Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2081-615/2021 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kurie prašė teismo priteisti iš atsakovo 7 167,25 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras ((duomenys neskelbtini)) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 7 167,25 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 7 167,25 Eur. Ieškovas, sumokėjęs (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 7 167,25 Eur. Tačiau atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3. Atsakovas A. K. 2021 m. sausio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, kuriame prašė teismo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, netenkinus šio atsakovo prašymo, pakeisti netinkamą atsakovą civilinėje byloje į tinkamą, netenkinus šio prašymo, atmesti ieškovo ieškinį atsakovui kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams, todėl jis turi būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 20 d. yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur jau beveik 3,5 metų yra jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta, ten moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, ir atitinkamai jam yra suteiktas (duomenys neskelbtini) gyventojo (duomenys neskelbtini) kodas, todėl sutinkamai su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatomis, byloje nagrinėjamas ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams, jis teismingas kompetentingam N. K. teismui. Atsakovas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) dar 2018 m. rugpjūčio 12 d., todėl negali būti atsakingas už naujojo ginčo automobilio savininko padarytą žalą.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise paliko nenagrinėtu, priteisė atsakovui iš ieškovo 370 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas dar 2017 m. rugpjūčio 20 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į N. K.. N. K. atsakovas nepertraukiamai dirba ir gyvena jau beveik trejus su puse metų, ten moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas ir, atitinkamai, atsakovui yra suteiktas (duomenys neskelbtini) gyventojo (duomenys neskelbtini) kodas. Todėl atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K..

7. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nustačius, jog viena iš bylos šalių (atsakovas) yra užsienio subjektas, tai reiškia, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, todėl yra būtina iš naujo patikrinti jurisdikcijos klausimą. Tiek Lietuvos Respublika, tiek N. K. yra Europos Sąjungos narės, kas reiškia, kad jurisdikcijos klausimai tarp Europos Sąjungos valstybėse esančių teisės subjektų yra sprendžiami pagal Europos Sąjungos teisės aktus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis, 782 straipsnis). Reglamentas Nr. 1215/2012 yra taikytinas nustatant byloje nagrinėjamo ginčo jurisdikciją. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be to, Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose (Reglamento Nr. 1215/2012 7–26 straipsniai) nustatytas taisykles. Nustatęs, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K., bei nesant šiam ginčui taikytinų kitų Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose nurodytų jurisdikcijos pagrindų, teismas sprendė, jog byloje nagrinėjamas ginčas yra teismingas kompetentingam N. K. teismui (Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.

8. Spręsdamas dėl atsakovo byloje patirtų 370 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą teismas nurodė, kad atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, todėl 370 Eur išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis ir nemažintinos. Ieškovo ieškinį palikęs nenagrinėtu teismas sprendė, kad atsakovui iš ieškovo priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį bei nesuteikdamas ieškovui galimybės pasisakyti dėl atsakovo gynybinės versijos – tariamo bylos neteismingumo Lietuvos Respublikos teismams, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismas priėmė ieškovo ieškinį, išsiuntė jo pateiktus procesinius dokumentus atsakovui, tačiau, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, apie tai neinformavo ieškovo ir priėmė skundžiamą nutartį net nepasiūlęs ieškovui pateikti savo argumentų dėl bylos teismingumo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, arba turėjo pasiūlyti pateikti ieškovui nuomonę/įrodymus dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismui ir tik tada priimti atitinkamą nutartį, arba nagrinėti bylą CPK nustatytomis taisyklėmis bei, išnagrinėjus bylą, priimti nutartį/sprendimą. Juo labiau, šiuo atveju civilinės bylos teismingumo klausimas iškilo tik jau iškėlus civilinę bylą. Skundžiama nutartimi yra ne tik paliktas ieškovo ieškinys nenagrinėtu, bet dar ir priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo. Todėl ypatingai svarbu yra suteikti ieškovui teisę pareikšti nuomonę/įrodymus tiek dėl atsakovo atsiliepime keliamo teismingumo klausimo, tiek dėl atsakomybės už patirtas išlaidas. Teismas skundžiama nutartimi neišsprendė ir žyminio mokesčio klausimo.

