Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai/civilinei ieškovei/ atstovei pagal įstatymą R. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lenkas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. pagal 2014-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos išlaikyti dukteris E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti alimentus po 300 Lt kiekvienam iš vaikų kasmėnesinėmis išmokomis, nuo 2013-10-07 iki vaikų pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, bei, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2017-04-01 iki 2018-03-01, dėl ko susidarė įsiskolinimas 9247.06 Eur,t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

G. P. 2017-11-26 apie 12.50 val., namo bendro rūsio patalpose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.44 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sugyventinę R. A. sugriebė už jos striukės, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą krūtinės srityje, po ko laikydamas ją kaire ranka ir spausdamas krūtinės sritį kėlė ją už minėtos striukės aukštyn (kaire ranka), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą kaklo srityje, tuomet žodžiu pagrasino nužudyti sugyventinę R. A. sakydamas "Tuoj kaip duosiu, tai tuoj nudvėsi čia", taip psichologiškai veikė ir baugino nukentėjusiąją, po ko R. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgio sudavimu plaštakos apatine dalimi į dešiniąją ausį, kas sukėlė jai fizinį skausmą, po minėto smūgio R. A. parkrito šonu į putplasčio plokštę su kairiu petimi ir pajuto kairiame petyje fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarydamas R. A. dešinės ausies kaušelio poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl BK 164 straipsnyje numatytos veikos

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad G. P. vengė pareigos išlaikyti vaikus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad G. P. veiksmai padarant šį jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį nes jis sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui.

Dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo G. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiosios R. A. parodymais, liudytojų J. L., V. G. parodymais, iš dalies pačio kaltinamojo G. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Tą faktą, kad 2017-11-26 įvykio metu kaltinamasis G. P. sudavė nukentėjusiajai R. A. vieną smūgį plaštaka į dešinę ausį, buvo ją prispaudęs ir grasino nužudyti, patvirtino nukentėjusioji R. A.. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji kaltinamojo bijojo, išsakytus grasinimus suprato kaip realius. G. P. pakėlė ranką ir sakė, kad duos taip, jog ji nudvės. Kaltinime nurodytus žodžius suprato kaip grėsmę savo gyvybei. Kaltinamasis jai sudavė vieną kartą į ausį. Nukentėjusioji patvirtino jautusi fizinį skausmą kai kaltinamasis jai sudavė smūgį į ausį. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Savo sumušimo faktą bei kaltinime nurodyto įvykio metu išsakytų grasinimų faktą nukentėjusioji R. A. patvirtino ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ( b.l.99-100, 101-102,1t.) bei kreipdamasi su pareiškimu į policiją: (b.l.130 1t.) dėl 2017-11-26 įvykio. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą. Netikėti nukentėjusiosios R. A. parodymai teismas neturi jokio pagrindo, juos patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.

R. A. parodymai pilnai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie R. A. padaryto sužalojimo lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta dešinės ausies kaušelio poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu ir kairės plaštakos 1 piršto odos nubrozdijimas, kurie padaryti galimai 2017-11-26. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokios specialistės nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina R. A. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką.

Akcentuotina ir tai, kad nukentėjusioji iš karto po jos atžvilgiu pavartoto smurto kvietė pareigūnus skambindama 112, jų laukė kartu su kaltinamuoju, o po to vyko į komisariatą. Duomenų, kad ją būtų sužaloję kiti asmenys, kaip kad teigia kaltinamasis, byloje nėra. Tuo labiau, kad nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad būtent kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo grasinimus ir fizinį smurtą.

Pats kaltinamasis nors neigė sudavęs smūgį R. A. ir jai grasinęs, tačiau pripažino buvusio tarp jų konflikto faktą. Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios R. A. parodymams, kuri taip pat nurodė jog konfliktavo su G. P.. Nors kaltinamasis neigė grasinęs nužudyti, tačiau kaip minėta pripažino vykusio konflikto su R. A. faktą. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai nesudavė kaltinime nurodyto smūgio ir negrasino teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, ji paneigta aukščiau aptartais kaltės įrodymais.

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje vertinama, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Kaltinamojo veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš sugyventinę R. A., įvykdė jos atžvilgiu smurtinius veiksmus: sudavė vieną smūgį plaštaka į veidą, nukentėjusioji parkrito. Dėl tokių minėtų smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji R. A. patvirtino jautusi fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

G. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 164 straipsnyje yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl veikos, numatytos BK 164 straipsnyje – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, dėl kitų inkriminuojamų veikų ( BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje) lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė tai, kad veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

BK 42 str. 6 d. nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Įvertinus tai, kad G. P. padarytos nusikalstamos veikos ( BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje) yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdytos prieš šeimos narį, teismas, siekdamas apsaugoti nukentėjusiosios interesus, kaltinamajam skiria baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72²str. – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, prokuroro prašymą, išsakytą baigiamųjų kalbų metu. Teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Nukentėjusioji R. A. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį(b.l.45,2t.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamojo G. P. veiksmais jai buvo sukeltas skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, neigiamas emocijas. Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamasis G. P. su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Civilinis ieškinys tenkinamas.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovei R. A. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo G. P. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (specialisto išvada b.l.142-143,1t.). Dėl įvykio metu patirto sužalojimo ji kreipėsi į medikus, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, R. A. ieškinys tenkinamas, civilinės ieškovės naudai priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo.

LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Gediminas Skaistys teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. A. ir nepilnametėms nukentėjusiosioms G. P. ir E. P.. Teismui pateikta pažyma, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai R. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurias sudaro advokato užmokestis – 367,25 Eur. Advokatas metu prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo G. P.. Teismas atsižvelgęs į Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į G. P. turtinę padėtį sprendžia, išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra išieškotinos iš kaltinamojo G. P..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-26 13,37 val. iki 2017-11-27-13,04val. (1 parą), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę G. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš kaltinamojo G. P. nukentėjusiosios R. A. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. P. valstybės naudai 367,25 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 25 ct) proceso išlaidų už R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini)- AB „Citadelė“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.