- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- 2YT-6506-217/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00150-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) P. Š. skundą dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų (suinteresuoti asmenys: (išieškotojas) BUAB „Vilniaus Šeba“, antstolė Birutė Čereškienė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka antstolės Birutės Čereškienės perduotas pareiškėjo (skolininko) P. Š. skundas dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų. Kartu su skundu teismui perduota vykdomoji byla Nr.0129/18/00908.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. prašo panaikinti 2019-01-04 patvarkymą Nr.S-19-129-325 dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo. Pareiškėjas nesutinka su ekspertizės aktais Nr.EKN-18-048/1, Nr.EKN-18-048/2, Nr.EKN-18-048/3, Nr.EKL-18-005, Nr.EKL-18-004 nustatyta turto verte. Nurodo, kad skundžiamame patvarkyme nustatytos atskirų turtinių vienetų vertės skirtingai nei ekspertizės aktuose, nustatytos turto kainos neatitinka realios turto rinkos vertės. Skundžiamame patvarkyme antstolė nustatė, kad ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė yra 4 000,00 Eur, o ¼ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 5 900,00 Eur, atsižvelgiant į ekspertizės aktų išvadas - UAB „Verslavita" Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. EKL-18-005. Šiuo aktu ¼ žemės sklypo ir ¼ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kaina buvo nustatyta kaip visumos/komplekso kaina, t. y. 9 900,00 Eur (kuri susidaro iš 4 000,00 Eur už žemės sklypo dalį ir 5 900,00 Eur už pastato dalį), tačiau skundžiamame patvarkyme objektų kainos yra atskiros, ignoruojant turto vertintojų nurodytą aplinkybę Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktuose, kad objektai vertinti kaip kompleksai, turtas kaip visuma, o ne atskiri turtiniai vienetai, t. y. atskirai žemės sklypai ir atskirai pastatai. Antstolė neobjektyviai, neįsigilinusi ir neteisėtai remiasi Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktais nustatydama turto kainas atskiriems turtiniams vienetams. Ekspertizės akte Nr. EKL-18-005 pažymėta, kad vertės tarp pastato dalies ir žemės sklypo dalies paskirstytos sąlyginai, kas reiškia, kad nėra nustatytos atskiros pastato dalies ir žemės sklypo dalies rinkos vertės ir jos gali būti didesnės.
VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 20 900,00 Eur (¼ žemės sklypo vertė atitinkamai būtų 5 225,00 Eur, t.y 1 225,00 Eur didesnė nei nustatyta skundžiamame patvarkyme), o pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 36 300,00 Eur. (¼ pastato vertė atitinkamai būtų 9 075,00 Eur, t. y. 3 175,00 Eur didesnė nei nustatyta skundžiamame patvarkyme). Akivaizdu, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas atskirais turtiniais vienetais yra didesnės rinkos vertės. Pareiškėjo manymu turto rinkos vertės nustatymui negalėjo būti taikomas lyginamasis metodas, kadangi 3.2 punkte nurodoma, kad "Panašaus į vertinamą turtą objektų (dalies poilsio pastatų su dalimi žemės sklypo) pasiūlos internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini) nėra arba vertintojas neturi duomenų." Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos LR Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159, 63 punkte įtvirtinta, kad "Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lydinamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama. Šiais atvejais turto vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą." Taigi skundžiamu patvarkymu antstolė neteisėtai nustatė turto vertes, dėl ko skundžiamas patvarkymas naikintinas.
Be to, UAB „Verslavita" Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. EKL-18-005 vienas iš priedų - 2018-11-28 Nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. EKL-18-005 sudarytas Klaipėdoje, nors apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), ne apžiūros atlikimo metu, kada turėjo būti įvertinta turto, esančio (duomenys neskelbtini), fizinė būklė, o vėliau - Klaipėdoje, kas leidžia abejoti apžiūros akto objektyvumu. Žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra buvo vizualinė, tik iš išorės, neapžiūrėjus inžinerinės infrastraktūros, pastato įrengimų vidaus. Vertintojas darė prielaidą kad pastato vidus geras dėl to, kad iš pažiūros yra gera pastato išorė. Iš esmės, UAB „Verslavita" Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. EKL-18-005 yra pagrįstas prielaidomis ir juo negalima juo remtis. Iš UAB „Verslavita" Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. EKL-18-005 14 lentelės, vertinant turtą lyginamuoju metodu, nėra daroma inžinerinės infrastruktūros pataisa, nurodant, kad ji yra panaši palyginamuose objektuose, nors ekspertizės akto 12 lentelėje konstatuota, kad turto vertintojas nematė vertinamo pastato vidaus, inžinerinės infrastruktūros, vidaus įrenginių.
