- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- A-2387-575/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00817-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Atsakovas
- valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos
- Pareiškėjas
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Vilniaus miškų urėdijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2016 m. kovo 17 d. patikslino (b. l. 1–4, 34–38), prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-10 „Dėl A. B. nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti į 2015 m. gruodžio 9 d. VĮ Vilniaus miškų urėdijos Taurų girininkijos girininko A. B. pateiktą prašymą bei pateikti informaciją, ar medžioklės vieneto naudotojui – Vilniaus medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini), yra leista statyti nekilnojamą medžioklės bokštelį VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kartu pateikiant tai patvirtinančius dokumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad yra valstybinis miškų pareigūnas bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, dirbantis VĮ Vilniaus miškų urėdijoje Taurų girininkijos girininku. 2015 m. spalio 16 d. atlikto mobiliosios miškų apsaugos grupės reido metu VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartaluose Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nustatė neteisėto gamtos išteklių naudojimo atvejį – neteisėtai nukirstus ir nenustatytų asmenų pasisavintus medžius. Toje pačioje vietovėje buvo aptiktas nekilnojamas medžioklės bokštelis, kurio konstrukcijoms galėjo būti panaudota aukščiau nurodyta mediena. Kadangi pažeidimas buvo padarytas Vilniaus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) naudojamoje teritorijoje, pareiškėjas į Taurų girininkiją kvietė duoti paaiškinimus šio klubo prezidentą A. P., kuris paaiškino, kad medžioklės bokštelio pastatymą organizavo Vilniaus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojas. Kilus abejonių dėl bokštelio pastatymo teisėtumo, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 9 d. raštu kreipėsi į VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą, kuris 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1-66 jokios informacijos apie bokštelio pastatymo teisėtumą nepateikė, o nurodė, jog pareiškėjas Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-10 yra nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo. Sprendimas priimtas pagal šio medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo A. P. kreipimąsi dėl tariamo interesų konflikto kilimo galimybės ir pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2015 m. gruodžio 14 d. išaiškinimą Nr. S-2146-(2.9) dėl interesų konflikto kilimo.Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo supažindintas su A. P. kreipimusi, jokio paaiškinimo iš pareiškėjo nebuvo pareikalauta, nebuvo atliktas jo tarnybinės veiklos patikrinimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdas 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1-66 nepateikė informacijos, ar Vilniaus medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) yra leista statyti nekilnojamą medžioklės bokštelį Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.2 punktą, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma ją pateikiant.Atsakovas valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 73–77) prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavo pareiškėjo prašymą atsakyti, ar medžioklės bokštelis yra pastatytas teisėtai. Taip pat gavo Vilniaus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidento A. P. pareiškimą dėl galimo pareiškėjo interesų konflikto su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini). A. P. nurodė, kad pareiškėjas nuo tyrimo turėtų būti nušalintas, kaip buvęs klubo narys, kuriam buvo inicijuotas pašalinimas už neteisėtas medžiokles darbo metu prie klubo šėryklų. Pareiškėjas iš klubo narių pasišalino savo noru, tačiau jo sistemingi neteisėti veiksmai tęsėsi ir toliau.Atsakovas kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl galimo interesų konflikto pareiškėjo 2015 m. spalio 16 d. pradėtoje administracinio teisės pažeidimo teisenoje. VTEK 2015 m. gruodžio 14 d. rekomendavo, esant galimybei, nušalinti pareiškėją nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini) priėmimo. Atsakovas, kaip pareiškėjo vadovas, gavęs VTEK išvadą, privalėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, motyvuotu rašytiniu sprendimu jį nušalinti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl jo nušalinimo nepagrįstumo. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti jo nušalinimą nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini) priėmimo, taip pat patvirtina jo privačių interesų egzistavimą, kurie yra aukščiau nei viešieji.Pasak atsakovo, pareiškėjo atliekamas tyrimas buvo susijęs ne tik su jo tarnybinėmis pareigomis, bet ir su privačiu interesu – buvusia naryste medžiotojų klube, todėl jis turėjo nusišalinti nuo galimai padaryto pažeidimo tyrimo dėl interesų konflikto kilimo galimybės. Pareiškėjui pačiam nenusišalinus ir neinformavus atsakovo apie esamą interesų konfliktą, jis buvo pagrįstai nušalintas 2016 m. sausio 25 d. įsakymu. Atsakovas akcentavo, kad iš pareiškėjo nebuvo būtina pareikalauti pasiaiškinimo ar supažindinti su A. P. kreipimosi turiniu, kadangi pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimas nebuvo atliekamas. Atsakovui buvo žinomos pareiškėjo pasitraukimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) aplinkybės ir tai, kad jam su šiuo klubu nepavyko išvengti konfliktinių situacijų net ir po narystės pasibaigimo.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 28 d. rašte neprivalėjo pateikti jokios informacijos apie jo nurodyto bokštelio pastatymo teisėtumą, nes pastarasis 2016 m. sausio 25 d. įsakymu buvo nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo. Pažymėjo, kad nurodyto klubo narys A. L. 2015 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl bokštelio suderinimo, su pareiškėju ir jo pavaduotoju naujo bokštelio statymas suderintas. Atsakovo sudaryta komisija, kurios nariu buvo pareiškėjo pavaduotojas, 2015 m. gruodžio 29 d. konstatavo, kad bokšteliui parinkta vieta ir privažiavimas prie jo nesukelia neigiamo poveikio aplinkai bei atsakovo veiklai, todėl atsakovas laikėsi nuomonės, kad pareiškėjui buvo žinoma apie bokštelio pastatymo teisėtumą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas panaikino VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-10 “Dėl A. B. nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini); įpareigojo VĮ Vilniaus miškų urėdiją išnagrinėti A. B. 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą ir priimti dėl jo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-10, kuriuo jis buvo nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo bei prašo įpareigoti atsakovą atsakyti į jo prašymą dėl informacijos pateikimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra buvęs medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narys. Pareiškėjas 2015 m. spalio 20 d. tarnybiniu pranešimu VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdui pranešė apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nukirstų medžių bei Taurų girininkijos miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), miško taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio stacionaraus medžioklės įrenginio (bokštelio) statybos. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, ar yra išduotas leidimas medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini) statyti bokštelį miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), miško taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini).Medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su šiuo klubu, priėmimo dėl galimo interesų konflikto. Atsakovas 2015 m. lapkričio 12 d. prašymu Nr. I-1040 kreipėsi į VTEK dėl interesų konflikto kilimo galimybės atsiradimo administracinio teisės pažeidimo teisenoje paaiškinimo pateikimo. VTEK 2015 m. vasario 14 d. pateikė išaiškinimą Nr. S-2146-(2.9), kuriame rekomendavo nušalinti pareiškėją nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo. Atsakovas 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-10 nušalino pareiškėją nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo bei apie tai pareiškėją informavo 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. I-66. Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl atsakovo 2016 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-10 pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčijamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl, priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą, jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsniu. Teismas, remdamasis VAĮ 8 straipsnio taikymo praktika, pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Įsakyme nėra nuorodos, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimamas ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas nušalinamas nuo tiesioginių pareigų, t. y. sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo. Įsakyme apsiribojama tik abstrakčia nuoroda, kad įsakymas priimamas remiantis VTEK 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-2146-(2.9) išdėstytomis rekomendacijomis, kas nelaikytina tinkamu administracinio akto pagrindimu teisės aktų nuostatomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Be to, ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė įsakymo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareiga nagrinėjamu atveju priimti motyvuotą rašytinį sprendimą yra įtvirtinta ir specialiojoje normoje – Viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje. Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Teismo vertinimu, išnagrinėti tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą iš esmės nėra galimybės. Tam, jog tarp bylos šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, pirmiausia atsakovas turi priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti atsakovo sprendimo motyvai, pagrindžiantys jo poziciją dėl pareiškėjo nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžiai buvo pažeistas ir gero administravimo principas, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, teismas VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-10 panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 8 straipsnio ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatoms.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. raštu kreipėsi į VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą, prašydamas pateikti informaciją, ar medžioklės vieneto naudotojui, medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini), leista statyti bokštelį. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esantis įrenginys, kurio konstrukcijoms galimai panaudota neteisėtai įsigyta apvalioji mediena, yra nekilnojamas medžioklės bokštelis, priklausantis medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu pareiškėjas paprašė pateikti ir leidimo ar atitinkamos sutarties kopiją, jeigu paaiškėtų, kad bokštelį statyti leista. Vietoj atsakymo į šį pareiškėjo prašymą atsakovas informavo, kad pareiškėjas šioje byloje ginčijamu Sprendimu yra nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo.Teismas pareiškėjo 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą įvertino kaip tarnybinės pagalbos prašymą VAĮ 2 straipsnio 21 dalies taikymo prasme. Teismas rėmėsi VAĮ 3 straipsnio 5 punktu ir pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto veikla, teikiant informacinę ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu, yra reglamentuota VAĮ penktajame skirsnyje. Remdamasis VAĮ 37 ir 38 straipsniais, teismas pažymėjo, kad tarnybinės pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo pagrįstumą ir teisėtumą. O viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją suteikti, išskyrus VAĮ 38 straipsnyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės pagalbos suteikimo gavimo dienos (VAĮ 40 str.).Atsižvelgdamas į pareiškėjo pagal pareigas (girininko), vykdomas funkcijas ir į jo 2015 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis VAĮ penktojo skirsnio nuostatomis, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą arba priimti motyvuotą sprendimą dėl prašomos informacijos neteikimo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą ir priėmęs dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą tai padaryti, tenkintas.
III.
Atsakovas valstybės įmonė Vilniaus miškų urėdija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 125–130), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo aplinkybes, galinčias kelti interesų konfliktą, ir nenusišalino, kai vykdant tarnybines funkcijas jam kilo būtinybė spręsti klausimus, susijusius su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini). Kaip pareigūnas, jis privalėjo vadovautis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis. Teismas sprendime nepagrįstai nevertino, ar pareiškėjas veikė būdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto būsenoje, nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo pasitraukimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, pareiškėjui pasitraukus, įvairūs konfliktai tęsėsi ir toliau.
23.2. Pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengto Taurų girininkijos vidinės miškotvarkos projekto 2012–2021 metams Aiškinamojo rašto 26 priedą, kuriame Taurų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale įvardintas stacionarinis bokštelis, kurio būklė nurodyta ,,bloga“. Būtent pareiškėjui einant Taurų girininkijos girininko pareigas, buvo parengtas šis Taurų girininkijos vidinės miškotvarkos projektas. Pareiškėjas daug metų buvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojas, todėl jo deklaruojama pozicija, kad jis reido metu ,,aptiko“ stacionarinį bokštelį, yra keista ir vertintina kritiškai. Taip pat pateikia 2015 m. gruodžio 7 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojo A. L. prašymą, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) kvartale stovėjo jo senas stacionarinis bokštelis. Pradėjus remonto darbus, paaiškėjo, kad jis visai susidėvėjęs ir reikia ji perstatyti iš naujo. Vėliau atsirado galimybė jį perkelti apie 30 metrų į patogesnę medžioklei vietą. A. L. nurodo, kad preliminariai žodžiu tai buvo derinta su Taurų girininkija (girininko pavaduotoju ir girininku), jie lankėsi vietoje.
23.3. VĮ Vilniaus miškų urėdijos urėdas, gavęs 2015 m. gruodžio 14 d. VTEK išsamiai motyvuotą išvadą, kurioje komisija vienareikšmiškai rekomendavo, jeigu yra galimybė, nušalinti A. B. nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), priėmimo ir pavesti visus sprendimus priimti kitam miškų urėdijos darbuotojui, neturėjo jokios diskrecijos, o tik privalėjo pilnai šią rekomendaciją įgyvendinti.
Pareiškėjas A. B. padavė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 139–144), prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo klausimas, o ne pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų konflikto egzistavimas, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl interesų konflikto yra neaktualūs nagrinėjamos bylos kontekste.
24.2. Atsakovas tariamą interesų konfliktą grindžia prieš 4–6 metus buvusiomis aplinkybėmis, kurios yra neaktualios šioje byloje. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, nes pats atsakovas pripažino, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta jokių kompetentingų valstybės institucijų sprendimų, kuriais būtų konstatuotas įstatyme nustatytų pareigų pažeidimas ir/ar jų nevykdymas bei viešųjų ir privačių interesų konflikto egzistavimas. Šiuo atveju būtent pareiškėjas, suprasdamas savo narystės ir užimamų pareigų nesuderinamumą, savanoriškai nutraukė narystę medžiotojų klube (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas elgėsi taip, kaip iš jo reikalauja teisės aktai, t. y. vykdė jo tiesiogiai priežiūrai priskirtoje valstybinių miškų teritorijoje nustatyto teisės pažeidimo tyrimą, siekdamas išsiaiškinti valstybei žalą padariusius asmenis ir apginti viešąjį interesą. Pareiškėjui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo tyrimo, nes Sprendimo priėmimo metu tyrimas buvo tik pradėtas ir nebuvo žinomi jokie tiesiogiai su aptariamu pažeidimu susiję asmenys.
24.3. Teritorija, kurioje pastatytas bokštelis, nuo 2012 m. birželio 20 d. įtraukta į ekologiškai svarbių teritorijų sąrašą. Atsakovo nurodomas senasis bokštelis buvo pastatytas dar prieš teritorijos įtraukimą į minėtą sąrašą. Be to, jis ilgą laiką nebuvo naudojamas pagal paskirtį, dėl ko nedarė neigiamo poveikio aplinkai. Tuo tarpu naujasis bokštelis pastatytas teritorijai jau esant pripažintai ekologiškai svarbia ir akivaizdžiai siekiant intensyviai eksploatuoti bokštelį. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog naujojo bokštelio statyba buvo neva žodžiu suderinta su pareiškėju.
24.4. Atsakovas skundžiamame Sprendime nepateikė jokių teisinių motyvų, nenurodė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių interesų konfliktą, bei nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas ištirti ir nustatyti Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Be to, VTEK pateiktoje rekomendacijoje jokio tiesioginio interesų konflikto tarp pareiškėjo ir medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) nekonstatavo, todėl vien nuorodos į VTEK rekomendaciją pagrįsti Sprendimui neužteko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos dalykas – miškų urėdo įsakymo dėl girininkijos girininko nušalinimo nuo tam tikrų sprendimų ir miškų urėdo veiksmų sprendžiant tarnybinės pagalbos ir prašymo suteikti informaciją teisėtumo klausimai.Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas paremtas tuo, kad teismas nustatė, jog pareiškėjo ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis, įsakyme nėra nuorodos, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimamas ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas nušalinamas nuo tiesioginių pareigų; ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė įsakymo priėmimą, todėl pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. teismo sprendimas paremtas tuo, kad atsakovas pažeidė ir gero administravimo principą, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Be to, teismas pareiškėjo 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą įvertino kaip tarnybinės pagalbos prašymą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalies taikymo prasme ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą arba priimti motyvuotą sprendimą dėl prašomos informacijos neteikimo, bet byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. gruodžio 9 d. prašymą ir priėmęs dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.Dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų teismas pažymi, kad analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; taip pat žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-604/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1831/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis, įsakyme nėra nuorodos, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimamas ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas nušalinamas nuo tiesioginių pareigų, ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė įsakymo priėmimą, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų užtikrinęs pareiškėjo teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Taigi, pareiškėjo skundai pagrįsti, o atsakovo padaryti pažeidimai yra pakankami, kad ginčijamas Sprendimas būtų panaikintas.Apeliantas teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai nevertino, ar pareiškėjas veikė būdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto būsenoje, nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo pasitraukimo iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes nesant skundžiamame Sprendime motyvų nėra aišku kokiais teisiniais ir faktiniais pagrindais remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, todėl teismas ir neprivalėjo vertinti viešųjų ir privačių interesų konflikto aplinkybių.Kiti apeliacinio skundo argumentai niekuo nėra susiję su skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. teismo sprendimo turiniu, todėl teismo atmetami. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, pareiškėjas prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, bet nėra nei išlaidų apeliacinės instancijos apskaičiavimo, nei jų pagrindimo. Todėl teismas vertina, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo byloje nėra pateiktas šioje procesinėje stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.