Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovei D. L., jos atstovui advokatui V. M., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais B. O. P., jos atstovei advokatei K. L., nedalyvaujant institucijos išvadai byloje duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais P. P. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio katės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys P. P. P. ir B. O. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui paskiriant ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, šio turto dalies rinkos vertė 75.000 litų; automobilį FORD, GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vertė - 2000,00 litų; atsakovei D. L. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priskiriant ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, šio turto dalies rinkos vertė 75.000 litų; automobilį SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vertė -2000,00 litų, priteisti ieškovui V. L. iš atsakovės D. L. 10.000,00 Lt neturtinės žalos; ieškovei palikti L., o atsakovui L. pavardes.

D. K. L., a.k. (duomenys neskelbtini), tapus pilnamete, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

Atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovė sutinka, kad būtų nutraukta 1991 m. rugpjūčio 30 d. tarp ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (Kauno miesto CMB įrašo Nr. 2994), tačiau nesutinku, kad santuoka iširo dėl ieškovės D. L. kaltės. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo V. L. asmeninės nuosavybės teise būtų priteista:1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (75000.00 (septyniasdešimt penki tūkstančiai) Lt rinkos vertės, bei automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 (du tūkstančiai) Lt. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo D. L. asmeninės nuosavybės teise būtų priteista: 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune (75000.00 (septyniasdešimt penki tūkstančiai) Lt rinkos vertės, bei automobilis SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000.00 (du tūkstančiai) Lt. Sutinka, kad nepilnametės dukters K. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1996-09-01 gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu V. L.. Tačiau visiškai nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Su ieškovo teiginiais, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės iširo dėl jos kaltės, atsakovė nesutinka, kadangi ieškovo nurodytos santuokos iširimo priežastys yra išgalvotos, o ieškinyje nurodyti motyvai, kad ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, yra nepagrįsti. Kol gyveno su ieškovu, ji visada buvo jam ištikima, rūpinosi savo sutuoktiniu ir dukromis.Visada stengėsi, kad šeima būtų darni ir laiminga, savo pareigas kaip sutuoktinė atliko tinkamai, visada padėjo išlaikyti šeimą, o ypač tada, kai pablogėjo sutuoktinio sveikata, ieškovė jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovo teiginiai, jog gyvenant santuokoje naudojo prieš sutuoktinį fizinį smurtą, o dukros jį gindavo, yra visiškai nepagrįsti. Atvirkščiai, sutuoktinis, pablogėjus jo sveikatos būklei, atsakovę nuolatos psichologiškai terorizuodavo, priekaištaudavo, kad nespėja namų ruošoje, kad neištikima, keldavo namuose konfliktus, vartojo necenzūrinius žodžius girdint vaikams. Taip pat niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys, jog santuokos metu atsakovė buvo neištikima, turi kitą partnerį ir negrįžta namo po kelias dienas ar savaites. Mano, jog santuoka tarp ieškovo V. L. ir D. L. iširo ir turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Ieškovas V. L. prašo priteisti 10000.00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neturtinės žalos prašymo pagrindas ir tuo labiau jos dydis nurodytas nepateikus jokių įrodymų. Be to, santuoka iširo dėl abiejų jų kaltės, t.y. santuokos faktinį iširimą nulėmė santykių atšalimas, o ieškovas nieko nepadarė, kad santykiai būtų šiltesni bei artimesni. Priešingai, ieškovo nuolatinis nepasitenkinimas viskuo ir nuolatiniai priekaištai, santykius tik blogino. Nurodė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas, ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovo kaltė pasireiškė moralinės bei materialinės paramos neteikimu šeimai, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos pažeidimu (LR CK 3.27, 3.30, 3.192-3.203 straipsniai). Todėl reikalavimas priteisti 10000.00 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas. Nurodė, kad sutuoktiniai pagal 2003 m. rugpjūčio 26 d. skolos raštelį yra skolingi 44000.00 Lt B. O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nors skolos raštelį atsakovė yra pasirašiusi viena.

Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir paaiškino faktines aplinkybes.

