Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-155-450/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-25
Bylos Nr.: e2A-155-450/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas: V. R., D. R.
Atsakovas: K. P., R. C., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-155-450/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00512-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.10.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atsakovams K. P., R. C., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B. dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė AIG Europe Limited (Finland Branch),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. R. ir D. R.kreipėsi į teismą prašydami:

1.1. priteisti ieškovams iš atsakovų K. P. ir R. C. 0,0087 ha žemės tokiomis dalimis: iš atsakovo K. P. priteisti 0,0008 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); iš atsakovės R. C. priteisti 0,0079 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.2. atsisakius tenkinti pareikštą vindikacinį reikalavimą, tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų K. P. ir R. C. ir Palangos miesto l-ojo notaro biuro notarės A. B. 11 527,5 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 49 002 Eur nuostolius, atsiradusius dėl ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo;

1.4. priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovais K. P. ir R. C. (buvusi pavardė R.) bei trečiaisiais asmenimis buvo dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovai 2013 m. lapkričio 21 d. atsakovui K. P. išdavė notarės D. B. patvirtintą įgaliojimą, pavesdami jam atlikti detalųjį planavimą, siekiant padalinti minėtus du sklypus, ir konkrečių žemės sklypų planų rengimą po detaliojo plano patvirtinimo. Sklypų bendraturčių buvo susitarta detaliuoju planu parengti komerciškai patrauklių sklypų kvartalą su atskiru sklypu inžinerinėms komunikacijoms bei susisiekimui. 2014 m. rugpjūčio 7 d. susitikimo metu, K. P., kaip vėliau paaiškėjo, melagingai paaiškino, kad nėra atlikti sklypų kadastriniai matavimai ir juos numatoma užbaigti po mėnesio, tačiau sklypų atidalijimo sutartis jau iki šio susitikimo buvo sudaryta, t. y. K. P., veikdamas savo vardu ir pagal įgaliojimus atstovaudamas visiems sklypų bendraturčiams, išskyrus N. J., 2014 m. liepos 28 d. sudarė Turto atidalijimo sutartį, kurią patvirtino Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B.. Atsakovui K. P. veikiant neteisėtai ir nesąžiningai, nesilaikant esminių sklypų bendraturčių susitarimo sąlygų, siektų tikslų ir proporcingumo principo, sąmoningai ir tyčia pažeidžiant ieškovų nuosavybės teises, buvo neteisingai nustatytos sklypų bendraturčiams tenkančios dalys naujai suformuotuose sklypuose, atsakovei R. C. atskirai asmeninės nuosavybės teise nepagrįstai atiteko du vientisi (visas jų plotas) sklypai; atsakovams K. P. ir R. C. buvo priskirtos nuosavybės teisės į vertingesnius naujai suformuotus žemės sklypus, kurių lokacija, forma ir užstatymo galimybės yra geresni, o vieno aro vertė yra didesnė nei ieškovams priskirto sklypo Nr. 6. Atsakovų, taip pat ir notarės, bendrą veikimą ir galimą išankstinį susitarimą patvirtina ir tai, kad atsakovai tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 13 d.) sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartis, kurias patvirtino ta pati notarė, kuri patvirtino ir neteisėtą atidalijimo sutartį, perleido kitiems asmenims mažas dalis atsakovams priskirtų žemės sklypų tam, jog formaliai atsirastų sklypų ,,sąžiningi įgijėjai“, taip apsunkindami atsakovų neteisėtai užvaldytos dalies išieškojimą. Nurodyta situacija, be kita ko, nebūtų susiklosčiusi, jei notarė būtų tinkamai vykdžiusi jai įstatymų pavestas pareigas ir nebūtų patvirtinusi sutarties, kuriai sudaryti nebuvo išduotas ieškovų įgaliojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nustatė, kad ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, susijusias su valdymo netekimu. Ieškovai privalėjo įrodyti, kad prašomas iš atsakovų priteisti žemės sklypo dalis prarado prieš savo valią ir buvo šių sklypų dalių savininkai iki atidalijimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), padalyti į 7 žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą, kurio ieškovai neskundė.

5. Sklypų registravimo pažymėjimų duomenys paneigia ieškovų vindikacinio ieškinio dalyką, kad atsakovė R. C. nuosavybės teise valdo prašomą priteisti būtent ieškovams nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį.

6. Teismas konstatavo, kad sklypų formavimo ir pertvarkymo projektavimo stadijos, jų išviešinimas paneigia ieškovų argumentus, jog prašomas vindikuoti sklypų dalis jie prarado prieš savo valią ir nesant sutartinių santykių su atsakovu K. P.. Be to, byloje neįrodyta, kad jie konkrečias reikalaujamas priteisti sklypų dalis valdė nuosavybės teise. Ieškovams nebuvo kliūčių kontroliuoti atsakovo K. P. veiksmus, domėtis viešo detaliojo planavimo proceso eiga.

7. Teismas sprendė, kad prieš ieškovų nurodomą detalųjį planavimą ir turto atidalijimo sutartį ieškovams nuosavybės teise priklausė 0,1276 ha ploto žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), ir po ieškovų nurodomo detaliojo planavimo procedūrų, sklypų atidalijimo jiems teko tokio pat dydžio – 0,1276 ha žemės sklypų dalys, todėl vindikacinio ieškinio dalies patenkinti nėra teisinio pagrindo, nes ieškovai neįrodė, jog jie turėtų gauti didesnį žemės sklypo plotą, nei turėjo iki detaliojo planavimo procedūrų. Be to, byloje nėra įrodyta, kad ieškovai yra praradę nuosavybę, nepateikti tai pagrindžiantys dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

8. Teismo vertinimu, jei ieškinys būtų patenkintas nenuginčijus atsakovų nuosavybės, lemtų atsakovams priklausančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto sumažėjimą, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37, 4.39, 4.47, 4.93 straipsnių nuostatoms.

9. Ieškovai neįrodė, kad iki detaliojo planavimo procedūrų turėjo didesnės vertės sklypus, nei gavo po detaliojo planavimo ir atidalijimo sutarties sudarymo. Byloje įrodyta, kad atsakovai iki detaliojo planavimo procedūrų ir atidalijimo sutarties turėjo kitos paskirties nei ieškovai žemės sklypus, t. y. jie nepirko bendro naudojimo žemės, todėl ieškovai neįrodė, jog R. C. turėjo būti paskirta didesnė sklypo Nr. 7 dalis byloje, taip pat neįrodė R. C. neteisėtų veiksmų, padarytų ieškovams.