Be to ekspertizės aktą ir išvadą dėl turto vertės parengė turto vertintoja Gražina Garuolienė ir turto vertintojo asistentė Rasa Svirkienė, tačiau 2018-11-28 Nekilnojamojo turto apžiūros aktą Nr. EKL-18-005 parengė tik turto vertintojo asistentė Rasa Svirkienė, kas leidžia manyti, jog ¼ žemės sklypo ir ¼ pastato, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertė buvo nustatinėjama realiai turto vertintojai Gražinai Garuolienei jo (turto) neapžiūrėjus, todėl UAB „Verslavita" Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktai negali būti laikomi objektyviais ir pagrįstais. Atitinkamai ir Skundžiamas patvarkymas, kuris priimtas formaliai vadovaujantis Nekilnojamojo turto apžiūros aktais yra naikintinas, kaip nepagrįstas.
Skundžiamu patvarkymu nustatytos turto kainos yra mažesnės net už mokestinę turto vertę. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, 0,0885 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Skundžiamame patvarkyme minėto turto vertė nustatyta – 14 400,00 Eur. VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 41 100,00 Eur. ½ žemės sklypo vertė atitinkamai būtų 20 550,00 Eur, t.y. 6 150,00 Eur didesnė nei nustatyta skundžiamame patvarkyme.
Nurodo, kad turto pardavimas už mažesnę kainą nei mokestinė turto vertė yra neracionalu ir pažeidžia tiek skolininko, tiek išieškotojo teisėtus interesus. Turto vertės nustatytos remiantis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktais, kurie yra paremti prielaidomis, yra prieštaringi ir atlikti naudojant vertės nustatymo metodus, kuriuos draudžia Turto ir verslo metodika.
Antstolė Birutė Čereškienė 2019-02-01 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir su vykdomąja byla Nr.0129/18/00908 persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas skundžia jam priklausančio ir vertintojų įvertinto turto antstolės neteisingai nustatytą vertę, kuri neatitinka turto rinkos vertės. Antstolė nurodo, kad 2018-07-03 pradėjo vykdyti 503 136,00 Eur skolos išieškojimą iš skolininko P. Š. išieškotojo BUAB „Vilniaus Šeba" naudai. 2018-07-24 patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0129/18//00908 S-338 buvo paskirta skolininko P. Š. turto rinkos vertės ekspertizė. Ekspertizę atlikti buvo pavesta ekspertizės įstaigai UAB „Verslavita". Šis patvarkymas skolininkui įteiktas asmeniškai 2018-07-25. Nušalinimo paskirtai ekspertizės įstaigai per įstatymo numatytą terminą skolininkas nepareiškė. 2018-10-25 ekspertizės įstaiga UAB „Verslavita" pateikė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus. Pagal UAB „Verslavita" nustatytas vertes, vadovaujantis LR CPK 681 str. 4 dalimi buvo surašytas 2019-01-04 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo Nr.S-19-129-325 ir išsiųstas susipažinti skolininkui. Šiame patvarkyme antstolė išvardijo papunkčiui visus atskirus skolininkui priklausančius turto vienetus ir prie kiekvieno turto nurodė ekspertizės metu nustatytą kainą. Skolininkas nurodo, kad jam priklausanti ¼ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), turėtų būti įvertinta kaip visuma/komplektas nustatant 9900,00 Eur kainą. Antstolės manymu, aplinkybė dėl patvarkyme minėto turto vieneto vertės nurodytos atskirai, nesudaro pagrindo naikinti šį patvarkymą. Toks verčių nurodymas yra pasirinktas dėl aiškumo skolininkui, o skelbiant varžytynes šie turto vienetai būtų paskelbti kaip vienas, numatant bendrą 9900,00 Eur kainą. Abu turto vienetai buvo vertinti kartu, UAB „Verslavita" pateikė šio turto vieną turto rinkos vertės ekspertizės aktą, su kuriuo skolininkas irgi yra susipažinęs. Antstolė nesutinka su skolininko nuomone, kad jo turtas įvertintas netinkamai, nes kaina yra mažesnė nei pateikiami vieši VĮ Registro duomenys, kadangi nėra pagrindo abejoti UAB „Versavita" atlikta ekspertize ir nustatyta turto verte. Ekspertizė nenuginčyta, nepripažinta negaliojančia, buvo atlikta individualiai apžiūrėjus turtą, o ne masiniu vertinimu, kaip atliekama VĮ Registrų centre. Be to, vadovaujantis CPK 704 straipsniu, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats surasti areštuoto turto pirkėjus, taip realizuodamas turtą už kuo aukštesnę kainą.