Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2597-402/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: eI3-2597-402/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03001-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas: A. K.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2597-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03001-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.17; 24.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedračio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su 2023-11-20 patikslintu skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-09-14 įsakymo Nr. A1-602 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 14 punktą, kuriuo į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašą (toliau – Sąrašas) įtrauktas pareiškėjui A. K. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Taip pat nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti administracinio norminio akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ir įstatymams, t. y. ištirti:

Žemesnės instancijos teismas

1. Ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimo Nr. T-441 redakcija) patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktas, kuriame nustatyta Apraše vartojama nenaudojamos žemės sąvoka (,,nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės)“), neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – Žemės mokesčio įstatymas) 6 straipsnio 3 dalies 3 punktui.

2. Ar Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės), 1 punktas, kuriame nustatyta, kad ,,Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmenys)“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo ir teisinės valstybės principams.

Patikslintame skunde pareiškėjas teigia, kad jam nuo 2022-04-07 nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurį kartu su pastatais jis nupirko iš valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė Savivaldybei 2022-09-22 prašymą atsakovei organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu Žemės sklypu. Savivaldybė 2022-12-22 raštu Nr. (33.205E) R-340 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti minėtą Savivaldybės raštą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl Savivaldybės 2022-12-22 rašto Nr. (33.205E) R-340 panaikinimo, įsiteisėjusiu 2023-06-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3233-428/2023 panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022-12-22 raštą Nr. (33.205E) R-340 kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir įpareigojo atsakovę Savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2022-11-15 pateiktą prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu Žemės sklypu, ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Tačiau atsakovė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nes iki šiol pareiškėjui nėra pateikusi atsakymo į jo 2022-11-15 pateiktą prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Dėl šios priežasties pareiškėjui yra užskirtas kelias vykdyti žemės valdos projekto rengimo procedūras, taip pat užkirstas kelias vykdyti ginčo Žemės sklype (su įsiterpusiu sklypu) numatytus statybos darbus.

Savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos (toliau – Seniūnija) 2023-06-05 rašte Nr. 01-2-379 ,,Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ nurodoma, kad 2023-06-05 buvo atlikta Žemės sklypo apžiūra, kurios metu nustatyta, jog Žemės sklypas yra apleistas / neprižiūrimas – nenušienauta žolė (žolės aukštis daugiau kaip 12 cm). Tuo pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktis, pagal kurį teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose – prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Pareiškėjas 2023-06-20 el. paštu pateikė Savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijai nuotraukas, kuriose užfiksuoti Žemės sklype atlikti žolės nušienavimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius 2023-09-21 raštu Nr. 29-2-1556 ,,Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ pateikė Įsakymo dalį, kurioje į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 m. sąrašą įtrauktas pareiškėjui A. K. priklausantis Žemės sklypas ir nurodoma, kad Žemės sklypui yra taikomas padidintas 4 proc. mokesčio tarifas. Mano kad Įsakymo 14 punktas, kuriuo į Sąrašą įtrauktas pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, kaip matyti iš šios įstatymo normos turinio, asmeniui gali būti pritaikytas kitoks žemės mokesčio tarifas tik dėl to, kad žemė yra nenaudojama, tačiau ne dėl to, kad žemė yra nepakankamai prižiūrima, tvarkoma.

Tačiau tiek iš atsakovės 2023-06-05 rašto Nr. 01-2-379, kuriame nurodoma, kad Žemės sklypas yra apleistas / neprižiūrimas, nes nenušienauta žolė (žolės aukštis daugiau kaip 12 cm), tiek iš Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje patalpinto Nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų Aleksoto seniūnijoje 2023-06-01 sąrašo pavadinimo matyti, kad pareiškėjo Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas ir apmokestintas padidintu 4 proc. žemės mokesčio tarifu ne todėl, kad Žemės sklypas yra nenaudojamas, o todėl, kad jis yra nepakankamai tvarkomas, prižiūrimas. Sklypo (ne)tvarkingumas nėra tarp įstatyme išvardytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Tai parodo, kad Įsakymo 14 punktas, kuriuo pareiškėjo Žemės sklypas įrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 m. sąrašą ir apmokestintas padidintu 4 procentų tarifu dėl, Seniūnijos nuomone, nepakankamo Žemės sklypo tvarkingumo, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktu, savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose. Todėl Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 (Savivaldybės tarybos 2016-05-03 sprendimo Nr. T-208 redakcija), nuostatos, kuriomis Savivaldybė nustato reikalavimus palaikyti švarą ir tvarką privačiuose sklypuose, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas skunde nurodė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis naudoja Žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pareiškėjas 2023-06-20 el. laišku pateikė Savivaldybės Aleksoto seniūnijai Žemės sklypo sutvarkymo (nušienavimo) nuotraukas.

