- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1-82-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58194-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
nukentėjusiajai/civilinei ieškovei/ atstovei pagal įstatymą R. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lenkas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. pagal 2014-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos išlaikyti dukteris E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti alimentus po 300 Lt kiekvienam iš vaikų kasmėnesinėmis išmokomis, nuo 2013-10-07 iki vaikų pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, bei, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2017-04-01 iki 2018-03-01, dėl ko susidarė įsiskolinimas 9247.06 Eur,t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
G. P. 2017-11-26 apie 12.50 val., namo bendro rūsio patalpose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.44 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sugyventinę R. A. sugriebė už jos striukės, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą krūtinės srityje, po ko laikydamas ją kaire ranka ir spausdamas krūtinės sritį kėlė ją už minėtos striukės aukštyn (kaire ranka), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą kaklo srityje, tuomet žodžiu pagrasino nužudyti sugyventinę R. A. sakydamas "Tuoj kaip duosiu, tai tuoj nudvėsi čia", taip psichologiškai veikė ir baugino nukentėjusiąją, po ko R. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgio sudavimu plaštakos apatine dalimi į dešiniąją ausį, kas sukėlė jai fizinį skausmą, po minėto smūgio R. A. parkrito šonu į putplasčio plokštę su kairiu petimi ir pajuto kairiame petyje fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarydamas R. A. dešinės ausies kaušelio poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. P. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, prisipažino, o dėl veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino. Paaiškino, kad jis su R. A. turi du vaikus G. P. ir E. P.. Maždaug iki 2017 m. jie gyveno kartu. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki maždaug 2016 m.. jis dirbo Vokietijoje, o grįžęs apsisprendė likti Lietuvoje, gyveno toliau kartu. Jis dirbo, atnešdavo namo pinigus ir močiutė padėdavo. Pripažįsta sumą, nurodytą kaltinime dėl alimentų nemokėjimo. Už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-03-01 pripažįsta, kad oficialiai nemokėjo vaikams išlaikymo, bet buvo duodami gryni pinigai. Oficialiai tuo laikotarpiu nieko nepervedė. Sutinka su įsiskolinimo suma. Žino, kad jam teismo sprendimu buvo priteista mokėti po 300 litų.
Dėl kito kaltinimo - sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo – nieko nebuvo. Ilgai su R. A. nebendravo. Tą dieną jis paskambino R. A. ir paklausė ar gali atvykti pasiimti statybinius įrankius. Nuo to sandėliuko, kuriame buvo įrankiai, tik jis turėjo raktą. Sutarė, kad jis atvyks. Nuvyko ryte apie 9.30-10 val. Buvo sutarta, kad jis ateis prie laiptinės, paskambins, o R. A. nusileis. Atvykęs paskambino, o R. A. nusileido. Ji atrakino centrines duris, o jis sandėliuką, nes raktas buvo tik pas jį. Sandėliuke buvo daug įrankių ir jis pasakė R. A., kad visų iš karto negalės paimti. Tuomet R. A. pradėjo stumdyti ir jo daiktus mėtyti į koridorių – kaip nori taip ir imk. Tuomet jis pasiskambino mamai ir paklausė, ar gali išsikviesti taksi, nes neturėjo su savimi pinigų. Tada pradėjo daiktus iš sandėliuko nešti į lauką. Tuo metu R. A. iškvietė policiją ir kai jie atvažiavo, jis rūkė lauke. Atvyko du pareigūnai. Jį išvežė į 1PK.
Jis su R. A. susipyko, buvo žodinis konfliktas, nes ji rūsyje mėtė įrankius. Tai truko ne daugiau kaip 30 min. Jis atrinko būtiniausius įrankius, o likusius atgal į sandėliuką sunešė. Nebuvo sugriebęs nukentėjusiąją, jai nesudavė, grasinimų jokių nebuvo. Jis tik sakė, kad negali visko išnešti, o ji sakė, kad jis daugiau nebegrįš. Kodėl nukentėjusioji sako, kad jis grasino, nežino. Su civiliniu ieškiniu – 500 eurų sutinka.
