- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-3233-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00179-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės Administracijai dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2022-12-22 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir ją organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašė skundą patenkinti ir skunde nurodė, jog atsakovei per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) 2022-11-15 pateikė prašymą, prašydamas atsakovės organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu komercinės paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pareiškėjas pateikė planavimo pasiūlymų schemą ir kitus dokumentus.
Nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2022-11-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl planavimo pasiūlymų schemos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti derinimo“ suderino pareiškėjo pateiktą planavimo pasiūlymų schemą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Tačiau atsakovė ginčijamu 2022-12-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydama kad pageidaujamas prijungti valstybinės žemės sklypas reikalingas miesto poreikiams, savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, socialinei ir kitai visuomeninei veiklai plėtoti.
Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas. Jame nurodyta išvada yra deklaratyvi, nepagrįsta jokiais nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, todėl tai lemia ir paties Sprendimo nepagrįstumą, nemotyvuotumą.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų administraciniams aktams. Pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip pat pažeidžia įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Nurodė, jog, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Teigė, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti pirmiau minėti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimai, nes Sprendime tik formaliai nurodyta, kad įsiterpęs 2 560 kv. m žemės sklypas reikalingas miesto poreikiams – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, socialinei ir kitai visuomeninei veiklai plėtoti. Tačiau jame konkrečiai nenurodyta, kokiame norminiame teisės akte ar administraciniame sprendime ginčo 2 560 kv. m teritorijai numatyti miesto poreikiai, koks viešojo administravimo subjektas priėmė minėtą teisės taikymo aktą. Taip pat Sprendime nenurodytos teisės normos, kuriomis grindžiami jo argumentai.
Pažymėjo, jog ginčo teritorijoje visuomenės bendrojo naudojimo objektų statyba nėra numatyta, todėl atsakovės argumentas, jog ginčo 2 560 kv. m teritorija reikalinga savivaldybės reikmėms, nepagrįstas.
Atkreipė dėmesį, jog įsiterpęs ginčo žemės sklypas ribojasi su komercinės paskirties žemės sklypais, aplink ginčo teritoriją yra laisvi valstybinės žemės sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose gali būti vykdomos Sprendime nurodomos objektų statybos, todėl negalima sutikti, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams. Atsakovė Sprendime nedetalizavo, kokiai konkrečiai savivaldybės veiklai yra reikalinga ginčo teritorija. Ginčo ir šalia ginčo esančios teritorijos yra apleistos, nenaudojamos. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia atsakovės poziciją, kad ginčo 2 560 kv. m teritorijos yra reikalingas savivaldybės reikmėms.
Nurodė, jog įsiterpęs žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje.
Atsakovė ginčijamu Sprendimu neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepime nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 12.2 papunktyje taip pat numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius miestų teritorijose organizuoja projektų rengimą, priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako (Taisyklių 21 p.), išduoda projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 p.), derina parengtą projektą (Taisyklių 62 p.), bei yra projektą tvirtinantis subjektas (Taisyklių 68 p.). Taigi, būtent savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentinga institucija spręsti ir vertinti projekto sprendinius, be to, pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo vertinti planuojamas teritorijas bendrame kontekste, t. y. kompleksiškai bei atsižvelgiant į iniciatoriaus išreikštą tikslą, atitiktį bei suderinamumą su aukštesnės galios teisės aktais.
Nurodė, jog pagal Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014-04-10 sprendimą Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir pakoreguotą Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2019-05-14 sprendimą Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir bendrasis planas), pagal valstybės poreikiams rezervuojamų teritorijų brėžinius pareiškėjo pageidaujamas prijungti žemės sklypas patenka į visuomeninių teritorijų dalį, t. y. visuomenės poreikiams reikalingą teritoriją.
Teigė, jog pagal pateiktus Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano rezervuojamų teritorijų ir regionų geoinformacinės aplinkos brėžinius akivaizdu, kad dar 2019 metais, atliekant Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano korektūrą, buvo numatyta, jog šioje miesto teritorijoje numatoma formuoti žemės sklypus, įskaitant ir ginčo žemės sklypą, kaip visuomenines teritorijas. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovės atsisakymas organizuoti projektą yra deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi visuomenės poreikis buvo išreikštas dar 2019 metais, koreguojant Kauno miesto bendrąjį planą ir numatant šią miesto dalį kaip visuomeninėms teritorijoms reikalingą dalį.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-04-25 nutarimo Nr. 405 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2.2 papunktyje numatyta, jog nauji žemės sklypai gali būti tik išnuomojami, <...> jeigu jie suplanuoti teritorijose, kurios pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatytos valstybės, savivaldybių reikmėms ar visuomenės bendrojo naudojimo objektų statybai. Todėl, pagal nurodytą reglamentavimą, žemės sklypas, kuris patenka į savivaldybės bendrojo plano rezervuojamų teritorijų sprendiniais numatomas visuomenines teritorijas, negali būti parduodamas ar prijungiamas prie kito suformuoto žemės sklypo, t. y. nagrinėjamu atveju prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teritorijų planavimo lygmenys skirstomi į: 1) valstybės (planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys), <...> 2) savivaldybės (planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai)) <...> ir 3) vietovės (planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai, detalieji planai <... > ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant.
Teigė, jog savivaldybės bendrasis planas su visais papildomais brėžiniais yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas nei vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Todėl bendrojo plano sprendiniai, kuriuose numatyta, jog ginčo teritorija yra suplanuota kaip visuomeninė teritorija, yra realus ir pakankamas pagrindas atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Pareiškėjo argumentas, kad prašomas prijungti žemės sklypas nėra suformuotas visiškai jokiais teritorijų planavimo dokumentais ir turi būti prijungiamas prie jo žemės sklypo, yra visiškai nepagrįstas.
Pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovės atsisakymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra deklaratyvus, galimai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams ar kitiems teisės aktams.
Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra neteisėtas, nes atlikti jame reikalaujamus įpareigoti veiksmus turi teisę tik įstatyme nurodytos institucijos, o teismine ar ikiteismine tvarka tikrinamas tik jau priimtų sprendimų teisėtumas. Sprendimas organizuoti / leisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą priimamas Taisyklėse įvardytų institucijų jose nustatyta tvarka. Atsakovė yra kompetentinga institucija priimti tokio pobūdžio sprendimą. Pagal Taisyklių 6 punktą, savivaldybės administracijos direktorius miestų teritorijose organizuoja projektų rengimą, priima sprendimą pradėti ar atsisakyti rengti projektą.
Dėl nurodytų priežasčių Savivaldybės Administracija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo, rengimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas buvo įsiterpusios valstybinės žemės sujungimas su pareiškėjo žemės sklypu.
Ginčo dalykas yra viešojo administravimo subjekto administracinio akto – Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2022-12-22 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ – teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas per ŽPDRIS 2022-11-15 pateikė nustatytos formos prašymą Kauno miesto savivaldybės Administracijai, prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu komercinės paskirties žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjas pateikė projektinių pasiūlymų brėžinį, iš kurio duomenų matyti, jog prašomas prijungti laisvas valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei kitų suformuotų žemės sklypų. Kadangi pareiškėjo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir planuojamas prijungti žemės sklypas pateko į kultūros paveldo objekto – Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis – vizualinės apsaugos pozonį, todėl Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2022-11-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl planavimo pasiūlymų schemos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti derinimo“ suderino pareiškėjo pateiktą planavimo pasiūlymų schemą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Atsakovė ginčijamu 2022-12-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės sklypas reikalingas miesto poreikiams, savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, socialinei ir kitai visuomeninei veiklai plėtoti.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekė apie 2 560 kv. m dydžio įsiterpusį valstybinės žemės plotą prijungti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ketindamas įsiterpusį žemės sklypą pirkti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.15 papunktį. Nurodytus pareiškėjo tikslus patvirtina jo 2022-09-22 pirminio prašymo turinys, kuriuo pareiškėjas prašė leisti inicijuoti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo prijungimo prie pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 papunktyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra aiškiai apibrėžęs įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, t. y.: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017, 2018-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).
Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir formuojamos administracinių teismų praktikos matyti, kad, visų pirma, įsiterpęs žemės sklypas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad būtų pagrindas žemės sklypą pripažinti įsiterpusiu.
Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo prašomas prijungti apie 2 560 kv. m dydžio žemės sklypas yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Atsakovė atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydama, jog pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės sklypas reikalingas miesto poreikiams, savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams statyti, socialinei ir kitai visuomeninei veiklai plėtoti.
Valstybės institucijos, tarp jų ir Savivaldybės Administracija, priimdamos administracinius sprendimus, pagal gero administravimo principą, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų.
Atsakovė skundžiamame rašte iš esmės nenurodė jokios imperatyvios teisės normos ar akto, draudžiančio patenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti minėto projekto rengimą. Be to, atsisakymą organizuoti projekto rengimą argumentavo tik bendro pobūdžio, lakoniškomis aplinkybėmis, nurodydama, kad pageidaujamas prijungti valstybinės žemės sklypas reikalingas miesto poreikiams ir savivaldybės atitinkamoms reikmėms. Atsakovė nurodytų priežasčių, dėl kurių atsisakė organizuoti minėto projekto rengimą, nepagrindė teisiniais argumentais, draudžiančiais jai organizuoti minėto projekto rengimą.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė, įgyvendindama viešojo administravimo subjekto funkcijas, pažeidė ne tik Taisyklių 21 punktą, kuriame numatyta atsakovės pareiga motyvuoti atsakymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bet ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį sprendimą motyvuoti ir pagrįsti, be kita ko, ir teisės aktų normomis.
Taip pat atsakovė teisiškai nemotyvuodama ir nepagrįsdama atsisakymo priežasčių pradėti organizuoti pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje numatytų principų, kuriais yra grindžiamas geras viešasis administravimas, t. y. šio 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, bei tai, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsakovė taip pat nesilaikė to paties straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Pirmiau nurodyti skundžiamo administracinio akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti teisės aktuose, ginčo atveju Taisyklėse, reglamentuojančiose ginčo teisinius santykius, numatytas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog atsakovės Sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, yra visiškai teisiškai nemotyvuotas.
Atsakovė tik atsiliepime nurodė visas faktines aplinkybes ir teisės aktus, dėl kurių, atsakovės nuomone, negali būti pradėtas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, tačiau LVAT yra pažymėjęs, jog skundžiamo individualaus akto priėmimo argumentų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (LVAT 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2016-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Nagrinėjamu atveju skundžiamame rašte nėra nurodyti jokie aiškūs ir konkretūs faktiniai ir teisiniai motyvai bei teisės normos, kurios patvirtintų, kad pareiškėjo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo organizavimas faktiškai ir teisiškai nėra galimas dėl skundžiamame Sprendime lakoniškai nurodytų aplinkybių.
Dėl nurodytų skundžiamo administracinio akto trūkumų skundžiamas raštas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Taip pat pažymėtina, jog, pagal Taisyklių 12 punktą, projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teismas nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl neturi teisinio pagrindo, įpareigojęs atsakovę, priimti konkretų sprendimą, būtent įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kai pats viešojo administravimo subjektas nėra motyvuotai išnagrinėjęs šio pareiškėjo prašymo. Todėl pareiškėjo patikslinto skundo antrasis reikalavimas – įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), – tenkintinas iš dalies. Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti ir priimti motyvuotą ir pagrįstą administracinį sprendimą dėl pareiškėjo per ŽPDRIS 2022-11-15 pateikto prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog prašo teismo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šioje byloje teismo sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau į bylą pateiktas 2023-02-23 AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 176 patvirtina 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėta 23 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3910- 662/2020, 2017-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl dviejų pareiškėjo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju vienas pareiškėjo reikalavimas patenkinamas visiškai, vienas reikalavimas patenkinamas iš dalies. Taigi, skundas patenkinamas 75 procentais, todėl iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai priteistina 17,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas., 40 straipsnis, 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 42 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2022-12-22 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2022-11-15 pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – 2 560 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 17,25 Eur (septyniolika eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.