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais P. P. P. ir B. O. P. prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. L. ir V. L. 44000,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. 26 d. mes, B. O. P. ir P. P. P. paskolino D. L. ir V. L. 44000,00 namo daliai įsigyti, ką patvirtina 2003-08-26 pasirašytas skolos raštelis. Pagal 2003-08-26 skolos raštelį matyti, jog 44000,00 Lt suma buvo paskolinta atsakovams gyvenant santuokoje, tikslu namo daliai įsigyti, t.y. bendriems šeimos poreikiams, tad prievolė, grąžinti paskolintą pinigų sumą laikytina bendrąja solidaria atsakovų prievole. Nors skolos raštelį pasirašė tik D. L., ieškovai, pažymėjo, kad perduodant pinigus dalyvavo abu sutuoktiniai ir V. L. sandorio sudarymui neprieštaravo.

Atskovė su trečiųjų asmenų reikalavimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, trečiųjų asmenų reikalavimas atmestinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovas V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarė 1991-08-30 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2994).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Todėl teismas siekdamas nustatyti šalių santuokos iširimo priežastis vertina tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, teismo nuomone, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. 2014-01-21. Šalių nurodomos aplinkybės bei pateikti įrodymai (KAVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato tarnybinis pranešimas dėl 2014-02-21 konflikto, b.l. 71) dėl kiekvienos jų elgesio po faktinio šeimos iširimo nevertintinos, kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti.

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad jau kurį laiką ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose nebebuvo tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo.

Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl sutuoktinės kaltės. Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovės kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10000 Lt. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas, šio turto dalies rinkos vertė 150.000 litų; automobilis FORD, GALAXY, valstybinis Nr. EFN 340, VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. L. vardu, automobilio vertė - 2000,00 litų; automobilis SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. FDD 214, VIN kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas D. L. vardu, automobilio vertė -2000,00 litų.

Ieškovas ir atsakovė sutarė dėl dalijamo turto vertės, taip pat šalys susitarė dėl kilnojamojo turto bei dalies nekilnojamojo turto padalijimo.

Atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl kilnojamojo turto bei dalies nekilnojamojo turto pasidalijimo, nustatytina, kad ieškovui po santuokos nutraukimo tenka toks turtas: ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, šio turto dalies rinkos vertė 75.000 litų; automobilis FORD, GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vertė - 2000,00 litų. Atsakovei D. L. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo tenka toks turtas: ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, šio turto dalies rinkos vertė 75.000 litų; automobilis SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vertė - 2000,00 litų.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - Liutkienė, atsakovui – Liutkus.

Dėl kreditorių reikalavimo

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais byloje pareiškė solidarų ieškinį ieškovui ir atsakovei, nurodydami, kad 2003-08-26 paskolino šalims 44000,00 Lt namo daliai įsigyti.

Ieškovas su tokiais trečiųjų asmenų reikalavimais nesutiko, nurodė, kad šių pinigų nesiskolino. Ieškovas pripažino, kad šiuos pinigus gavo, juos panaudojo 2003 metais nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies išpirkimui iš bendraturčių, šis turtas ir dabar yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalinamas šioje santuokos nutraukimo byloje. Paaiškino, kad šie pinigai ieškovės tėvų sutuoktiniams buvo padovanoti, o D. L. ir V. L. pažadėjo už jiems suteiktą piniginę pagalbą ateityje, jeigu D. L. tėvams senatvėje prireiktų priežiūros, suteikti jiems savo namuose gyvenamąją vietą. Nurodė pasiūlęs B. O. P. nuvykti pas notarą ir sudaryti notariškai patvirtintą sutartį, kurioje D. L. tėvams būtų numatyta teisė gyventi name (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taigi byloje nėra ginčo, kad D. L. ir V. L. 2003 metais gavo 44000,00 Lt iš P. P. P. ir B. O. P., dalies nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimui.

Byloje kilo ginčas kokiu pagrindu šie pinigai buvo perduoti D. L. ir V. L. - ar dovanojimo ar paskolos sutarties pagrindu.

Teismas pažymi, kad tiek dovanojimo tiek paskolos sutarčiai yra nustatyta privalomoji rašytinė forma (CK 6.871 str. 1 d., 6.469 str. 1 d.). Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad rašytinės sutarties dėl pinigų perdavimo D. L. ir V. L. sandorio šalys nebuvo sudarę, tą bylą nagrinėjat iš esmės patvirtino ir pati kreditorė B. O. P.. Pažymėtina, kad kreditorė B. O. P. bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad teismui pateiktas 2003-08-26 skolos raštelis yra surašytas tik 2013 metais, o 2003 metais perduodant pinigus jokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta.