Šalies argumentai

10. Ieškovų paaiškinimas dėl dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo fakto, teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas aplinkybei dėl atsakovų sąžiningumo nuginčyti, todėl ieškovų nurodomus argumentus dėl atsakovų ir notarės galimų susitarimų laikė neįrodytais ir neturinčiais teisinės reikšmės. Vertino, kad ieškovai neįrodė jiems padarytos žalos dydžio bei neteisėtų veiksmų; neįrodė, kokios rinkos vertės turtą jie turėjo iki žemės sklypų formavimo procedūros pradžios bei atidalijimo sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas vertino, kad ieškovai, įsigydami nuosavybės teise žemės sklypo dalį, dovanojimo sandorių sudarymo metu gavo tiek teisių ir pareigų, kiek turėjo dovanų davėjai, nes pagal CK 4.48 straipsnį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Todėl planavimo stadijoje, kai buvo padarytas pertvarkomų sklypų brėžinys, kuriame nurodyti sklypų pertvarkymo tikslai, jų sprendiniai, suformuota būsima teritorija į 7 sklypus, nurodant 7– tojo sklypo paskirtį – inžinerinės infrastruktūros teritorija, ieškovai, tapę sklypų bendraturčiais ir žinodami apie būsimus sprendinius, turėjo galimybę siūlyti pertvarkomų sklypų projektą. Turto atidalijimo sutartis yra šio proceso pasekmė, todėl ieškovai, tapę ginčo sklypų dalių bendraturčiais, turėjo galimybę inicijuoti sprendinių pakeitimą.

12. Aplinkybė, kad atsakovų sklypai yra vertingesni nei ieškovų, yra siejama su faktine nuosavybės teise valdomo sklypo verte, o ne su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovai galimai mažesnės rinkos vertės sklypą gavo ne dėl neteisėtų atsakovo K. P. veiksmų detaliojo planavimo procese ar ieškovų nurodomo įgaliojimų viršijimo sudarant atidalijimo sutartį, o dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančių sklypo dalių lokalizacijos ir jiems nuosavybės teise priklaususio sklypo paskirties iki atidalijimo. Todėl neįrodyta, kad atsakovų, taip pat ir notarės, veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovų įrodinėjamomis pasekmėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo turėjo tirti ir vertinti atsakovų veiksmus atliekant atidalinimo sutarties pasirašymo veiksmą, ir šio sandorio pasekmes, o ne iki sandorio buvusius veiksmus (detaliojo plano, ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo veiksmus). Žala ieškovams padaryta ne detaliojo plano proceso metu atliktais veiksmais, o sudarant ir patvirtinant Turto atidalinimo sutartį.

13.2. Teismas netyrė įrodymų ir nevertino faktinės situacijos, kad neatlikus neteisėtų veiksmų ir nesudarius atidalinimo sutarties, ieškovai turėtų nuosavybės teisę į byloje reikalautą turtą ir nebūtų patyrę žalos. Ieškovų sąskaitą keliams ir infrastruktūrai priskirta per didelė jų nuosavybės dalis, taip sumažinant jiems tenkančio naudingo žemės sklypo plotą.

13.3. Atidalinimo sutartimi K. P. iš viso neatliko jokio indelio į bendrą žemės sklypą (suformuotą keliams ir inžineriniams tinklams), iš valdomo žemės sklypo neskyrė nei vieno kvadratinio metro bendram žemės sklypui, nors turėjo prisidėti ne mažiau kaip 0,109 aro dalimi. K. P. sudarė sąlygas pasisavinti 0,08 aro ieškovams turėjusios priklausyti naudingos žemės sklypo plotą ir 0,029 kitų bendraturčių naudingo žemės sklypo ploto. Atitinkamai neteisingai paskaičiuotos nuosavybės proporcijos į likusį naudingą žemės sklypo plotą, kurio bendras plotas yra 64,75 aro.

13.4. Atidalinimo sutartimi, kuri sudaryta K. P. viršijus įgaliojimus, prieš ieškovų valią, ieškovams nežinant ir nuo ieškovų slepiant, jų turtas (naudingas žemės sklypo plotas) buvo neteisėtai užvaldytas, perduodant jį neteisėtai K. P. bei R. C., o ieškovams priskiriant didesnę dalį mažesnės vertės sklypo, kuriame suformuotas kelias ir inžineriniai tinklai, taip pat priskiriant iš naujai suformuotų 6 žemės sklypų, mažiausios vertės, netaisyklingos formos sklypą kvartale ((duomenys neskelbtini)) kartu su bendraturčiu K. P. (taip suvaržant ieškovų teisę naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu).

13.5. Ieškovų trūkstama naudingo žemės ploto dalis 0,87 aro atiteko K. P. (+0,08 aro) ir R. C. (+0,79 aro), kuris buvo neteisėtai užvaldytas. Todėl teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovai turėjo tikrinti detalaus plano ar žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinius, dalyvauti viešinimo procedūrose ir galėjo kontroliuoti K. P.. Visi skundžiamame sprendime teismo įvertinti veiksmai pagal įgaliojimą turėjo būti užbaigti iki 2014 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo. Šiuo veiksmu K. P. įgaliojimai baigėsi. Šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-565-777/2018. Šiuose teismo sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus teismas ignoravo, jais nesivadovavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nepadarė neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Faktas, kad K. P. veikė ieškovų vardu viršydamas įgaliojimus, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

13.6. Ieškovai apie Turto atidalinimo sutarties sudarymą sužinojo ne iš K. P., kuris slėpė šią informaciją nuo ieškovų, bet atsitiktinai. K. P. melavo apie atliekamus veiksmus, detaliojo planavimo eigą, nesuteikė ataskaitos apie atliktus veiksmus detaliajame planavime, nenurodė, kada bus šaukiamas bendrasavininkių susirinkimas, nors tokios informacijos ieškovai teiravosi ne kartą. Joks teisės aktas neįpareigoja ieškovų kontroliuoti K. P. veiksmų, priešingai – K. P. yra įpareigotas veikti ieškovų interesais, teikti jiems teisingą informaciją ir ataskaitas.

13.7. Teismas sprendimą motyvavo atsakovų išsakytais argumentais, kurie nepagrįsti įrodymais byloje, prieštarauja byloje surinktai medžiagai.

13.8. Kiekvienas sklypo bendrasavininkas turi pareigą proporcingai turimai nuosavybei prisidėti prie teritorijai reikalingos infrastruktūros žemės sklypo sukūrimo. Šiuo atveju teismas sprendė priešingai – teigė, kad K. P. ir R. C. neturi prisidėti proporcingai prie bendros nuosavybės teise sukuriamo žemės sklypo.

13.9. Sprendimas prieštarauja konstituciniam nuosavybės teisės neliečiamumo principui, neatitinka teisingumo, protingo ir sąžiningumo reikalavimų, kadangi bendrasavininkams suteikiamos išskirtinės teisės nepaisyti ieškovų valios ir nuomonės, toleruojami akivaizdūs nuosavybės teisių pažeidimai, užvaldant dalį ieškovų turto.

13.10. Visi savininkai turėjo priimti bendrą sprendimą ir kiekvienas iš savininkų išreikšti valią dėl naujai suformuotų 6 žemės sklypų atsidalinimo būdo, numatyti kompensacijas už atitenkantį mažesnį plotą, ar blogesnį sklypą, arba esant nesutarimams dėl sklypų pasidalinimo, ginčus išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

13.11. Notarės, bendrą veikimą ir galimą išankstinį susitarimą su atsakovais patvirtina ir tai, kad K. P. ir R. C. tą pačią dieną, kai ieškovai kreipėsi į notarę norėdami sužinoti apie K. P. sudarytą sutartį (2014 m. lapkričio 13 d.), perleido kitiems asmenims mažas dalis jiems priskirtų žemės sklypų, t. y. K. P. perleido 0,0121 ha (121/1132 dalis) žemės sklypo, esančio sklype Nr. 2, o R. C. perleido 0,03 ha (300/1133 dalis) žemės sklypo, esančio sklype Nr. 1, t. y. perleido 4 arus naudingo žemės sklypo ploto nuosavybės, jog ieškovai nepastebėtų šių asmenų neteisėto praturtėjimo. Nurodyta situacija, nebūtų susiklosčiusi, jei notarė būtų tinkamai vykdžiusi jai įstatymų pavestas pareigas ir nebūtų patvirtinusi Turto atidalijimo sutarties, kuriai sudaryti nebuvo išduotas ieškovų įgaliojimas.

