- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- e2-11188-1141/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02493-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Ravanza“
- Atsakovas
- J. K., E. S. R.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Inga Balynienė, Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“ direktoriui V. L., ieškovės advokatei Svetlanai Naidenko,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“ Pauliano ieškinį atsakovams J. K. ir E. S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė mažoji bendrija „Ravanza“ (toliau – ir ieškovė) 2023 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų E. S. R. (toliau – ir atsakovė) ir J. K. (J. K.) (toliau – ir atsakovas) (toliau kartu – atsakovai) 2022 m. liepos 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-7757 (toliau – ir Sutartis) ir taikyti restituciją.
2. Ieškovė, ginčydama Sutartį, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintu Pauliano ieškinio (actio Pauliana) institutu. Ieškovė nurodė, kad V. L. 2021 m. spalio 21 d. su atsakove sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias paskolino atsakovei iš viso 10 000 Eur. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 20 d. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-11629-1151/2022 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė V. L. iš atsakovės 5 000 Eur skolos, o civilinėje byloje Nr. e2-1701-494/2023 2023 m. vasario 10 d. priėmė dar vieną sprendimą už akių ir priteisė V. L. iš atsakovės dar 5 000 Eur skolos. Be 10 000 Eur skolos, minėtais sprendimais už akių taip pat buvo priteista iš viso 3 664,44 Eur delspinigių. 2023 m. kovo 4 d. V. L. ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią V. L. perleido ieškovei savo reikalavimus, nukreiptus į atsakovę. Ieškovė taip pat nurodė, kad antstolė iš atsakovės kiekvieną mėnesį išieško 100–150 Eur sumą, taigi, faktiškai ieškovė gali laukti 10 metų ir daugiau, kol antstolė išieškos visą sumą. Įvertinus faktą, kad atsakovė yra gimusi 1937 metais, kyla rizika, kad ji gali mirti, tokiu atveju ieškovei kils papildomų sunkumų atgauti skolą arba ją atgauti taps apskritai neįmanoma.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, žinodama, kad negrąžino paskolos, kad jai gresia bylinėjimasis teisme, kad pralaimėjus bylą teks padengti skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, ėmėsi aktyvių veiksmų pardavinėjant jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kad antstolė negalėtų nukreipti išieškojimo į atsakovės turtą. Atsakovė ginčijama Sutartimi skubiai pardavė jai priklausiusį turtą atsakovui, o ieškovės galimybės atgauti skolą tapo labai apribotos, tikėtina, kad tokių galimybių apskritai nebėra. Apie minėtą Sutartį ieškovė nurodė, jog sužinojo 2023 m. pradžioje, kai abiejų teismo sprendimų už akių vykdymas buvo perduotas antstolei Neringai Lipeikienei. Ieškovė taip pat nurodė, jog neatmestina, kad atsakovas yra asmuo su atsakove susijęs giminystės ar artimais draugystės ryšiais ir, kad labiau tikėtina, jog abu atsakovai buvo nesąžiningi ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas J. K. atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. pradžioje socialinio tinklo Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė įrašą, kad „Gal kas (duomenys neskelbtini) ar aplink parduoda kokį namą arba sodybą“. Po įrašu komentarą parašė T. R. (T. R.), su kuriuo buvo apsikeista telefonų numeriais. Minėtas asmuo nurodė, kad jo mama pardavinėja namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas apžiūrėjo turtą ir 2022 m. balandžio 13 d. su atsakove ir D. R., atstovaujamu J. A. R., sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 4.1.1.1 punktą, atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. pervedė atsakovei 6 999 Eur avansą, o ginčo Sutartimi atsakovui buvo parduotos 13/14 dalys nekilnojamojo turto už 38 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad 15 000 Eur iš šios sumos pervedė atsakovės hipotekos kreditoriui A. S. Įsigytame nekilnojamame turte atsakovas gyvena su gyvenimo drauge ir mažamete dukra, turto adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą, be to, apdraudė savo įsigytą turtą. Atsakovas nurodė, kad jo ir atsakovės nesieja ir niekada nesiejo jokie asmeniniai tarpusavio ryšiai bei santykiai. Faktas dėl skolinių įsipareigojimų V. L. nebuvo išviešintas registruose, apie tai atsakovas nežinojo. Be to, nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo už rinkos kainą, atsakovė už perduotą natūra turtą gavo jo ekvivalentę vertę pinigais (38 000 Eur), atsakovės gautų piniginių lėšų pakako skolos ieškovei padengimui. Visi mokėjimai pagal ginčo Sutartį vyko bankiniais pavedimais, t. y. oficialiai ir sąžiningai. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismų sprendimai už akių buvo priimti jau po ginčo Sutarties sudarymo, t. y. nei V. L., nei ieškovė Sutarties sudarymo metu neturėjo neginčytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Šiuo metu, kaip nurodė pati ieškovė, reikalavimas yra vykdomas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kokia suma yra išieškota ir koks galutinis skolos likutis.
5. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad tikėtina, jog atsakovė savo teisines problemas nuo atsakovo nuslėpė, nes turėjo tikslą kuo greičiau parduoti turtą rinkoje, kad jis nebūtų parduotas iš varžytinių. Ieškovė nurodė, kad jai sunku įrodyti atsakovo nesąžiningumą, tačiau tikėtina, kad ir jis buvo nesąžiningas, nes pasinaudojo atsakovės padėtimi dėl nesugrąžintų skolų ir gavo gerą progą pigiau įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jei teismas manytų, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas, ieškovė prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad ieškovės direktorius neturi teisinių žinių, todėl neturėjo galimybių „susekti“ atsakovės veiksmų.
6. Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad ginčo Sutartimi atsakovas įgijo 13/14 dalis nekilnojamojo turto. Ieškovė neįrodinėja ir neįrodė, kad atsakovas šį turtą įsigijo už mažesnę nei rinkos kainą.
7. Atsakovė E. S. R. ir trečiasis asmuo A. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
10. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
Dėl ieškinio senaties
11. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1–2 dalys).
12. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, t. y. kada šiuo atveju ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie jos teises galimai pažeidžiančią Sutartį.
13. Ieškovė, kaip minėta, nurodė, kad apie Sutartį sužinojo 2023 m. pradžioje, kai teismo sprendimų už akių vykdymas buvo perduotas antstolei Neringai Lipeikienei. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė apie Sutartį galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau. Tokie atsakovo argumentai teismo nepripažįstami pagrįstais. Atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė yra praleidusi terminą kreiptis į teismą, atkreipė dėmesį į tai, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo 2021 m. gruodžio 20 d., tačiau tai nėra teisiškai reikšminga, nes, ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad ieškovė galėjo ar turėjo anksčiau sužinoti apie ginčijamą Sutartį. Pažymėtina, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose neįvardijo, kada, jo nuomone, šiuo atveju prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 15 d. V. L., kuris, kaip minėta, yra ieškovės direktorius, iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro atspausdino nekilnojamojo turto išrašą, iš kurio matyti turto perleidimas atsakovui ginčo Sutartimi. Pati ieškovė, kaip minėta, nurodė teismui, kad sužinojo apie Sutartį dar 2023 m. pradžioje. Ieškovei nenurodžius tikslios datos, kada jai tapo žinoma apie ginčo Sutartį, teismas daro išvadą, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes net ir vertinant, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2023 m. sausio 1 d., senaties terminas ieškinio padavimo metu (2023 m. rugpjūčio 28 d.) nebuvo suėjęs. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė apie atsakovų 2022 m. liepos 13 d. sudarytą Sutartį sužinojo arba turėjo sužinoti anksčiau, nei ji nurodo.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygos
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
15. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Įrodyti šias aplinkybes pareiga šiuo atveju teko ieškovei.
16. Ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad atsakovė ginčo Sutarties sudarymo metu buvo nemoki ar, kad dėl ginčo Sutarties sudarymo tapo nemoki, ar, kad sudarius ginčo Sutartį atsakovei neliko realios galimybės įvykdyti prievolę. Priešingai, byloje yra duomenys, kad atsakovė ginčo Sutartimi pardavusi nekilnojamąjį turtą, už jį gavo pinigines lėšas, taip pat ginčo Sutarties pagrindu buvo visiškai atsiskaityta su atsakovės hipotekos kreditoriumi A. S. Tai, kad atsakovė gavusi pinigus pagal Sutartį, neatsiskaitė su ieškove, nereiškia, kad dėl ginčijamos Sutarties sudarymo sumažėjo atsakovės reali galimybė įvykdyti prievolę. Pagal gautas pinigų sumas matyti, kad tokią realią galimybę (atsiskaityti su ieškove) atsakovė turėjo.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių sudarymo metu
17. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ginčo Sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 13 d.) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymėtina, kad tokios (neabejotinos) teisės tuo metu neturėjo ne tik ieškovė, bet ir V. L., iš kurio vėliau perėmė teises ieškovė cesijos sutartimi. Šią sutartį pasirašė V. L. kaip pradinis kreditorius ir kaip naujojo kreditoriaus atstovas. Neabejotina ir galiojanti V. L. teisė atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimams už akių, t. y. jau po ginčo Sutarties sudarymo.
Dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius
19. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, atspindinti proporcingumo principą, pagal kurį pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi situacija, faktinės sandorio aplinkybės, kiekvienu konkrečiu atveju įvertintos teismo, kurioms esant ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 42, 43 punktai).
20. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo hipotekos kreditorių (A. S.), ginčijamos Sutarties sudarymas pripažįstamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir šios sąlygos, t. y. jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamos Sutarties.
Dėl ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).
22. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 56 punktą; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 30 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021 32 punktą).
23. Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas. Tokiu atveju trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis). Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju nesąžiningumo prezumpcijas lemiančių aplinkybių nėra. Ieškovė byloje neįrodė atsakovų nesąžiningumo pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti atsakovai pagal Sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 13 d.) buvusias aplinkybes. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad abu atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma Sutartis pažeidžia kreditorių teises. Šios aplinkybės ieškovė ne tik neįrodė, bet ir negalėjo įrodyti, nes, kaip minėta, ginčijama Sutartis ieškovės teisių nepažeidė. Juo labiau, kad ieškovė jokių teisių, kurios galėtų būti pažeistos ginčijama Sutartimi, tuo metu net nebuvo įgijusi.
25. Teismas konstatuoja, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė nei vienos Pauliano ieškinio taikymo sąlygos, nors jos turėjo būti įrodytos visos tam, kad ieškinį būtų galima tenkinti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
27. Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad 2023 m. lapkričio 9 d. sumokėjo advokatei Ingai Balynienei 2 700 Eur pagal jos 2023 m. lapkričio 9 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas, t. y. už konsultaciją dėl ieškinio, atsiliepimo ir tripliko parengimus, taip pat už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje. Atsakovas taip pat pateikė teismui duomenis, kad 2023 m. gruodžio 12 d. sumokėjo minėtai advokatei dar 300 Eur pagal 2023 m. gruodžio 12 d. sąskaitą už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje. Taigi, atsakovas byloje patyrė iš viso 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos jam iš priešingos pusės (ieškovės). Ieškovės atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad tokio dydžio išlaidos yra nepagrįstai didelės, tačiau tokių ieškovės atstovės argumentų teismas nepripažįsta pagrįstais. Teismas nenustatė pagrindų sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios advokato darbo laiko sąnaudoms atsižvelgiant į byloje atsakovui suteiktas teisines paslaugas (dviejų procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas dviejuose teismo posėdžiuose).
28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 35,78 Eur, jos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“ (juridinio asmens kodas 305978966) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. K. (J. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės mažosios bendrijos „Ravanza“ (juridinio asmens kodas 305978966) 35,78 Eur (trisdešimt penkis eurus 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.