1.2. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jo tariamą didesnį ryšį su N. K.. Atsakovas pateikė iš esmės tik du dokumentus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepertraukiamai dirba ir gyvena jau beveik 3 su puse metų, ten moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, t. y. Gyventojų registro pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 20 d. išvyko į N. K., ir išrašą, kuriame matyti atsakovo gyventojų paslaugų kodas (BSN). Tačiau tokių įrodymų nepakanka, norint konstatuoti faktą, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K.. Net ir deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, atsakovas nenurodė konkrečios gyvenamosios vietos (tikslaus adreso, būsto valdymo pagrindo ir kt.). Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad gyvenamąją vietą deklaruoti privalo išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo (10 straipsnio 1 dalis). Kol išvykęs asmuo nežino savo tikslaus adreso užsienio valstybėje, atitinkamoje deklaracijoje nurodo tik valstybės pavadinimą (Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 32 punktas). Be to, aplinkybė, kad atsakovas turi gyventojų paslaugų kodą (BSN), nereiškia, jog asmuo pastoviai gyvena ir dirba N. K.. Atsakovo nurodytoje nuorodoje yra aiškiai nurodyta, jog gyventojų paslaugų kodas yra numeris, kuris naudojamas turint reikalų su N. K. institucijomis (taigi, turint minėtą numerį galima ir nedirbti). Be to, nuorodoje httm://www.netherlandsworldwide.nl/livins-workins/citizen-service-number nurodyta, kad šį numerį galima turėti net gyvenant užsienyje (t. y., ne N. K.). Todėl pagrįstai teigtina, jog gyventojų paslaugų kodas dar neįrodo aplinkybės, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), moka mokesčius bei ten nuolat gyvena.

1.3. Atsakovui ir šiuo metu pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jis draudė iki 2018 m. sausio 18 d. (t. y. jau po tariamo išvykimo į N. K.). Nors atsakovas savo atsiliepime į ieškinį ir neigė, kad ginčo transporto priemonė jam priklausė eismo įvykio metu, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė tinkamų įrodymų.

10. Atsakovas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. Darbo sutarčių kopijas su vertimu į lietuvių kalbą, išrašą apie A. K. gyvenamosios vietos adreso deklaravimą (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, išrašą apie A. K. gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo deklaravimą (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriuos prašo teismo prijungti prie bylos medžiagos. Nurodo, kad šiuos įrodymus teikia tik dabar, kadangi neturėjo objektyvios galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teisme, apie bylos nagrinėjimą ir procesinių dokumentų viešą paskelbimą atsakovas sužinojo atsitiktinai, todėl nedelsdamas sudarė atstovavimo sutartį. Atsakovo atstovas gavo prieigą prie bylos tik 2021 m. sausio 26 d., todėl atsakovas turėjo vos 2 darbo dienas atsiliepimo į ieškinį pateikimui, ir objektyviai neturėjo laiko surasti, bei išversti į lietuvių kalbą prašomus prijungti dokumentus. Atsakovo įsitikinimu, vėlesnis minėtų dokumentų pateikimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie tik pagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą teisingumą bei pagrįstumą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nei procesinės teisės normos, nei ieškovo teises niekaip nebuvo pažeistos, o byloje esantys įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K.. Sutinkamai su aktualia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pareigos suteikti ieškovui galimybę pasisakyti dėl atsakovo atsiliepimo motyvų, bei pats ieškovas tokios teisės neįgyvendino, nors turėjo tam galimybę. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K., todėl teismas nutartimi pagrįstai nustatė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą. Ieškovas kartu su skundu pateikė naujus įrodymus, nenurodydamas, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta neva yra Lietuvos Respublikoje.

2.2. Ieškovas atskirajame skunde, klaidingai interpretuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrįstai bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą teigdamas, kad neva atsakovas neįrodė, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos, nors pats ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą.