Teismas pažymi, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos kaip ir dėl dovanojimo sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudarytos sutartys šiuo atveju taip pat galiotų, tik kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kilo ginčas dėl tikrosios šalių valios 2003 metais sudarant pinigų perleidimo sandorį, būtina atkreipti dėmesį į sutarčių aiškinimo taisykles. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 str. bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2012; kt.).

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų, daro išvadą, kad 2003 metais tretieji asmenys P. P. P. ir B. O. P. pinigus ieškovei ir atsakovui, D. L. ir V. L., perdavė vis dėlto ne paskolos sutarties, o greičiau dovanojimo sutarties (su sąlyga) pagrindu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į visų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, t.y. nustatęs tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Tiek atsakovė tiek ieškovas, tiek B. O. P., nurodė, kad pinigų perdavimo metu 2003 metais nebuvo tartasi dėl šių pinigų grąžinimo. Kreditorė patvirtino, jog pinigų grąžinti niekada neprašė, tokį reikalavimą pareiškė tik sužinojusi apie planuojamas skyrybas. Kalbėdama apie sandorio sudarymo aplinkybes B. O. P. nurodė, kad pinigus dukrai su sutuoktiniu davė, nes šiems tuo metu jų labai reikėjo (nekilnojamojo turto iš bendraturčių išpirkimui), o pinigų davimo sąlyga buvo - galimybė esant poreikiui senatvėje apsigyventi D. L. ir V. L. priklausančiame name. Šias aplinkybes bylą nagrinėjant iš esmės patvirtino ir ieškovė ir atsakovas, taip pat teismo nuomone, tai patvirtina ieškovo ir jo atstovės pasiūlymas nustatyti uzufruktą tretiesiems asmenims į ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad tarp ieškovo, atsakovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimas buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl trečiųjų asmenų prašymas priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės 44000,00 Lt atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, dalies mokėjimas atidėtas (b.l. 28). Už ieškinio turtinius reikalavimus mokėtinas 2610 Lt (755,91 EUR) žyminis mokestis, t.y. už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo – 300 Lt, už reikalavimą dėl turto padalinimo – 2310 Lt, už neturtinį reikalavimą 144 Lt žyminis mokestis, iš viso už ieškinio reikalavimus mokėtinas 2754,00 Lt žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žyminio mokesčio sumokėta, ieškovas turėtų sumokėti 2610 Lt žyminio mokesčio.

Neturtinį reikalavimą tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 72 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio dalis už neturtinį reikalavimą. Turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetus, žyminis mokestis (300 Lt) už šį reikalavimą į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovo. Turtinį reikalavimą dėl santuokinio turto padalinimo tenkinus visiškai žyminis mokestis (2310 Lt) už šį reikalavimą į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 93 str., 96 str.).

Trečiųjų asmenų reikalavimą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 4000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 139, 140), ieškovas patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

Teismo sprendimu atmesta 11 procentų ieškovo turtinių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta ir dėl atsakovės kaltės, remiantis CPK 96 str. bei 93 str. 2 d., iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 440 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 440 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui – 72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remiantis protingumo principu, atliktinas įskaitymas ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 368 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2310 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina iš viso 300 Lt.

Be to, šioje byloje teismas patyrė 33,62 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovės, t.y. po 16,81 Lt iš kiekvieno. Dėl nurodytų aplinkybių iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą 316,81 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2326,81 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1991-08-30 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2994), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. L. palikti pavardę – L., atsakovei D. L. palikti santuokinę pavardę – L..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir automobilį FORD, GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovei D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir automobilį SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Trečiųjų asmenų reikalavimus atmesti.

Bylą dalyje dėl nepilnametės dukters K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir jos gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. L., naudai 106,58 EUR (vieną šimtą šešis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 91,75 EUR (devyniasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 673,89 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ Registrų centrui bei VĮ „Regitra“ nuosavybės teisės pasikeitimo faktui įregistruoti .

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.