Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-83-795/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-06-22
Bylos Nr.: 1-83-795/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Baškienė
Kaltinamasis: T. B.
Nukentėjusysis: N. L., V. B., V. Č.
Civilinis atsakovas: „(duomenys neskelbtini)“, „IF P&C Insurance AS“

Kategorijos

1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.13.1.1Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas (BK 176 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-83-795/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69496-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.2.13.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei ir Livetai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorams Aurelijui Stanislovaičiui, Jurijui Petuchovui,kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui R. K.,nukentėjusiosioms N. L. ir V. B.,nukentėjusiųjų N. L., V. B. ir V. Č. įgaliotam atstovui advokatui P. M.,civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo įgaliotam atstovui A. B.,civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ įgaliotam atstovui advokatui D. C.,vertėjai D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., gimęs (duomenys neskelbtini) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale, serviso koordinatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:

T. B., pagal 2012-09-04 darbo sutartį Nr. 2 su pakeitimais, nuo 2014-06-02 dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė) serviso koordinatoriumi, Įmonės direktoriaus S. G. žodiniu pavedimo pagrindu vykdydamas darbų vadovo funkcijas, pagal 2015-12-07 Rangos sutartį Nr. 1 „Dėl pasukimo mechanizmo „BP karuselė C.1589“ sumontavimo“ ir 2014-06-17 įsakymą Nr. 49A1-V-15 „Dėl asmenų, atsakingų už darbų saugą ir sveikatą, paskyrimo“ 2.1 p. būdamas paskirtas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą Vairo sraigto skyriuje ir įpareigotas „Garantuoti, kad būtų vykdomi Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai“ (3.1 p.), „Organizuoti sau pavaldžių darbuotojų instruktavimus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais“ (3.2 p.), „Atlikti darbuotojo galimybių pavestą darbą vertinimą (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes)“ (3.4 p), „Stabdyti darbus, jei jie kelia pavojų žmonėms, aplinkai ir pan., bei apie visas šias pavojingas situacijas pranešti cecho mechanikui bei kokybės vadybininkui“ (3.8 p.) bei „Užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės vykdymą, nuolat tikrinti gamybines patalpas ir kitas darbo vietas, skubiai organizuoti rastų trūkumų šalinimą“ (3.9 p.), t. y. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu atsakingu už darbuotojų darbų saugą, neįvykdė:

1999-12-22 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, 1 priedo 2.8 p. reikalavimo „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“ bei 2.1 p. reikalavimo „Operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad pavojingose zonose nebūtų jokio asmens“;

2013-10-15 Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 49A1-V-19 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kito įmonės instruktavimo tvarkos“ 20.2.4 p. reikalavimo, kad „Instruktavimas atliekamas taip pat ir tais atvejais, kai darbuotojui pavedama vienkartinė užduotis, kuri nesusijusi su jo nuolatiniu darbu“;

Įmonės brigadai, kurią sudarė darbuotojai A. J., V. L. ir V. B., pavedė atlikti vienkartinę užduotį - pasukimo įrenginio „BP karuselė C.1589“ viršutinio žiedo varžtų užveržimo darbus pagal 2015-12-07 rangos sutartį Nr. 1 su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-12-18 Įmonės direktoriaus įsakymą Nr. 49A1-V-23 „Dėl darbų organizavimo“, tačiau elgdamasis nerūpestingai neįvertino rizikos būti sužalotiems judančiomis įrenginio dalimis ir neužtikrino, kad montuojamo įrenginio judančios dalys – karuselės ir reduktoriaus krumpliaračiai būtų uždengti apsaugais ar aptvarais, kurie apsaugotų į pavojingą zoną patekusį darbuotoją nuo sužalojimo judančiomis įrenginio dalimis, neužtikrino įrenginio prasukimą valdančio A. J. galimybės stebėti ar pavojingoje zonoje nėra žmonių, nes valdymo pultas nebuvo pakeltas į pakankamą aukštį, brigados narių neinstruktavo kaip saugiai atlikti pavestus darbus, kad išvengti jų traumavimo judančiomis montuojamo įrenginio dalimis, dėl to 2015-12-19 apie 13.15 val., gamybinėse patalpose – Antrojo cecho bloko trečiojoje angoje, Minijos g. 180, Klaipėda, vykdant prasukimo įrenginio „BP karuselė C.1589“ viršutinio žiedo varžtų užveržimo darbus, V. L., vykdęs užveržimui reikiamų varžtų žymėjimo darbus (padedant pagaliuką), pavojingai priartėjo prie A. J. įjungto įrenginio ir buvo įtrauktas tarp besisukančių reduktoriaus ir karuselės krumpliaračių dėl ko buvo sutraiškytas ir patyrė daugybinius sužalojimus nuo kurių tuoj pat įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino, paaiškino, jog dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ serviso koordinatoriumi Vairo sraigto skyriuje beveik 10 metų. Jo darbo specifika – vadovavimas darbams, žmonių paskyrimas darbams, darbo terminų kontrolė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą iš Norvegijos įmonės „NLI“ pagaminti pasukimo įrenginį „BP karuselė C.1589“. Užsakymo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino visą metalo konstrukciją, jų elementus, išskyrus mechaninių įrenginių surinkimą. Įrenginio surinkimo darbai pagal sutartį buvo pavesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pateikti techniniai dokumentai įrenginiui surinkti, darbų eiliškumas numatytas pagal brėžinį. Iki nelaimingo atsitikimo darbuotojai jau buvo sumontavę krumpliaratinį guolį, laikinai uždėję krumpliaračius, viršutinį žiedą. 2015 m. gruodžio 18 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu trys darbuotojai: V. B., A. J. ir V. L. buvo paskirti dirbti šeštadienį, 2015 m. gruodžio 19 d. V. B. ir A. J. dirbo T. B. komandoje, vairo sraigto skyriuje, o V. L. dirbo Variklio ir denio mechanizmų skyriuje, J. G. komandoje. V. L. dažniausiai dirbdavo prie tekinimo staklių, tačiau T. B. yra matęs jį dirbant ir kitus darbus. Varžtų užveržimas buvo įprastas darbas. 2015 m. gruodžio 19 d., šeštadienio rytą, T. B. su brigada aptarė darbo planą, visus tris darbuotojus žodžiu instruktavo kaip užveržti varžtus, aptarė kur pastatyti hidraulinį raktą ir tai, kad varžtus užverš priešais įrenginio valdymo pultą. Priminė darbuotojams saugumo reikalavimą, kad vyrai dirbtų prie nesisukančio įrenginio, kad šalmai, akiniai ir batai yra privalomi. Ar V. L. periodiškai yra instruktuotas pagal įmonėje parengtas darbų saugos instrukcijas, T. B. nesidomėjo, kadangi savo skyriaus darbuotojus privalo instruktuoti J. G.. T. B. pats darbų saugos instrukcijų nerengia, jis tik instruktuoja darbuotojus. T. B. padavė darbuotojams varžtų susukimo schemą, pagal instrukciją varžtai turėjo būti suveržti žvaigždės forma. Hidraulinio rakto vieta buvo parinkta prieš dieną, variklių valdymo pultas padėtas ant kažkokio daikto netoli hidraulinio rakto. Valdymo pultas buvo mobilus, rankinis, jį buvo galima nešioti. Parinkta pulto vieta buvo patogiausia – geriausiai matomas hidraulinis raktas. A. J. dieną prieš nelaimingą įvykį, dalyvaujant R. G. ir užsakovų „NLI“ atstovui, buvo apmokytas dirbti su variklių valdymo pultu, jam parodyta, kaip valdyti įrenginį. Ar užsakovai rodė variklių išjungimo avarinį mygtuką ar ne, kaltinamasis nežino. Apmokymas vyko prie įrenginio, kuris demonstracijos metu buvo įjungtas, demonstruojant kaip jį paleisti ir kaip sustabdyti. Avarinis mygtukas buvo standartinis, raudonos spalvos. T. B. manymu visi darbuotojai žino, kaip atrodo avarinis mygtukas ir kaip juo naudotis. Be to, A. J. buvo atestuotas kaip žemės valdymo kranų operatorius ir su pultu bei jo veikimu buvo gerai susipažinęs. 2015 m. gruodžio 19 d., skirstant darbus, A. J. jis pavedė dirbti prie variklių valdymo pulto, V. B. laikyti hidraulinį raktą, o V. L. su kitu raktu prilaikyti apspaudžiamą varžtą. Dirbant su hidrauliniu raktu reikia dviejų darbuotojų, kadangi raktas sunkus, vienas darbuotojas laiko hidraulinį raktą, o kitas prilaiko varžtą. T. B. darbuotojams nurodė, kad sukant įrenginį reikia atsukti tinkamą varžtą, nurodytą brėžinyje pagal numeraciją, iki hidraulinio rakto vietos ir sustabdžius variklius, varžtą priveržti. V. L. ir V. B. niekur vaikščioti nereikėjo. Viską darbuotojams paaiškinęs, apie 9 val. T. B. išėjo į kitą objektą. Apie 12 val. jis sugrįžo į vairo sraigto skyrių patikrinti, kaip vyksta darbas. Matė, kad V. L. ir V. B. stovi reikiamoje zonoje ir nuiminėja hidraulinį raktą, o A. J. stovi prie jų. Klausė darbuotojų, kaip sekasi dirbti. Darbuotojai atsakė, kad viskas gerai, jokių problemų nėra. Visi trys darbuotojai buvo su darbiniais kombinezonais ir liemenėmis. Ar jie buvo užsisegę darbo drabužius, T. B. neatsimena. Atsakingu už brigados darbą buvo A. J., kadangi jis yra aukščiausios kategorijos serviso inžinierius. Apie tai, kad darbuotojai ant surenkamo mechanizmo dėdavo pagaliuką, taip pažymėdami reikiamą prisukti tinkamą varžtą, T. B. sužinojo tik po nelaimingo atsitikimo. To daryti tikrai nereikėjo, nes variklių pagalba pasisukę įrenginį iki hidraulinio varžto vietos, jie galėjo matyti varžto numerį iš T. B. jiems paskirtos pozicijos. Kuris iš darbuotojų sugalvojo pagaliuku žymėti reikiamo užveržti varžto vietą, kaltinamasis nežino. Įjungus įrenginį, iš pradžių jis skleidžia garsinį signalą ir tik po trijų ar keturių signalų, bei lempučių švytėjimo, pradeda lėtai suktis. Nelaimingo atsitikimo metu T. B. objekte nebuvo, todėl nežino, kaip V. L. atsirado pavojingoje zonoje. Eiti aplink besisukančią karuselę būtinybės nebuvo. Variklių apsaugų nebuvo, nes jos yra skirtos įrenginio eksploatacijai, o ne gamybai. Varikliai, sukantys montuojamą karuselę, buvo sumontuoti laikinai, pilnai sumontuoti jų nebuvo galima. Dokumento dėl laikino variklių sumontavimo nebuvo. Sprendimą laikinai sumontuoti variklius priėmė projektų vadovas R. G.. Sumontuotos variklių apsaugos būtų trukdžiusios tolesniems karuselės montavimo darbams. Kaip darbų vadovas T. B. turi prižiūrėti, kad darbuotojai dirbtų saugiai. Ar informavo direktorių apie naujai atsiradusią riziką laikinai sumontavus variklius, kaltinamasis neprisimena. Visi darbuotojai buvo instruktuoti ir žinojo, kad negalima artintis prie besisukančių įrenginių. Kam įmonėje pavesta vertinti profesinę riziką, T. B. nežino. Įmonėje dirba darbų saugos ir sveikatos inžinierius, kuris rūpinasi darbų sauga, supažindina darbuotojus, daro mokymus, pristatymus. Juo įvyko metu buvo I. M.. Kadangi prasukimo įrenginys buvo gaminamas įrenginys, darbui su juo netaikomi darbo įrenginio reikalavimai. Žymėjimą pagaliuku darbininkai atliko savavališkai. Toks būdas buvo visiškai nereikalingas ir nebūtinas, nes darbuotojai turėjo schemą, kurioje buvo sužymėti varžtų numeriai ir jų priveržimo eiliškumas, o varžtai buvo sunumeruoti. V. L. buvo instruktuotas pagal darbų saugos instrukcijas ir reikalavimus tinkamai, dirbant prie šio įrenginio jo papildomai apmokyti nereikėjo, kadangi tai nebuvo vienkartinė užduotis ir jis nebuvo pasiųstas dirbti į kitą įmonę.

Nukentėjusioji N. L. parodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d., ryte, jos sutuoktinis V. L. išėjo į darbą. Po 17.15 val. į nukentėjusiosios namus atvykę įmonės direktorius S. G. ir darbuotojas J. G. pranešė apie vyro žūtį. Įmonė padengė vyro laidojimo išlaidas, pasiūlė pagalbą sodo darbams užbaigti, sausio mėnesį atvežė kalėdinę dovaną ir daugiau jokios finansinės paramos nesuteikė, neturtinės žalos dėl vyro žūties darbe neatlygino. Nukentėjusiąją įskaudino direktoriaus S. G. žodžiai, jog jos vyro žūtis bus jam pamoka, kaip saugoti kitus vyrus. V. L. buvo tekintojas, toje įmonėje dirbo apie septynerius metus. V. L. jai ne kartą sakė, kad įmonė jo gyvybę apdraudė 100000 Lt. Draudimo sutarties N. L. nematė, draudimo išmokos negavo. Su žuvusiu sutuoktiniu jie buvo labai artimi, kartu užaugino dvi dukras, kurios šiuo metu yra sukūrusios savo šeimas. Dėl sutuoktinio netekties ji patyrė dvasines kančias, taip pat finansinių sunkumų. Dėl stiprių išgyvenimų sutriko širdies veikla.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad ji yra žuvusiojo V. L. dukra. Apie tėčio mirtį jai telefonu pranešė mama N. L.. V. B. nedelsdama nuvažiavo į tėvų namus. Mamos namuose buvo įmonės direktorius ir meistras. Nelaimingo atsitikimo dieną tėtis buvo iškviestas papildomam darbui. Jis pats sakė, kad iškvietė į darbą kaip papildomą darbuotoją padavinėti raktus. V. L. įmonėje dirbo tekintoju. Kartą jis pasakė, kad darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį apdraudė nelaimės atveju. V. B., net ir sukūrusi savo šeimą ir susilaukusi vaikų, su tėčiu V. L. buvo labai artima, todėl jo netekusi patyrė stiprų dvasinį skausmą, ėmė kankinti neigiami išgyvenimai, nemiga. V. L. darbovietė apmokėjo jo laidojimo išlaidas, bet tik po to, kai apmokėti paprašė jos vyras. Sesuo V. Č. šiuo metu gyvena Londone. Ji su tėvu glaudžiai bendravo, taip pat palaikė artimus santykius. Tėvai kartą buvo nuskridę pas ją į Londoną. Sesuo susilaukė kūdikio ir negalėjo atvykti į posėdį.