Žemės sklype pastatai yra tokios pačios būklės, kokie buvo 2022-04-07 pareiškėjui juos įsigijus iš valstybės. Nuo to laiko pareiškėjas negali vykdyti jokių statybos darbų dėl Savivaldybės neteisėto vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Nenaudojama žemė – tai žemės ūkio augalų auginimui netinkami arba dėl mažos ūkinės vertės dirvožemių negalimi nuolatos naudoti ganymui ir šienavimui plotai (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai ir kt.). Nurodytos aplinkybės parodo, kad pareiškėjas yra Žemės sklypo naudotojas Žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalies prasme ir nėra pagrindo laikyti Žemės sklypo nenaudojama žeme. Be to, pareiškėjo naudojimąsi Žemės sklypu pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą parodo ir tai, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų nuo 2022-04-07 iš valstybės įsigyto Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto būklei pagerinti, t. y. inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdamas suformuoti ir prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo įsiterpusį žemės sklypą, juos sujungti ir sujungtame sklype vykdyti statybos darbus.

Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti statytojo teisę (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnis), t. y. vietoj esamų pastatų pastatyti naują pastatą, pradėjo sklypo formavimo procesą, kuris iki šiol dar nėra baigtas. Pažymėtina, kad bet kokiems statybos darbams atlikti (tiek esamiems pastatams griauti, tiek rekonstrukcijai mieste, tiek ir naujai statybai) yra reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, kurių išdavimo procesas Savivaldybėje užtrunka ilgai tiek dėl biurokratizmo, tiek dėl mero privačių interesų. Todėl ir dėl šių nurodytų priežasčių Įsakymo 14 punktas, kuriuo Žemės sklypas įtrauktas Nenaudojamos žemės sklypų 2023 m. sąrašą, turi būti panaikintas.

Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes įvertinus tiek skundžiamo Įsakymo turinį, tiek ir atsakovės 2023-09-21 rašto turinį matyti, kad jie yra nemotyvuoti, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, juose tik formaliai nurodomos teisės aktų nuostatos ir reikalaujama mokėti padidintą 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Iš šių aktų negalima suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokių Žemės sklypo trūkumų) Žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 m. sąrašą; ar buvo ir kada buvo atliktas pakartotinis patikrinimas; ar iš tiesų pakartotinio patikrinimo metu (jeigu toks buvo) buvo nustatyta, kad žolė buvo aukštesnė kaip 12 cm; ar žolė buvo pamatuota ir kaip ji buvo pamatuota. Šiuose aktuose nėra jokių duomenų apie pareiškėjo 2023-06-20 el. paštu atsakovei pateiktų nušienautų Žemės sklypo nuotraukų, kurios patvirtino, kad atsakovės nustatytas pažeidimas buvo pašalintas, įvertinimą (8 ir 9 priedai); atsakovė nesurinko jokių duomenų, jog visas Žemės sklypas nuolat buvo neprižiūrėtas ir nenušienautas; nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, kodėl po 2023-06-20 atsakovė ir toliau laikė Žemės sklypą neprižiūrėtu, apaugusiu didesne nei 12 cm žole. Darytina išvada, kad atsakovė nesurinko ir pareiškėjui nepateikė jokių kitų objektyvių šį faktą įrodančių dokumentų. Taigi, atsakovė, priimdama Įsakymo 14 punktą ir įtraukdama pareiškėjo Žemės sklypą į Sąrašą, nesilaikė VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu. Pareiškėjo kartu su šiuo skundu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jis Žemės sklypą sutvarkė (žolę nušienavo), dėl to skundžiamas Įsakymo 14 punktas negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. <...> Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.