Konfliktas su R. A. buvo. Jis tik norėjo surinkti reikiamus įrankius, o likusius sandėliuke palikti. Ta sandėliuko patalpa nedidelė, plotis ne daugiau kaip 2 metrai. Jį nukentėjusioji pirma pastūmė, o jis rinko savo įrankius. Ji pastūmė jį ir pradėjo mėtyti daiktus. Jis pats buvo nusiteikęs paimti darbo įrankius, todėl neišėjo. Įvykio metu jam buvo nustatytas neblaivumas, nustatė 1PK, nes buvo iš vakaro išgėręs. Nukentėjusiajai sužalojimai nustatyti po paros. Nežino, iš kur sužalojimai atsirado, nes jis su ja negyvena. Juos galėjo padaryti kiti asmenys. Jis nukentėjusiajai negrasino, su ja nekonfliktavo. Kai kartu gyveno, buvo konfliktai. Kitų asmenų nebuvo konflikto metu. Nukentėjusioji kalbėjo su pareigūnais, tačiau negirdėjo pareigūnų ir nukentėjusiosios pokalbio.
Nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad kaltinamasis jai yra buvęs sugyventinis, sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad nuo 2016 m. G. P. nemokėjo alimentų vaikams ir jie nebegyveno kartu. G. P. niekada oficialiai nedirbo. Su G. P. karu gyveno nuo 2008 m. iki 2016 m. pradžios, o po to prasidėjo konfliktai, jis išgeria, tada smurtauja. Yra du bendri vaikai E. ir G., kurios gimė gyvenant kartu. Gyvenant kartu kaltinamasis rūpinosi vaikais iki kol išvažiavo į Vokietiją. Kai grįžo 2015 m. iš Vokietijos - pasikeitė. Pradėjo daugiau vartoti alkoholio, smurtauti. Į teismą dėl alimentų priteisimo ji kreipėsi, nes nemokėjo ir nepadėjo dėl vaikų ir jai buvo sunku. Kai kreipėsi, jau negyveno kartu. Nuo 2017-04-01 iki 2018-03-01 jokio išlaikymo negavo, jokių pinigų nedavė. Tik du kartus tik buvo atėjęs pas vaikus, išvedė pasivaikščioti. Ar tuo metu G. P. dirbo – nežino.
Dėl 2017-11-26 įvykio paaiškino, kad apie 10.50 val. suskambėjo skambutis, ji pakėlė ragelį. Tą rytą nuotaika buvo gera, nes su vaikais turėjo eiti į spektaklį. Ji pasakė G. P., kad šis ateitų ir pasiimtų visus savo daiktus. Maždaug po pusvalandžio, apie 11,30 ar 11,50 val. G. P. paskambino į buto duris, ji pasakė jam nusileisti į apačią. Kai pati nusileido, pastebėjo, kad G. P. yra išgėręs ir ji išsigando. Vaikai buvo palikti vieni namuose.
Nusileido prie rūsio. G. P. tuo metu telefonu kalbėjo. Ji atrakimo centrinį įėjimą, o jis rūsio patalpėlę – sandėliuką. Užėjęs į sandėliuką, pasakė, kad ims ką norės, pradėjo žiūrėti. Žodis po žodžio įvyko konfliktas. Ji pasakė, kad visus daiktus imtų. Jis pasakė jam nenurodinėti, nes duos per galvą ir ji nudvės. Tada ji pradėjo imti daiktus ir nešti į koridorių. G. P. ją pagriebė ir pristūmė prie sienos. Pakėlė ranką ir sakė, kad duos ir ji nudvės. Akys jo baltos pasidarė. Ji tuo metu buvo prispausta, paprašė, kad ją paleistų. Tada ją paleido. Ji pradėjo išiminėti tašes, buvo pasilenkusi ir jis pribėgo ir sudavė į ausį, nuo smūgio ji nukrito. Ji pradėjo rėkti, šaukti kaimynus, beskambinant 112 jis sudavė per ranką ir telefonas nukrito. O tuo metu jau atsiliepė, ji pasakė, kad ją muša, nurodė, kad yra rūsyje. Pamatęs, kad ji kalba su policija G. P. išėjo į lauką. Tada ji išnešė tas tašes į lauką, laukė policijos. Pradėjo skaudėti galvą, ji išsigando, galvojo suduos, uždarys duris ir išeis. Policija greitai atvažiavo, kažkur po 2-3 min.. Pasakė, kad smurto atvejis, kad sudavė į ausį ir ji nukrito. Kai G. P. sudavė į ausį, jai labai skaudėjo.