Liudytojas V. B. (asm. dok. V. B.) parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis T. B. yra jo meistras. 2015 m. gruodžio 18 d. T. B. paskyrė liudytojui, A. J. ir V. L. užduotį, kurią vykdant V. L. žuvo. 2015 m. gruodžio 19 d., nuo 7 val., V. B., V. L. ir A. J. dirbo laivų korpusų ceche, hidrauliniu raktu veržė įrenginio varžtus. Įrenginys – tai karuselė su elektros varikliais ir valdymo pultu. Darbuotojai turėjo schemą, pagal kurią suko įrenginį ir veržė varžtus. A. J. buvo instruktuotas dirbti su įrenginiu, todėl jis dirbo prie pulto. Jis pasakydavo varžto numerį, o V. L. karuselėje ieškojo reikiamo varžto pagal numerį ir suradęs jį pažymėdavo, uždėdamas medinį pagaliuką. Tada V. L. duodavo komandą A. J., o pats grįždavo prie hidraulinio rakto. Tada A. J. pultu įjungdavo įrenginį suktis ir sukdavo tol, kol pagaliuku pažymėtas varžtas atsidurdavo prie hidraulinio rakto. V. B. hidrauliniu raktu priverždavo varžtus, o V. L. padėjo laikyti hidraulinį raktą. Varžtų veržimas hidrauliniu raktu buvo atliekamas mechanizmui nesisukant. Hidraulinį raktą buvo galima nešti, kiek leido laidas, jis buvo mobilus. Įrenginio valdymo pultas buvo didelis, prijungtas laidais, todėl nepatogus kilnoti. V. J. nuo pulto galėjo matyti už įrenginio (karuselės) stovinčio V. L. šalmą. Varžto vietą pažymėti pagaliuku sugalvojo patys, medinį pagaliuką rado ceche. Kitaip jie negalėjo surasti įrenginyje reikiamo užveržti varžto, nes varžtai pagal schemą turėjo būti užveržiami ne paeiliui, o žvaigždės forma, pats įrenginys buvo aukštas ir stovint prie hidraulinio rakto varžtų numerių nesimato. Įrenginiui nesisukant buvo lengviau prieiti, pažiūrėti varžto numerį ir reikiamą varžtą pažymėti. Įrenginys buvo pakeltas ant pakylos, ant kurios V. L. užlipdavo pažiūrėti varžtų numerio. Prie šio įrenginio V. B. dirbo pirmą kartą. Dirbti buvo apmokytas tik A. J.. Apie 14 val. liudytojas girdėjo, kad V. L. davė A. J. komandą: „suk“. Tuo metu V. B. nematė V. L., nes jis buvo kitoje įrenginio pusėje ir jį užstojo hidraulinis raktas. Tik pradėjus karuselei suktis, V. B. išgirdo šaukiant kranistę: „stop, stop!“. A. J. paspaudė „stop“ mygtuką, bet įrenginys sustojo ne iš karto, bet po truputį lėtindamas sukimosi greitį. Sustabdžius įrenginį, liudytojas pamatė įsuktą V. L.. Apie įvykį jis pranešė meistrui T. B.. T. B. tuo metu buvo kitame ceche. Dirbdami jie vilkėjo darbinėmis uniformomis, V. L. buvo apsivilkęs juodą liemenę, ar ji buvo užsegta, V. B. neatsimena. Avarinis variklio išjungimas buvo ir ant pulto, ir ant įrenginio. Apie tai, kad yra avarinis įrenginio išjungimo mygtukas, darbuotojai sužinojo tik įvykus nelaimingam atsitikimui. Po įvykio A. J. jam pasakė, kad apie avarinį mygtuką nežinojo. Ar įrenginys turėjo garsinį signalą neprisimena, šviesos signalo nematė. Aplink įrenginį vaikščioti nebuvo uždrausta, varikliai nebuvo aptverti atitvarais ar apsaugais. Be variklių pagalbos įrenginio nebuvo galima pasukti.

Šiems liudytojo V. B. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuo liudytojas patvirtino, papildomi nurodė, jog jis nebuvo instruktuotas dirbti su įrenginiu (1 t., b. l. 190-194). Teismo posėdžio metu jis patvirtino šiuos savo parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 19 d., 15.49 val., V. B. iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 188).

Liudytojas A. J. (asm. dok. A. J.) parodė, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi. 2015 m. gruodžio 19 d., nuo 7 val., AB „(duomenys neskelbtini)“, antrame ceche, kartu su įmonės darbuotojais V. B. ir V. L. veržė varžtus ant gaminamo įrenginio. A. J. valdė įjungimo-išjungimo pultą, reikiamu metu įjungdavo karuselę, o V. B. ir V. L. su hidrauliniu raktu pagal varžtų numeraciją užverždavo veržles, V. L. pagaliuku karuselėje pažymėdavo reikiamo užveržti varžto vietą. Iš pradžių darbas vyko sklandžiai, jie tokiu būdu prisuko nemažai varžtų. Atėjus eilei užveržti reikiamo numerio veržlę, V. L. karuselėje pagaliuku pažymėjo varžto vietą ir sušuko: „gali sukti“. A. J. paspaudė variklio paleidimo mygtuką, įsijungė garsinis signalas ir įrenginys pradėjo lėtai suktis. Tuo metu A. J. V. L. nematė, nes jis buvo už įrenginio. Pradėjus šaukti kranistei, A. J. nedelsdamas išjungė įrenginį. Įrenginį išjungė taip, kaip įprastai jį stabdydavo, todėl įrenginys sustojo ne iš karto, o prasisukus keliems dantračiams. Pribėgęs prie V. L., liudytojas A. J. pamatė, jog jis suspaustas tarp įrenginio ir variklio dantračių. Apie nelaimingą atsitikimą pranešė meistrui T. B.. Apie tai, kad reikės dirbti savaitgalį, darbo išvakarėse, 2015 m. gruodžio 18 d., pasakė meistras T. B.. Jis nurodė, kad reikės užveržti 84 varžtus. Kaip tai padaryti, kaltinamasis nepaaiškino. Prieš darbą, ceche R. G., dalyvaujant norvegams, parodė, kaip reikia įrenginį įjungti ir išjungti. R. G. buvo užsakovo atstovas, jis A. J. išvertė tai, ką paaiškino norvegai. Įrenginio valdymo demonstracijos metu A. J. pats pabandė įjungti ir išjungti įrenginį. Jam viskas buvo aišku. Prie įrenginio jis dirbo ketvirtadienį: atvežė varžtus, išvalė varžtų angas ir sukišo varžtus. Penktadienį neveikė hidraulinis raktas, todėl brigada turėjo dirbti šeštadienį. V. L. buvo iš kitos brigados, jis turėjo padėti dirbti. Įvykio išvakarėse T. B. instruktavo, kaip reikės dirbti, tačiau instruktaže nei V. L., nei V. B. nedalyvavo. Karuselės būgnas didelis, pagal schemą užveržti varžtus reikėjo ne paeiliui, o žvaigždės forma. Pati karuselė buvo aukštai, varžtų įsukimo vietos nesimatė. Kažkuris iš darbuotojų sugalvojo reikiamo užveržti varžto vietoje padėti pagaliuką, taip pažymint įrenginio pasukimo iki hidraulinio preso vietą. Pagaliuką naudojo nuo darbo pradžios, T. B. turėjo tai matyti, tuo metu, kai buvo atėjęs pažiūrėti, kaip vyksta darbas. Pagaliukas buvo nedidelis, iki pusės metro. V. L. padėdavo pagalį ir per metrą atsitraukdavo nuo įrenginio. A. J. matydavo, kaip V. L. atsitraukia nuo įrenginio ir tik tada jį įjungdavo. V. L., padėjęs pagaliuką, grįždavo prie hidraulinio rakto. Grįždamas jis visada praeidavo pro variklį. Varikliai (reduktoriai) yra du, vienoje įrenginio pusėje ir kitoje. Įjungus įrenginį, prieš pradedant jam suktis, nuskambėdavo garsinis signalas. Šviesos signalo nebuvo. Karuselės išjungimui pulte buvo įrengta rankenėlė ir mygtukas. Sustabdant įrenginį reikėjo pasukti rankenėlę ir paspausti „stop“ mygtuką. Ant pulto ir ant karuselės buvo avarinis išjungimo mygtukas, tačiau A. J. apie jį sužinojo tik įvykus nelaimingam atsitikimui. Tik po įvykio jis sužinojo, kad paspaudus avarinį mygtuką, karuselė išsijungia iš karto, o su rankenėle ji išsijungdavo po truputį mažindama sukimosi greitį. Avarinius mygtukus liudytojui po įvykio parodė gamyklos darbų saugos vadovas K. K., jis paspaudė avarinį mygtuką ir karuselė sudrebėjusi iš karto sustojo. Įvykio dieną visi trys darbuotojai buvo su darbinėmis uniformomis.

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 19 d., 15.45 val., A. J. iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 175).

Liudytojas R. E. parodė, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ serviso inžinieriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontuoti pasukimo įrenginį. Dėl darbo užduočių jį instruktavo kaltinamasis T. B.. Prieš dirbant prie šio įrenginio jokių apmokymų, susijusių su darbų sauga, nebuvo pravesta. Ketvirtadienį, prieš nelaimingą įvykį, buvo sumontuota įrenginio viršutinė dalis, atvežtas hidraulinis raktas, atlikti kiti darbai. Reikėjo užveržti 84 varžtus. Darbų eiga buvo vykdoma pagal užsakovų nurodymus ir pateiktą planą. Ant prasukimo įrenginio jau buvo sumontuoti varikliai, kurie suko įrenginį. Ant variklių apsaugų nebuvo, nes juos dar reikėjo išcentruoti. Ketvirtadienį prie įrenginio valdymo pulto buvo užsakovų atstovai iš Norvegijos, jie demonstravo valdymo pultą, patys valdė įrenginį. Įvykio dieną įrenginys buvo pakeltas. Tam, kad patekti prie krumpliaračių, sukančių įrenginį, reikėjo užlipti ant apatinio įrenginio žiedo. Pats įrenginys buvo aptvertas „STOP“ juosta. Šeštadienį, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, R. E. nedirbo. Vėliau darbus prie įrenginio jis tęsė jau po nelaimingo atsitikimo. Tuo metu įrenginys buvo nuleistas apie pusę metro žemiau. Prieš darbą prie įrenginio įvyko darbų saugos vadovo K. K. apmokymai, kuris kartu su R. G. parodė, kaip naudotis įrenginiu, buvo pastatyti pastoliai ir valdymo pultas pakeltas aukščiau, buvo aptverta visa teritorija aplink pasukimo įrenginį „Stop“ linija, pakabintos kortelės, ant kurių parašyta: „vykdomi pasukimo darbai“ arba „draudžiama įeiti“. Taip pat buvo išaiškinta, kad po kiekvieno įrenginio pasisukimo, ištraukti laidą iš pagrindinio maitinimo, tam, kad įrenginys nepradėtų pats suktis. Po nelaimingo atsitikimo ant variklių sumontuotos apsaugos, tokios kaip tvorelė, kad niekas negalėtų prieiti prie besisukančių detalių. Darbų metu jis valdė pasukimo įrenginio pultą ir reikiamą užveržti varžtą atsukdavo į tą vietą, kur stovėjo visa brigada ir buvo hidraulinis raktas. Įrenginį sustabdydavo avariniu būdu, nes taip jis sustodavo iš karto ir nebesisukdavo iš inercijos. Meistras rodė kaip valdyti pultą, tačiau patys nusprendė, kad imsis papildomų saugumo priemonių ir patys sugalvojo naudoti avarinį mygtuką. Ištraukdavo kištuką iš elektros lizdo ir tik tada apverždavo varžtą hidrauliniu raktu. Visus darbus kada ir po ko, bei ką uždėti nurodinėjo darbų vadovas T. B. ir meistras R. G.. Apmokymai dėl saugaus elgesio darbe vyksta kartą per metus.

Liudytojas G. A. (asm. dok. G. A.) parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairo sraigto skyriuje, mechaniku. Dieną prieš nelaimingą įvykį, kurio metu žuvo V. L., jis kartu su R. E. ir A. J. surinkinėjo pasukimo įrenginį. Tokį įrenginį surinkinėjo pirmą kartą. Darbuotojai turėjo sujungti dvi įrenginio dalis, išvalyti varžtų skyles ir uždėti varžtus. Dirbo antroje pamainoje, nuo 16.00 val. iki 20.00 val. G. A. markeriu sužymėjo varžtus, jau sudėtus į karuselę. Žymėjo varžtus stovėdamas ant žemės, lipti niekur nereikėjo. Nebuvo jokių kliūčių žymint varžtus. Hidrauliniu raktu norėjo prisukti varžtus, bet raktas neveikė, todėl darbą tą dieną baigė anksčiau. Jam dirbant, prie karuselės dirbo ir užsieniečiai. Jie sakė, ką reikia daryti, kalbėjo angliškai. Liudytojas moka anglų kalbą. Patys variklio nejungė, jo ir nereikėjo jungti. Pagrindines saugaus darbo taisykles žino. Dėl saugos elgesio darbe yra instruktuotas. Tikslios instruktažo datos neprisimena. Instruktažas vyko maždaug prieš mėnesį iki nelaimingo įvykio, dalyvavo visi cecho darbuotojai. Kas pravedė instruktažą nepamena. Instruktažo metu buvo paaiškinta, jog negalima artintis prie besisukančio įrenginio, kai prasideda darbas su prasisukančiais renginiais, reikia pasitraukti saugiu atstumu. Eiti prie įrenginio galima, kai įrenginys baigia suktis. Neprisimena, ar kas iš jo įmonės aiškino kaip saugiai dirbti prie karuselės. Yra dirbęs su hidrauliniu raktu ir prisukinėjęs juo varžtus. Nurodymas žymėti pagaliuku reikiamus prasukti varžtus, nebuvo duotas.

Liudytojas D. R. parodė, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ serviso inžinieriumi. 2015 m. gruodžio mėnesį jis dalyvavo pasukimo įrenginio surinkimo procese. Su tokiu įrenginiu dirbo pirmą kartą. Dėl įrenginio surinkimo nurodymus darbuotojams davė T. B., o T. B. - R. G.. Dieną prieš įvykį, kurio metu žuvo žmogus, D. R. dirbo su R. E. ir V. Š.. Jie turėjo užveržti varžtus hidrauliniu raktu pagal iš anksto užsakovo nurodytą schemą. Pavyko užveržti tik 3-4 varžtus, nes neveikė hidraulinis raktas. Varžtų numeriai matėsi stovint ant žemės, jokios kalbos apie pagaliuko naudojimą varžtų žymėjimui nebuvo, niekur užlipti darbo metu nereikėjo. D. R. pradėjus darbą, varikliai jau buvo sumontuoti, tačiau patys darbuotojai įrenginio neprasukinėjo. Tai padarė norvegai. Varikliai buvo uždėti laikinai, jų apsaugos dar nebuvo pagamintos. Prieš darbą darbuotojus instruktavo T. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistras. Instruktažo metu jie įspėjo, kad darbuotojų darbo rūbai, batai būtų tvarkingi. Tai buvo penktadienį. Anksčiau liudytojas buvo instruktuotas dėl darbų saugos, tačiau instruktavimo laiko neatsimena. Instruktažo metu paprastai dalyvauja visa brigada, instruktažą veda kaltinamasis T. B.. Tuo metu darbuotojai buvo instruktuoti nesiartinti prie besisukančių įrenginių. Nelaimingo atsitikimo dieną D. R. prie įrenginio nedirbo, dirbo kita brigada: V. B., V. L. ir A. J.. Po V. L. žūties praėjus kelioms savaitėms, D. R. kartu su R. E. ir V. Š. baigė apveržti įrenginio varžtus. Po nelaimingo atsitikimo atsakingu asmeniu už darbų saugą jų brigadoje buvo paskiras R. E.. R. E. dirbo prie įrenginio valdymo pulto, o D. R. ir V. Š. stovėjo netoli valdymo pulto su hidrauliniu raktu. Jau po įvykio juos instruktavo atsakingas už darbų saugą K. K. ir R. G.. Jie uždraudė vaikščioti aplink prasukimo įrenginį, nedėlioti pagaliukų ir nurodė būti prie pultą valdančio R. E.. Buvo uždėti variklių atitvarai. Taip pat parodė avarinius sustabdymo mygtukus, vadinamus „grybais“. Užbaigti varžtų apveržimo darbus paskyrė meistras T. B.. Dirbo ne „(duomenys neskelbtini)“ ceche, tačiau darbo aplinka nebuvo neįprasta.