Pareiškėjo nuomone, šioje byloje teismas turėtų kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti administracinio norminio akto – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 (Savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimo Nr. T-441 redakcija) patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo – atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ir įstatymams. Abejonių atitiktimi aukštesnės galios teisės norminių aktų reikalavimams kelia Aprašo 4 punkte apibrėžta sąvoka „nenaudojama žemė“ – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, kaip matyti iš šios Žemės mokesčio įstatymo normos turinio, asmeniui gali būti pritaikytas kitoks žemės mokesčio tarifas tik dėl to, kad žemė yra nenaudojama, tačiau ne dėl to, kad žemė yra nepakankamai prižiūrima ar tvarkoma, kaip yra nurodyta Aprašo 4 punkte. Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas ištirti, ar Aprašo 4 punktas neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktui.

Kadangi ginčo atveju žemės nenaudojimo sąvoka, pagal Aprašo 4 puntą, yra siejama su Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimu, taip pat tikslinga ištirti, ar Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas, kuriame nurodyta, kad šios taisyklės yra taikomos ir privačios žemės savininkams, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktui, kuriame nustatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos yra sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (2006-03-14, 2016-06-07 nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (2003-09-30, 2016-06-07 nutarimai). Todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas ištirti, ar Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas, kuriame nustatyta, kad šios taisyklės yra taikomos ir privačios žemės savininkams, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui.

Atsakovė su skundu nesutinka. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija 2023-06-05 atliko nenaudojamos žemės patikrinimą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 01-8-224. Akte nurodė, jog Žemės sklypas neprižiūrėtas, apleistas, kadangi žolės aukštis daugiau kaip 12 cm, o tai pažeidžia Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktį. Pažeidimai užfiksuoti prie nenaudojamos žemės patikrinimo akto pridedamomis nuotraukomis.

2023-06-06 Seniūnija pareiškėjui išsiuntė 2023-06-05 pranešimą Nr. 01-2-379 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemė sąrašą“ ir nustatė 30 dienų terminą nenaudojamos žemės patikrinimo akte užfiksuotiems pažeidimams pašalinti ir apie jų pašalinimą raštu informuoti Seniūniją. Šis pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2023-06-09. Ginčo, kad pareiškėjui pranešimas buvo įteiktas, byloje nėra, kadangi pareiškėjas skunde aiškiai nurodo: „Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos 2023-06-05 rašte Nr. 01-2-379 ,,Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ nurodoma, kad 2023-06-05 buvo atlikta Žemės sklypo apžiūra. <...> Pareiškėjas 2023-06-20 el. paštu pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijai nuotraukas, kuriose užfiksuoti Žemės sklype atlikti žolės nušienavimo darbai.“ Visa informacija apie ketinimą ginčo Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą 2023-06-05 buvo paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/nenaudoiamu-zemes-sklypu-2023-metais-sarasas/. Taip pat visa su procedūromis ir šio tipo situacijose taikytinais teisės aktais susijusi informacija buvo viešinama ir Aleksoto seniūnijos internetinėje svetainėje adresu www.aleksotas.kaunas.lt, skiltyje „Veikla“, skirsnyje „Informacija dėl nenaudojamų žemės sklypų“.

2023-06-20 Seniūnija el. paštu iš pareiškėjo gavo laišką, kuriame buvo pridėtos 4 nuotraukos neva įrodančios Žemės sklypo sutvarkymą. Seniūnijos darbuotojai 2023-07-27 atliko pakartotinį nenaudojamos žemės patikrinimą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 01-08-347, kuriame nurodė, jog Žemės sklypas neprižiūrėtas, nenušienautas, žolės aukštis didesnis nei 12 cm, todėl pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktis. Pažeidimai užfiksuoti prie nenaudojamos žemės patikrinimo akto pridedamomis nuotraukomis.