Suprato, kad kaltinamasis girtas iš manierų, akių, balso, vaikščiojimo. Su juo pragyveno 10 m. ir žino jį. Kai būna neblaivus G. P. būna labai agresyvus. Anksčiau buvo smurto atvejų, tačiau ji į pareigūnųs nesikreipė. Konfliktas rūsyje vyko 15-20 minučių. Pirmas fizinį kontaktą pradėjo G. P., prirėmė ją prie sienos. Grasinimų ji bijojo, jautė realią grėsmę, tuos žodžius, kurie nurodyti kaltinamajame akte ji suprato kaip grėsmą savo gyvybei, galvojo, kad smurtą panaudos. Jo akys buvo baltos, puta iš burnos. Pareigūnams sakė iš karto apie kaltinamojo grasinimus. Sakė, kad norėjo nužudyti. Kaimynas pamatė ją vakare, kai grįžo iš policijos. Po įvykio kitą dieną kreipėsi pas specialistus dėl sužalojimų. Pareiškimą ji parašė iš karto, jos ausis buvo raudona ir patinusi. Civilinė ieškinį palaiko.
Liudytojas J. L. parodė, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis jam yra pažįstami. Paaiškino, kad tą dieną jam paskambino R. A. ir paprašė pabūti su vaikais. Jis gyvena Fabijoniškėse, o jie Žvėryne. Paklausus kas nutiko, pasakė kad rūsyje ją sumušė G., kad jai reikia važiuoti į komisariatą. Kai atvažiavo, namuose buvo tik vaikai, atidarė duris ir jis pabuvo. Kai grįžo R., jis matė, kad viena veido pusė raudona. Pakalbėjęs apie 10 minučių išvažiavo. R. sakė, kad pirmadienį eis pas medikus. R. veido šonas buvo raudonas, nepamena iš kurios pusės, buvo visa nervuota. Sakė, kad G. trenkė jai. Kai jis išvažiavo iš nukentėjusiosios jau buvo vėlu.
Liudytojas policijos pareigūnas V. G. nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l.133-134) patvirtino jame užfiksuotas aplinkybes. Nurodė, kad kiek pamena nukentėjusiosios tik ausis buvo paraudusi.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta:
Šalies argumentai
2017-11-02 Skundu R. A. prašė G. P. patraukti atsakomybėn dėl nemokėjimų alimentų vaikams E. P., G. P.. Pridėjo vaikų gimimo liudijimus, pažymą iš vaikų išlaikymo fondo, sprendimą dėl išmokos vaikams. (b.l. 6,1t.).
Iš 2014-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (civilinėje byloje Nr. N2-2052-614/2014) matyti, kad nustatyta nepilnamečių vaikų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vietą su motina R. A.. Šiuo sprendimu priteista iš atsakovo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. P. ir G. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo dienos (2013-10-07) iki vaikų pilnametystės. Vaikams priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaikų motina R. A., o periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vaikams indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 13-14,1t.).
2017-09-26 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais Nr. V2-10008 ir Nr. V2-10010 nuspręsta E. P. nuo 2017-10-01 iki 2027-10-21, o G. P. nuo 2017-10-01 iki 2029-05-17 - kiekvieną mėnesį mokėti 57 Eur dydžio išmoką (b.l. 9- 10,1t.).
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0040/17/01500 kopijos (b.l.17-71,1t.) ir patvarkymo (b.l.72,1t.) matyti, kad antstolis G. B. iš G. P. iki 2018-03-01 piniginių lėšų neišieškojo, o išlaikymo įsiskolinimas vaikams iki 2018-03-01 yra 9247,06 eurų. Nuo 2018-02-01 G. P. abiems vaikams, kiekvieną kalendorinį mėnesį, privalo mokėti 182 Eur.
Šalies argumentai
2017-11-26 protokolu- pareiškimu R. A. nurodė, kad 2017-11-26 apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), namo bendro rūsio patalpose buvęs sutuoktinis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu grasino žodžiu ją nužudyti ir panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgį plaštakos apatine dalimi į dešiniąją ausį, sukėlė fizinį skausmą ir padarė moralinę žalą (b.l. 130,1t.).
Iš 2017-11-26 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio V. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-11-26, 12:52 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. Š., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad buvęs sugyventinis namo rūsyje ima daiktus ir muša pranešėją (lauks vietoje, nuo GMP atsisakė). Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė R. A., kuri paaiškino, jog jos buvęs sugyventinis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo pasiimti iš sandėliuko statybinių įrankių, kurie iš dalies jai irgi priklauso. Tarp buvusių sugyventinių vyksta teismo procesai. Jau daugiau negu pusę metų sugyventiniai yra išsiskyrę ir kartu negyvena bei nesimato. Pranešėja pikta, kad buvęs sugyventinis nemoka alimentų. Moteris teigė, jog G. P. jai ranka sudavė smūgį per ausį. Ausis buvo paraudusi. Kraujo, kitų žymių nesimatė. GMP pagalbos atsisakė. Abi pusės buvo pristatytos į Vilniaus miesto 1 PK tolimesniam aiškinimuisi. (b.l. 133-134).
Iš 2017-11-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), sandėliukas Nr. 69.
Iš specialisto išvados Nr. G 3914/2017 (01) matyti, kad R. A. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės ausies kaušelio poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, kairės plaštakos l-o piršto odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-11-26). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimų vietose, individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, dydžius neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Neatmetama galimybė, kad R. A. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (b.l. 142-143,1t.).
Raštas (b.l.99-100,1t.) patvirtina, kad bendrasis pagalbos centras pateikė užfiksuotą vieną skambutį 2017-11-26 12,52 val. dėl įvykio (duomenys neskelbtini), skambinta iš tel. numerio (duomenys neskelbtini).
Iš 2018-04-13 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio turinio matyti, jog R. A. praneša apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvęs sugyventinis, atėjęs iš sandėlio paimti daiktus, ją muša, ji dabar rūsyje(b.l.101-102,1t.)
Asmens blaivumo testas(b.l.156,1t.) patvirtina, kad G. P. 2017-11-26 13:33 val. nustatytas neblaivumas –1,44 promilės.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Dėl BK 164 straipsnyje numatytos veikos
BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas ir nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio lėšas vaikui išlaikyti, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė(kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008).Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, 2K-143/2011, 2K-139/2011 ir kt.)
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad G. P. vengė pareigos išlaikyti vaikus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2052-614/2014 G. P. nustatyta pareiga dukrų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių su motina R. A., išlaikymui skirti po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui(b.l.13-14,1t.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kurio pagrindu G. P. privalėjo mokėti 300 Lt kas mėnesį kiekvieno iš vaikų išlaikymui, nebuvo pakeistas ar panaikintas, todėl kaltinamasis privalėjo jį vykdyti ir teikti dukroms išlaikymą jame nustatyta forma, tačiau to nedarė. Teismas nenustatė jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių, sukliudžiusių jam tai daryti. G. P. buvo ir yra darbingas, byloje nėra duomenų, jog turėtų invalidumą, tačiau kaltinime nurodytu metu oficialiai nedirbo. Kaltinamasis G. P. teisme duodamas parodymus, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog jis kaltinime nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymui pinigų nemokėjo, nors žinojo apie teismo sprendimą. Teismas neturi objektyvaus pagrindo kritiškai vertinti nuoseklių šioje dalyje viso proceso metu kaltinamojo parodymų. Šie duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis nagrinėjamu laikotarpiu turėjo galimybę teikti vaikams išlaikymą, tačiau šios pareigos nevykdė. Nukentėjusiosios R. A. nustatyta, kad prie dukrų išlaikymo kaltinamasis neprisidėjo. Ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir minėtas fondas jai moka pinigus už vaikus. G. P. su pareikštu jam kaltinimu pagal BK 164 straipsnį sutiko, kaltę pripažino.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad G. P. veiksmai padarant šį jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį nes jis sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas patikslina kaltinimą dalyje sumos, kuri nurodyta kaip mokėtina priteista alimentų suma – 182 Eur (300 Lt), nes 300 litų suma (priteista pagal teismo sprendimą) akivaizdu nesudaro 182 eurų sumos. Todėl kaltinime paliktina suma, kuri buvo priteista ir nurodoma 2014-02-14 sprendime.
Dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo G. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiosios R. A. parodymais, liudytojų J. L., V. G. parodymais, iš dalies pačio kaltinamojo G. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Tą faktą, kad 2017-11-26 įvykio metu kaltinamasis G. P. sudavė nukentėjusiajai R. A. vieną smūgį plaštaka į dešinę ausį, buvo ją prispaudęs ir grasino nužudyti, patvirtino nukentėjusioji R. A.. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji kaltinamojo bijojo, išsakytus grasinimus suprato kaip realius. G. P. pakėlė ranką ir sakė, kad duos taip, jog ji nudvės. Kaltinime nurodytus žodžius suprato kaip grėsmę savo gyvybei. Kaltinamasis jai sudavė vieną kartą į ausį. Nukentėjusioji patvirtino jautusi fizinį skausmą kai kaltinamasis jai sudavė smūgį į ausį. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo.
Savo sumušimo faktą bei kaltinime nurodyto įvykio metu išsakytų grasinimų faktą nukentėjusioji R. A. patvirtino ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ( b.l.99-100, 101-102,1t.) bei kreipdamasi su pareiškimu į policiją: (b.l.130 1t.) dėl 2017-11-26 įvykio. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą. Netikėti nukentėjusiosios R. A. parodymai teismas neturi jokio pagrindo, juos patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.
R. A. parodymai pilnai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie R. A. padaryto sužalojimo lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta dešinės ausies kaušelio poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu ir kairės plaštakos 1 piršto odos nubrozdijimas, kurie padaryti galimai 2017-11-26. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokios specialistės nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina R. A. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką.
Akcentuotina ir tai, kad nukentėjusioji iš karto po jos atžvilgiu pavartoto smurto kvietė pareigūnus skambindama 112, jų laukė kartu su kaltinamuoju, o po to vyko į komisariatą. Duomenų, kad ją būtų sužaloję kiti asmenys, kaip kad teigia kaltinamasis, byloje nėra. Tuo labiau, kad nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad būtent kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo grasinimus ir fizinį smurtą.
Liudytojas J. L., įvykio dieną nukentėjusiosios prašymu prižiūrėjęs vaikus ir matęs nukentėjusiąją, kai ši grįžo iš policijos, patvirtino, kad jos viena veido pusė buvo raudona, o pati nukentėjusioji sakė, jog G. sudavė. Tą aplinkybę, kad nukentėjusiosios ausis buvo paraudusi patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas V. G., vykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą. Tokie liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios R. A. parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.
Pats kaltinamasis nors neigė sudavęs smūgį R. A. ir jai grasinęs, tačiau pripažino buvusio tarp jų konflikto faktą. Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios R. A. parodymams, kuri taip pat nurodė jog konfliktavo su G. P.. Nors kaltinamasis neigė grasinęs nužudyti, tačiau kaip minėta pripažino vykusio konflikto su R. A. faktą. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai nesudavė kaltinime nurodyto smūgio ir negrasino teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, ji paneigta aukščiau aptartais kaltės įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad būtent kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, išsakytos kaltinamojo frazės, elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu, faktas, jog įvykio metu buvo ne tik vartojami grasinimai, bet ir smurtas prieš nukentėjusiąją, atsižvelgiant į tai, kad smurtaujama ne pirmą kartą, patvirtina grasinimų realumą. Nukentėjusioji nurodė grasinimus supratusi kaip realius, išsigandusi. Akivaizdu, kad nukentėjusioji jautė pavojų tiek dėl savo gyvybės, sveikatos.
Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje vertinama, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).
Kaltinamojo veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš sugyventinę R. A., įvykdė jos atžvilgiu smurtinius veiksmus: sudavė vieną smūgį plaštaka į veidą, nukentėjusioji parkrito. Dėl tokių minėtų smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji R. A. patvirtino jautusi fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
G. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba.
Jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 164 straipsnyje yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl veikos, numatytos BK 164 straipsnyje – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, dėl kitų inkriminuojamų veikų ( BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje) lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė tai, kad veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.
BK 42 str. 6 d. nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Įvertinus tai, kad G. P. padarytos nusikalstamos veikos ( BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje) yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdytos prieš šeimos narį, teismas, siekdamas apsaugoti nukentėjusiosios interesus, kaltinamajam skiria baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72²str. – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, prokuroro prašymą, išsakytą baigiamųjų kalbų metu. Teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Nukentėjusioji R. A. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį(b.l.45,2t.) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamojo G. P. veiksmais jai buvo sukeltas skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, neigiamas emocijas. Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamasis G. P. su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.
Civilinis ieškinys tenkinamas.
CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovei R. A. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo G. P. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (specialisto išvada b.l.142-143,1t.). Dėl įvykio metu patirto sužalojimo ji kreipėsi į medikus, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, R. A. ieškinys tenkinamas, civilinės ieškovės naudai priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Gediminas Skaistys teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. A. ir nepilnametėms nukentėjusiosioms G. P. ir E. P.. Teismui pateikta pažyma, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai R. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurias sudaro advokato užmokestis – 367,25 Eur. Advokatas metu prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo G. P.. Teismas atsižvelgęs į Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į G. P. turtinę padėtį sprendžia, išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra išieškotinos iš kaltinamojo G. P..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-26 13,37 val. iki 2017-11-27-13,04val. (1 parą), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę G. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš kaltinamojo G. P. nukentėjusiosios R. A. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš G. P. valstybės naudai 367,25 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 25 ct) proceso išlaidų už R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini)- AB „Citadelė“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.