2.3. Ieškovas pateikęs atskirąjį skundą iš esmės elgiasi nesąžiningai, nes iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų (pvz. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, susirašinėjimo su automobilio pirkėju) yra akivaizdžiai matyti, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, todėl ieškovas nepagrįstai vilkina teisminį procesą bei didina bylinėjimosi išlaidas.

2.4. Ieškovo procesinis elgesys sudaro prielaidą manyti, kad ieškovas, pateikęs atskirąjį skundą, siekia neaiškių tikslų, bei tokiu savo elgesiu akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą ir kartu didina atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis; 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria, nustačius, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K., bei nesant šiam ginčui taikytinų kitų Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose nurodytų jurisdikcijos pagrindų, ieškovo ieškinys kaip neteismingas Kauno apylinkės teismui paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog teismas nesudarė galimybės jam pateikti atsiliepimo į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, mano, jog byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui, kadangi atsakovas neįrodė, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K..

13. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. Darbo sutarčių kopijas su vertimu į lietuvių kalbą, išrašą apie A. K. gyvenamosios vietos adreso deklaravimą (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, išrašą apie A. K. gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo deklaravimą (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriuos prašo teismo prijungti prie bylos medžiagos. Nurodo, kad šiuos įrodymus teikia tik dabar, kadangi neturėjo objektyvios galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teisme, apie bylos nagrinėjimą ir procesinių dokumentų viešą paskelbimą atsakovas sužinojo atsitiktinai, todėl nedelsdamas sudarė atstovavimo sutartį. Atsakovo atstovas gavo prieigą prie bylos tik 2021 m. sausio 26 d., todėl atsakovas turėjo vos 2 darbo dienas atsiliepimo į ieškinį pateikimui, ir objektyviai neturėjo laiko surasti, bei išversti į lietuvių kalbą prašomus prijungti dokumentus. Atsakovo įsitikinimu, vėlesnis minėtų dokumentų pateikimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie tik pagrindžia skundžiamoje nutartyje padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą teisingumą bei pagrįstumą.

14. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

15. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog jie laikytini reikšmingais įrodymais, susijusiais su atsakovo gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo tenkinamas.

17. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų visų pirma nurodytina, kad byloje esantis išrašas iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, patvirtina, kad atsakovas dar 2017 m. rugpjūčio 20 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į N. K., vėlesnių įrašų apie atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvos Respublikoje jame nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas patvirtina, kad atsakovas nedirba Lietuvoje bei nevykdo čia jokios ūkinės - komercinės veiklos, atsakovui (duomenys neskelbtini) suteiktas gyventojo (duomenys neskelbtini) kodas. Iš su ginču susijusios transporto priemonės 2018 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo– pardavimo sutarties aiškiai matyti, kad ji buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. N. K., atsakovo naujai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. darbo sutarčių kopijos ir išrašai apie jo gyvenamosios vietos adreso deklaravimą (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra N. K..

18. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog nustačius, kad ši byla turi tarptautinį (užsienio) elementą, jos teismingumui nustatyti yra taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Būtent šia teisės norma vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

19. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie jo tariamą didesnį ryšį su N. K., todėl nėra galimybės nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta, be to pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovui priklauso Lietuvos Respublikoje registruota ginčo transporto priemonė, kurią jis draudė iki 2018 m. sausio 18 d. (t. y. jau po tariamo išvykimo į N. K.). Todėl ieškovo nuomone, bylos nagrinėjimas turi vykti Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie ieškovo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. yra deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į N. K., kurioje nuo 2017 m. spalio 6 d. dirba ir gyvena, priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, ieškovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Ieškovo nurodomą aplinkybę, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovui priklauso Lietuvos Respublikoje registruota ginčo transporto priemonė, kurią jis draudė iki 2018 m. sausio 18 d., todėl ginčas yra nagrinėtinas teisme, paneigia atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent 2018 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. N. K., kuria atsakovas jam priklausiusią ginčo transporto priemonę pardavė ir nuo sutarties sudarymo nebėra jos savininku.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai sprendė, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Atsakovas patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Taigi, apeliacinės instancijos teismui atmetus atskirąjį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos 420 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.