Liudytojas V. Š. (asm. dok. V. Š.) parodė, kad jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. 2015 m. prie pasukimo įrenginio jis dirbo dvi dienas: vieną dieną, kai buvo gautas tik tuščias metalinis korpusas, ir kitą dieną, kai uždėjo didįjį dantratį ir „aptempė“ varžtus. Vėliau varžtus reikėjo apveržti hidrauliniu raktu. V. Š. darbo metu įrenginys dar buvo be variklių ir nesisuko. Kada buvo uždėti varikliai, liudytojas nematė. Jis su A. J. ir R. E. dirbo antroje pamainoje ir vykdė rankinį apveržimą. Jų pradėtą darbą baigė kita pamaina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos klausimais instruktuoja koordinatorius T. B.. Praėjus savaitei po nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. L., jam vėl pavedė dirbti prie prasukimo įrenginio, reikėjo pabaigti hidrauliniu raktu apveržti likusius varžtus. Tą dieną jis dirbo su D. R. ir R. E.. Valdymo pultas buvo pastatytas aukščiau, ant pastolių, aparato besisukančios dalys buvo aptvertos. V. Š. turėjo saugoti, kad prie įrenginio nevaikščiotų žmonės. T. B. jam parodė mygtukus, kuriuos reikia paspausti, jei prie karuselės priartėja žmogus, karuselė tada automatiškai sustoja. T. B. nurodė, kad dirbdami darbuotojai visada vienas kitą matytų. Prieš įjungiant aparatą reikėjo atsitraukti toliau nuo įrenginio. Hidraulinio rakto nenešiojo apie karuselę. Iš visų pusių aplink variklius ir krumpliaračius buvo sumontuoti atitvarai. Po įvykio įrenginio varžtai buvo sužymėti, skaičiai matėsi stovint ant žemės. Darbas prie karuselės nebuvo išskirtinis. Kai dirba prie besisukančių įrenginių prieš sukant varžtus visada įrenginį sustabdo.

Liudytoja D. Č. parodė, kad ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, kraniste. 2015 m. gruodžio 19 d., 13 val., atėjo į darbą. Įlipo į kraną ir iš viršaus matė, kad trys vyrai darbuojasi prie įrenginio: vienas vyras stovi prie pulto, kiti du vaikščioja aplinkui įrenginį. Įrenginys buvo tokiame aukštyje, kad vyras, kuris dėjo pagaliuką, turėjo pakelti ranką. Girdėjo aparato garsinį signalą, aparatas sukosi. D. Č. darbo metu buvo su ausinėmis, tačiau aparato garsinį signalą girdėjo. Staiga ji pamatė į montuojamą įrenginį iki pusės įtrauktą žmogų. Pradėjo šaukti, kad sustabdytų aparatą, iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė medikus.

Liudytoja L. D. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kraniste. 2015 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 7 iki 13 val., ji dirbo antro cecho bloke. Matė, kad prie įrenginio dirba pora vyrų. Vienas jų spaudydavo mygtukus, o kitas vaikščiojo su pagaliuku ir dėjo jį ant įrenginio viršaus. Pagaliuką dėdavo tas pats vyras užlipdamas ant pakylos, po to vėl grįždavo pas kitą vyrą. Prieš įrenginiui pradedant suktis, visada pasigirsdavo garsinis signalas. Ji buvo su ausinėmis, tačiau vis tiek signalą girdėjo. Nuskambėjus garsiniam signalui, įrenginys pradėdavo suktis. Kai įrenginys sustodavo, abu vyrai sukdavo kažkokias detales. Matė valdymo pultą. Jis buvo vienoje vietoje, jo vyrai nenešiojo. Vyrai buvo su pilkais darbiniais rūbais, su šiltesnėmis liemenėmis. Ji įrenginį matė iš viršaus. Įėjimas į kraną buvo kaip tik prieš įrenginį - karuselę. L. D. pamaina baigėsi 13 val., todėl įvykstant nelaimingam atsitikimui, kurio metu žuvo žmogus, ji buvo rūbinėje.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektų vadovu. 2015 m. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą iš Norvegijos įmonės „NLI“ pagaminti gaminį – surinkti metalo konstrukciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ užbaigti pasukimo mechanizmo montavimą. 2015 m. gruodžio 19 d. buvo suplanuoti varžtų apveržimo darbai. Dieną prieš darbus, 2015 m. gruodžio 18 d., A. J. buvo apmokytas valdyti įrenginį prie jo valdymo pulto, paaiškinta kada ir kokį mygtuką spausti. Instruktažo metu buvo parodyti ir išbandyti visi mygtukai, išskyrus avarinį išjungimą. Avarinis mygtukas buvo tik parodytas, bet neišbandytas. Šis instruktažas buvo pravestas tik žodžiu, A. J. niekur nepasirašė. A. J. buvo įspėtas, kad prie besisukančių įrenginių žmonėms eiti draudžiama. Darbuotojui, kuris valdė įrenginį buvo paaiškinta, kad prieš įjungiant įrenginį reikia įsitikinti, ar aplinkui nėra žmonių. Darbuotojai turi būti atsitraukę nuo įrenginio saugiu atstumu. Bendrose darbų saugos taisyklėse nurodyta, kad reikia atsitraukti nuo besisukančio įrenginio. V. L. konkrečiai to nepaaiškino. A. J. buvo paaiškinta, kad kritiniu atveju reikia spausti avarinį STOP mygtuką. Nepamena, ar jam paaiškino skirtumą, kai yra stabdoma paprastai ir kai avariniu atveju. Įrenginio valdymo pultas buvo kilnojamas. Pultą darbuotojai turėjo pastatyti tokioje vietoje, iš kurios yra matomi visi dirbantys asmenys. Įrenginio montavimo eiliškumas greičiausiai nebuvo nustatytas dokumentuose. Eiliškumas buvo parenkamas darbų eigoje, pagal loginį mąstymą. Surinkimo eiliškumą nustatė kartu su T. B.. Apsaugų ant variklių nebuvo, nes varikliai nebuvo pilnai sumontuoti. Instrukcijoje apie variklių montavimo eiliškumą nerašoma. Numatytas apsaugas nebuvo galimybės uždėti, jų uždėti net nebandė. Įrenginys buvo pastatytas ant medinių „brūselių“, nebuvo pakeltas aukštai. Po nelaimingo atsitikimo sudarytas planas dėl papildomų apsaugos priemonių, buvo uždėti atitvarai tose vietose, į kurias gali būti įtrauktas žmogus.

Liudytojas S. G. parodė, kad jis yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktorius. 2015 m. gruodžio 19 d., gavęs pranešimą apie nelaimingą įvykį darbe, jis atvyko į gamyklą, vėliau važiavo pas žuvusio V. L. artimuosius. Atvykęs pamatė, kad ceche prie karuselės dirbęs įmonės darbuotojas V. L. buvo įtrauktas į įrenginį ir žuvo. Nelaimė įvyko surenkant įrenginį - karuselę. Ši užduotis buvo pavesta meistrui T. B.. Kaltinamasis T. B. ir J. G. yra darbų vadovai, kiekvienas vadovauja vienai iš dviejų darbuotojų grupių. V. L. priklausė J. G. grupei, tačiau nelaimingo atsitikimo dieną V. L. buvo pavesta dirbti T. B. komandoje, reikiamu momentu palaikyti veržlę. V. L. darbo vieta buvo šalia hidraulinio rakto, jis turėjo stovėti kartu su V. B. ir prilaikyti veržlę. Įmonė dirba darbo dienomis, bet esant poreikiui gali būti priimtas įsakymas dėl darbo savaitgaliais. Dėl V. L. darbo savaitgalį buvo priimtas įsakymas. Įvykio metu įmonėje dirbo sveikatos kokybės saugos inžinierė I. M.. Ji parengdavo dokumentus, už darbuotojų instruktavimą buvo atsakingi darbų vadovai J. G. ir T. B.. Vertinti profesinės rizikos veiksnius dirbant su karusele niekam nepavedė. I. M. profesinės rizikos darbe nevertino. Darbas prie karuselės buvo tipinis, todėl neeilinis rizikos vertinimas nebuvo atliekamas. Dėl profesinės rizikos ir darbų saugos V. L. instruktavo jo tiesioginis vadovas - meistras J. G.. Jei objektas tipinis, galioja tos pačios instrukcijos. Su tokio tipo įrenginiu dirbo gal antrą kartą, bet krumpliaračiai įrenginiuose pasitaiko dažnai. Dirbant su krumpliaračiu visada išlieka tie patys reikalavimai – nesiartinti prie besisukančio įrenginio, darbo rūbai turi būti tvarkingi. Po įvykio buvo organizuota darbo grupė – reikėjo morališkai nuteikti žmonės užbaigti darbą. Į darbo grupę įtrauktas „Vakarų laivų gamyklos“ darbų saugos ir sveikatos vadovas K. K., meistras T. B.. Reikėjo išnagrinėti situaciją, pakartotinai perspėti darbuotojus, kad būtina laikytis saugos taisyklių. Gavus užsakymą dėl karuselės surinkimo, šis darbas buvo pavestas darbų vadovui T. B.. Jam perduoti techniniai dokumentai. Įrenginio instrukcijos pateikime nedalyvavo, yra superintendantai, kurie ruošia dokumentaciją ir perduoda ją meistrui, o šis savo darbuotojams. T. B. nesikreipė į jį dėl kilusių problemų. Jie palaiko tiesioginį ryšį su projektų vadovu. Įvykis nutiko bendrose cecho patalpose, patalpos neskirstomos vienam ar kitam skyriui. Įmonė padengė laidotuvių išlaidas, kurios sudarė apie 2000 Eur, siūlė apmokėti psichologinės pagalbos išlaidas. Įmonė buvo sudariusi savanoriškas draudimo sutartis su dviem draudimo kompanijomis: „Lietuvos draudimas“ ir „If P&C Insurance AS“. AB „Lietuvos draudimas“ dėl V. L. žūties bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 30 000 Eur draudimo išmoką. S. G. norėjo šią sumą perduoti nukentėjusiojo šeimai, bet to nepadarė nukentėjusiosioms pareiškus, kad jos pasamdė advokatą, kuris rūpinasi „tuo reikalu“. Draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ iki šiol draudimo išmokos nesumokėjo, liudytojas nežino kodėl.

2015-12-19 Pranešimas apie įvykį darbe Nr. 1. Pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių apie tai, kad 2015 m. gruodžio 18 d., 13.15 val., darbo vietoje, Minijos g. 180, Klaipėdoje, antro cecho bloko, 3 angoje, vykdant prasukimo įrenginio guolio apveržimo darbus, V. L., vykdęs apveržimui tinkamų varžtų žymėjimo darbus, buvo įtrauktas tarp besisukančių reduktoriaus ir karuselės krumpliaračių (4,5 m diametro) ir žuvo. Pranešimas gautas ir įregistruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje 2015-12-21 Nr. SN-375 (1 t., b. l. 4).

2015-12-19 Įvykio vietos apžiūros protokolas. Protokole užfiksuota, kad pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, Minijos g. 180, Klaipėdoje, AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, antrame ceche, karuselės sukimo mechanizme, tarp dantračių yra suspaustas žmogus. Žmogus apžiūros metu yra miręs. Dantračiai yra 123 cm aukštyje nuo žemės. Lavonas įstrigęs tarp dantračių vertikalioje padėtyje, dešinės kojos priekinė pėdos dalis remiasi į žemę, kairės kojos kulnas pakilęs 14 cm virš žemės. Kūno dešinė pusė virš juosmens sutraiškyta tarp dantračių. Žuvusysis apsirengęs pilkos spalvos spec. drabužius, mūvi pirštines, avi juodus batus. 40 cm nuo lavono galvos atstumu, ant variklio, guli mėlynos spalvos šalmas, 80 cm nuo kūno atstumu, ant elektros variklio, yra nešiojamas mechanizmo avarinio sustabdymo mygtukas. Lavonas suspaustas dantračiais vakarinėje mechanizmo pusėje. Nuo mechanizmo valdymo pulto iki lavono šešių metrų atstumas. Lavono drabužių kišenėje apžiūros metu rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. L. (1 t., b. l. 105-111).

2015-12-19 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Kortelėje užfiksuota, kad pranešimas gautas 13.18 val., perduotas GMP 13.21 val., išvykimo laikas 13.21 val., atvykimo į vietą laikas 13.28 val. Kvietimo priežastis: neaiški trauma, nežinoma ar sąmoningas, ar kvėpuoja. Nustatyta: gamybinė trauma, nesuderinama su gyvybe. Sutraiškytas dantračiais. Išduotas biologinės mirties konstatavimo aktas (2 t., b. l. 36-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2015-12-21 Nr. M753/15(03) konstatuota, kad V. L. mirė nuo gamybinės traumos metu patirtų sunkių sužalojimų nesuderinamų su gyvybe – aortos ir širdies vientisumo pažeidimų. V. L. mirė 2015 m. gruodžio 19 d. iki 13.28 val. Mirusiojo V. L. kūno tyrimo metu rasti sužalojimai: suspaudžiant krūtininę kūno dalį ir kaklą tarp bukabriaunių daiktų (krumpliaračių): aortos kylančios dalies pilnas plyšimas, stambių bronchų plyšimai, širdies kairiojo ir dešinio prieširdžių plyšimai, krūtinkaulio ir šonkaulių daugybiniai lūžimai abipus stuburo kaklinių slankstelių išnirimas ir krūtinkaulio V slankstelio lūžimas su dviejose srityse pilnai nutrauktomis nugaros smegenimis, plaučių suspaudimas, blužnies viršutinio polio plyšimas, tarpšonkaulinių raumenų ir kraujagyslių sužalojimai, pasieninės pleuros pažeidimai, dešinio žasto dalinė amputacija su žastikaulio skeveldriniu lūžimu ir žasto raumenų pilnu sutraiškymu, kairės rankos daugybiniai lūžimai ir II piršto naginės falangos amputacija, daugybiniai odos nubrozdinimai abiejose rankose, krūtinės ląstos ir juosmens srityje, abiejose kojose, plėštinės žaizdos veide, abiejose rankose, poodinės kraujosruvos kairio peties, veido ir galvoje, krūtinėje, dešinio dilbio srityje. Sužalojimai patirti suspaudžiant kūno viršutinę dalį tarp dviejų, galimai, besisukančių bukabriaunių ribotais paviršiais daiktų, galimai, tarp krumpliaračių, įtraukiant dešinę kūno pusę. Sužalojimai sunkūs, nesuderinami su gyvybe, yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 46-48).

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte 2016-02-10 Nr. 1 konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. gruodžio 19 d., 13.15 val. Nukentėjęs darbuotojas V. L.. Įmonės vadovas (darbdaviui atstovaujantis asmuo) direktorius S. G.. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-01-19 pažymą Nr. SD -14, nukentėjęs V. L. buvo blaivus.

Nelaimingo atsitikimo aplinkybės: 2015-12-19 (šeštadienį) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo darbuotojai dirbo pagal bendrovės direktoriaus S. G. pasirašytą 2015-12-18 įsakymą Nr. 49A1-V-23 „Dėl darbų organizavimo“, penktadienio darbo grafiku. Darbo pamainos pradžioje bendrovės darbuotojams: vyr. serviso mechanikui V. L. bei serviso inžinieriams A. J. ir V. B. serviso koordinatorius T. B. paskyrė užduotį: pasukimo įrenginiui užveržti varžtus, jungiančius šio įrenginio krumpliaratinį guolį (krumpliaratinį vainiką) su jo viršutiniu flanšu. Šis įrenginys - tai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienetinis užsakymas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui. Filialo darbuotojai pagal sutartį turėjo atlikti įrenginio mechaninį komponentų surinkimą. Analogiškų darbų ir prie tokio įrenginio bendrovės darbuotojams nebuvo tekę dirbti. Įrenginio skersmuo 5.2 m, aukštis nuo grindų - apie 1.6 m, varžtų skaičius - 84 vnt., jų galvutės dydis - 55 mm. Varžtai buvo sunumeruoti iš eilės ir markeriu ant jų užrašyti numeriai, o užveržiami jie buvo ne paeiliui, o taip, kad tolygiai viršutinis flanšas prisiveržtų. Įrenginio gamintojas buvo nustatęs atitinkamą užveržimo seką, pagal kurią sunumeruoti varžtai buvo užveržiami. Varžtai buvo sunumeruoti anksčiau, prieš kelias dienas.