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolė Birutė Čereškienė vykdo Kauno apygardos teismo 2018-06-14 vykdomąjį raštą Nr.e2-1171-264/2017 dėl 503 136,00 Eur žalos ir 46 086,53 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko P. Š. išieškotojo UAB „Vilniaus Šeba“ naudai. Nekilnojamo turto registrų išrašais nustatyta, kad skolininkas P. Š. turi nekilnojamojo turto, kuriam Kauno apygardos teismas taikė areštą: ½ dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)(vidutinė rinkos vertė 2015-05-18 masiniu vertinimu – 14 650 Eur), ¼ dalis žemės sklypo ir poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini)(vidutinė rinkos vertė 2015-05-19 masiniu vertinimu – atitinkamai: 3 725 Eur ir 8 900 Eur) (vykd.b.l.15-19). Antstolei įkainojant skolininkui priklausantį turtą ir kilus abejonėms dėl turto rinkos vertės, 2018-07-24 patvarkymu S-338 antstolė nutarė skirti rinkos vertės ekspertizę skolininko nekilnojamajam turtui, pavedant atlikti ekspertizę UAB „Verslavita“, patvarkymas skolininkui įteiktas 2018-07-25 (vykd.b.l.42-44). 2018-08-24 skolininkas pranešė, kad yra nemokus ir kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (vykd.b.l.73). 2018-10-25 ekspertizės įstaiga UAB „Verslavita" pateikė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus. Pagal ekspertizės nustatytas vertes, antstolė surašė 2019-01-04 patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo Nr.S-19-129-325, kurį išsiuntė susipažinti skolininkui. Ekspertų išvadoje dėl turto vertės nurodyta bendra nekilnojamojo turto, esančio Palangoje, Jūros g. 59, vertė – 9 900 Eur (susidedanti iš 4 000 Eur žemės sklypo ir 5 900 Eur poilsio pastato vertės). Šį patvarkymą skolininkas skundžia nepraleidęs termino.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, jog naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo įvykdymą ir antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti, nes ji yra ribojama įstatymo, be to, naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas ir teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, tai visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Be to, įstatymų nuostatos antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (LAT 2007-05-28 nutartis Nr. 3K-3-211/2007 m. bei LAT 2008-12-16 nutartis Nr. 3K-3-604/2008 m.).
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės Birutės Čereškienės 2019-01-04 patvarkymą Nr.S-19-129-325 dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo, kadangi pareiškėjo nuomone, antstolės paskirto turto vertinimo ir skundžiamu patvarkymu nustatytos turto kainos yra mažesnės net už mokestinę turto vertę. Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, 0,0885 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Skundžiamame patvarkyme minėto turto vertė nustatyta – 14 400,00 Eur. VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 41 100,00 Eur. ½ žemės sklypo vertė atitinkamai būtų 20 550,00 Eur, t.y. 6 150,00 Eur didesnė nei nustatyta skundžiamame patvarkyme. VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 20 900,00 Eur (¼ žemės sklypo vertė atitinkamai būtų 5 225,00 Eur, t.y 1 225,00 Eur didesnė nei nustatyta skundžiamame patvarkyme), o pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 36 300,00 Eur. (¼ pastato vertė atitinkamai būtų 9 075,00 Eur, t. y. 3 175,00 Eur didesnė nei nustatyta skundžiamame patvarkyme). Akivaizdu, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas atskirais turtiniais vienetais yra didesnės rinkos vertės. Be to šio turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, nėra daroma inžinerinės infrastruktūros pataisa, nurodant, kad ji yra panaši palyginamuose objektuose, nors konstatuota, kad turto vertintojas nematė vertinamo pastato vidaus, inžinerinės infrastruktūros, vidaus įrenginių bei palyginimui atitinkamo turto nebuvo.
CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
CPK 681 str. 4 d. nuostatos numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte yra laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju antstolė turtą įvertino remiantis turto vertintojų išvada. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (LR CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Skolininkas P. Š. prieštaravimų antstoliui, kad turto vertinimą atlieka UAB „Verslavita“ nereiškė, kitų ekspertų kandidatūrų nesiūlė (CPK 176 str. - 179 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė Birutė Čereškienė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo, t. y. paskyrė skolininko turto ekspertizę, kurią atliko ir pasirašė turto vertintoja Gražina Garuolienė ir jos asistentė Rasa Svirkienė, turinčios turto vertintojo kvalifikacijas, vertinimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka.
Skolininkas ginčija ekspertizės įvertinimą, jo nuomone objektai adresu (duomenys neskelbtini), įvertinti per maža kaina, jų neapžiūrėjus, neįvertinus iš vidaus ir mažesne verte nei VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškoje, nepagrįstai taikant lyginamąjį metodą.
Tačiau teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju skolininkas buvo informuotas apie turto vertinimo ekspertizės skyrimą, tačiau turto vertinimo laiku ir procesu nepasidomėjo, kad turto vertintojai galėtų tinkamai apžiūrėti vertinamą nekilnojamąjį turtą. Teismo manymu, antstolė neturėjo pagrindo netikėti turto vertinimo išvadoje nurodytu vertinimu.
Teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ atlikta ekspertize. Ir nors pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad turto kaina yra sumažinta, t.y. mažesnė nei VĮ Registrų centro mokestinės vertės paieškoje, tačiau ši kaina skiriasi nežymiai ir nuo vidutinės rinkos kainos. Be to turto vertė gali būti skirtinga vien dėl kintančių rinkos sąlygų, nusidėvėjimo, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau.
Teismo nuomone antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolio veiksmus apskundė po turto įvertinimo. Turto vertintojų nustatyta bendra vertė yra 9 900 Eur, pareiškėjas nurodo, jog ši vertė pagal mokestinę vertę turėtų būti – 14 300 Eur; o vidutinė rinkos vertė pagal 2015-05-19 masinį vertinimą yra 12 625 Eur. Kaip matyti turto vertė yra svyruojanti pagal masinį jos vertinimą, todėl antstolei kilus abejonių buvo kreiptasi į turto vertintojus.
Tai, kad akte nurodytas lyginamasis metodas ir apžiūros vieta Klaipėdoje, nesudaro pagrindo laikyti turto vertinimo aktą negaliojančiu. Ekspertizė atlikta individualiai apžiūrėjus turtą, o ne masiniu vertinimu.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Išieškotojas turto vertinimui prieštaravimų nepareiškė. Antstolė nurodo, jog turtas vertinamas ir bus parduodamas kaip bendras vienetas, o nurodyta atskirų objektų vertė yra dėl aiškumo. Be to išvadoje nurodyta, kad išvada nėra privaloma nei trečiosioms šalims, nei užsakovui, todėl nustatyta kaina gali kisti dėl specifinių vertintojų nenagrinėtų sandorio sąlygų ir aplinkybių, rinkos sąlygų pardavimo metu ir kitų aplinkybių. Teismas sutinka su antstolės nuomone, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali ir pats surasti areštuoto turto pirkėjus, taip realizuodamas turtą už kuo aukštesnę kainą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176 - 179 ; 510 - 513 straipsniai).
Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pareiškėjas prašė vykdomąją bylą stabdyti. Tačiau Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis iš ADIS sistemos registro nustatyta, kad vykdomoji byla Nr.0129/18/00908 yra sustabdyta ir perduota teismui kartu su skundu, todėl šis prašymas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 291, 510 - 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo P. Š. skundą dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr.0129/18/00908 grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.