Remdamasi patikrinimo aktais ir nuotraukomis, Seniūnija pateikė duomenis atsakingam skyriui ir pareiškėjo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 m. sąrašą, kuris buvo patvirtintas ginčijamo 2023-09-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-602 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo patvirtinimo“ 14 punktu.

Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2023-09-21 raštas Nr. 29-2-1566 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ A. K. buvo išsiųstas 2023-09-25 registruotu laišku (siuntos registracijos Nr. LT075078264LT, laiškas įteiktas gavėjui 2023-09-26). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nėra. Informacija apie šį Įsakymą 2023-09-25 taip pat buvo paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Žemės mokesčio įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunktis numato, jog: „bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų – 4 proc.“ (tie patys tarifai taikomi ir 2023 metams). Šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje Savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kuriems jis gali sukelti teises ir pareigas, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos.

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo 4 punkte nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas. Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte nurodyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm.

Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų neturi įtakos nuolatinei Žemės sklypo tvarkai ir priežiūrai, be to, niekaip nėra susiję su šioje byloje skundžiamu sprendimu, t. y. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, tad jis atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla.

Teigė, kad skundžiama Įsakymo dalis dėl pareiškėjo valdomo Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šio Įsakymo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas aktas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus. Pareiškėjas skunde nenurodė ir (ar) neįrodė nė vieno iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis turėtų būti panaikintas skundžiamas Įsakymas. Įvertinus visą tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į bylą pateiktus įrodymus, teigtina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovė, atlikusi du nenaudojamos žemės patikrinimus, surinko visus svarbius faktinius duomenis ir įrodymus, jog visas Žemės sklypas nuolat buvo neprižiūrėtas ir apaugęs žole, nenušienautas. Taigi nėra jokio teisinio nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamo Įsakymo dalį ar pripažinti ją neteisėta ar nepagrįsta.

Pareiškėjas, interpretuodamas šioje byloje aktualių teisės aktų nuostatas, kurios, jo nuomone, prieštarauja įstatymams, prašo kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti nurodytus norminius administracinius aktus, t. y. Aprašo 4 punkto atitiktį Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkto atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkto nuostatoms, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ištirta Aprašo, Tvarkymo ir švaros taisyklių punktų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams. Be to, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-529/2013). Pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Aprašo 4 punkto, Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, pagal kurią asmuo teise valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektą naudojasi savo nuožiūra, tačiau nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Žemės sklypo tinkama aplinkos sanitarijos būklė, vizualinės taršos objektai ir šiame kontekste Žemės sklypo naudojimo įvertinimas yra pakankama sąlyga, leidžianti spręsti apie Žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą dėl Žemės sklypo priskyrimo nenaudojamam ir jo apmokestinimo atitinkamu žemės mokesčio tarifu. Todėl ginčo atveju Aprašo 4 punktas ta apimtimi, kuria numatyta teisė pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą dėl nepakankamos priežiūros, žolės ir piktžolių aukščio daugiau kaip 12 cm įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir apmokestinti maksimaliu tarifu, neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Kaip jau buvo nurodyta, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkte nustatyta, kad savarankiškoji savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktą žemės sklypų nuosavybės formos (privatus, valstybinis ar savivaldybės) įtakos neturi. Todėl Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas ta apimtimi, kuria reikalaujama tvarkyti ir privatų pareiškėjo Žemės sklypą, neprieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 23 straipsnyje, bei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkto nuostatoms. Be to, nustatytas teisinis reguliavimas niekaip nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo ir neriboja šios teisės.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006-03-14, 2008-05-20, 2008-10-30 nutarimai).

Nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja žemės savininką žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą pakanka nuolatinės žemės sklypo priežiūros, kurios mastas atitiktų rūpestingo ir atsakingo šeimininko (asmens) standartus.