13.12. Ieškovai įrodė CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taikymo sąlygas ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai. Todėl teismo teiginius, kad ieškovai neįrodė nuosavybės teisių į turtą, kurį užvaldė K. P. ir R. C., laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais bylos medžiagai. Teismas neįvertino, kad nuosavybės teisės iki 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalinimo sutarties patvirtinimo viešame registre suteikiant sklypams konkrečius unikalius numerius ir adresus nebuvo užregistruota.

13.13. Net ir nesant išviešintų duomenų apie nuosavybės teisės įgijimo momentą, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti vertinti kitų į bylą pateiktų duomenų, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų prejudicinių faktų apie ieškovams priklausančią nuosavybės teisę, valdytą iki 2014 m. liepos 28 d., t. y. neteisėtų veiksmų atlikimo.

13.14. Teismas, vertindamas, kad egzistuoja atvejai, kai vienas ar kitas iš bendraturčių gali neprisidėti jam proporcingai tenkančia sklypo dalimi prie bendros infrastruktūros suformuoto žemės sklypo, privalėjo tai nurodyti, argumentuoti, kaip toks atvejis būtų suderinamas su nuosavybės neliečiamumu, bendraturčių lygiateisiškumo, bendraisiais teisingumo ir sąžiningumo principais.

13.15. Teismas nevertino ieškovų argumentų, kad žemės sklypas bendram keliui į kvartalą bei inžineriniams tinklams negali būti vertinamas kaip tapatus ir lygiavertis žemės sklypams, kurių paskirtis – gyvenamųjų namų statyba, kadangi skiriasi jų panaudojimo galimybės, vertė ir kt. Ieškovai sutinka, kad infrastruktūrai skirtą žemės sklypo plotą atsakovai K. P. ir R. C. prisiimtų pagal proporcijas, sutinka dalį jiems perleisti, kai bus grąžinta ieškovams priklausanti kitos paskirties žemės sklypo dalis, ar kai bus teisingai kompensuota.

13.16. Ieškovams Turto atidalinimo sutartimi priskyrus bevertį kelią, bei paskyrus patį blogiausią sklypą iš naujai suformuotų, iki sutarties sudarymo jų turėto turto vertė sumažėjo mažiausiai 30 proc.; tai patvirtino byloje apklaustas teismo ekspertas T. M., kurio žemės sklypo vertės nustatymo išvada pateikta byloje, bei kuria remiantis buvo nustatytas ieškovams padarytos žalos pinigine išraiška dydis (nuostoliai), todėl ieškovams kartu su jiems grąžinamu turtu (0,0087 ha žemės plotu, kuris atsakovų yra užvaldytas) turi būti priteistas ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumas. Teismas nepasisakė dėl pateikto ekspertinio vertinimo, kuriuo palyginami atskiri sklypai ir nustatoma jų vertė, siekiant apskaičiuoti žalos dydį, nes suformuoti sklypai nors ir yra greta bei panašaus ploto, savo užstatymo rodikliais iš esmės skiriasi.

13.17. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, asmuo, kuris be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita, privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

13.18. Teismas netyrė byloje surinktų įrodymų – t. y. kad ieškovai tik mažą dalį žemės sklypo įsigijo pagal dovanojimo sutartį, o kita dalis jiems tenkančio žemės sklypo buvo įgyta pirkimo – pardavimo sutartimi, už įgytą turtą sumokant jo kainą. Ieškovų turėtos išlaidos turtui įgyti nėra svarbios, nes reikalavimai byloje negali būti vertinami kaip „negautos pajamos“ ir nėra pagrindo reiškiamo reikalavimo taip kvalifikuoti.

13.19. Ieškovai neturi kito teisinio būdo apginti savo pažeistas teises, tačiau teismas prioritetą be pagrindo taikė neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims (K. P.) ir neteisėtai praturtėjusiems asmenims (R. C.), nevertindamas notarės atsakomybės sąlygų ir apimties.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės notarės A. B. ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovė prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą dalyje dėl notarės A. B. atžvilgiu ieškovų V. R. ir D. R. pareikštų ieškinio reikalavimų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Teismas vertino, kad ieškovai byloje neįrodė ne tik patirtos žalos fakto bei dydžio, bet ir atsakovų (tame tarpe ir notarės) neteisėtų veiksmų; pasisakė dėl visų notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovai šių sąlygų buvimo neįrodė.

14.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad notarė prieš patvirtindama ginčo Turto atidalijimo sutartį visas jai teisės aktais nustatytas pareigas atliko tinkamai ir kvalifikuotai bei turimų teisių neviršijo. Sandoriui, iš kurio ieškovai kildina tariamą žalą, esant galiojančiam, ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimų notarei, nes sandorio teisėtumas yra patvirtintas. Nei viename iš ieškovų nurodytų teismų procesinių sprendimų nėra konstatuota, kad notarė, kuri notarine tvarka patvirtino ginčo sutartį jai pateikto įgaliojimo pagrindu, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą).

14.3. Notarė aplinkybių, kad atsakovas K. P. veikia viršydamas jam ieškovų suteiktus įgaliojimus, objektyviai negalėjo nustatyti. Notarei be ginčo įgaliojimo buvo pateikti dar penki kitų bendraturčių atsakovui K. P. išduoti įgaliojimai, kuriais, be kita ko, buvo suteikta teisė atsakovui K. P. atstovauti jų interesams detaliojo plano rengimo procese ir procedūrose, apimančiose ir sutarčių pasirašymą. Notarei pateikto įgaliojimo turinys neleido padaryti išvados, kad atsakovas K. P. nėra įgaliotas (jo teisės yra apribotos) atstovauti ieškovams sudarant ginčo sutartį. Priešingai, kaip matyti iš įgaliojimo teksto, jame buvo numatyta atsakovo K. P. plačios teisės ieškovų vardu sudaryti sutartis ir atstovauti ieškovams įregistruojant jų vardu pasirašytas sutartis Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre.

14.4. Turto atidalijimo sutarties sudaryme be bendraturčio atsakovo K. P., kuris atstovavo didžiąją dalį kitų bendraturčių pagal jam išduotus įgaliojimus, asmeniškai dalyvavo ir bendraturtė N. J.. Jos dalyvavimas ginčo sutarties sudaryme notarei leido spręsti, kad tarp visų bendraturčių, įskaitant ir tų, kurie patys asmeniškai nedalyvavo sutarties sudaryme, yra pasiektas susitarimas (konsensusas) dėl turimo nekilnojamojo turto atsidalijimo tvarkos.

14.5. Teismai, nagrinėję ieškovų ieškinį dėl Turto atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ginčo situaciją vertino retrospektyviai, be kita ko, turėdami papildomą informaciją apie ginčo įgaliojimo sudarymo aplinkybes ir po to sekusius įvykius. Tuo metu notarei padaryti kitokią išvadą objektyviai nebuvo įmanoma.

Šalies argumentai

14.6. Ieškovų teiginiai, kad notarė veikė „išvien“ su atsakovais, t. y. jog sąmoningai atliko tyčinius veiksmus, jog būtų patvirtinta ginčo sutartis, yra nepagrįsti. Ieškovai nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad notarė turėjo (ar vis dar turi) kokį nors asmeninį interesą, jog sutartis būtų sudaryta tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo patvirtinta.

14.7. Dėl pačių ieškovų nepakankamo veikimo ir rūpestingumo stokos (kaltės), susiklostė tokia faktinė ir teisinė situacija, kai visi bendraturčiai, įskaitant ir atsakovą K. P., pagrįstai laikė, kad pastarasis yra tinkamai įgaliotas atstovauti ieškovų interesams sudarant sutartį.

14.8. Ieškovai nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad tarp ginčo sklypų bendraturčių buvo susitarta būtent dėl tokių konkrečių atsidalijimo sąlygų, kokias ieškinyje nurodė ieškovai; nepagrindė aplinkybių, kad sutarties sąlygos neatitinka visų bendraturčių pasiekto susitarimo. Ieškovų nuomonės pasikeitimas po Turto atidalijimo sutarties sudarymo, ar jų lūkesčių neatitikimas, sutartį patvirtinus, nesudaro teisėto pagrindo išvadai, kad yra pažeistos jų nuosavybės teisės.

14.9. Bendra ieškovų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalių suma po sutarties sudarymo nei sumažėjo, nei padidėjo, o tik pasikeitė turimos nuosavybės teisės dalių proporcijos skirtingos paskirties žemės sklypuose. Ieškovų teiginiai, kad proporcijos yra neteisingos ir dėl to jie patyrė nuostolius, nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.

14.10. Nors teismas sprendime nepasisakė, tačiau ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, UAB „Super Status“ eksperto T. M. parengta ekspertinė išvada dėl žemės sklypų verčių neatitikimo, paneigta kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. kartu su atsakovės R. C. atsiliepimu į ieškinį pateikti žemės sklypų mokestinių verčių paieškų duomenys bei kartu su atsakovės R. C. 2018 m. rugpjūčio 21d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo į bylą priimta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaita.

14.11. Ieškovai byloje neįrodė paties žalos atsiradimo fakto, bei tinkamai nepagrindė tariamai patirtos žalos dydžio, neįrodė notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Žalą ieškovams galėjo sukelti ne notarės veiksmai, kuri tik parengė ir patvirtino sutartį iš anksto nurodytomis sąlygomis, o asmenys, kurie galimai nurodė bendraturčių pasiekto susitarimo dėl atsidalijimo neatitinkančias sąlygas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. C. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Reikšdami vindikacinį reikalavimą, ieškovai privalo įrodyti, kad šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Šiuo atveju tarp šalių sudaryta 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutartis, taigi šalis sieja prievoliniai santykiai, reiškia, jog vindikacijos institutas negali būti taikomas.

15.2. Po detalaus planavimo ir atidalinimo R. C. gavo 0,3435 ha žemės sklypą, t. y. tiek pat kiek turėjo iki detaliojo planavimo procedūrų užbaigimo. Atsakovė negavo daugiau nei turėjo iki detaliojo planavimo procedūrų.

15.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prieš detalųjį planavimą ir turto atidalijimo sutarties patvirtinimą, ieškovams nuosavybės teise priklausė 0,1276 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), po detaliojo planavimo procedūrų bei sklypų atidalijimo, jiems teko tokio pat dydžio 0,1276 ha žemės sklypų dalys, todėl vindikacinio ieškinio dalies tenkinti nėra pagrindo, nes ieškovai neįrodė, jog jie turėtų gauti didesnį žemės sklypo plotą, nei turėjo iki detaliojo planavimo procedūrų.

15.4. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, šiuo atveju atsakovė R. C. nepadarė jokių sutarties pažeidimų, neįsipareigojo pagal Turto atidalijimo sutartį mokėti kompensacijų, todėl atsakomybė jai negali kilti.

15.5. R. C. nėra žinoma apie ieškovų ir atsakovo K. P. tarpusavio santykius ir susitarimus, ji negali būti nesąžininga. Atstovaujamojo pareiga yra įrodyti, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus. Ieškovai nepateikė duomenų, kad atsakovai būtų žinoję apie tariamą K. P. veikimą priešingai ieškovų interesams.

15.6. Visi kiti bendraturčiai buvo suteikę atsakovui K. P. įgaliojimus veikti jų vardu, organizuojant bei rengiant visus žemės sklypų detaliojo planavimo darbus, o taip pat, išskyrus atsakovę N. J., ir pasirašyti ginčo turto atidalijimo sutartį, tai pagrįstai atsakovams leido manyti, kad K. P. turi teisę atstovauti ne tik juos, bet ir ieškovus, pasirašant žemės sklypo atidalinimo sutartį. Nesant nustatytiems atsakovės R. C. neteisėtiems veiksmams (nesąžiningumui), jai nekyla civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis).

15.7. Atsakovė R. C. nesutinka ir su žalos faktu (CK 6.249 straipsnis), nes faktiškai jokia žala ieškovams nebuvo padaryta, priešingai, ieškovai gavo naudą, nes 0,0011 ha sumažėjus vertingiems rekreacinės ir gyvenamosios paskirties žemės sklypams, šis netekimas buvo kompensuotas ne ieškovų sąskaita.

15.8. Ieškovai neteisingai skaičiuoja proporcijas, nes R. C. nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke, todėl jos proporcija šiame sklype neturėjo būti skaičiuojama, o priešingai proporcija kituose sklypuose turėjo būti didesnė, nes ji neteko 0,0170 ha (1,70 aro) vertingiausios žemės, vietoje to gaudama mažavertę susisiekimo ir inžinerinių tinklų paskirties (kelio) žemės dalį, kuria turėjo teisę naudotis dėl nustatyto servituto.

15.9. Iki detalaus planavimo procedūrų užbaigimo R. C. priklausęs žemės sklypas buvo dvigubai didesnės vertės, todėl ieškovų proporcijų skaičiavimas nuo abiejų sklypų yra neteisingas ir dėl tos priežasties, kad sklypai nebuvo lygiaverčiai.

15.10. Teisės aktuose nėra konkrečiai įvirtinta, kaip turi būti atidalyti žemės sklypai, numatytas tik bendro pobūdžio reikalavimas, nepadaryti neproporcingos žalos, tačiau nėra reikalavimo vadovautis ieškovų nurodoma procentine išraiška. Todėl konkretaus sklypo priskyrimas bendraturčiams yra jų susitarimo reikalas ir priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais.

15.11. Atidalijimo sutartimi nebuvo numatyta jokios kompensacijos, todėl R. C. esant sutartyje įtvirtintai šalių valiai būtent taip atidalyti žemės sklypus, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ir jai negali kilti civilinė atsakomybė.