Gavę užduotį, minėti darbuotojai prie įrenginio darbus (atliekamas operacijas) patys pasiskirstė tokia seka: V. L. ėjo aplink įrenginį ir pagal seką, užveržimui reikalingo varžto ant flanšo viršaus padėdavo medinį tašelį, kurio matmenys: 500x50x50, taip jis pažymėdavo krumpliaratinio vainiko vietą, kuri bus atsukama ties stovinčiu V. B.. Pasukimas buvo atliekamas varančiojo krumpliaratinio mechanizmo pagalba. Šį mechanizmą A. J. įjungdavo valdymo pultu. Įjungus mechanizmą, įsijungdavo kelis kartus suskambantis garsinis signalas, po to krumpliaratis pradėdavo suktis. Varantysis mechanizmas krumpliais jungėsi su įrenginio krumpliaratinio vainiko krumpliais ir vainikas buvo pasukamas iki tol, kol mediniu tašeliu pažymėta vieta atsisukdavo ties su hidrauliniu veržliarakčiu dirbančiu V. B.. V. B. stovėdamas savo darbo zonoje, ant į jį atsukto varžto veržlės uždėdavo šešiakampį metalinį raktą, kad veržlė neprasisuktų, po to ant varžto galvutės dėdavo hidraulinį veržliaraktį ir verždavo varžtą. Kad būtų lengviau dirbti (veržliaraktis sveria apie 10 kg), jam į pagalbą ateidavo V. L.. Hidraulinio veržliarakčio siurblį įjungdavo ir veržimo jėgą nustatydavo A. J.. Užveržus varžtą, jo numerį A. J. pažymėdavo tam tikslui skirtame lape ir V. L. pasakydavo sekančio varžto, kurį pagal nustatytą seką reikės užveržti ir ties kuriuo reikės padėti medinį tašelį, numerį. Pažymėjęs varžto vietą, V. L. balsu ar rankos mostu duodavo A. J. komandą, kad įrenginį galima sukti. Užveržus vieną varžtą, tokios užsukimo operacijos pagal minėtą seką buvo kartojamos. Įrenginys, buvo sukamas tiek laikrodžio rodyklių judėjimo, tiek priešinga kryptimis, priklausomai nuo to, kurioje pusėje arčiausiai yra užsukimui reikalingas varžtas. Apie 13.10 val. buvo užsuktas varžtas Nr. 71 ir buvo ruošiamasi užsukti varžtą Nr. 35. A. J., gavęs V. L. komandą, įrenginį suko laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi. Šia kryptimi, matomai, ėjo ir V. L.. Tai, kad žmogus pateko tarp įrenginio krumplių, pastebėjo tiltiniu kranu toje pačioje gamybinėje patalpoje dirbusi ir krano kabinoje buvusi mašinistė D. Č.. Ji apačioje dirbusiems darbuotojams sušuko, kad stabdytų įrenginį. A. J. įrenginį sustabdė. Įrenginys buvo sustabdytas paprastuoju, ne avariniu išjungimu, todėl krumpliaratinis guolis iš inercijos pasisuko lanku, apie 0.5 m. Abu minėti darbuotojai pamatė tarp įrenginio krumplių suspaustą V. L.. T. B., A. J. ir V. B. raštu paaiškino, kad krumplių susikabinimo vietoje jokių darbinių operacijų V. L. atlikti neturėjo. Krumplinė pavara visoje aprašytų darbų eigoje buvo atvira, neuždengta ar kitaip neapsaugota nuo galimo darbuotojo patekimo tarp krumplių. Priėjimą prie krumplių susikabinimo vietos truputį ribojo įrenginio konstrukcijos kronšteinai. V. L. 2015 m. lapkričio 25-26 d. buvo instruktuotas periodiniu instruktavimu pagal devynias instrukcijas, tarp jų - Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. DSSI-9. Šios instrukcijos „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ dalyje nurodyta, kad pavojingi veiksniai: „Besisukančios ir kitaip judančios įrankio dalys - gali įtraukti rūbus, pirštus, ranką - sukelti įvairias traumas“. Darbuotojo, dirbančio su metalo gręžimo, pjovimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos analogiškoje dalyje. 6.1.4. punkte nurodyta, kad: „Mašinų ir mechanizmų besisukančios ir jų judančios dalys - gali įtraukti rūbus, pirštus, ranką – sužeisti“. Instrukcijoje Nr. DSSI-6, 7 punkte nurodyta: „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią: 7.1. Darbuotojui, atliekančiam remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose būtina: 7.1.1. Apsivilkti darbdavio išduotus darbo drabužius, susitvarkyti, užsisegti visas sagas; 7.1.3. Įvertinti numatomų vykdyti remonto darbų aplinkoje esančius rizikos veiksnius, planuojamus vykdyti I darbus ir nustatyti darbų atlikimo galimybę”. Šios instrukcijos 8 punkte: „Darbuotojo veiksmai darbo metu: 8.10. Pagrindiniai saugos reikalavimai atliekant remonto darbus laivo variklių skyriuje: 10.24. Dirbant mašinoms ir mechanizmams draudžiama: 8.10.24.4. atlikti bet kokius remonto darbus: 8.10.24.5, atlikti kitus pavojingus darbus, galinčius sukelti traumas“. Šioje instrukcijoje sąvoka - „Remonto darbai“ 4.7. punkte išaiškinama taip - tai: „Įvairūs įrenginių ir/ar įrengimo montavimo, išmontavimo, valymo, tvarkymo, I bandymo, priežiūros ir kiti darbai, kurie nėra priskirti prie ugnies darbų, darbų uždarose patalpose, pvz. mechanizmų remonto, montavimo ir derinimo darbai, detalių ir mechanizmų plovimas ir pan.“. Kad besisukančios įrengimų, įrankių dalys kelia pavojų, nukentėjusysis buvo supažindintas ir, nors instrukcijose nėra nurodyti saugūs darbų atlikimo būdai gaminant, montuojant įrenginius, tačiau, daroma išvada, kad nukentėjusysis šituos principinius reikalavimus žinojo, t. y. suprato pavojų, kad besisukantis įrenginys gali įtraukti drabužius, sužaloti žmogų. Pasak darbuotojų, V. L. avėjo darbo batus, dėvėjo darbo rūbus ir pašiltintą juodos spalvos liemenę. Tiltinio krano mašinistė L. D., įvykio dieną dirbusi iki 13.00 val., patvirtino mačiusi, kad šis darbuotojas dirbo vilkėdamas liemenę, kuri buvo atsegta. Stebėjimo kameros, esančios gamybinėje patalpoje, nufilmuotoje medžiagoje 7.59 val. matosi praeinantis V. L., vilkintis atsagstyta liemene. Kiti įvykio vietoje dirbę darbuotojai: A. J., V. B. ir D. Č. neatkreipė dėmesio į tai, ar V. L. vilkėjo užsagstytą liemenę, ar atsegtą. Ši aplinkybė tyrimo aktu nenustatyta. Minėtos instrukcijos Nr. DSSI-9, 7 dalyje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“ numatyta, kad: darbuotojui, atliekančiam remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose būtina: 7.1.1. Apsivilkti darbdavio išduotus drabužius, susitvarkyti, užsisegti visas sagas“.

V. L. periodiškai sveikatą pasitikrinęs. Filialo direktorius S. G. atestuotas pagal Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą. Projektų vadovas T. B. atestuotas pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą. Pasak direktoriaus S. G., pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo vidaus tvarką, bendrovės darbininkai skirstomi į tris kvalifikacines kategorijas: serviso inžinierius - aukščiausia, po jo - vyr. serviso mechanikas ir serviso mechanikas. Visi bendrovės serviso inžinieriai (tarp jų A. J. ir V. B.) darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuoti pagal padalinių vadovų ir darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programas, nes jie organizuoja darbus jų darbo grupėje dirbantiems darbininkams. Pagal bendrovės direktoriaus paaiškinimą, visi bendrovės darbuotojai 2014 m. sausio mėn. vaizdo seminaro forma buvo apmokyti pagal dvi (Nulis Įžeidimų ir Nulis susižeidimų ceche) darbuotojų saugos ir sveikatos programas. Po apmokymų surašyti protokolai, darbuotojams išduotos apmokymus patvirtinančios plastikinės kortelės. Mokymų metu darbuotojai buvo supažindinti su rizikų identifikavimu, įvertinimu darbo vietose. Kaip dirbti įrenginio valdymo pulteliu, A. J. buvo instruktuotas žodžiu. Jis teigia, kad apie avarinio stabdymo įjungėją nebuvo paaiškinta, o UAB „Vakarų konstrukcijos“ projektų vadovas R. G. raštu paaiškino, apie avarinio stabdymo jam buvo paaiškinta ir jo veikimas pademonstruotas.

Nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės bendrovėje nepakankamumas. Atliekant pasukimo įrenginio krumpliaratinį guolį su viršutiniu flangu jungiančių varžtų užveržimo darbus, nebuvo įvertinta rizika, kuri pasireiškė tuo, kad buvo galimybė darbuotojui patekti tarp įrenginio besisukančių krumpliaratinio guolio ir varančiojo įrenginio krumpliaračio krumplių. Bendrovėje nebuvo numatyta kokių priemonių reikia imtis, kad darbuotojus apsaugoti nuo patekimo tarp besisukančių krumplių. Tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d., nustatanti, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 str. 2 d., ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, t. y. priartėjimas nesaugiu atstumu prie besisukančių įrenginio dalių. Tuo pažeidė Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DSSI-9 šių punktų reikalavimus: „8.10.24. Dirbant mašinoms ir mechanizmams draudžiama: 8.10.24.4. atlikti bet kokius remonto darbus; 8.10.24.5. atlikti kitus pavojingus darbus, galinčius sukelti traumas“ (2 t., b. l. 79-80, 81-137).

Valstybinės darbo inspekcijos 2016-10-04 raštu Nr. 2016-10-04 pateiktame paaiškinime nurodyta, kad: pasukimo įrenginys, prie kurio žuvo V. L., nebuvo darbo įrenginys, šio galutinai surinkto/sumontuoto įrenginio paskirtis tai - kabelių suvyniojimo būgnas. Todėl jo technologinio surinkimo/montavimo eigoje nebuvo privalu taikyti „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ reikalavimų. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d., darbdaviui atstovaujantis asmuo, įvertina profesinę riziką įmonėje, o įvertinęs, rengia ir tvirtina vietinius norminius teisės aktus, su kuriais supažindina darbuotojus. Atliekant pasukimo įrenginio varžtų užveržimo darbus, rizika nebuvo įvertinta, nebuvo numatyta kokių priemonių/veiksmų reikia imtis, kad darbuotojas nepatektų tarp besisukančių krumplių. Kokių konkrečių priemonių/veiksmų šiuo ir kitu panašiu atveju reikia imtis, Valstybinė darbo inspekcija nenurodo, tai, įvertinęs riziką, numato darbdavys.

Kartu su paaiškinimu Darbo inspekcija pateikė ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo direktoriaus atsakymą, kuriame direktorius nurodo, kad: AB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonių grupė, kuri vienija 18 įvairios specializacijos įmonių, tarp kurių ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia tuo pačiu adresu - Minijos g. 180, Klaipėda. Atliekant darbus pagal 2015-12-07 rangos sutartį darbuotojai nebuvo perkelti į kitą darbo vietą, nebuvo keistas jų darbo organizavimas, atliekami darbai ir naudotos darbo priemonės atitiko darbuotojų specializaciją; prasukimo įrenginio variklių apsaugos būtų trikdžiusios tolimesniems montavimo ir derinimo darbams, jos turėjo būti sumontuotos tik baigus visas apveržimo operacijas (3 t., b. l. 168-170).

Lietuvos teismo ekspertizių centro 2017-02-28 ekspertizės akte Nr. 11-135(17) konstatuota, kad pagrindinė tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir sąlyga buvo tai, kad nebuvo imtasi tokių apsaugos priemonių (techninių ir organizacinių), kurios apsaugotų darbuotoją nuo sužalojimo judančiomis įrenginio dalimis. Jeigu nelaimingo atsitikimo metu V. L. dėvėti darbiniai drabužiai nebuvo užsagstyti, tai ši aplinkybė galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui. Jeigu A. J., V. B. ir V. L. nebuvo instruktuoti, kaip įrenginio varžtų užveržimo darbus atlikti saugiai, kad būtų išvengta darbuotojų sužalojimo judančiomis dalimis, tai ši aplinkybė turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę.

Nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: V. L. dėl nenustatytų priežasčių priartėjo prie besisukančių įrenginio mechanizmų, buvo įtrauktas tarp įrenginio pavaros krumpliaračių ir mirtinai traumuotas. Vykdyti darbai neatitiko: 1999-12-22 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, 1 priedo 2.8 p. reikalavimo „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“. Jeigu V. L. drabužiai buvo atsagstyti, tai neatitiko Instrukcijos 7.1.1. p. nurodymo, kad darbuotojas prieš darbo pradžią privalo susitvarkyti darbo drabužius, užsisegti visas drabužių sagas.

2015-12-19 nelaimingo atsitikimo metu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo darbuotojai A. J., V. B. ir V. L., atlikdami darbus pagal 2015-12-01 rangos sutartį Nr. 1, vykdė vienkartinę užduotį. Pagal 2013-10-15 Įsakymo Nr. 49A1-V-19 Priede Nr. 1 nustatytą instruktavimo tvarką jie turėjo būti instruktuoti prieš darbų pradžią (20.2.4 p. ir 20.2.2 p.). Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai nepriskiriami prie pavojingų darbų (žr. Pavojingų darbų sąrašas (6)), todėl A. L. nereikėjo mokyti atlikti pavojingus darbus (3 t., b. l. 187-196).

Ekspertas A. S. patvirtino pateiktą ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad nebuvo uždengti krumpliaračiai, kurie montuojant pasukimo įrenginį sukosi ir sudarė pavojų. Jei krumpliaračiai būtų uždengti atitvarais ar kitais įrenginiais, sudarančiais kliūtį darbuotojams priartėti prie judančių įrenginio dalių, tai darbuotojui priartėjus nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Teikiant išvadą buvo vertinamas nukentėjusiojo ūgis ir konstrukcijos ypatumai. Jei besisukančios dalys yra uždengtos, darbuotojo ūgis neturi įtakos nelaimingam atsitikimui. Šiuo atveju nesvarbu, ar buvo dirbama su įrenginiu, ar su gaminiu, išvadą dėl to nesikeistų. Gamybos procese turi būti vertinami profesinės rizikos veiksniai, nepriklausomai nuo to, ar tai laikina ar pastovi darbo vieta. Šiuo atveju prieš pradedant varžtų užveržimo darbus turėjo būti atliktas profesinės rizikos vertinimas. Profesinės rizikos vertinimą atlieka darbdavio įgaliotas asmuo: įmonės darbuotojas arba pasamdytas iš šalies. Sudaromas profesinės rizikos vertinimo planas ir nustatoma, kokius rizikos veiksnius būtina įvertinti konkrečioje darbo vietoje. Atlikus profesinės rizikos vertinimą sudaroma profesinės rizikos kortelė ir surašoma, kokie konkretūs veiksniai yra nustatyti. Po to sudaromas rizikos veiksnių priemonių šalinimo planas ir jame nurodyta, kas buvo nustatyta, kokios šalinimo priemonės ir koks darbuotojas už tai atsakingas. Nustačius, kad neįmanoma pašalinti profesinės rizikos veiksnių, ar jų sumažinti iki minimumo, tai darbas toje vietoje turi būti stabdomas. Šiuo atveju buvo fizinis rizikos veiksnys – įtraukimas besisukančių įrenginio dalių. Jei dėl kažkokių priežasčių negalima pašalinti to rizikos veiksnio, tai darbuotojas turi būti papildomai instruktuojamas, kaip turi elgtis, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Jei V. L. rūbai buvo neužsagstyti, tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet tai nebuvo pagrindinė nelaimingo įvykio priežastis. Ekspertui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti prieš darbų pradžią. Instruktažas turėjo būti tikslinis, nes tai buvo vienkartinis darbas, darbuotojų paaiškinimuose nurodyta, kad tokį darbą jie atliko pirmą kartą. Darbuotojams turėjo būti paaiškinta, kaip elgtis, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Kitai brigadai baigiant įrenginio montavimo darbus krumpliaračiai jau buvo su aptvarais, operatorius įjungdamas įrenginį matydavo visus darbuotojus. Jei taip būtų buvę ir pirmą kartą, tai nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Visi įrenginiai, kuriuos remontuoja, tvarko darbuotojai pagal įrenginių naudojimo nuostatas turi būti atjungti nuo elektros energijos ir paskiriamas už tą atjungimą atsakingas asmuo. Dokumentų, kurie reglamentuotų šį procesą, tyrimo medžiagoje nematė. Jei nebuvo gamintojo instrukcijos, kuriose būtų nurodyta, kokių priemonių reikia imtis atliekant varžtų užveržimo varžtus, tai darbdavys turėjo parengti savo instrukciją ir pagal ją instruktuoti darbuotojus, kaip pavestą darbą atlikti saugiai. Jei tvarkomuoju dokumentu tai buvo pavesta meistrui T. B., tai jis turėjo tai padaryti.