Atsakovės priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais ir išsamiais byloje pateiktais įrodymais, tad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo 14 punkto, kuriuo į šį Sąrašą įtrauktas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-09-14 įsakymo Nr. A1-602 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo patvirtinimo“ 14 punktą, kuriuo į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjui A. K. priklausantis Žemės sklypas. Taip pat nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti administracinio norminio akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ir įstatymams, t. y. ištirti:

1. Ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-10-15 sprendimo Nr. T-441 redakcija) patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas, kuriame nustatyta Apraše vartojama nenaudojamos žemės sąvoka (,,nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės)“), neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktui.

2. Ar Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559, 1 punktas, kuriame nustatyta, kad ,,Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmenys)“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo ir teisinės valstybės principams.

Kaip matyti, pareiškėjo reikalavimas yra suformuluotas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, kadangi prašo panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo 14 punktą. Atsiliepimą teismui pateikė Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovė teismo posėdžio metu pateikė įgaliojimą atstovauti Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau patikslintame skunde pareiškėjas atsakove nurodo Kauno miesto savivaldybę, nors jokio reikalavimo Savivaldybei nepareikšta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, patikslina atsakovę byloje, pakeisdama į tinkamą, kuriai ir suformuluotas reikalavimas – Kauno miesto savivaldybės administraciją.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, Savivaldybės administracijos filialas Aleksoto seniūnija 2023-06-05 atliko nenaudojamos žemės patikrinimą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 01-8-224. Akte nurodė, jog Žemės sklypas neprižiūrėtas, apleistas, kadangi žolės aukštis daugiau kaip 12 cm, o tai pažeidžia Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktį. Pažeidimai užfiksuoti prie nenaudojamos žemės patikrinimo akto pridedamomis nuotraukomis.

Ginčo, kad pareiškėjui pranešimas buvo įteiktas, byloje nėra, kadangi pareiškėjas skunde aiškiai nurodo: „Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos 2023-06-05 rašte Nr. 01-2-379 ,,Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ nurodoma, kad 2023-06-05 buvo atlikta Žemės sklypo apžiūra. <...> Pareiškėjas 2023-06-20 el. paštu pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijai nuotraukas, kuriose užfiksuoti Žemės sklype atlikti žolės nušienavimo darbai.“ Visa informacija apie ketinimą ginčo Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą 2023-06-05 buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje http://www.kaunas.lt/verslas-finansai/turtas/nenaudoiamu-zemes-sklypu-2023-metais-sarasas/. Taip pat visa su procedūromis ir šio tipo situacijose taikytinais teisės aktais susijusi informacija buvo viešinama ir Aleksoto seniūnijos internetinėje svetainėje adresu www.aleksotas.kaunas.lt, skiltyje „Veikla“, skirsnyje „Informacija dėl nenaudojamų žemės sklypų“.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, jog savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, įstatyme pakankamai aiškiai nurodyta, jog savivaldybės taryba gali diferencijuoti mokesčio tarifus tik atsižvelgiant į aiškiai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išvardytus kriterijus, įskaitant žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą. Sklypo (ne)tvarkingumas nėra tarp įstatyme išvardytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, įskaitant ir šios dalies 3 punktą, yra aiški ir labai konkreti, ir negalėtų būti aiškinama plečiamai. Šios normos konstrukcija (diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų, tarp kurių ir kriterijus – žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas) leidžia teigti, jog tiesioginė įstatymo leidėjo valia atitinkamą normą aiškinti pažodžiui. Todėl, remiantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte išvardytu kriterijumi, žemės mokesčio dydis gali būti diferencijuojamas tik numatant skirtingus tarifus, kai žemė yra naudojama ir kai žemė yra nenaudojama.

Pažymėjo, jog Aprašu reglamentuojama, kurių konkrečiai žemės sklypų savininkai yra apmokestinami padidintu žemės mokesčio tarifu. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad Apraše vartojama sąvoka „nenaudojama žemė“ – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 5–10 punktai reglamentuoja procedūras, kaip sudaromas Aprašo 1 punkte įvardytas Sąrašas ir surenkami duomenys apie Aprašo 4 punkte įvardytą nenaudojamą žemę, t. y. įskaitant neprižiūrimus žemės sklypus, kuriuose pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kaip sudaromas, tvirtinamas bei skelbiamas Sąrašas. Tokiu būdu Aprašo 4 punkte apibrėžtas (patikslintas) kriterijus, pagal kurį žemės sklypai apmokestinami padidintu žemės mokesčiu, ir konkrečiai nurodomas (įvedamas) naujas kriterijus – nepriežiūra (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Aprašu žemės mokesčio tarifas diferencijuojamas pagal įstatyme nenumatytą kriterijų – žemės sklypo priežiūra ar nepriežiūra (nepakankama priežiūra).

