14 d. 2 800 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. 4 199 Eur, 2022 m. liepos 13 d. 16 000 Eur (el. b. t. II, l. 37 – 39). Taip pat 2022 m. liepos 13 d. atsakovas atliko 15 000 Eur pavedimą trečiajam asmeniui A. S. (el. b. t. II, l. 40).

Dėl ginčo esmės

24. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė 2022 m. liepos 13 d. atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MK-7757 pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

25. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

26. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visumos buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nė vienos actio Pauliana taikymo sąlygos. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, kadangi atsakovė veikė (pardavė turtą) skubiai, nesąžiningai, turėdama tikslą, kad antstolė į atsakovės turtą nenukreiptų išieškojimo, taigi akivaizdžiai buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai operatyviai atgauti skolą (arba apskritai ją kada nors atgauti). Atsakovė neprivalėjo sudaryti turto pardavimo sandorio, be to, ieškovei kyla pagrįstų įtarimų, kad turto pirkėjas ir atsakovė buvo nesąžiningi.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio sudarymo metu

29. Ieškovė apeliaciniame skunde visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju neegzistavo pirmoji actio Pauliana sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Apeliantės tvirtinimu, atsakovė paskolas pagal abi Paskolos sutartis turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 20 d., todėl ieškovė, kaip kreditorė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 – 6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 60 punktas).

31. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės E. S. R. neįvykdyta prievolė atsirado su pradiniu kreditoriumi V. L.2021 m. spalio 21 d. sudarytų dviejų Paskolos sutarčių pagrindu, pagal kurias pradinis kreditorius suteikė atsakovei iš viso 10 000 Eur paskolą. Paskolos sutartyse numatytas paskolų grąžinimo terminas iki 2021 m. gruodžio 20 d. Šių Paskolos sutarčių pagrindu buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022, kuriuo V. L. priteista iš atsakovės 5 000 Eur piniginė prievolė (skola), 1 832,22 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir 154 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 10 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023, kuriuo V. L. priteista iš atsakovės 5 000,00 Eur negrąžinta paskola, 1 832,22 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 154,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimai už akių nebuvo nuginčyti, yra įsiteisėję, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, taip pat perėmė ir kreditoriaus teises.

33. Minėta, kad actio Pauliana institutui taikyti nereikalaujama, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditorius turėtų ne tik galiojančią, bet ir vykdytiną reikalavimo teisę. Įvertinus atsakovės prievolės atsiskaityti pagal 2021 m. spalio 21 d. sudarytas Paskolos sutartis atsiradimo momentą (2021 m. gruodžio 20 d.) ir ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentą (2022 m. liepos 13 d.) darytina išvada, kad ginčijamas sandoris sudarytas esant galiojančiai skolai, todėl iš pradinio kreditoriaus ieškovė perėmė neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę E. S. R. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovę atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimams už akių (t. y. po ginčo Sutarties sudarymo).

34. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, o nenustačius bent vienos jų – ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygos

35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė aiškiai nenurodo, su kokiu konkrečiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ji sieja savo teisių pažeidimą, ginčydama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, t. y. ar su tuo, kad skolininkė dėl šio sandorio tapo nemoki, ar su kitu kreditoriaus teisių pažeidimu, apsiribodama tik CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų išvardinimu.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018, 30 punktas). Taigi visais išvardytais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

39. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007); šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė turtą pardavė už aiškiai mažesnę kainą, kadangi pirminė jo pardavimo kaina buvo 50 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje pateikta 2022 m. gegužės 4 d. atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurios duomenimis viso nekilnojamojo turto vertė – 42 300 Eur. Taigi, šiuo atveju turtą pardavus už 38 000 Eur, t. y. už 4 300 Eur mažesnę sumą nei jo vertė, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina aiškiai mažesne kaina, kadangi sudaro tik 10 procentų viso turto vertės.

41. Apeliantė taip pat tvirtina, kad 2023 m. antstolei iš atsakovės pavyko išieškoti tik beveik 400 Eur, o šiuo metu antstolė per mėnesį iš atsakovės išieško po 100 – 150 Eur sumą. Kito turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą nėra, todėl vertintina, kad atsakovė yra nemoki.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad atsakovė tapo nemokia ar ginčijamas sandoris sukėlė realią grėsmę, jog įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovei sudarius pirkimo – pardavimo sutartį jai buvo pervesta 23 000 Eur suma, kurios būtų pilnai pakakę atsiskaityti pagal Paskolos sutartis su pradiniu kreditoriumi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė po sandorio sudarymo turėjo pakankamai turto grąžinti Paskolas, nėra pagrindo spręsti, jog Sutartis pažeidė kreditoriaus teises. Šiame kontekste taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tai, jog atsakovė gavusi pinigus pagal Sutartį pati savanoriškai neatsiskaitė su ieškove, nereiškia, kad dėl ginčijamos Sutarties sudarymo sumažėjo atsakovės reali galimybė įvykdyti prievolę.

Dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

43. Ieškovės manymu, atsakovė ir pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamą turto pardavimo sandorį. Jei ir apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad atsakovė tokį sandorį privalėjo sudaryti, ieškovės teigimu, nėra aišku, kodėl atsakovė piktybiškai nuslėpė nuo ieškovės (ankstesnio kreditoriaus) šį sandorį ir iš sandorio gautas lėšas. Atsakovo tvirtinimu, aplinkybę, kad atsakovė neturėjo sudaryti Sutarties, turi įrodyti ieškovė.

44. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020). Visgi, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo hipotekos kreditorių (A. S.), ginčijamos Sutarties sudarymas pripažįstamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl atsakovė, esant įkeistam turtui ir siekiant atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, negalėjo parduoti įkeisto turto. Tuo tarpu apeliantės argumentas, kad nekilnojamasis turtas parduotas dėl to, jog antstolė negalėtų nukreipti į jį išieškojimo, laikytinas nepagrįstu, kadangi 2022 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius nebuvo pareiškęs ieškinių teismui (LITEKO duomenimis ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022 pareikštas 2022 m. spalio 11 d., o civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023 pareikštas 2023 m. sausio 10 d.), juolab, nebuvo pradėtas priverstinis išieškojimas.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamos Sutarties ir šios Sutarties sudarymas neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto.

Dėl atsakovų nesąžiningumo sudarant atlygintinį dvišalį sandorį

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

48. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015). Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo (skolininkas). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas actio Pauliana aspektu turi būti įvertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, tai yra pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

49. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

50. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovus galimai sieja giminystės ryšiai, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nesąžiningumo prezumpcijas lemiančių aplinkybių nėra, galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.

51. Apeliantė atsakovų nesąžiningumą taip pat įrodinėja tuo, jog: 1) nekilnojamasis turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą ir siekiant, jog antstolė iš jo neišieškotų skolos; 2) atsakovas J. K. nesidomėjo, ar turtas yra įkeistas, ar atsakovė neturi skolų, o atsakovė ir jos sūnus nuslėpė nuo atsakovo J. K., jog turi įsiskolinimą.

52. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau pasisakyta dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir aplinkybių bei konstatuota, jog nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas už žymiai mažesnę kainą ir siekiant išvengti antstolės išieškojimo iš turto, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog apeliantės nurodyti argumentai, dėl atsakovės nesąžiningumo parduodant nekilnojamąjį turtą, nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad jis šiuo atveju savo pirkėjo pareigas vykdė tinkamai ir pakankamai domėjosi ar Sutartis nepažeis kreditorių teisių, kadangi apie nekilnojamojo turto hipotekos kreditorių žinojo, jo sutikimas buvo gautas, tuo tarpu pradinio kreditoriaus skola nebuvo išviešinta, pradinis kreditorius tuo metu nebuvo kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo, jokios laikinosios apsaugos priemonės turtui nebuvo taikomos. Todėl atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sudaroma Sutartis galėtų pažeisti kitų kreditorių teises. Aplinkybė, kad atsakovė ar jos brolis neinformavo atsakovo J. K. apie sudarytas Paskolos sutartis su pradiniu kreditoriumi, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė buvo nesąžininga, kadangi šiuo atveju nustatyta, kad Sutartis nepažeidė kreditoriaus teisių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė net neturėjo tokios pareigos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimams už akių (po ginčijamos Sutarties), teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas ar egzistuoja kitos actio Pauliana sąlygos, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė visų jo taikymo sąlygų, dėl ko ieškovės ieškinį atmetė. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

55. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė į bylą pagrindžiančius įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šiuo atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Ravanza“ apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“, juridinio asmens kodas 305978966, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusIeva Navickaitė–Sakalauskienė