Ekspertas nenustatė, kodėl darbuotojas priartėjo prie besisukančio įrenginio: ar operatorius įjungė įrenginį darbuotojui nespėjus pasitraukti, ar pasitraukdamas jis už kažko užkliuvo, tačiau įvykio momentu darbuotojas žymėjo varžtą, kurį reikia užvežti.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte 2018-02-28 Nr. 11-179 (18) konstatuota, kad pagrindinė priežastis ir sąlyga nelaimingam atsitikimui byloje nustatytomis aplinkybėmis kilti buvo tai, kad vykdyti darbai neatitiko Nuostatų (3) 1 priedo 2.8 p. reikalavimo, jog, jeigu yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje (5 t., b. l. 25-27).

AB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota faktinė padėtis po įvykio – nukentėjęs V. L. dešine puse įtrauktas ir suspaustas krumpliaratinio guolio vainiko ir krumplinės pavaros. Kituose vaizdo įrašuose fiksuoti po nelaimingo atsitikimo atlikti mechanizmo bandymai, iš kurių matyti, kad iš valdančiojo įrenginį darbo vietos (A. J.) nesimato įrenginio dalies, esančios už varančiųjų krumpliaračių (V. L. buvimo vieta). Valdymo mygtuku paleidus įrenginį pirmiausiai pasigirsta apie 7 sekundes trunkantis garsinis signalas ir tik po to įrenginys pradeda judėti (suktis). Jis juda labai lėtai. Nuspaudus sustabdymo mygtuką įrenginys sustoja. Viename failų matomas nuo 2015-12-19 07:58:00 iki 07:59:46 fiksuojamas vaizdas, kuriame stebimi prie įrenginių vaikščiojantys žmonės, vilkintys ryškios spalvos liemenėmis bei šalmais. 07:59:16 matosi praeinantis vyriškis, rankas susikišęs į kelnių kišenes, vilkintis darbiniais pilkos spalvos rūbais, su atšvaitais kojų apačioje, o ant darbinių rūbų vilki juodos spalvos liemenę, kuri neužsegta (3 t., b. l. 82, 84-85, 87-89).

Dokumentai:

2008 m. balandžio 10 d. UAB „S.“ užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu atliko profesinės rizikos vertinimą. Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 20, yra įvertintas fizinis profesinės rizikos veiksnys mechaninis sąlytis su darbo įrenginių judančiomis dalimis (3 eil., 3 p.) ir darbo įrenginio judanti dalis pasiekiama darbuotojui (3 eil.,4 p.). Šios rizikos veiksnio šalinimo priemonė nenumatyta, rizika priskirta priimtinai rizikai, laikantis DS instrukcijų ir dėvint APP (5 t., b. l. 4, 5-8).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. 2013-10-15 įsakymas Nr. 49A1-V-19 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo patvirtinimo“. Įsakymu patvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarka (1 punktas); Pavesta serviso koordinatoriams pravesti visų darbuotojų instruktavimą pagal 1 priede pateiktą instrukcijų matricą, tai įforminant registracijos žurnale. Šiuo įsakymu patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos 2.3 punkte nustatyta, kad Darbdaviui atstovaujantis asmuo (filialo direktorius) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau darbdavio įgaliotas asmuo), įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, visais atvejais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmonėje būtų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą joje, apie esančią ar galimą profesinę riziką visoje įmonėje ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai šalinti ar sumažinti. Instrukcijos Filiale rengiamos darbo vietoms, darbuotojų profesijoms ir darbams (gamybos procesams) atlikti (3 punktas). Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Instruktavimo metu darbuotojui privalu suteikti pilną informaciją apie jo darbo vietoje esančią profesinę riziką, išaiškinti kaip saugiai dirbti jam pavestą darbą (17 punktas). Darbuotojai instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą (darbo vietą), pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones ir/ar technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, bei kitais atvejais, kai darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų (20 punktas). Instruktavimas atliekamas ir tais atvejais, kai darbuotojui pavedama vienkartinė užduotis, kuri nesusijusi su jo nuolatiniu darbu (20.2.4 punktas).

Įmonės “ (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus 2013-10-15 įsakymu Nr. 49A1-V-19 patvirtinta „Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. DSSI-9. Instrukcijos 6.1 punkte numatyti profesinės rizikos veiksniai: besisukančios ir kitaip judančios įrankio dalys – jos gali įtraukti rūbus, pirštus, ranką, sukelti įvairias traumas (6.1.5. punktas); neaptvertos pavojingos darbo zonos (6.1.18 punktas).

Norint išvengti šių pavojingų veiksnių poveikio ar juos sumažinti, darbuotojas privalo laikytis šių būtinų saugos priemonių: nenaudoti laisvų drabužių, kuriuos gali įsukti judančios įrankio ar prietaiso dalys (6.2.15 punktas); dirbant gamybinėse patalpose būtina dėvėti ir naudoti tas asmenines apsaugos priemones, kurios nurodytos informaciniame stende prie šių teritorijų ar patalpų, pagal gamintojų naudojimo instrukcijoje nurodytą paskirtį (6.2.16 punktas);

Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią: apsivilkti darbdavio išduotus darbo drabužius, susitvarkyti, užsisegti visas sagas (7.1.1 punktas); įvertinti numatomų vykdyti remonto darbų aplinkoje esančius rizikos veiksnius, nustatyti reikalingas naudoti asmenines, gaisrines ir kitas reikiamas priemones jiems atlikti (7.1.4 punktas);

Rizikos šalinimo veiksniai: prieš staklių, mašinos ar agregato mechanizmo paleidimą arba prasukimą po remonto, reguliavimą arba surinkimą būtina tvirtai ir patikimai pastatyti į vietą visas užtvaras ir apsauginius įrengimus, nesudaryti pavojaus sau ir aplinkiniams. Jeigu bandomasis paleidimas būtinas esant nuimtoms užtvaroms, reikia pranešti visiems arti dirbantiems ir įsitikinti, kad jiems negresia pavojus (8.10.25 punktas) (2 t., b. l. 95-97).

2013 m. spalio 15 d. bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. įsakymas „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų patvirtinimo“ Nr. 49A1-V-18. Įsakymu patvirtintos šios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos: Nr. 1.1 Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija DSS1; Nr.1.2 Darbuotojų, dirbančių su biuro ir organizacine technika, DSSI-2“; Nr. 1.3 „Darbuotojo, vairuojančio tarnybinį automobilį darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija DSSI-3; Nr. 1.4 Elektrotechninio darbuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija DSSI-4; Nr. 1.5 Darbuotojo, dirbančio su metalo apdirbimo staklėmis DSSI -5; Nr. 1.6 Darbuotojo, dirbančio su metalo gręžimo, pjovimo staklėmis DSSI-6; Nr. 1.7 Darbuotojo, dirbančio hidrauliniais presais DSSI-7; Nr. 1.8 Darbuotojo, dirbančio rankiniais pneumatiniais ir elektriniais įrankiais DSSI-8; Nr. 9 Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose DSSI-9; Nr.1.10 Darbuotojo, atliekančio suvirinimo/pjovimo darbus DSSI-10; Nr. 1.11 Darbuotojo, atliekančio suvirinimo darbus elektra DSSI-11; Nr. 1.12 Darbuotojo, atliekančio darbus uždarose patalpose DSSI-12; Nr. 1.13 Darbo su cheminėmis medžiagomis DSS-13; Nr. 1.14 Krovinių kėlimo rankomis DSSI-14; Nr. 1.5 Kėlimo mechanizmų saugaus naudojimo DSSI-15; Nr. 1.16 Darbų aukštyje DSSI-16; Nr. 1.17 Darbuotojų aprūpinimo asmens apsaugos priemonėmis DSSI-16; Nr.1.18 „Pirmosios pagalbos suteikimo instrukcija DSSI-18; Nr. 1.19 Vairo –sraigto mechanizmų stropavimo ir kėlimo doke DSSI-19; Nr. 1.20 Sandėlininko DSSI-20; Šiuo įsakymu pavesta serviso koordinatoriams pravesti visų darbuotojų instruktavimą pagal instrukcijų matricą iki 2013 m. lapkričio 4 d. (3 t., b. l. 26-27).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo „Darbuotojų instruktavimo pagal pareigybes matrica“. Matricoje užfiksuota, kad vyr. serviso mechanikas privalo būti instruktuotas pagal šias instrukcijas: Nr. 1“Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija“; Nr. 2 „darbuotojų, dirbančių su biuro ir organizacine technika, DSSI“; Nr. 5 „Darbuotojo, dirbančio su metalo apdirbimo staklėmis DSSI“; Nr. 9 „Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose DSSI“; Nr. 12 „Darbuotojo, atliekančio darbus uždarose patalpose DSSI“; Nr. 13 „Darbo su cheminėmis medžiagomis DSSI “; Nr. 14 „Krovinių kėlimo rankomis DSSI“; Nr. 15 „Kėlimo mechanizmų saugaus naudojimo DSSI“; Nr. 16 „Darbų aukštyje DSSI“; Nr. 17 „Darbuotojų aprūpinimo asmens apsaugos priemonėmis DSSI“; Nr. 18 „Pirmosios pagalbos suteikimo instrukcija“ (2 t., b. l. 173).

Bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo „Instruktavimų registravimų žurnale“ užfiksuota, kad V. L. 2015 m. lapkričio 25 d. periodiškai instruktuotas pagal penkias saugos ir sveikatos instrukcijas Nr. 9, 12, 13, 14, 15. 2015 m. lapkričio 26 d. jis periodiškai instruktuotas pagal keturias instrukcijas Nr. 15, 16, 17 ir 18 (2 t., b. l. 105-106).

2013-12-31 Sutartis dėl konsultavimo ir kitų paslaugų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, sudaryta tarp užsakovo “(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo ir vykdytojo AB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje numatyta, kad Vykdytojas teikia pagalbą Užsakovui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Vykdytojas yra Užsakovo patarėjas ir atstovas nurodytais klausimais. Vykdytojo teikiama pagalba apima šias sritis: 1.21. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė darbo vietose; 1.2.2. įvadinių instruktavimų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojams vedimas; 1.2.3. profesinės rizikos vertinimo koordinavimas, padalinių vadovų konsultavimas atliekant rizikų vertinimą (2 t., b. l. 99).

2009 m. spalio 9 d. UAB „Z.“ išduotas Darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad gamybos vadovas T. B. mokėsi pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą 560086211 ir gali dirbti (vadovauti) negamybinės apdirbamosios pramonės, statybos, veiklos įmonėse (2 t., b. l. 85).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 11 d. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad T. B. 2015 metais baigė 0.4 sav. Trukmės „Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą, valstybinis kodas 161086201 ir įgijo šią kompetenciją: gali sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (2 t., b. l. 107; 3 t., b. l. 31).

2015 m. gruodžio 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės rangos sutartis Nr. 1, sudaryta su rangovu „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialu, atstovaujamu direktoriaus S. G.. Sutarties galiojimo terminas: nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki visiško šalių susitarimo įvykdymo (3 p.). Projekto pavadinimas: „C.1589 BP BRACKETS“, užsakymo Nr. 40010086. Bendras darbų aprašymas: pasukimo mechanizmas – 1 komplektas, sutinkamai su brėžiniu Nr. 70126-DAS-145 turi būti surinktos ir sumontuotos dalys: ritininis guolis Ø 4349 mm – 1 komplektas; pavaros mechanizmai – 2 komplektai; hidrauliniai cilindrai – 3 vnt., krumpliaračiai DRS 160- 4 vnt. (5 p.) (3 t., b. l. 45).

AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės bendrųjų rangos sutarčių sąlygos, patvirtintos 2013-07-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 79. Bendrosiose sąlygose nustatyta, kad užsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja paskirti Projekto vadovą, kuris bus atsakingas už visų sutarties galiojimo metu kylančių klausimų koordinavimą ir sprendimą (3.1.1 p.), o rangovas (šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja turėti visus reikalingus galiojančius leidimus, atestacijas, licencijas, pažymėjimus ar kitus dokumentus su sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti (3.2.1 p.), darbų atlikimui paskirti tinkamos kvalifikacijos ir patirties darbų vadovą bei darbuotojus, turinčius galiojančius pažymėjimus/leidimus, ir užtikrinti, kad rangovo darbų vadovas bendradarbiaus su užsakovu bei vykdys užsakovo nurodymus (3.2.2 p.), rangovas privalo projekte užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi (3.2.17 p.) (3 t., b. l. 44-45, 46-49).

Pasukimo guolių montavimo instrukcijoje ir brėžiniuose nurodyta, kad pasukimo guolių mechanizmas montavimo eigoje suksis dviejų variklių pagalba (3 t., b. l.52-68).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-01 pranešimu Nr. 93-6 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) darbuotojas R. G. rangovo darbuotojams instruktavimo neatliko, kadangi tokios pareigos neturėjo. Jis užsakovams perdavė gaminį (prasukimo įrenginį) bei parodė kaip veikia jo mechaninė dalis (kaip jis sukasi ir kaip stabdomas) (3 t., b. l. 78).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-20 pranešimu Nr. 93-16 informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 7 d. rangos sutarties pagrindu rangovui „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui pateikė šią dokumentaciją: Guolio montavimo technologiją, surinkimo brėžinį "70126-DAS-145", gamybos grafiką, o atsakingu už projekto vykdymą (2015-08-07 potvarkiu Nr. 93-90) paskyrė R. G.. Rangovas nebuvo informuotas apie galimus pavojus ar rizikas darbo vietoje, nes atsižvelgiant į rangovo specializaciją (mechanizmų remontas) darbai neturėjo specifinės rizikos (nepriskiriami pavojingiems) (3 t., b. l. 125-126).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktorius S. G. 2016-08-30 elektroniniu laišku informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su užsakymu pateikė šiuos dokumentus: „Pasukimo guoliai. Montavimo ir techninio aptarnavimo instrukcija“, „Gamybos grafikas BK „Karuselės“ (3 t., b. l. 50-62, 63-70).