Tačiau, kaip minėta, Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra išvardytas baigtinis kriterijų sąrašas, pagal kurį gali būti diferencijuojamas žemės mokesčio dydis, ir tarp atitinkamų įstatyme įvardytų kriterijų nėra Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtinto naujo kriterijaus – nepriežiūros.

Teigė, jog ir pačiose Savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodoma, kad jos nustato Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus Asmenims (Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas). Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos.

Taigi, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja teisinius santykius, kurie neturi nieko bendro su Žemės mokesčio įstatyme nustatytu kriterijumi – žemės sklypo naudojimu ar nenaudojimu. Todėl Aprašo nuostatos, ypač 4 punkto, kurios leidžia žemės mokesčio apmokestinimo tikslais diferencijuoti žemės sklypus pagal tai, ar žemės sklypas tvarkomas (prižiūrimas) pagal Savivaldybės pageidavimus, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, kuriame įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-06-13, 2002-12-24 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2000-06-13 nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. 2002-12-24 nutarime Konstitucinis Teismas dar kartą pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Žemės mokesčio įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Vadovaudamasi Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl savivaldybės tarybos teisės nustatyti žemės mokesčio tarifo dydį lemiančio kriterijaus bendruosius požymius pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 2016-07-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 pasisakė, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotą tarifo dydį laikoma teisėtu įstatyminiu pavedimu Tarybai nustatyti tarifo dydį lemiančių kriterijų, o būtent Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo – bendruosius požymius, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl žemės sklypų priskyrimo nenaudojamiems ir jų apmokestinimo atitinkamu žemės mokesčio tarifu.

Teismas pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija taip pat yra vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Aprašas.

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad jo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašas detaliai reglamentuoja Nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, kurių savininkai ar nuomininkai (naudotojai) apmokestintini maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką. Sąrašo keitimo tvarkos ir sąlygų Apraše nėra numatyta. Taip pat Apraše nėra numatyti detalūs kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypas priskiriamas nenaudojamam ar (ir) neprižiūrimam. Aprašo 4 punkte vartojama sąvoka „nenaudojama žemė“ apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Aprašo 5 punktas reglamentuota, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė nenaudojama žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ yra pripažįstama mokesčio objektu.

Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Vadovaudamiesi Aprašo 7 punktu, seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją). Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį (Aprašo 8 punktas). Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui (Aprašo 9 punktas).

Aprašo 10 punkte nurodyta, kad per 15 darbo dienų nuo tokio Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos jis paskelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku pranešama įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu ir šio įsakymo nuorašas pateikiamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte išvardyta, kokiu būdu teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis).

Tvarkymo ir švaros taisyklių 10.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys, vykdydami statybos, griovimo darbus, privalo sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas. Tvarkymo ir švaros taisyklių 11.2 papunktyje nurodyta, kad pastatų, statinių savininkai (valdytojai ir naudotojai ) privalo tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkte nurodytiems Asmenims draudžiama: palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose (25.8 papunktis); versti ar laikyt atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose ir kitur, mesti nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršti aplinką, laikyti prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių (25.13 papunktis); palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą (25.14 papunktis); laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16 papunktis).

Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose palaikyti švarą ir tvarką, juos valyti, prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės ir krūmai, žemės sklypus šienauti periodiškai ir užtikrinti, kad žolės aukštis nebūtų didesnis nei 12 cm. Žemės sklypų savininkai ir valdytojai, kurie nesilaiko šių reikalavimų, privalo būti įspėti apie prievolę laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų ir galimybę žemės sklypus įrašyti į Sąrašą.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunktis numato, jog „bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų – 4 proc.“ (tie patys tarifai taikomi ir 2023 metams). Šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje Savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kuriems jis gali sukelti teises ir pareigas, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos.

Taigi, sprendžiant dėl žemės sklypų priskyrimo nenaudojamiems visiškai, pagrįstai vadovaujamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais kriterijais, kurie detalizuoja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą priklausomai nuo žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad padidintas žemės mokesčio tarifas asmeniui gali būti pritaikytas tik dėl to, kad žemė yra nenaudojama, tačiau ne dėl to, kad žemė yra nepakankamai prižiūrima ar tvarkoma, kadangi sklypo (ne)priežiūra nėra tarp įstatyme išvardytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčiai, ir kad dėl šios priežasties jam priklausantis Žemės sklypas nepagrįstai apmokestintas padidintu žemės mokesčio tarifu. Pažymėtina, kad pozicijos, jog savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros), laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šio pobūdžio bylas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1793-415/2021, 2022-01-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-210-261/2022).

Darytina išvada, kad atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ginčo Žemės sklypas negalėjo būti įtrauktas į Sąrašą dėl to, kad jis yra nepakankamai tvarkomas, bet ne nenaudojamas, ir tai prieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.

Pareiškėjas kaip antrąjį skundo motyvą nurodo tai, kad ginčo Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, kad jis siekia Žemės sklype vykdyti statybos darbus, tačiau negali to padaryti, nes Savivaldybė atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjo manymu, tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sąrašo 14 punktą. Su tokiais teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas savo skunde argumentuoja ir interpretuoja dvi atskiras ir tarpusavyje absoliučiai nesusijusias, viena kitai įtakos neturinčias procedūras: vieną dėl jam priklausančio Žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, kitą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjui priklausančio, suformuoto ir įregistruoto Žemės sklypo, procedūrų. Dėl pastarojo projekto rengimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-3233-428/2023, tačiau jos argumentai ir motyvai niekaip nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču ir pateiktais reikalavimais. Visų pirma, dėl to, kad tai dvi skirtingos ir tarpusavyje sąsajų neturinčios procedūros. Antra, priimami du skirtingi, individualūs administraciniai sprendimai, kurie negali būti lyginami, vertinami ar kitaip daryti įtaką skirtingomis procedūromis priimamiems sprendimams.

Ginčo Žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas, tad jo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas neturi ir negali turėti įtakos ginčo Žemės sklypo priežiūrai ar statybos darbams, taip pat nesuponuoja Žemės sklypo nepriežiūros ar priežiūros atidėliojimo.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teigtina, kad pareiškėjo argumentai dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų neturi įtakos nuolatiniam Žemės sklypo tvarkymui ir priežiūrai bei niekaip nėra susiję su šioje byloje skundžiamu sprendimu, t. y. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, tad jis atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla.

Pareiškėjas kaip dar vieną skundo argumentą nurodo, jog „Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nes įvertinus tiek skundžiamos Įsakymo dalies, tiek atsakovės 2023-09-21 rašto turinį matyti, kad jie yra nemotyvuoti, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, juose tik formaliai nurodomos teisės aktų nuostatos ir reikalaujama mokėti padidintą 4 proc. žemės mokesčio tarifą.“ Greta šio argumento pareiškėjas nurodo ir kitas aplinkybes, kurių atsakovė neįvykdė ir kuriomis nepagrindė Žemės sklypo nepriežiūros fakto. Taigi, šioje vietoje pabrėžtina, kad visos procedūros buvo atliktos pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, kurios nurodytos šio atsiliepimo pradžioje, o toliau bus pateikiami įrodymai ir paaiškinimai, paneigiantys pareiškėjo argumentus.

VAĮ 10 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-471/2009, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-3168/2011).

Analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (pagal iki 2020-11-01 galiojusią redakciją 8 VAĮ straipsnis šiandien atitinka galiojantį VAĮ 10 straipsnį, todėl ta pati LVAT praktika turi būti taikoma ir aiškinant VAĮ 10 straipsnio nuostatas), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2014-03-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, 2017-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2387-575/2017). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., LVAT 2014-11-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, 2017-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2387-575/2017), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu galiojančio 10 straipsnio) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad iki 2020-11-01 galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (dabar – 10 straipsnis) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Taigi, skundžiama Įsakymo dalis dėl pareiškėjo valdomo Žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamos žemės 2023 metų sąrašą atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šio Įsakymo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnis). Pareiškėjas skunde nenurodė ir (ar) neįrodė nė vieno iš pirmiau išdėstytų pagrindų, kuriuo vadovaujantis turėtų būti panaikintas skundžiamas Įsakymas. Įvertinus visą tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į bylą pateiktus įrodymus, teigtina, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovė, atlikusi du nenaudojamos žemės patikrinimus, surinko visus svarbius faktinius duomenis ir įrodymus, jog visas Žemės sklypas nuolat buvo neprižiūrėtas ir apaugęs žole, nenušienautas. Tad nėra jokio teisinio nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį ar pripažinti ją neteisėta ar nepagrįsta.

Pareiškėjas prašo kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti nurodytus norminius administracinius aktus, t. y. Aprašo 4 punkto atitiktį Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkto atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkto nuostatoms, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Teismas pažymi, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ištirta Aprašo ir Tvarkymo ir švaros taisyklių punktų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams. Be to, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013-02-06 nutartį Nr. A-525-529/2013).

Bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais grindžiama abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1586/2014). Pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Aprašo 4 punkto ir Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, pagal kurią, asmuo teise valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektą naudojasi savo nuožiūra, tačiau nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Žemės sklypo tinkama aplinkos sanitarijos būklė, vizualinės taršos objektai ir šiame kontekste Žemės sklypo naudojimo įvertinimas yra pakankama sąlyga, leidžianti spręsti apie Žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą dėl Žemės sklypo priskyrimo nenaudojam ir jo apmokestinimo atitinkamu žemės mokesčio tarifu. Todėl ginčo atveju Aprašo 4 punktas ta apimtimi, kuria numatyta teisė pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą dėl nepakankamos priežiūros, žolės ir piktžolių aukščio daugiau kaip 12 cm įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir apmokestinti maksimaliu tarifu, neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Kaip jau buvo nurodyta, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkte nustatyta, kad savarankiškoji savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punktą žemės sklypų nuosavybės formos (privatus, valstybinis ar savivaldybės) įtakos neturi. Todėl Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas, ta apimtimi, kuria reikalaujama tvarkyti ir privatų pareiškėjo Žemės sklypą, neprieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 23 straipsnyje, bei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 36 punkto nuostatoms. Be to, nustatytas teisinis reguliavimas niekaip nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo bei neriboja šios teisės. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006-03-14, 2008-05-20, 2008-10-30 nutarimai).

Nagrinėjamu atveju pažymima, jog pareiškėjas, teikdamas su individualia byla susijusį prašymą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, turi aiškiai nurodyti teisiškai motyvuotą abejonę, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Tokiame prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet turi būti aiškiai nurodyta, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjo pozicija dėl ginčijamų norminių administracinių aktų nuostatų atitikties įstatymams nėra pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminių administracinių aktų teisėtumu, pareiškėjas iš esmės nenagrinėjo nei ginčijamų norminių administracinių aktų atitinkamų dalių turinio, nei aukštesnės galios teisės aktų (Konstitucijos, įstatymų) turinio, nepateikė konkrečios nuomonės dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Taigi, motyvuodamas savo abejonę dėl ginčo norminių administracinių aktų nuostatų teisėtumo, pareiškėjas iš esmės neįvertino reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Todėl nagrinėjamu atveju teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo prašyme išdėstyta abejonė dėl ginčijamų norminių administracinių aktų teisėtumo negali būti pripažinta tinkamai motyvuota, nes nėra grindžiama pakankamais teisiniais motyvais, tad pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmetamas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bei išsamiais įrodymais, kurie pateikti byloje. Taigi, nėra teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo 14 punkto, kuriuo į šį Sąrašą įtrauktas pareiškėjui Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Pareiškėjo A. K. prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė