Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo atsakovui A. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

10.6. Laikinas įpareigojimas atsakovą A. K. gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės I. K. ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje nepažeis jo interesų, kadangi turėtų kur gyventi, be to, jis disponuoja didele pinigų suma ir gali išsinuomoti butą.

13. Apeliantas (atsakovas) A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį; leisti naudotis A. K. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis nustatant 1 500 Eur dydžio limitą, išsprendžiant šį klausimą skubiai.

16.4. Atsakovui susigrąžinus savo tėvui pervestas pinigines lėšas 663 877,19 Eur, piniginių lėšų arešto mastas būtų net 183 377,19 Eur suma mažesnis už atsakovo disponuojamas pinigines lėšas ir jis laisvai galėtų disponuoti gaunamomis pajamomis ir tenkinti savo ir ginčo šalių vaikų poreikius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo – areštuotas atsakovui priklausantis turtas, bei kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

20. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

21. Teismas, atsižvelgdamas į atskirųjų skundų turinį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, tarp šalių kilusio ginčo esmę, šalių pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.

Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimo teismo sprendimu įvykdymui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui, status quo užtikrinti iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat iki ieškinio teismui pateikimo.

23. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinė teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su tokio pobūdžio prašymo pareiškimu. Įstatymas numato, kad pareiškėjas, prašantis taikyti tokias priemones iki ieškinio pateikimo, pagrįstu rašytiniu prašymu privalo: nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

24. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. CK 3.65 straipsnyje yra reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent šeimos bylose klausimas. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioms laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad yra būtina taikyti laikiną apsaugos priemonę – atsakovo gyvenimą skyrium. Aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo atveju, neįrodo, kad atsakovas prieš ieškovę ar šalių nepilnamečius vaikus naudojo smurtą, juolab, kad iš ieškovės pateikto pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra aišku, nei kokių aplinkybių pagrindu, nei kokio asmens atžvilgiu yra pradėtas ieškovės nurodytas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės pateiktos jos ir R. K. duotų paaiškinimų Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kopijos taip pat neįrodo atsakovo ieškovės ar vaikų atžvilgiu taikyto smurto, į bylą nėra pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje būtų nustatytas grėsmės vaikui lygis. Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad šalių nepilnametei dukrai yra nustatyta nervinė anoreksija bei depresija, dėl ko jai neabejotinai yra būtina ramybė bei saugi aplinka, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, ar sudarančių pagrindą manyti, kad tokia vaiko būklė susiklostė būtent dėl atsakovo netinkamo ar smurtinio elgesio, o ne, pavyzdžiui, dėl abiejų šalių tarpusavio užsitęsusių konfliktinių santykių.

26. Be to, ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad kartu su vaikais šiuo metu gyvena atsakovo tėvų namuose. Taigi ieškovė su vaikais ir atsakovas faktiškai gyvena skirtingose vietose. Tai papildomai patvirtina, kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

27. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė būtinybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo gyvenimą skyrium bei įpareigoti atsakovą nesilankyti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (CPK 178 straipsnis).

28. Pagal CK 3.63 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės nėra ir negali būti savitikslės, jų paskirtis užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui, užtikrinti šalių padėties status quo (liet. išlaikyti esamą padėtį) iki ginčo pabaigos, taip pat užtikrinti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą tuo atveju, kai yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.

29. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama taikyti laikiną apsaugos priemonę – nustatyti laikiną šalių nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, šio reikalavimo taip pat nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, t.y. nepagrindė šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybės. Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti išvados, kad dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, t.y. su ieškove, būtų kilęs ginčas tarp šalių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė būtinybės taikyti ir šią laikinąją apsaugos priemonę.

Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų

30. Kaip vieną iš atsakovo atskirojo skundo argumentų atsakovas nurodė, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė pažeisdama teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

31. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. CPK 381 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taigi bylos teismingumas yra siejamas su faktine, o ne su deklaruota gyvenamąją vieta. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo, atskirajame skunde savo bei atsakovo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad visos šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad pats atsakovas kreipdamasis į vaiko teisių apsaugos tarnybą šeimos (nepilnamečių vaikų) gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad prašymas pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles.

33. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, šalys ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tuo tikslu ieškovė yra kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių dėl privalomosios meditacijos sprendžiant ginčą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo vykdymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą taikyti turto areštą, t.y. areštuoti atsakovo vardu registruotą turtą, kad būtų išsaugotas turtas iki santuokos nutraukimo ir atitinkamai santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą taip pat pateikė atsakovui priklausančių sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovas atlieka didelės vertės pavedimus, kurių paskirtis nėra aiški. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos didesnei turto daliai nei preliminarūs ieškinio reikalavimai. Pažymėtina, kad prašyme yra nurodyta preliminari ieškinio suma, išsamus šalių santuokoje įgyto turto balansas nėra nustatytas (tai turės būti padaryta bylos nagrinėjimo metu), nurodyta preliminari turto vertė, taip pat nėra nustatytos dalintino turto proporcijos. Todėl šioje stadijoje iki ieškinio pareikšimo nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog areštuota turto yra daugiau nei būsimo ieškinio kaina.

36. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

37. Atsakovas atskiruoju skundu prašo leisti jam naudotis AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis nustatant 1 500 Eur dydžio limitą. Apeliantas nenurodė konkrečių piniginių operacijų, kurias jis prašo atlikti iš areštuotos sąskaitos, nepagrindė tokių operacijų atlikimo būtinumo, neįrodė prašomos nustatyti disponuojamos sumos dydžio (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas šio atskirojo skundo prašymo netenkina.

38. CPK 147 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja meditacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios meditacijos pabaigos dienos.

39. Ginčams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, yra taikoma privaloma mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė kartu su prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė teismui įrodymus, kad kreipėsi dėl privalomosios meditacijos taikymo. Byloje nėra duomenų, kad mediacijos procesas būtų pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas nenustatė termino ieškiniui pareikšti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismui nutarties rezoliucinę dalį nustatant ieškovei terminą ieškiniui pareikšti, įpareigojant ieškovę pasibaigus privalomajai meditacijai nedelsiant pranešti apie privalomosios mediacijos pabaigą bei išaiškinat, kad nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos baigties

40. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį su procesiniais netikslumais, kuriuos gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį palieka nepakeistą, ją papildydamas nustatytu terminu ieškiniui pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

41. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) I. K. atskirąjį skundą atmesti.

apelianto (atsakovo) A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

„pareiškėjos I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio:

1.1. Areštuoti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, turtines teises esančias kredito įstaigose, pas A. K. ar trečiuosius asmeni, uždraudžiant A. K. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

1.2. Areštuoti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas 480 500 Eur sumai, esančias kredito įstaigose, pas A. K. ar trečiuosius asmenis.

1.3. Uždrausti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti jo turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) akcijas;

1.4. Įpareigoti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelį akcininką ir vadovą, užtikrinti, kad bendrovės nematerialus turtas, ilgalaikis turtas nebūtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šį turtą;

1.5. Uždrausti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti šias turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) akcijų suteikiamas teises (priimti ir vykdyti sprendimus):

a) priimti ir vykdyti sprendimą keisti bendrovės įstatus;

b) priimti ir vykdyti sprendimą dėl dividendų išmokėjimo;

c) priimti ir vykdyti sprendimą padidinti ar sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą;

d) priimti ir vykdyti sprendimą atšaukti akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų;

e) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo, pertvarkymo, reorganizavimo ar atskyrimo;

f) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės ilgalaikio turto perleidimo;

g) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės nematerialaus turto, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į šį turtą apribojimo.

Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties nuorašą (kopiją) siųsti pareiškėjos atstovui advokatei V. G. ir A. K..

Turto suradimą ir areštą atlikti pavesti pareiškėjos I. K. pasirinktam antstoliui.

Nustatyti ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, terminą skaičiuojant nuo privalomosios meditacijos pabaigos dienos.

Įpareigoti ieškovę, pasibaigus privalomajai meditacijai, apie jos pabaigą informuoti teismą.

Išaiškinti, kad nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.“