Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas O. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 25S2027326 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Departamento 2025 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 25S152737 (toliau – ir Išsiuntimo sprendimas) vykdymą laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2025 m. liepos 3 d. yra priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę (t. y. Išsiuntimo sprendimą), kuris buvo priimtas, Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nepakeitė ankstesnio sprendimo dėl išsiuntimo ir anksčiau priimtas sprendimas tebegalioja. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 127 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad neuždraudus išsiųsti pareiškėją, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele? z?ala. Šiuo atveju neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas, dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini), būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur jam kyla grėsmė patirti žalą gyvybei ar sveikatai iš asmens siekiančio atkeršyti jo giminei). Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į neatitaisomą žalą, kuri gali būti padaryta, jei tariama kankinimų ir netinkamo elgesio grėsmė materializuosis, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas veiksmingos teisių gynimo priemonės sąvoka reikalauja nepriklausomo ir kruopštaus patikrinimo, ar egzistuoja grėsmė, kad, asmenį išsiuntus į kilmės valstybę, jam gresia kankinimai arba netinkamas elgesys, taip pat teisių gynimo priemonės su automatiniu suspensyviniu efektu.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, o pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir pabrėžė, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Buvo pažymėta, kad pareiškėjas nedetalizavo galinčių atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teismo vertinimu, reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Buvo atkreiptas dėmesys, kad iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas arba, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas netenkino.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, jog neužtikrinus reikalavimu, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad reiškėja pabrėžia, kad pati prieglobsčio bylų esmė (jose sprendžiama, ar asmuo, jei bus išsiųstas į kilmės valstybę, patirs persekiojimą, žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį) parodo, jog dažniausiai nesiėmus laikino sprendimo sustabdymo, gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala (pasireiškianti poveikiu gyvybei ar sveikatai), nes asmuo būtų išsiųstas į valstybę, kur gresia patirti tokį elgesį, nuo kurio prašė apsaugos. Šiuo atveju pareiškėjo skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodyta, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) dėl ten esančių (duomenys neskelbtini), jam yra grėsmė patirti persekiojimą iš asmens, kuris siekia įvykdyti kraujo kerštą pareiškėjo giminei. Taigi, pareiškėjui kyla grėsmė patirti žalą gyvybei ar sveikatai, t. y. grėsmė kyla vienoms svarbiausių vertybių – gyvybei ir sveikatai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pritaikius nurodytą priemonę, pareiškėjo nebūtų galima išsiųsti, kol nebūtų priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Tai nesukurtų jokios papildomos naštos valstybei (jei galiausiai sprendimas būtų neigiamas, tai reikštų, kad jo vykdymas buvo atidėtas maždaug 4–6 mėnesiams, kiek užtrunka procesas teismuose). Tačiau jei nutiktų priešingas atvejis, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o pareiškėjas būtų išsiųstas, tai galimos pasekmės būtų itin skaudžios (asmuo, tikėtina, susidurtų su sunkiais savo teisių pažeidimais, patirtų žiaurų ir nežmonišką elgesį ar netektų gyvybės). Jei pareiškėjas būtų išsiųstas į kilmės valstybę ir susidurtų su persekiojimu ar kankinimu, tai teismui priėmus teigiamą sprendimą (nusprendus, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai ir turi būti nagrinėjamas iš naujo), toks sprendimas nebeturėtų prasmės, kadangi pareiškėjas jau būtų patyręs grėsmę, o gal net ir žuvęs. Pareiškėjo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nesukurtų neproporcingos naštos valstybei. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tarptautinių teismų jurisprudenciją, kurioje akcentuojama veiksminga teisminė gynyba kartu sudarant sąlygas prieglobsčio prašytojui likti šalyje, t. y. nelaikant, kad jis šalyje yra neteisėtai ir eliminuojant išsiuntimo galimybę.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas prieglobsčio byloje nereikštų, jog pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Tokios priemonės pritaikymas užtikrintų, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla dėl tarptautinės apsaugos nesuteikimo ir užkirstų kelią galimos žalos atsiradimui. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą faktinėmis aplinkybėmis besiskiriančiose bylose, lyginant su nagrinėjama byla.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo bei neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nagrinėjamu atveju nėra pradėta pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį procedūra. Taigi, nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl ginčijamo sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrą žalą, savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 27⁵ dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Pagal Įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo, skubos tvarka išnagrinėjęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsakovas nusprendė nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jam kyla (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dabar dėl (duomenys neskelbtini) grėsmė pareiškėjo gyvybei, t. y. jis gali būti nužudytas.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Departamentas 2025 m. liepos 3 d. Išsiuntimo sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), sprendimą pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Išsiuntimo sprendimas priimtas, kadangi asmuo (t. y. pareiškėjas) Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Šis Išsiuntimo sprendimas yra galiojantis.

Esant nustatytomis aplinkybėmis, tai, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą, o ne Išsiuntimo sprendimą, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo. Pažymėtina, kad tokios ABTĮ 70 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-624/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-415/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, pareiškėjas skunde išdėstė nesutikimo su Departamento Sprendimu argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Minėta, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą, iš esmės grindė tuo, kad jis yra prieglobsčio prašytojas ir prašo tarptautinės apsaugos dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės gyvybei. Taigi pareiškėjas, dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini), būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai, o tai reiškia, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis mechanizmas, skirtas teisminio proceso metu apsaugoti esminius asmenų teisėtus interesus. Teismas, įstatymo nustatyta tvarka taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali užkirsti kelią neatitaisomiems ir (ar) sunkiai atitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-542-789/2025; kt.).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) egzistavimo, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 str. 20 d. taikymo prasme). Kadangi dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi skunde dėstomus argumentus dėl galbūt kylančios grėsmės pareiškėjui, ginčijamo Sprendimo turinį (be kita ko, ir jame nurodytą informaciją apie kilmės valstybę, kad (duomenys neskelbtini)), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Išsiuntimo sprendimo vykdymą laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki tol, kol bus priimtas galutinis procesinis nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumos kontekste Išsiuntimo sprendimu, kurį vykdyti formaliai nėra jokių kliūčių, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius bei tai, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla dėl Sprendimo bus nagrinėjama 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti vieną iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties klausimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės tenkinant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo O. H. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo O. H. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 25S202732 teisėtumo.

Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.