15.12. Teismas nebuvo paskyręs ekspertizės, teismo posėdyje apklaustas UAB „Super Status“ ekspertas T. M. paaiškino teismui, kad 2017 m. liepos 13 d. ekspertinė išvada yra raštiška konsultacija, kuri neturi ekspertizės akto statuso; neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, negali būti įrodymu šioje byloje. Tai, kad ekspertinė išvada (raštiška konsultacija) yra neteisinga, įrodo UAB „Lituka“ ir Ko 2018 m. rugpjūčio 17 d. surašyta turto vertės nustatymo ataskaita, kuria nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 107 000 Eur, tai sudaro 9 443,95 Eur už 1 arą.

15.13. Atsakovė R. C. negali būti atsakinga už kito atsakovo (ieškovų įgalioto asmens) K. P., veikusio ieškovų vardu, veiksmus, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. P. prašo netenkinti ieškovų apeliacinio skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Priešingai nei nurodo ieškovai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

16.2. Nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatose, nei Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje ar kitame teisės akte nėra įtvirtinta reikalavimo vadovautis ieškovų nurodoma procentine išraiška, atidalijant sklypus. Sklypo priskyrimas bendraturčiams yra jų susitarimo reikalas.

16.3. Prieš detalųjį planavimą ir turto atidalinimo sutartį ieškovams nuosavybės teise priklausė 0,1276 ha ploto žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), t. y. 0,1081 ha komercinės paskirties ir 0,0195 ha bendro naudojimo žemės sklypo dalys. Po detaliojo planavimo procedūrų, sklypų atidalijimo, ieškovams teko tokio pat dydžio – 0,1276 ha žemės sklypų dalys ir būtent tokios pat paskirties kaip buvo iki detaliojo planavimo procedūrų atlikimo – 0,1081 ha žemės sklypo gyvenamųjų namų statybos paskirties ir 0,0195 ha bendro naudojimo žemės (inžinerinėms komunikacijoms skirtame sklype Nr. 7).

16.4. Tokia šalių suderinta valia, kuria yra paskirstytos žemės sklypų dalys, buvo esminė visų bendraturčių sąlyga, kad būtų atidalytas turtas. Teismas negali nuspręsti, kokias nuolaidas, sudarant turto atidalijimo sutartį kiekvienas iš bendraturčių taikė, tai reiškia, kad teismas negali nustatyti, kokiomis proporcijomis kiekvienas žemės sklypo dalių bendraturtis turtėjo prisidėti prie žemės sklypo skirto infrastruktūrai ir keliui.

16.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu.

Šalies argumentai

16.6. Ieškovai privalėjo įrodyti, kad iki nurodomo 2014 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo buvo pertvarkyti šalių ir kitų bendraturčių sklypai, nuosavybės teise valdė K. P. 0,0008 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės R. C. 0,0079 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. sklypų dalis, kurias prašo vindikuoti.

16.7. Ieškovai reikalauja grąžinti jiems nuosavybės teisę, tačiau byloje pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodyta, kad ieškovai yra praradę nuosavybę.

16.8. Tenkinus ieškovų ieškinį, susidarytų situacija, kad ieškovams vietoje iki detaliojo planavimo procedūrų turėtos 0,1276 ha žemės sklypo dalies, atitektų 0,0024 ha daugiau žemės sklypo, o atitinkamai tokios dalies žemės sklypo atsakovai K. P. ir R. C. bendrai netektų; įstatymai nenumato, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pertvarkius svetimą daiktą. Tokia situacija reikštų, kad ieškovai atsakovų sąskaita nepagrįstai praturtėjo.

16.9. Ieškovams tik po atlikto detaliojo planavimo atsirado galimybė įsigytoje žemės sklypo vietoje statyti statinius, t. y. dėl atsakovo K. P. atstovavimo veiksmų buvo padidinta ieškovų turto vertė – žemės sklypų vertė, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas K. P. veikė atstovaujamųjų vardu ir jų interesais.

16.10. Ieškovai įgaliojo atsakovą K. P. atstovauti juos kaip ir kitus žemės sklypų bendrasavininkus pilna apimtimi visame žemės sklypų performavimo ir atidalinimo procese, įskaitant turto atidalijimo sutarties pasirašymą. Ieškovai iki pat 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės reikalais nesirūpino, su kitais žemės sklypų bendrasavininkais nebendravo, atsakovui jokių atskirų pavedimų ar draudimų nedavė.

16.11. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos bei padarytos žalos faktas bei dydis, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovams solidariai iš atsakovų priteisti prašomų 49 002 Eur nuostolių.

16.12. Prieš detalųjį planavimą ir turto atidalijimo sutarties pasirašymą, ieškovams nuosavybės teise priklausė 0,1276 ha ploto (0,1081 ha komercinės paskirties žemės ir 0,0195 ha bendro naudojimo žemės). Ieškovai nepateikė įrodymų, kad nurodomą žalos sumą kaip pajamas buvo numatę gauti, jog tokių pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.

16.13. UAB „Super Status“ eksperto T. M. parengta ekspertizės išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, kadangi pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą turi būti surašoma vertinimo ataskaita, o ne kitas dokumentas (konsultacinė išvada). Ekspertinėje išvadoje (raštiškoje konsultacijoje) nėra pateikta teisės aktų įtvirtintų privalomų žemės sklypų fotofiksacijos ir apžiūros akto. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti be savininkų sutikimo, neinformavus jų, todėl tokia konsultacinė išvada yra neteisėta.

16.14. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad tariamai jų žemės sklypas yra prastesnės lokacijos, mažesnės vertės. Priešingai, byloje atsakovės R. C. pateikta turto vertės nustatymo ataskaita, patvirtina, kad atidalintos ir bendraturčiams priskirtos žemės sklypų vertės iš esmės yra tolygios ieškovams priklausančiai žemės sklypo vertei.

16.15. Turto atidalijimo sutartis yra tik detaliojo planavimo proceso pasekmė, todėl ieškovai, tapę ginčo sklypų dalių bendraturčiais, turėjo visas galimybes inicijuoti sprendinių pakeitimą, t. y. dalyvauti detaliojo planavimo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo vindikacijos pagrindu ir / ar alternatyvų reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindu patirtos kompensacijos priteisimo bei žalos atlyginimo (dėl mažesnės vertės žemės sklypo priskyrimo). Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

19. Apeliantai įrodinėja, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi būti formuojama visų bendrasavininkų turėtos nuosavybės dalimi proporcingai ir byloje reiškia vindikacinį reikalavimą – priteisti jiems tenkančią žemės sklypo dalį, kurios paskirtis rekreacinės ir (arba) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemė bei alternatyvų reikalavimą priteisti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu kompensaciją už ieškovams priskirtos didesnės žemės sklypo dalies bendro naudojimo paskirties – inžinerinėms komunikacijoms bei susisiekimui, verčių skirtumą, bei kompensaciją už mažesnės vertės jiems priskirtą žemės sklypą.

20. Be kita ko, apeliantai nurodė, kad, skirtingai nei kiti bendraturčiai, jie nebuvo įgalioję atsakovą K. P. sudaryti Turto atidalijimo sutartį ir ją pasirašyti jų vardu. Ginčas byloje kilo ne dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei šių procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams ar dėl detaliajam planui parengti K. P. išduoto įgaliojimo pagrindu atliktų veiksmų, o dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atliktų pasibaigus detaliojo plano rengimo procedūroms, sudarant 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutartį ir jos pagrindu ieškovams priskiriant žemės sklypo dalis. Apeliantų teigimu, civilinė atsakomybė turėjo būti taikoma ir notarei, kuri pasielgė neteisėtai, netinkamai atlikusi jai valstybės suteiktas pareigas, nepatikrinus apeliantų K. P. išduoto įgaliojimo turinio ir apimties.

Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

22. Iš apeliantų pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad jie atsikerta į atsakovų teiktus atsiliepimų argumentus, akcentuodami jau anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Pateikti paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, tačiau papildo apeliantų išdėstytus argumentus ir yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes paaiškina aplinkybes, kuriomis apeliantai grindžia savo reikalavimus, todėl apeliantų pateikti rašytiniai paaiškinimai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai kartu su atsakovais K. P. ir R. C. (buvusi pavardė R.) bei trečiaisiais asmenimis buvo dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams įgyjant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalis nuosavybės teise, buvo atliekamas jų detalusis planavimas, kurio tikslas suformuoti atskirus ir komerciškai patrauklius žemės sklypus poilsio pastatų, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai su jiems aptarnauti skirtu bendru sklypu inžineriniams tinklams ir susisiekimui; visas detaliojo planavimo procedūras organizavo ir atliko atsakovas K. P..

24. Apeliantams nuosavybės teise iki detaliojo planavimo procedūrų užbaigimo priklausė 359/2162 ir 2/3243 dalys (faktiškai 0,1081 ha) žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6486 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis: kita, naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos komercinės paskirties žemės ir 1073/3510 ir 97/3510 dalys (faktiškai 0,0195 ha) žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis: kita, naudojimo būdas: bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo). Iš viso – 0,1276 ha.

25. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, išskyrus N. J., išdavė atsakovui K. P. įgaliojimus, kuriais buvo suteikta teisė atlikti visas detalaus plano rengimo procedūras, tačiau apeliantai, skirtingai nuo kitų bendraturčių, nebuvo suteikę atsakovui K. P. įgaliojimo jų vardu sudaryti ir patvirtinti Turto atidalijimo sutartį, tačiau atsakovas K. P. atlikęs visas detaliojo planavimo procedūras, kaip bendraturčių įgaliotinis (tame tarpe ir apeliantų), 2014 m. liepos 28 d. sudarė Turto atidalijimo sutartį, kurią patvirtino Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B..

26. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-32 ,,Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“, buvo patvirtintas atsakovo K. P. rengtas detalusis planas. Atlikus detaliojo planavimo procedūras, žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) buvo sujungti ir suformuoti 6 naudingo ploto sklypai ir vienas bendras sklypas susisiekimui bei inžineriniams tinklams.

27. Po detalaus planavimo ir 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutarties sudarymo ieškovams kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis atiteko nuosavybės teisė į du iš septynių naujai suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų: 1081/1089 dalys (0,1081 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 6); 175/596 dalys kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 20/596 dalių ieškovui V. R. kaip asmeninė nuosavybė, t. y. iš viso 195/596 dalys, kurios sudaro 0,0195 ha, inžinerinėms komunikacijoms bei susisiekimui skirtame sklype Nr. 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Po detalaus planavimo ir Turto atidalijimo sutarties patvirtinimo: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas), savininkai: D. R. / V. R. – 1081/1089 dalys; K. P. – 8/1089 dalys; 2) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas), savininkai: R. B. – 61/800 dalys; J. B. – 183/800 dalys; P. B. – 306/1000 dalys; N. J. – 389/1000 dalys; 3) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas), savininkai: R. K. – 229/1000 dalys; N. P. – 229/1000 dalys; N. J. – 84/1000 dalys; J. P. – 458/1000 dalys; 4) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rekreacinės paskirties žemės sklypas), savininkai: R. C. – visas žemės sklypas; 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rekreacinės paskirties žemės sklypas), savininkai: I. M. – 300/1133 dalys; R. C. – 833/1133 dalys; 6) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rekreacinės paskirties žemės sklypas), savininkai: R. D., adresas – 121/1132 dalys; R. C. – 1011/1132 dalys; 7) bendro žemės sklypo, skirto susisiekimui ir inžineriniams tinklų koridoriams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai: R. B. – 9/596 dalys; J. B. – 27/596 dalys; R. K. – 27/596 dalys; N. P. – 27/596 dalys; V. R. – 20/596; D. R. / V. R. – 175/596; P. B. – 36/596 dalys; N. J. – 51/596 dalys; J. P. – 54/596 dalys; R. C. – 170/596 dalys.

Dėl apeliantų teisių gynimo būdų

29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015).

30. Apeliantai visų pirma reiškia vindikacinį reikalavimą, prašydami iš atsakovų K. P. ir R. C. priteisti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis, o šio jų reikalavimo nepatenkinus, alternatyviai prašo taikyti kitą jų teisių gynimo būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą ir solidariai iš visų atsakovų priteisti: 1) ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumą (49 002 Eur); 2) atsakovų užvaldytos 0,0087 ha ploto žemės sklypo vertę (11 527,50 Eur).

31. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovai, pasinaudodami šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktas).

32. Nutarties 24 punkte nurodyta, kad ieškovams nuosavybės teise iki detaliojo planavimo procedūrų užbaigimo priklausė 359/2162 ir 2/3243 dalys žemės sklypo, bendras plotas 0,6486 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis: kita, naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos komercinės paskirties žemės ir 1073/3510 ir 97/3510 dalys žemės sklypo, bendras plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas: bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo), iš viso 0,1276 ha. Po detalaus planavimo ir 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutarties sudarymo, ieškovams nuosavybės teise atiteko 1081/1089 dalys (0,1081 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas) ir 20/596 (179/596 + 20/596) dalys (0,0195 ha) ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0596 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendro žemės sklypo, skirto susisiekimui ir inžineriniams tinklų koridoriams). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieš ieškovų nurodomą detalųjį planavimą ir turto atidalijimo sutartį ieškovams nuosavybės teise priklausė 0,1276 ha ploto žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir po ieškovų nurodomo detaliojo planavimo procedūrų, sklypų atidalijimo jiems teko tokio pat dydžio 0,1276 ha žemės sklypų dalys, todėl vindikacinio ieškinio patenkinti nėra teisinio pagrindo, nes ieškovai neįrodė, jog jie yra išreikalaujamo turto savininkai pagal sutartį, kurios šalimis yra ir atsakovai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vindikacijos institutas šioje byloje negali būti taikomas, kadangi vindikacijai nėra sąlygų, nes atsakovai valdo turtą pagal galiojančią 2014 m. liepos 28 d. turto atidalijimo sutartį, o vindikacijos ieškinio sąlyga – neginčijama ieškovo nuosavybės teisė į išreikalaujamą turtą.

33. Apeliantai prašė teismo netenkinus vindikacinio reikalavimo patenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovų solidariai 11 527,50 Eur žalos, atitinkančios ieškovų prarastos žemės sklypo dalies vertę, atlyginimą bei 49 002 Eur nuostolių atsiradusių dėl ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo, priskiriant apeliantams prastesnės lokalizacijos ir konfigūracijos žemės sklypą.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 40 punktas).

35. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 23 punktas). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), tarp jų ir žemės sklypas susisiekimui ir inžineriniams tinklų koridoriams, buvo suformuoti atliekant detalųjį planavimą bei patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-32 ,,Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdų, pobūdžių pakeitimo“ ir naujai suformuoti žemės sklypai tarp buvusių žemės sklypų savininkų atidalyti 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutartimi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovų materialusis subjektinis reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo negali būti tenkinamas, nes ieškovams tenkančių žemės sklypų dalys ir atsakovams atitekusių žemės sklypų dalis lėmė Turto atidalijimo sutarties patvirtinimas, kurios pagrindu ieškovai vertina, jog atsakovai proporcingai savo valdoma žemės sklypo dalimi neprisidėjo prie bendro naudojimo susisiekimo komunikacijoms ir infrastruktūrai skirto sklypo dalies ir atsakovams buvo paskirtos žemės sklypo dalys, kurias ieškovai vertina kaip be teisinio pagrindo gautą turtą ir prašo kompensacijos priteisimo.

37. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir papildomai pažymi, kad šiuo atveju nustačius, jog ieškovų netenkinantis žemės sklypų atidalijimas, kuriuo ieškovai grindžia reikalavimą taikyti nepagrįstą praturtėjimą, buvo žemės sklypų bendrasavininkų tarpusavio susitarimų, nulėmusių šių žemės sklypų atliktų detaliojo planavimo sprendinių, pagrindu sudaryta Turto atidalijimo sutartis, todėl taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto nėra pagrindo, nes šia Turto atidalijimo sutartimi nebuvo įtvirtintas nei vienos šalies (šiuo atveju ieškovų) turto perdavimas kitai bylos šaliai (atsakovams), o buvo įgyvendintas bendras buvusių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl naujai suformuotų žemės sklypų atidalijimo tarpusavyje, įgyvendinant iš šia sutartimi sukurtų teisinių santykių kylančias prievoles. Todėl nustačius, kad ieškovų ginčijamos žemės sklypų dalys atsakovams atiteko Turto atidalijimo sutarties pagrindu, reikalavimas, grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo institutu, buvo pagrįstai netenkintas.

Dėl kompensacijos priteisimo ir jos dydžio

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). Nors skirtingų atsakovų prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji (pvz. vienam pagal sutartį, kitam deliktinė pagal įstatymą), tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės rūšį. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad atsakovė R. C. nepadarė jokių 2014 m. liepos 28 d. turto atidalijimo sutarties pažeidimų, ji neįsipareigojo pagal Turto atidalijimo sutartį mokėti kompensacijų, todėl atsakomybė jai sutartiniu pagrindu negali kilti; tuo tarpu, ieškovus ir atsakovą K. P. sieja sutartiniai santykiai, kylantys iš 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų atsakomybės kilimo pagrindų nepasisakė ir tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinio santykio.

39. Apeliantai, reikšdami reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo, atsakovams atidalijimo sutartimi proporcingai neprisidėjus prie bendro žemės sklypo suformavimo ir Turto atidalijimo sutartimi ieškovams priskiriant didesnę nei proporcingai jiems tenkanti sklypo dalis prie bendro naudojimo žemės sklypo suformavimo, dėl to reikalaujant kompensacijos (žemės sklypų verčių skirtumo) ieškovams priskyrus galimai prastesnės lokalizacijos ir konfigūracijos žemės sklypą, dėl atidalijimo sutartimi priskirtų žemės sklypų verčių skirtumo, šiuos reikalavimus iš esmės grindė aplinkybe, kad ieškovų teisės buvo pažeistos jau po detalaus plano patvirtinimo, todėl visi savininkai turėjo vienodas teises į naujai sukurtus turtinius vienetus ir visi proporcingai turėtai nuosavybės daliai turėjo prisidėti prie naujai suformuoto bendro naudojimo žemės sklypo, skirto susisiekimui ir inžineriniams tinklų koridoriams, nepriklausomai nuo to, ar anksčiau buvo nustatyti kelio servitutai. Nurodytina, kad atsakovo K. P. neteisėti veiksmai sudarant 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutartį ieškovų vardu nustatyti Palangos apylinkės teismo byloje 2017 m. lapkričio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. 2A-565-777/2018 paliko nepakeistą. Šioje byloje teismas konstatavo, kad K. P. neturėjo įgaliojimų ieškovų vardu sudaryti Turto atidalinimo sutartį, vadinasi veikė neteisėtai, tačiau sutarties nepanaikino, kadangi vertino, kad atsakovai (kiti bendraturčiai) turėjo pagrindą manyti ir sąžiningai tikėjo, jog ieškovai paskyrė K. P. savo atstovu ir pasirašyti turto atidalijimo sutartį.

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų reikalavimus priteisti jiems solidariai iš atsakovų pingines kompensacijas, turėjo tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį. Ieškovai reikalavimus priteisti kompensacijas faktiškai grindžia daiktinės teisės gynimo pagrindu, numatytu CK II dalies ketvirto skirsnyje.

41. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje. CK 4.80 straipsnis tiesiogiai nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan. Kita vertus, tai nereiškia, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

42. CK 4.810 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijimas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nėra draudimo reikalauti kompensacijos ir esant Turto padalijimo sutarčiai, kurios pagrindu ieškovai ir grindžia reikalavimą priteisti kompensacijas.

43. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinant ieškovų prarastos žemės sklypo dalies vertę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovai neįrodė, jog jie iki detaliojo planavimo procedūrų turėjo didesnės vertės sklypus, nei gavo po detaliojo planavimo ir atidalijimo sutarties; nepagrįstai vertino iki detaliojo planavimo procedūrų ir atidalijimo sutarties atsakovų turėtas žemės sklypų paskirtis, nes kaip teisingai nurodė apeliantai, visi abiejų sklypų bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, kokios paskirties žemės sklypus turėjo, už kiek juos įsigijo, ir kokia jų buvo vertė, ir kurioje vietoje jie buvo, taip pat nepriklausomai nuo to, kokie servitutai buvo nustatyti sklypuose, tapo lygiateisiais naujo turtinio vieneto bendraturčiais naujai suformuotuose žemės sklypuose, detaliajame planavime sujungus prieš tai valdytus žemės sklypus. Viena vertus, detaliojo planavimo tikslas buvo suformuoti atskirus ir komerciškai patrauklius žemės sklypus poilsio pastatų, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų statybai su jiems aptarnauti skirtu bendru sklypu inžineriniams tinklams ir susisiekimui. Kita vertus, detaliojo planavimo žemės sklypų dalys bendraturčiams sudarant 2014 m. liepos 28 d. Turto atidalijimo sutartį buvo paskirstytos ne pagal procentinę išraišką kaip buvo susitarta.

44. Pažymėtina, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesutarus dėl atidalijimo būdo, daiktas atidalijamas pagal bet kurios šalies ieškinį. Taigi bendraturčių pareiga yra bandyti suderinti jų valią susitarimu, vadinasi, konkretaus sklypo priskyrimas bendraturčiams yra jų susitarimo reikalas, jis priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali nesutapti.

45. Todėl pirmosios instancijos teismas ne tik neatliko tinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, bet ir nenustatinėjo reikšmingų aplinkybių, vertinant ieškovų pareikšto reikalavimo – priteisti kompensacijas (11 527,50 Eur dėl bendro naudojimo sklypo didesnės nei proporcingai jiems tenkanti dalis dalies priskyrimo bei 49 002 Eur (dėl šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo), pagrįstumą.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus kitoje civilinėje byloje, be teisinio pagrindo vertino atsakovo K. P. veiksmus detaliojo planavimo procese, nors jų ieškovai neginčijo ir šiuo pagrindu reikalavimų nereiškė. Atitinkamai neįvertino atsakovės R. C. veiksmų, neprisidedant proporcingai prie bendro sklypo jai tenkančia nuosavybės dalimi; nevertino, ar notarės neteisėti veiksmai nepasireiškė tuo, kad sandorį patvirtino notaras, kuris, kaip valstybės įgaliotas asmuo užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

47. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, byloje turi būti nustatyta turto rinkos vertė turto pasidalijimo metu. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti vindikacinį ieškinį, dėl antrojo ieškovų reikalavimo – priteisti prarastos žemės sklypo dalies vertę ir ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumą, priskiriant apeliantams galimai prastesnės lokalizacijos ir konfigūracijos žemės sklypą, pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė, šio reikalavimo teisiškai nekvalifikavo, nevertino atitinkamų bylos duomenų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuo pasireiškia priskirto ieškovams žemės sklypo lokalizacijos ir konfigūracijos neatitikimas su atsakovams priskirtų žemės sklypų lokalizacija bei kitomis savybėmis. Būtina nustatyti, ar ieškovams atitekusio žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas nekompensuoja to skirtumo, kadangi atsakovei R. C. priskirto žemės sklypo paskirtis yra rekreacinės paskirties žemės sklypas.

49. Vietoje to pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl detaliojo planavimo procedūrų, dėl kurių iš esmės ginčas nebuvo kilęs. Nustačius aplinkybę, kad apeliantams nuosavybės teise buvo priskirtas mažesnis žemės sklypas negu turėjo būti įvertinant visų bendraturčių prievolę proporcingai (dėl kitokių proporcijų negu turėta nuosavybės dalis, šalys nebuvo sutarusios) turėtai nuosavybei prisidėti prie suformuoto bendro žemės sklypo, skirto susisiekimui ir inžineriniams tinklų koridoriams sklypo, spręstina dėl apeliantams tekusių sklypo dalių lygiavertiškumo kitų suformuotų sklypų atžvilgiu, įvertinat sklypų lokaciją, konfigūraciją, galimą paskirties įtaką suformuotų sklypų vertei ir kitas su sklypų verte susijusias reikšmingas aplinkybes, siekiant nustatyti kompensacijos dydį, jei bus nustatyti bendraturčiams po ginčijamo atidalijimo atitekusių sklypų verčių skirtumai. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovų patirtus nuostolius kaip negautas pajamas, nors, kaip minėta, šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo.

50. Apeliantai procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad atsakovams K. P. ir R. C. po atidalijimo buvo priskirtos nuosavybės teisės į vertingesnius naujai suformuotus žemės sklypus, kurių lokacija, forma ir užstatymo galimybės yra geresni, o vieno aro vertė yra didesnė nei ieškovams priskirto sklypo Nr. 6. Verčių skirtumą (kompensacijos dydį) ieškovai įrodinėjo UAB „Super Status“ eksperto T. M. parengta ekspertine išvada, kurioje nurodytos atsakovams K. P. ir R. C. priskirtų sklypų Nr. 1, 2 ir 3 bei ieškovams atitekusio sklypo Nr. 6 vertės.

51. Nurodytina, kad apeliantų į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Super Status“ eksperto T. M. parengtos ekspertinės išvados dėl žemės sklypų verčių, kurioje buvo analizuojamos turto galimos pardavimo kainos nustatymas, įžangoje nurodyta „užduotis“ – nustatyti labiausiai tikėtiną turto kainą (pardavimo kainą), žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kuri paaiškinta kaip pinigų suma, kuri pagrįstai gali būti paprašyta pardavėjo ir pasiūlyta arba sumokėta pirkėjo už turtą), pateikiant išvadą, jog labiausiai tikėtina analizuojamo turto kaina (pardavimo kaina) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (segmento tipas pigesnis) yra 8 750 Eur; (duomenys neskelbtini) – (segmento tipas brangesnis) 13 250 Eur; (duomenys neskelbtini) – (segmento tipas brangesnis) 13 250 Eur; (duomenys neskelbtini) – (segmento tipas brangesnis) 13 250 Eur, viena vertus neįrodo lyginamų žemės sklypų vertės, kita vertus, pati išvada teikiama kaip konsultacinė (galimos pardavimo kainos), įvertinant labiausiai tikėtiną turto kainą (pardavimo kainą) neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei nenustato realios žemės sklypų vertės, todėl negali būti pagrįstu įrodymu, nustatant galimą kompensacijos dydį.

52. Nurodytina ir tai, kad atsakovė R. C. byloje yra pateikusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje paneigiama UAB „Super Status“ ataskaitoje nurodoma išvada dėl galimos turto kainos realumo, nurodant, kad UAB „Super Status“ ataskaitoje skaičiavimų pagrindimui naudojamas UAB „Lituka“ ir Ko elektroninis leidinys „Pataisos kriterijų įtaka žemės ūkio, pramonės / komercinės bei gyvenamosios paskirčių žemės sklypų vertei“ (leidimas Nr. 2), kuriame pateikiami kriterijų šablonai žemės ūkio, pramonės / komercinės bei gyvenamosios paskirčių žemės sklypams ir nėra pateikti kriterijų šablonai kitos paskirties žemei, kai naudojimo būdas – rekreacinė (nors turėtų būti pateikiami tikslūs ir aiškūs skaičiavimai); palyginimui pasirinkti ir vertinti atitinkami žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai, tačiau šiuo atveju turėtų būti lyginama ir nustatyta po detaliojo planavimo naujai suformuotų ginčo žemės sklypų rinkos verčių skirtumai; nustatyta, ar naujai suformuluotų sklypų skirtingos paskirtys nekompensuoja rinkos verčių skirtumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertinant apeliantų prašomos priteisti kompensacijos dydį, turi nustatyti tikrąją atidalintų sklypų rinkos vertę, pasiūlyti apeliantams teikti papildomus rašytinius įrodymus bei galimai svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

54. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų dėl kompensacijos dydžio apimties ir pobūdžio yra pagrindas daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik iki detaliojo planavimo procedūrų vertinimu; nepagrįstai vertino iki detaliojo planavimo procedūrų atsakovams priklausiusių žemės sklypų paskirtis, nors visi abiejų sklypų bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, kokios paskirties žemės sklypus jie valdė, už kiek juos įsigijo, ar kokia jų buvo mokestinė vertė, kurioje vietoje jie buvo, taip pat nepriklausomai nuo to, kokie servitutai buvo nustatyti sklypuose, tapo lygiateisiais naujo turtinio vieneto bendraturčiais sujungtame sklype. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina spręsti reikalaujamos kompensacijos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje pagrindu pagrįstumą; tinkamai įvertinant kompensacijos dydį, tuo pagrindu svarstant klausimą skirti byloje ekspertizę, įvertinant, ar naujai suformuotų sklypų skirtingos paskirtys nekompensuoja rinkos verčių skirtumo.

55. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta RadzevičienėVytautas Zelianka