2012 m. rugsėjo 4 d. Darbo sutartis Nr. 2, pasirašyta tarp darbdavio „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. ir darbuotojo T. B.. Sutartyje numatyta, kad T. B. priimamas dirbti vairo sraigto skyriuje superintendantu. Darbo sutartis pakeista 2014 m. birželio 2 d. , pasikeitus T. B. pareigoms į serviso koordinatoriaus pareigas (3 t., b. l. 119-121).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ serviso koordinatoriaus pareiginė instrukcija, patvirtinta 2009 m. spalio 28 d. Instrukcijoje numatyta, kad serviso koordinatoriaus pareigybė priskiriama vairo sraigto skyriui. Serviso koordinatoriui atskaitingi visi skyriaus darbuotojai. Be kitų instrukcijoje numatytų pagrindinių pareigų, serviso koordinatorius privalo užtikrinti darbo drausmę ir saugumą, kad visi darbuotojai laikytųsi Kompanijos taisyklių ir įsakymų. Serviso koordinatorius privalo turėti kokybės ir darbo saugos sertifikatus, pradėti darbus tik tuomet, kai turimos visos technologinio proceso priemonės reikalingos darbų atlikimui: medžiagos, techninė dokumentacija, įrankiai, įrenginiai ir t. t. Su pareigine instrukcija 2014 m. birželio 10 d. supažindintas serviso koordinatorius T. B. (3 t., b. l.115-121).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. 2014-04-17 įsakymas Nr. 49A1-V-15 „Dėl asmenų, atsakingų už darbų saugą ir sveikatą, paskyrimo“. Šiuo įsakymu cecho mechanikas J. D. paskirtas asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale ir įpareigotas: 1) tikrinti darbo vietose darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi; 2) instruktuoti pardavimo vadovo, pardavimų vadybininko, tiekimo vadybininkės, filialo direktoriaus asistentės, kokybės vadybininkės, projektų vadovo, superintendantų ir sandėlininko instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; 3) reikalauti, kad visi darbuotojai laikytųsi Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų ir įpareigoti padalinių vadovus pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus; 4) konsultuoti padalinių vadovus ir darbuotojus nelaimingų atsitikimų prevencijos ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Serviso koordinatorius T. B. paskirtas asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą Vairo sraigto skyriuje. Jis įpareigotas: 1. garantuoti, kad būtų vykdomi Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai; 2. organizuoti pavaldžių darbuotojų instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; 3. reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų; 4. atlikti darbuotojo galimybių dirbti pavestą darbą vertinimą (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės ir metodai, nustatytas darbo tempas atitinka darbuotojo galimybes); 5. įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones; 8. stabdyti darbus, jei jie kelia pavojų žmonės, aplinkai ir pan., bei apie visas šias pavojingas situacijas pranešti cecho mechanikui bei kokybės vadybininkui (3 t., b. l. 122-23).

2012 m. rugsėjo 4 d. Darbo sutartis Nr. 9, pasirašyta tarp darbdavio „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. ir darbuotojos I. M.. Sutartyje numatyta, kad I. M. priimama dirbti kokybės skyriuje kokybės vadybininke. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 153-154).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kokybės vadovo pareiginė instrukcija, patvirtinta 2011 m. sausio 1 d. Instrukcijoje numatyta, kad kokybės vadybininko pareigos priskiriamos paslaugų teikimo skyriui. Darbo pobūdis: kokybės vadovas 1; tiesioginis pavaldumas valdybos nariams P. K. ir A. K.. Pareigos: užtikrinti gaminių kokybę įgyvendinant Kokybės vadybos sistemą; kokybės užtikrinimas, planavimas, kontrolė ir gerinimas; užtikrinti, kad būtų parengtos ir palaikomos procedūros, reikalingos siekiant tenkinti vidinius reikalavimus ir išorinių klientų reikalavimus. Pagrindinės užduotys: koreguoja ir kontroliuoja įmonėje įdiegtus dokumentus, reglamentuojančius įmonės Kokybės vadybos sistemą ir Aplinkos apsaugos sistemą; užtikrina, kad būtų įgyvendinti įstatymuose numatyti kokybės, darbų saugos, sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimai. Atsakomybė: atsakinga už galiojančią KVS (kokybės vadybos sistemą). Su instrukcija 2011-01-19 supažindinta kokybės vadybininkė I. M. (5 t., b. l. 146-149).

2012 m. rugsėjo 4 d. Darbo sutartis Nr. 35, sudaryta tarp darbdavio “ (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo, atstovaujamo direktoriaus S. G., ir darbuotojo V. L.. Sutartyje numatyta, kad V. L. priimamas dirbti pagalbinių mechanizmų remonto skyriuje, vyresniuoju serviso mechaniku (1.1 p. 1.2 p., 1.3 p.). Sudaryta neterminuota darbo sutartis (2 p.); Darbdavys įsipareigoja apdrausti darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų (9 p.). Darbuotojas V. L. raštu pareiškia sutikimą, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, naudos gavėjas būtų darbdavys ir šį sutikimą patvirtina savo parašu (16 p.) (2 t., b. l.147-148).

Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas). Knygelėje yra 2014-05-21 VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ gydytojos L. J. įrašas, kad V. L. dirbti gali. Įrašas galioja 24 mėnesius (2 t., b. l. 102-103, 104).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo „Darbuotojo V. L. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje“ užfiksuota, kad šaltkalviui V. L. išduotos šios apsaugos priemonės: šalmas, darbo kostiumas, striukė, batai, pošalmis, pirštinės (2 t., b. l. 108).

2015-12-18 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. įsakymu Nr. 49A1-V-23 „Dėl darbų organizavimo“ nurodyta darbuotojams V. L., V. B., A. J. ir kitiems darbuotojams išeiti į darbą 2015 m. gruodžio 19 d. (2 t., b. l. 156-157).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad serviso koordinatorius T. B., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė 1999-12-22 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, 1 priedo 2.8 p. reikalavimą numatantį „jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“, bei 2.1 p. reikalavimą, numatantį, kad „operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad pavojingose zonose nebūtų jokio asmens“; taip pat 2013-10-15 Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 49A1-V-19 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės instruktavimo tvarkos“ 20.2.4 p. reikalavimą, numatantį, kad „instruktavimas atliekamas taip pat ir tais atvejais, kai darbuotojui pavedama vienkartinė užduotis, kuri nesusijusi su jo nuolatiniu darbu“, V. L. pavedė atlikti vienkartinę užduotį pasukimo įrenginio „BP karuselė C.1589“ viršutinio žiedo varžtų užveržimo darbus, prieš tai jo neapmokęs ir neinstruktavęs kaip saugiai atlikti pavestą darbą, neužtikrino, kad montuojamo įrenginio judančios dalys – karuselės ir reduktoriaus krumpliaračiai būtų uždengti apsaugais ar aptvarais, kurie apsaugotų į pavojingą zoną patekusį darbuotoją nuo sužalojimo judančiomis įrenginio dalimis, neužtikrino įrenginio pasukimą valdančio A. J. galimybės stebėti ar pavojingoje zonoje nėra žmonių, nes valdymo pultas nebuvo pakeltas į pakankamą aukštį, dėl to 2015 m. gruodžio 19 d., apie 13.15 val., V. L., vykdęs užveržimui reikiamų varžtų žymėjimo darbus, pavojingai priartėjo prie besisukančio įrenginio, buvo įtrauktas tarp reduktoriaus ir karuselės krumpliaračių ir dėl patirtų sužalojimų mirė.

Kaltinamasis T. B. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir tvirtino, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties nukentėjusiojo V. L. padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų: savavališkai pasirinkto darbo metodo žymint reikiamų varžtų vietas pagaliuku, netvarkingai užsegtų (neužsegtų) darbo drabužių, nukentėjusiojo nerūpestingumo pavojingai priartėjant prie besisukančių detalių. Be to, T. B. tvirtina, kad jis nebuvo darbdavio įgaliotas asmuo įvertinti pavojingus veiksnius ir imtis šiuos veiksnius sumažinančių ar juos eliminuojančių priemonių.

Nustatyta, kad T. B. įvykio metu dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale serviso koordinatoriumi (2012-09-04 darbo sutarties Nr. 2, 2014 m. birželio 2 d. pakeitimas) ir 2014 m. birželio 17 d. minėtos bendrovės direktoriaus S. G. įsakymu Nr. 49A1-V-15 buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai Vairo sraigto skyriuje, kuriame ir įvyko nelaimingas atsitikimas (3 t., b. l. 122-23). Taip pat T. B. pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 28 d. patvirtintą Serviso koordinatoriaus pareiginę instrukciją (su kuria jis buvo pasirašytinai supažindintas 2014 m. birželio 10 d.), privalo turėti darbo saugos sertifikatą ir darbus pradėti tik tuomet, kai turimos visos technologinio proceso priemonės, reikalingos darbams atlikti, techninė dokumentacija, įrankiai ir įrenginiai, užtikrinti darbo saugumą ir drausmę, kad visi darbuotojai laikytųsi kompanijos taisyklių ir įsakymų, prižiūrėti užduočių, kurias atlieka tiek „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tiek subrangovai, vykdymą. Serviso koordinatoriui atskaitingi visi vairo sraigto skyriaus darbuotojai (3 t., b. l. 115-121). 2013 m. spalio 15 d. bendrovės Lietuvos filialo direktoriaus S. G. įsakymu „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų patvirtinimo“ Nr. 49A1-V-18, pavesta serviso koordinatoriams pravesti visų darbuotojų instruktavimą pagal 1 priede pateiktą instrukcijų matricą, tai įforminant instruktavimo registravimo žurnale (2 punktas). Pagal minėtu įsakymu nustatytą tvarką, darbuotojų instruktavimas turi būti atliekamas perkeliant į kitą darbo vietą, bei kitais atvejais, kai darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų (20 punktas). Instruktavimas taip pat atliekamas ir tais atvejais, kai darbuotojui pavedama vienkartinė užduotis, kuri nesusijusi su jo nuolatiniu darbu (20.2.4 punktas). 2015 m. vasario 11 d. serviso koordinatoriui T. B. išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad T. B. baigė darbdavio įgalioto asmens mokymo programą ir įgijo kompetenciją sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (2 t., b. l. 107). Liudytojas bendrovės direktorius S. G. patvirtino, kad kaltinamasis T. B. įvykio metu dirbo serviso koordinatoriumi ir buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą vairo sraigto skyriuje, jam buvo pavesta vadovauti pagal rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomam pasukimo mechanizmo surinkimo darbui. Liudytojai bendrovės „Wartsila (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo darbuotojai A. J., V. B., D. R., R. E. ir V. Š., vykdę pasukimo mechanizmo surinkimo darbus, patvirtino, kad visus nurodymus ir užduotis jiems skyrė serviso koordinatorius T. B., jis vadovavo šiam darbui.

Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką darbdavio įgaliotas asmuo – tai asmuo, kuris dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų laikymąsi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs šių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo tvarkomųjų dokumentų, su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas kaltinamasis T. B., turinį ir įmonės Lietuvos filialo direktoriaus S. G., bei darbuotojų A. J., V. B., D. R., R. E. ir V. Š. parodymus, konstatuoja, kad serviso koordinatoriaus pareigas ėjusiam T. B. buvo pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones jo veiklos srityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-788/2016).

Pagal LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai aktai rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose. Minėto įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar (ir) sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos teikimo su licencijuotu fiziniu ar (ir) juridiniu asmeniu. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad tarp užsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo ir vykdytojo AB (duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta sutartis dėl konsultavimo ir kitų paslaugų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (2 t., b. l. 105-106). Sutartyje numatyta, kad vykdytojas teikia pagalbą užsakovui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; vykdytojas yra užsakovo patarėjas ir atstovas nurodytais klausimais. Vykdytojo teikiama pagalba apima šias sritis: darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolė (1.2.1 p.), įvadinių instruktavimų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojams vedimas (1.2.2), profesinės rizikos vertinimo koordinavimas ir padalinių vadovų konsultavimas atliekant rizikos vertinimą, pagal atskirą paraišką pagal nustatytą mėnesio mokestį (1.2.3). Iš sutartyje numatytų vykdytojo AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų analizės matyti, kad jos skiriamo specialisto dėl darbų saugos ir sveikatos darbe funkcijų apimtis yra organizacinio – kontrolės – konsultavimo – koordinavimo pobūdžio. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės paskirto specialisto sutarties galiojimo laikotarpiu atliktus darbus arba užsakovo pateiktas paraiškas konkretiems darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, minėtos sutarties pagrindu atlikdamas organizacinio – kontrolės – konsultavimo – koordinavimo pobūdžio veiksmus, neturėjo pareigos instruktuoti darbų saugos klausimais V. L. konkrečios gamybinės funkcijos atlikimo atveju, o turėjo pareigą atlikti tik įvadinį darbuotojų instruktavimą pagal atskirą užsakovo paraišką. Taigi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendindama darbuotojų saugos ir sveikatos darbe funkcijas, taip pat turėjo pareigą veikti aktyviai, kontroliuodama konkrečiuose darbo vietose gamybines užduotis atliekančių darbuotojų veiksmų atitikimą saugos reikalavimams. Sutarties dėl įmonės konsultavimo darbų saugos klausimais sudarymo tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nepašalina įmonės pareigos vertinti profesinės rizikos veiksnius konkrečioje darbo vietoje ir kontroliuoti darbo vietose gamybines užduotis atliekančių darbuotojų veiksmų atitikimą saugos reikalavimams.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 49A1-V-19 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų patvirtinimo“, buvo patvirtintos šios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, tarp jų ir „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija DSS1 (įsakymo 1.1 punktas), bei „Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose instrukcija DSSI-9 (Įsakymo 1.9 punktas). Pravesti visų darbuotojų instruktavimą pagal įsakymu patvirtintą instrukcijų matricą, pavesta serviso koordinatoriams (1 punktas). Šio įsakymo pagrindu darbo vietoje darbuotojus privalėjo instruktuoti ir instruktuodavo serviso koordinatoriai, šiuo konkrečiu atveju vairo sraigto skyriuje dirbančius asmenis instruktuodavo kaltinamasis T. B. (išskyrus vyresnįjį serviso mechaniką V. L., kuris dirbo pagalbinių mechanizmų remonto skyriuje).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. B. vadovavo pasukimo mechanizmo montavimo darbams, atliekamiems įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vairo sraigto skyriuje, 2015 m. gruodžio 7 d. rangos sutarties su AB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu (3 t., b. l. 45). Pasukimo mechanizmo montavimo darbus įvykio dieną 2015 m. gruodžio 18 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. įsakymo pagrindu atliko nukentėjusysis V. L. bei liudytojai V. B. ir A. J. (2 t., b. l. 156-157). Liudytojai V. B. ir A. J. nuolat dirbo vairo sraigto skyriuje, o nukentėjusysis V. L. nuolat dirbo pagalbinių mechanizmų remonto skyriuje ir į darbą vairo sraigto skyriuje buvo paskirtas laikinai. V. L. 2015 m. lapkričio 25 d. buvo už darbuotojų saugą ir sveikatą pagalbinių mechanizmų ir variklių remonto skyriuje atsakingo asmens J. G. periodiškai instruktuotas be kita ko ir pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją DSSI-1 ir Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose DSSI-9 (3 t., b. l 26-27, 122-123, 2 t., b. l. 105-106, 173). Nepaisant J. G. (atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą pagalbinių mechanizmų ir variklių remonto skyriuje) pravesto instruktavimo, kaltinamasis T. B., būdamas atsakingas už darbuotojų saugą vairo sraigto skyriuje, vadovaujantis įmonės direktoriaus S. G. 2013 m. spalio 15 d. įsakymu „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų instruktavimo“ nustatytos tvarkos 20.2.4 punktu, privalėjo V. L. instruktuoti, suteikiant jam pilną informaciją apie jo darbo vietoje esančią profesinę riziką, išaiškinant, kaip saugiai atlikti pavestą darbą (2 t., b. l. 95-97). Darbams vadovavęs kaltinamasis T. B. buvo atsakingas už tai, kad jie būtų atliekami saugiai ir nekeltų pavojaus kitų asmenų sveikatai, tačiau įvykio dieną jis leido brigadai dirbti pasukimo mechanizmo montavimo darbus, neinstruktavęs vienkartinei užduočiai atlikti paskirto kito skyriaus darbuotojo V. L., neįsitikinęs ar darbo įrankiai ir įrenginiai, pasirinktas darbo metodas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ir pasišalino iš objekto neužtikrinęs, kad judančios įrenginio dalys būtų uždengtos apsaugais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti brigados darbuotojai V. B. ir A. J. buvo periodiškai instruktuoti, be kitų instrukcijų, ir pagal „Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose instrukciją DSSI-9“ tik 2015 m. vasario 18 d., t. y., daugiau nei prieš dešimt mėnesių iki nelaimingo atsitikimo. Tinkamai neapmokyti ir neinstruktuoti, kaip saugiai atlikti pavestą darbą, darbuotojai V. B., A. J. ir V. L. pasirinko nesaugų darbo metodą: V. L. reikiamus priveržti varžtus pasukimo mechanizme žymėjo pagaliuku, o operatorius A. J. elektros variklių pagalbą įrenginį sukdavo tol, kol pagaliuku pažymėta vieta atsidurdavo ties hidrauliniu raktu. Praėjus kelioms valandoms nuo darbo pradžios, tokiu metodu dirbdamas V. L. pavojingai priartėjo prie besisukančių įrenginio dalių ir buvo į jas įtrauktas, dėl patirtų sužalojimų mirė (2 t., b. l. 46-48). Liudytojai V. B. ir A. J. patvirtino, kad montuojamame įrenginyje – pasukimo karuselėje pagaliuku žymėti reikiamo užveržti varžto vietą jie visi trys nusprendė savo nuožiūra. Tokį darbo metodą pasirinko, nes kitaip negalėjo atlikti pavesto darbo: montuojamas įrenginys buvo aukštas, varžtų numeracijos iš hidraulinio rakto stovėjimo vietos nesimatė, aplink įrenginį driekėsi įvairūs kabeliai ir elektros laidai, todėl nešioti sunkų hidraulinį raktą buvo nepatogu. Liudytojas A. J., nelaimingo atsitikimo dieną valdęs pasukimo mechanizmą elektriniu valdymo pultu, paaiškino, kad mechanikui V. L. apėjus pasukimo karuselę iš kitos pusės, jis neturėjo galimybės jį matyti, todėl karuselės sukimąsi įjungdavo gavęs žodinę V. L. komandą. Anot liudytojų, darbų vadovas T. B. turėjo žinoti apie jų darbo metodą ir jį matyti, nes darbo procese buvo ne kartą atėjęs į cechą, stebėjo, kaip vyksta darbai. Kaltinamasis T. B. tvirtino, kad jis apie darbuotojų pasirinktą nesaugų darbo metodą – varžtų žymėjimą pagaliuku, nieko nežinojo, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės. Vadovaudamas pasukimo mechanizmo montavimo darbams, susipažinęs su darbų atlikimo technologija ir technine dokumentacija, jis privalėjo užtikrinti, kad darbai būtų atliekami saugiai, o esant būtinumui stebėti darbo procesą. Vadovaujant kitų darbuotojų atliekamiems darbams, T. B., kaip darbdavio įgaliotam asmeniui, neatsiejamai kyla pareiga atsakyti už tai, kad darbai būtų atliekami saugiai (naudojant reikiamas saugos priemones), nepasikliauti vien įsitikinimu, kad darbą atliekantys asmenys V. L., A. J. ir V. B. ir patys turi žinoti teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.

Rizika dėl galimybės darbuotojui būti sužalotam darbo vietoje dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis, jei judanti dalis pasiekiama darbuotojui, buvo įvertinta ir aprašyta 2008 m. balandžio 10 d. profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 20, ją priskiriant priimtinai rizikai, laikantis darbuotojų saugos instrukcijų ir dėvint asmenines apsaugos priemones (5 t., b. l. 4-8). Antrą kartą ši rizika įvertinta ir aprašyta 2011 m. rugpjūčio 19 d. profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 23, priskiriant priimtinai rizikai, bei numatyta rizikos šalinimo priemonė: įrengtos apsaugos, neleidžiančios darbuotojui patekti į pavojingą įrenginio veikimo zoną (5.3 p.) (6 t., b. l. 9-18).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. 2013 m. spalio 15 d. įsakymu patvirtintos instrukcijos „Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose DSSI-9“ 6.1 punkte įvertinti profesinės rizikos veiksniai besisukančios ir kitaip judančios įrankio dalys - jos gali įtraukti rūbus, pirštus, ranką, sukelti įvairias traumas (6.1.5 punktas); neaptvertos pavojingos darbo zonos (6.1.18 punktas). Instrukcijoje numatyti ir profesinės rizikos šalinimo veiksniai: prieš staklių, mašinos ar agregato paleidimą arba pasukimą po remonto, reguliavimą arba surinkimą, būtina tvirtai ir patikimai pastatyti į vietą visas užtvaras ir apsauginius įrengimus. Jeigu bandomasis paleidimas būtinas esant nuimtoms užtvaroms, reikia pranešti visiems arti dirbantiems ir įsitikinti, kad jiems negresia pavojus (8.10.25 punktas) (2 t., b. l. 95-97). Su šia instrukcija kaltinamasis T. B. yra susipažinęs, jis 2015 m. vasario 18 d. periodiškai instruktavo vairo sraigto skyriaus darbuotojus V. B. ir A. J. (3 t., b. l. 40- 41).

1999-12-22 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, 1 priedo 2.8 punkte numatytas reikalavimas, kad „jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“ bei 2.1 p. numatytas reikalavimas „Operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad pavojingose zonose nebūtų jokio asmens“.

Pagal Lietuvos teismo ekspertizių centro 2017-02-28 ekspertizės aktą, pagrindinė tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir sąlyga buvo tai, kad nebuvo imtasi tokių apsaugos priemonių (techninių ir organizacinių), kurios apsaugotų darbuotoją nuo sužalojimo judančiomis įrenginio dalimis. Jeigu nelaimingo atsitikimo metu V. L. dėvėti darbiniai drabužiai nebuvo užsagstyti, tai ši aplinkybė galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui. Jeigu A. J., V. B. ir V. L. nebuvo instruktuoti, kaip įrenginio varžtų užveržimo darbus atlikti saugiai, kad būtų išvengta darbuotojų sužalojimo judančiomis dalimis, tai ši aplinkybė turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę (3 t., b. l. 187-196). Ekspertas A. S. paaiškino, kad pagrindinė nelaimingo įvykio, kurio metu žuvo V. L., priežastis yra ta, kad nebuvo uždengti apsaugais krumpliaračiai, kurie montuojant įrenginį sukosi. Jeigu krumpliaračiai būtų užtverti atitvarais ar uždengti kitais įrenginiais, sudarančiais kliūtį darbuotojams priartėti prie besisukančių dalių, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, net ir tuo atveju, jeigu nukentėjęs būtų buvęs atsegtais darbo drabužiais. Taigi pastaroji aplinkybė nebuvo lemiama priežastimi nelaimingam įvykiui kilti. Atlikus papildomą ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte 2018-02-28 patvirtinta, kad pagrindinė priežastis ir sąlyga nelaimingam atsitikimui byloje nustatytomis aplinkybėmis kilti buvo tai, kad vykdyti darbai neatitiko Nuostatų (3) 1 priedo 2.8 p. reikalavimo, jog, jeigu yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje (5 t., b. l. 25-27).

Kaltinamasis T. B. paaiškino, kad variklių apsaugai šioje proceso stadijoje nebuvo uždėti, nes jie nebuvo numatyti gamintojo instrukcijoje ir būtų trukdę atlikti tolesnius montavimo darbus. Šią kaltinamojo versiją paneigia kiti įrodymai. Pasukimo guolių montavimo instrukcijoje ir brėžiniuose yra nurodyta, kad pasukimo guolių mechanizmas montavimo eigoje suksis dviejų variklių pagalba (3 t., b. l.52-68). Šie varikliai buvo sumontuoti dieną prieš nelaimingą atsitikimą ir jų darbo valdymas pademonstruotas A. J. ir T. B.. Ir nors gamintojo parengtoje techninėje dokumentacijoje nebuvo numatyti atitvarai, kaip viena iš besisukančių mechanizmo dalių apsaugos priemonė, tačiau darbdavio įgaliotas atstovas T. B., turėdamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, žinodamas, kad darbo metu pasukimo įrenginys sukasi ir tai darbuotojams kelią pavojų, privalėjo užtikrinti, kad darbo vieta ir aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, atlikti darbo proceso ir darbo vietos įrengimo, bei darbo metodų įvertinimą, ir garantuoti, kad būtų vykdomi Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai darbo vietoje, bei sustabdyti darbus, jeigu jie kelia pavojų žmonių sveikatai (įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo direktoriaus S. G. 2014-04-17 įsakymas „Dėl asmenų, atsakingų už darbų saugą ir sveikatą paskyrimo“, 3 t., b. l. 122-123).

Kaltinamasis T. B., būdamas darbdavio įgaliotu atstovu, atsakingu už darbuotojų saugą vairo sraigto skyriuje, neatsižvelgė į 2013 m. spalio 15 d. įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintos „Darbuotojo, atliekančio remonto darbus laivuose, dokuose bei gamybinėse patalpose DSS instrukcijos“ 6.1 punkte įvertintus profesinės rizikos veiksnius darbuotojui būti sužalotam besisukančio ir kitaip judančio įrankio dalimis ir numatytus jų šalinimo būdus – pastatytus atitvarus, sudarančius kliūtis darbuotojui patekti į pavojingą zoną, ir šių pavojingų veiksnių prieš pradedant darbą nepašalino, tokiu būdu pažeidė 1999-12-22 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, 1 priedo 2.8 punkte numatytą reikalavimą apsaugoti darbo vietą nuo darbuotojų mechaninio sąlyčio su besisukančiomis detalėmis apsaugais ar apsauginiais įrenginiais, taip pat 2.1 punkto reikalavimą sudaryti operatoriui, valdančiam besisukantį įrenginį, galimybę iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti kad pavojingose zonose nebūtų jokio asmens. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių duomenų (liudytojų R. E., G. A., D. R. ir S. G. parodymų) matyti, kad įmonėje po nelaimingo atsitikimo pasukimo įrenginio besisukančios detalės buvo atitvertos apsaugais, sudarančiais kliūtis darbuotojams prie jų priartėti, o valdymo pulto operatoriaus darbo vieta įrengta taip, kad jis matytų visus prie įrenginio dirbančius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje kaltinamasis T. B. būtų ėmęsis šiuose norminiuose dokumentuose numatytų būtinų priemonių darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti, nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. L., buvo galima išvengti. T. B. veika (neveikimas) – besisukančių įrenginio detalių neuždengimas apsaugais, tapo būtina sąlyga ir pagrindinė V. L. mirties priežastis. Taigi kaltinamojo T. B. kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiojo V. L. neinstruktavimas darbo vietoje nors ir nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis, tačiau šis darbų saugos ir darbuotojų sveikatos norminių aktų pažeidimas nurodomas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kadangi jis turi reikšmės kaltinamojo kaltės ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2016).

Paties nukentėjusiojo V. L. didelis neatsargumas darbe nenustatytas. Kaltinamojo ir jo gynėjo iškelta versija, kad nukentėjusysis galėjo dirbti neužsisegęs darbo drabužių, taip pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe instrukcijų reikalavimus neturi tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais padariniais: viena vertus, ši aplinkybė nebuvo neginčijamai nustatyta, kitą vertus, jeigu T. B. būtų užtikrinęs, kad besisukančios įrenginio detalės būtų apsaugotos, kaip to reikalauja Instrukcija ir Įstatymas, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, netgi jei V. L. darbo metu būtų atsegtais drabužiais.

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, T. B. padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu. Iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad T. B. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti: T. B. dirba serviso koordinatoriumi, turi darbų saugos pažymėjimą, pakankamą išsilavinimą ir patirtį darbe, yra susipažinęs su įmonės lokaliniais aktais, reguliuojančiais darbų saugos ir sveikatos klausimus, žinojo ir matė, kad nukentėjusysis ir kiti brigados nariai dirba prie besisukančio įrenginio.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis T. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, sukėlusį itin sunkias pasekmes – kito žmogaus mirtį. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik treji metai ir per šį laikotarpį jis naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. T. B. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale, turi šeimą ir kartu su sutuoktine augina mažamečius vaikus. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo T. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o neatsargi nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino, tačiau nuoširdžiai išgyvena dėl nelaimingo atsitikimo padarinių. Jis atsiprašė teismo posėdyje dalyvaujančių nukentėjusiųjų. Už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingas jo darbdavys juridinis asmuo ir direktorius S. G. savo noru nukentėjusioms kompensavo dėl V. L. mirties patirtą turtinę žalą: 2015 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 700.60 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šarvojimo ir laidojimo paslaugas; 2015 m. gruodžio 22 d. sumokėjo K. P. 330 Eur už kapo duobės iškasimą; 2015 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 800 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gedulingus pietus; 2015 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 420 Eur P. G. už karsto papuošimą gėlėmis; 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 150 Eur už kapo paruošimą laidojimui; 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 180 Eur A. S. už muzikos paslaugas; 2015 m. gruodžio 22 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 49A1-IP-12 išmokėjo 300 Eur pašalpą V. L. šeimai (5 t., b. l. 73-78). Turtinės žalos atlyginimas pripažįstamas kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Prokuroras prašo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. B. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamo nerūpestingumo forma. Nusikalstamos veikos padariniai – nukentėjusiojo mirtis kilo dėl kaltinamojo veikos (neveikimo), nepašalinant pavojingų profesinės rizikos veiksnių, numatytų Profesinės rizikos veiksnių nustatymo kortelėse ir Instrukcijoje. Sunkiems padariniams kilti turėjo įtakos ir laikinam darbui iš kito skyriaus perkelto nukentėjusiojo neinstruktavimas kaip saugiai dirbti su besisukančiu įrenginiu. Net jeigu ir būtų neginčijamai nustatyta, kad V. L. darbo metu buvo neužsisegęs drabužių, šis jo galimai padarytas darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir neatsargumas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pavojingų pasekmių kilimu. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl galimo nukentėjusiojo V. L. darbų saugos instrukcijų pažeidimo, o dėl priešingos teisei už darbų eigą atsakingo asmens T. B. veikos. Neinstruktuoto ir neapmokyto kaip saugiai dirbti naujoje darbo vietoje, kurioje nebuvo pašalinti ar sumažinti pavojingi profesinės rizikos veiksniai, nukentėjusiojo V. L. neatsargumas negalėjo turėti ir neturėjo įtakos kaltinamojo T. B. veiksmams (neveikimui), negalėjo išprovokuoti (paskatinti) jį nusikalsti, todėl negali būti laikomas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

T. B. asmenybė, jo gyvenimo būdas, nusikalstamos veikos pobūdis (padarytas neatsargus nusikaltimas asmens socialinėms teisėms, nusikalstamo nerūpestingumo forma, sukėlęs sunkias pasekmes), bei kitos teismo nustatytos aplinkybės (nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo gana ilgas laikas laiko tarpas, beveik trys metai), rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant pirmą kartą teisiamam T. B. švelniausią BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kita vertus, paskyrus T. B. laisvės atėmimo bausmę jis prarastų galimybę dirbti, rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą, t. y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai, o tai neatitiktų bausmės paskyrimu siekiamų tikslų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam T. B. skiriama BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija (LR 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius (už neatsargų nusikaltimą iki 75 MGL). Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį minimalų gyvenimo lygį 37,66 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė kartu su bausme kaltinamajam T. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - vienerius metus dirbti darbą, susijusį su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo kontrole. Tokios poveikio priemonės taikymo būtinumo prokuroras nemotyvavo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, 2) nubausti atitinkamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti galimybę jam daryti naujus nusikalstamas veikas, 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimas nėra privalomas. Šios normos 1 dalyje nurodyta, kad uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones, medžioti ir kt.) teismas gali tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatytus darbų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus T. B. padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. T. B. yra nuteistas už neatsargų nusikaltimą, padarytą nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma. Pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu vien dėl atsiradusių sunkių padarinių – nukentėjusiojo mirties. Nustatyta, kad T. B. tiek teisiamas pirmą kartą, tiek Darbų saugą reglamentuojančius teisės aktus pažeidė pirmą kartą, iki įvykio nebuvo padaręs ir kitų teisės pažeidimų, o ir po nusikaltimo jokių teisės pažeidimų nepadarė, nors iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei dveji su puse metų. Jis dirba įmonėje jau gana ilgą laiką, beveik 10 metų, turi tam reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją, išlaiko keturių asmenų šeimą. Bylos tyrimo metu įmonėje taip pat nebuvo nustatyta grubių ar sistemingų darbų saugą ar darbuotojų sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, trukusių ilgesnį laiką. Teismo manymu, kaltinamojo T. B. pripažinimas kaltu ir paskirta bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas daro išvadą, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas T. B. šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

2017 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam T. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 31-32). Nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė panaikinama.

Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios N. L., V. B. ir V. Č. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamos iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atlyginti 110 000 Eur dydžio neturtinę žalą: 50 000 Eur N. L., 30 000 Eur V. Č. ir 30 000 Eur V. B.. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad po sutuoktinio ir tėvo V. L. mirties nukentėjusiosios N. L., V. B. ir V. Č. patyrė milžinišką emocinį sukrėtimą, dvasinį skausmą. Po nelaimingo įvykio iš esmės pasikeitė jų gyvenimas, nukentėjusios negali įveikti nuolatinio dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi. N. L., V. B. ir V. Č. jaučiasi labai pažeidžiamos, užsisklendė savyje, negali susikaupti darbui, pablogėjo jų sveikata, kamuoja nemiga, nuolatinė bloga nuotaika. Visos trys nukentėjusios palaikė artimus santykius su žuvusiu V. L., jie bendravo artimai ir glaudžiai, pagarbiai vienas kito atžvilgiu (1 t., b. l. 146-147).

2017 m. balandžio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais N. L., V. Č. ir V. B. pripažintos civilinėmis ieškovėmis (1 t., b. l. 153, 155, 157).

2017 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas įtraukta į procesą civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 162).

Civilinis atsakovas atsiliepimu į pareikštą civilinį ieškinį nesutinka su nukentėjusiųjų reikalavimu ir prašo jų civilinį ieškinį atmesti. Taip pat prašo į bylą civiliniu atsakovu įtraukti draudimo kompaniją „If P&C Insurance AS“, su kuria civilinis atsakovas sudarė darbuotojų gyvybės draudimo sutartį. Atsiliepime nurodo, kad T. B. užtikrino saugias darbo sąlygas, tinkamai instruktavo nukentėjusįjį ir bendrovėje galiojusių lokalinių teisės aktų dėl darbų saugos nepažeidė, o dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats nukentėjusysis V. L., todėl nėra jo (atsakovo) kaltės dėl nukentėjusiojo mirties ir atsiradusios neturtinės žalos. Nelaimingą atsitikimą darbe, sukėlusį BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, nulėmė paties nukentėjusiojo neatsargumas ir darbų saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas (4 t., b. l. 103-111).

2017 m. liepos 5 d. teismo protokoline nutartimi nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio pagrindu į procesą civiliniu atsakovu į procesą buvo įtraukta „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gyvybę apdraudusi draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ (4 t., b. l. 136-137, 140-141).

Civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ įgaliotas atstovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Atsiliepime nurodo, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti pats civilinis ieškovas. Atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex oficio nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Civilinių ieškovių deklaruojami intensyvūs dvasiniai išgyvenimai, kurie neva sukėlė ir fizinės sveikatos pablogėjimą, turi būti pagrįsti medicininiais dokumentais, kadangi sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turi būti įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas, pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė ir liekamieji reiškiniai. Civilinės ieškovės deklaruojamų glaudžių santykių su mirusiuoju nepagrindė įrodymais (5 t., b. l. 29-30).

Civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl mirusio V. L. sutuoktinė N. L. ir dukterys V. B. ir V. Č. neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų ir emocinę depresiją dėl jo mirties.

Ieškovė N. L. su sutuoktiniu V. L. kartu gyveno ir buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, dėl jo žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją. Ieškovės V. Č. ir V. B. jau yra sukūrusios savo šeimas ir kartu su žuvusiuoju negyveno, tačiau dėl tėvo mirties taip pat neabejotinai pajuto didelį dvasinį sukrėtimą ir netekties skausmą. Ieškovės nurodo, kad su tėvu jas siejo glaudus ir artimas ryšys, su juo dažnai susitikdavo arba kalbėdavo telefonu, lankydavosi vieni kitų namuose, tėvas padėjo auklėti anūkus, padėdavo nudirbti buities darbus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl V. L. mirties neigiamai paveikė visą jų tolimesnį gyvenimą, tai gali atsiliepti ir jų sveikatai. N. L. su sutuoktiniu turėjo ateities planų, kartu leisdavo laisvalaikį ir atostogas, turėjo įsigiję sodą. N. L. tikėjosi kartu su sutuoktiniu nugyventi visą savo gyvenimą ir vienas kitu rūpintis senatvėje, tačiau, sutuoktiniui žuvus, šios viltys žlugo. V. L. žuvo darbo metu, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo T. B. neatsargios kaltės, nesudarius saugių darbo sąlygų ir tinkamai neapmokius žuvusiojo.

Tačiau šios bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš esmės pasikeitė ieškovių N. L., V. Č. ir V. B. gyvenimas, kad jos negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovų psichinei būklei bei fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad smuko žuvusiojo sutuoktinės ir dukterų darbingumas ar pablogėjo šeiminiai santykiai. Ieškovės V. L. pateiktas 2017 m. rugsėjo 20 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame šeimos gydytoja L. G. nurodo „jog po vyro žūties padidėjo AOA/II dėl inkstų akmenligės“, šioje byloje nėra patikimas įrodymas, kad N. L. fizinės sveikatos pablogėjimas (inkstų akmenligės paūmėjimas) yra tiesiogiai susijęs su V. L. mirtimi (5 t., b. l. 174).

Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties bei atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl darbdavys turi atlyginti ieškovams padarytą žalą.

Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kaltinamojo T. B. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas ir dėl to žuvo V. L., į tai, kad duomenų apie sunkią atsakovės materialinę padėti nebuvo pateikta, bei į tai, kad civilinis atsakovas (darbdavys) ir V. L. socialinis draudimas kompensavo visą turtinę žalą, ieškovių N. L., V. B. ir V. Č. patirtą dėl sutuoktinio ir tėvo žūties įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo ieškovėms N. L. 15 000 Eur, o V. B. ir V. Č. po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui: kasacinėje nutartyje Nr. 2K-460-507/2016 nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo vaikams ir sutuoktinei priteista po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-126-693/2017 žuvusiojo sutuoktinei priteista 10 000 Eur, o nepilnamečiams vaikams po 3000 Eur; kasacinėje nutartyje Nr. 2K-104-648/2017 nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo vaikams ir sutuoktinei priteista po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusiojo tėvams priteista po 20273 Eur). Taigi šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis.

Byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešimas, kad 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu „Dėl N. L. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ Nr. SNAD-852, N. L. buvo išmokėta 43400 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam V. L. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu (5 t., b. l. 45-46).

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo numatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, todėl iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad privalomu socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo numatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tuo tarpu, skirtingai negu socialinio draudimo kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, civilinis atsakovas, šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Įmonės darbuotojai, tarp jų ir nukentėjęs V. L., draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų savanoriško darbdavio atsakomybės draudimo sutartimi (4 t., b. l. 113-114, 116-126). Teismas draudimo bendrovę „If P&C Insurance AS“ įtraukė į bylą civiliniu atsakovu. Iš draudimo sutarties turinio matyti, kad pagal sutartį apdraustasis asmuo yra draudimo polise nurodytas Estijos darbdavys, atsakantis už žalos atlyginimą, padarytą žalą patyrusiam asmeniui. Darbdavio atsakomybės draudime žalą patyrusiais asmenimis laikomi apdraustojo darbuotojai. Sutartyje numatytas reikalavimų pateikimo terminas – ne ilgesnis kaip vieneri metai, skaičiuojant nuo darbdavio atsakomybės draudiminių santykių pabaigos (28 p.) Draudimo sutarties pagrindu atlyginama tik draudžiamu įvykiu padaryta asmeninė ir turtinė žala, kurios maksimali riba nurodyta draudimo polise (32 p.); Asmeninę žalą sudaro žala, padaryta nukentėjusiajam asmeniui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio padarinys yra kūno sužalojimas arba mirtis (33 p.). Neturtinė (moralinė) žala pagal sutartį neatlyginama. Apdraustojo asmens darbuotojo mirties atveju, patyrusiais žalą asmenimis taip pat laikomi tie asmenys, kurie patyrė išlaidas dėl mirusiojo asmens laidotuvių ir mirusio asmens išlaikytiniai (15 p.). Šiam darbdavio atsakomybės draudimui taikytina tik Estijos Respublikos civilinės atsakomybės teisė (21 p.). Draudimo liudijime nurodytos draudimo atsakomybės maksimali riba 25 000 Eur Lietuvoje registruotiems asmenims (4 t., b. l. 113).

Iš byloje esančio šio civilinio atsakovo atsiliepimo ir jo atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad po nelaimingo atsitikimo darbe nei nukentėjusiojo artimieji, nei draudėjas į „If P&C Insurance AS“ atstovą Lietuvoje dėl draudimo išmokos nesikreipė, bylos administravimui būtinų dokumentų nepateikė, todėl draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Dėl kokios priežasties tai nebuvo padaryta, aiškaus atsakymo nepateikė ir civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovas. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad šalys neprašė taikyti ir ieškinio senaties termino (sutartyje numatytas vienerių metų terminas). Atsižvelgiant į LR CK prieziumuojamą darbdavio civilinę atsakomybę nelaimingo atsitikimo darbe atveju, į draudimo sutarties turinį ir taikytiną Estijos teisę, teismas nustatytą žalą, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalį, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteisia iš civilinio atsakovo darbdavio „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo. Darbdavys, apdraudęs savo atsakomybę civiliniu draudimu bendrovėje „If P&C Insurance AS“, turi atlikti visus draudimo sutartyje numatytus veiksmus, būtinus draudimo išmokai, kompensuojančiai priteistą sumą, gauti, o savanoriškai atsisakęs šiuos veiksmus atlikti, privalo pats atlyginti nukentėjusiosioms priteistą žalą.

Proceso išlaidos

Nukentėjusiosios N. L., V. B. ir V. Č., vadovaujantis BPK 106 straipsniu, prašo iš kaltinamojo T. B. priteisti 1980 Eur atstovavimo išlaidas, iš jų priteisti 960 Eur N. L., ir po 510 Eur V. B. ir V. Č. (5 t., b. l. 7-28).

Nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymas priteisti proceso išlaidas tenkinamas tik iš dalies.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, nukentėjusiųjų patirtų išlaidų civiliniam ieškiniui paruošti ir ieškovų atstovavimui teisme išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, Nr. 2K-11-648/2017).

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-21-942/2016). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

Advokatas P. M. atstovavimui pagrįsti pateikė advokato orderį ir išlaidas detalizuojančius dokumentus: 2016 m. balandžio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 014-016, išrašytą N. L. už atstovavimą ikiteisminio tyrimo byloje, civilinio ieškinio surašymą – 600 Eur sumai; 2016 m. balandžio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 028-016, išrašytą V. B. už atstovavimą ikiteisminio tyrimo byloje, civilinio ieškinio surašymą – 150 Eur sumai; 2016 m. balandžio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 029-016, išrašytą V. Č. už atstovavimą ikiteisminio tyrimo byloje, civilinio ieškinio surašymą – 150 Eur sumai (5 t., b. l. 8-21); 2016 m. gruodžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 014-016, išrašytą N. L. už skundo dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą surašymą – 60 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 028-016, išrašytą V. B. už skundo dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą surašymą – 60 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 029-016, išrašytą V. Č. už skundo dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą surašymą – 60 Eur sumai (5 t., b. l. 19-21); 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 040-017, išrašytą N. L. už pasiruošimą bylai ir atstovavimą pirmos instancijos teisme – 300 Eur sumai; 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 041-017, išrašytą V. B. už pasiruošimą bylai ir atstovavimą pirmos instancijos teisme – 300 Eur sumai; 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 042-017, išrašytą V. Č. už pasiruošimą bylai ir atstovavimą pirmos instancijos teisme – 300 Eur sumai (5 t., b. l. 23-27).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Kadangi advokatas P. M. teisinių paslaugų sutarties pagrindu baudžiamojoje byloje atstovauja civilines ieškoves, tai nustatant priteistino užmokesčio dydį už šio advokato suteiktas teisines paslaugas, teismas vadovaujasi ir minėtomis Teisingumo ministro rekomendacijomis.

Ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 19 d. (1 t., b. l. 1). Advokatas P. M. nukentėjusiųjų pavedimu į procesą įstojo 2016 m. gegužės 9 d. Jis ikiteisminio tyrimo metu pateikė tris skundus aukštesniam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokuroro A. Stanislovaičio nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, susipažino su ikiteisminio tyrimo byla baigus ikiteisminį tyrimą, dalyvavo nukentėjusiųjų V. B. ir N. L. apklausoje. Jis 2017 m. balandžio 11 d. surašė visų trijų nukentėjusiųjų vardu vieną - bendrą civilinį ieškinį ir jį pateikė ikiteisminio tyrimo byloje (1 t., b. l. 146-147). Pažymėtina, kad civilinį ieškinį nukentėjusiųjų vardu advokatas pareiškė ne kaltinamajam T. B., bet civiliniam atsakovui bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui.

Po baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu gavimo Klaipėdos apylinkės teisme, nukentėjusiųjų atstovas advokatas dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, iš kurių net trys posėdžiai (2017 m. birželio 19 d. 2017 m. spalio 9 d. ir 2018 m. kovo 22 d. posėdžiai) buvo atidėti arba paskelbta pertrauka advokato P. M. prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad advokato P. M. darbo sąnaudos atstovaujant nors ir tris nukentėjusiąsias, tačiau jų visų vardu rengiant tik po vieną dokumentą (skundą, ar civilinį ieškinį), taip pat į tai, kad byloje advokatas nekėlė teismų praktikos formavimui turinčių reikšmės klausimų, neatliko kitų sudėtingų ar didelės apimties įrodymų rinkimo veiksmų, todėl advokato prašoma priteisti 1980 Eur suma nėra proporcinga proceso sudėtingumui ir neatitinka teismų praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžio. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies ir iš civilinio atsakovo priteista tik trečioji dalis jų reikalaujamos neturtinės žalos sumos. Priteistinos sumos dydis mažinamas iki 1100 Eur, kuris priteisiamas lygiomis dalimis iš kaltinamojo T. B. ir civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo: N. L. 500 Eur (po 250 iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo), V. Č. 300 Eur (po 150 Eur iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo) ir V. B. 300 Eur (po 150 Eur iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo).

Skaitmeninės laikmenos, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų protokolų priedai, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti baudą 35 MGL (1318,1 Eur).

Kaltinamajam T. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų N. L., V. B. ir V. Č. pareikštą civilinį ieškinį 110 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 15 000 Eur N. L. ir po 10 000 Eur V. B. ir V. Č. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš kaltinamojo T. B. ir civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiosioms N. L. po 250 Eur (iš viso 500 Eur), V. Č. po 150 Eur (iš viso 300 Eur) ir V. B. po 150 Eur (iš viso 300 Eur) proceso išlaidoms atlyginti.

Skaitmenines laikmenas - CD, ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų protokolų priedus, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos šalys gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė