Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15155-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17.;

2.5.10.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.; 3.2.6.8.

2016 m. vasario 2 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotam atstovui D. B. ir atsakovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui D. J. dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo D. J. 1 895,85 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą (3-5 b. l.). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas 2014-11-08 Šventosios upėje, Šventosios ichtiologiniame draustinyje, ties Sukinių k., netoli Žuvintų žiočių, Ukmergės r., žvejoti draudžiamoje vietoje, žvejodamas spiningu, neteisėtai pagavo keturias lydekas. Atsakovui D. J. 2014-11-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 086249 ir 2014-11-12 nutarimu Nr. 094857 ATP byloje Nr. VR-13.1-170, kuriuo D. J. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 87 str. 3 d. bei paskirta administracinė bauda – 144,81 Eur. Nutarimą ATP byloje Nr. VR-13.1-170 atsakovas skundė Ukmergės rajono apylinkės teismui, 2015-01-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi nutarimas paliktas nepakeistas. 2015-04-15 D. J. jam paskirtą administracinę baudą sumokėjo. Neteisėtais atsakovo veiksmais padaryta 1 895,85 Eur žala žuvų ištekliams.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20719-435/2015 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo D. J. ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 1 895,85 Eur žuvų ištekliams padarytą žalą bei valstybei – 56,00 Eur žyminio mokesčio (30-31 b. l.). Minėtas preliminarus teismo sprendimas atsakovui įteiktas 2015-08-12 (33 b. l.).

2015 m. rugpjūčio 27 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl 2015-08-05 teismo preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo preliminarų sprendimą pakeisti – sumažinti priteistą 1 895,85 Eur žalos atlyginimą bei priteisiamą žalos atlyginimą išdėstyti periodinėmis išmokomis per 24 mėnesius (34-35 b. l.).

2015 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo priteisti iš D. J. 1 895,85 Eur žuvų ištekliams padarytą žalą (48 b. l.).

Ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas D. B. (60 b. l.) teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytas aplinkybes, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad neprieštarautų sprendimo išdėstymui, jei teismas taip nuspręstų.

Atsakovas D. J. teismo posėdyje palaikė savo prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė preliminarų sprendimą pakeisti – sumažinti priteistą 1 895,85 Eur žalos atlyginimą bei priteisiamą žalos atlyginimą išdėstyti periodinėmis išmokomis per 24 mėnesius.

Kauno apylinkės teismo 2015-08-05 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-11-08 D. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. VR-13.1-170 dėl to, kad atsakovas 2014-11-08 Šventosios upėje, Šventosios ichtiologiniame draustinyje, ties Sukinių k., netoli Žuvintų žiočių, Ukmergės r., žvejoti draudžiamoje vietoje, žvejodamas spiningu, neteisėtai pagavo keturias lydekas (6-9, 11-13 b. l.). 2014-11-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 170 AM 094857 D. J. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 87 str. 3 d. ir jam paskirta administracinė bauda – 144,81 Eur (14 b. l.), kurią atsakovas sumokėjo 2015-04-15 (27-28 b. l.). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-01-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2-161/2015 D. J. skundo netenkino ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2014-11-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-170 paliko nepakeistą (17-23 b. l.). Neteisėtais atsakovo veiksmais padaryta 1 895,85 Eur žala žuvų ištekliams (24 b. l.), kurią ieškovas reikalavo atlyginti atsakovo (25 b. l.).

Neteisėtais veiksmais D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 32 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad „žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.“ Tokiu būdu D. J. neteisėtais veiksmais, žvejoti draudžiamoje vietoje, žvejodamas spiningu, neteisėtai pagavo keturias lydekas, padarydamas 1 895,85 Eur žalą žuvų ištekliams. Už minėtus veiksmus atsakovui buvo sutaršytas 2014-11-08 Administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 086249 (6 b. l.) ir 2014-11-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 170 AM 094857 atsakovui D. J. buvo skirta 500,00 Lt bauda (14 b. l.), kuris Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-2-161/2015 paliktas nepakeistas (21-22 b. l.). Paskirtą 144,81 Eur baudą D. J. sumokėjo 2015-04-15 (28 b. l.).

Ginčas byloje kilęs dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Tarp šalių kilo deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Žala aplinkai apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Aplinkybę, kad reido metu buvo nustatyta, kad spiningine meškere žvejojęs atsakovas D. J. sugavo 4 lydekas, patvirtina į bylą pateiktas 2014-11-10 Tarnybinis pranešimas dėl atlikto reido (11 b. l.), pažeidimas užfiksuotas fotonuotraukose (7-9 b. l.). Nustatytų faktinių aplinkybių apie neteisėtą žvejybą neneigė ir atsakovas, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo žvejo bilietą, spiningas nėra draudžiamas įrankis, tačiau nežinojo, kad toje teritorijoje draudžiama žvejoti. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais, rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotu žalos padarymo faktu. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalos padarymo faktą.

Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Ieškovas žalą aplinkai apskaičiavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. Dl-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekimas apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-25 įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nuostatomis ir pritaikius 2014 m. indeksavimo koeficientą. Tokiu būdu apskaičiuoto žalos aplinkai dydis yra 1 895,85 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovas, nenustatyta.

Atsakovas iš esmės neginčija žalos aplinkai padarymo fakto, nesutinka tik su priteistos 1 895,85 Eur žalos aplinkai dydžiu. Prašo atsižvelgti, kad padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio atsirado žala žuvų ištekliams, yra nepiktybinis ir netyčinis, nurodo, kad atsakovas žvejojo įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą (10 b. l), nežinojo, kad toje teritorijoje draudžiama žvejoti. Nurodo, kad priteisto 1 895,85 Eur žalos atlyginimo suma yra didelė, atsakovo pajamas sudaro tik darbo užmokestis 258,06-356,16 Eur per mėnesį, jokio nekilnojamojo turto neturi, iš savo pajamų kas ketvirtį išmoka studento paskolą apie 15 Eur; UAB „Mokilizingas“ išmoka tikslinę paskolą po 28,28 Eur kas mėnesį; padeda neįgaliam savo tėvui, sergančiam onkologine liga, kurio pajamos 220 Eur per mėnesį. Prašo sumažinti priteistą 1 895,85 Eur žalos atlyginimą bei išdėstyti priteisiamą sumą 24 mėnesiams.

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo (ieškovas), tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo (atsakovas). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

Atsakovas taip pat prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl jo sunkios turtinės padėties, nurodo, kad jokio nekilnojamojo turto neturi.

Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie jo priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (36-37 b. l.), UAB „Mokilizingas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) mokėjimo grafiką (38 b. l.), duomenis apie valstybės paskolą (39-41 b. l.), A. J. medicininį pažymėjimą (42 b. l.) bei jam išmokėtas išmokas (43-44 b. l.), tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, duomenų apie lėšas banko (bankų) sąskaitose. Todėl atsakovo turtinės padėties įvertinimas vien pagal jo į bylą pateiktus duomenis ir negali būti pakankamai išsamus, pakankamas atlygintinos žalos sumažinimui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra 28 metų amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, be to, dirbantis bei galintis dirbti pakankamai neblogai apmokamą darbą. CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, net ir esant sunkiai žalą padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Tai reiškia, kad vien tik bloga turtinė padėtis savaime dar nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo, apie tokią galimybę spręstina įvertinus aplinkybių visumos kontekstą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193-178/2015; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243-178/2015).

Kadangi buvo nustatyta padaryta žala, o atsakovas savo neteisėta veika padarytos žalos aplinkai geranoriškai neatlygino, todėl iš atsakovo priteistina 1 895,85 Eur žalos aplinkai atlyginimo (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str., 6.281 str.).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, tai išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku.

Atsakovas savo prašymą išdėstyti preliminariu sprendimu priteistos žalos mokėjimą dalimis grindžia prasta finansine padėtimi, nurodo ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, kad priteisto 1 895,85 Eur žalos atlyginimo suma yra didelė, atsakovo pajamas sudaro tik darbo užmokestis 258,06-356,16 Eur per mėnesį (36-37 b. l.), jokio nekilnojamojo turto neturi, iš savo pajamų kas ketvirtį išmoka studento paskolą apie 15 Eur (39-41 b. l.); UAB „Mokilizingas“ išmoka tikslinę paskolą po 28,28 Eur kas mėnesį (38 b. l.); padeda neįgaliam savo tėvui, sergančiam onkologine liga, kurio pajamos 220 Eur per mėnesį (42-44 b. l.). Prašo sumažinti priteistą 1 895,85 Eur žalos atlyginimą bei išdėstyti priteisiamą sumą 24 mėnesiams. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi kitų finansinių įsipareigojimų, darytina išvada, jog atsakovas šiuo metu negali sumokėti visos priteistos sumos iš karto. Ieškovas neprieštaravo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Todėl atsakovo D, J. prašymas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20719-435/2015, priteistos 1 895,85 Eur žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimas išdėstytinas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, 23 mėnesius mokant įmokas po 79,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 78,85 Eur įmoką. Manytina, jog toks žalos atlyginimo išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių, priteistos sumos išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 284 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turi teisę pateikti teismo vykdomąjį raštą antstoliui ir išieškoti įsiskolinimą pilnai.

Remiantis CPK 96 str. 1 d. iš atsakovo valstybės naudai priteistina 56,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas atleistas CPK 83 str. 1 p. 5 p. nustatyta tvarka.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,40 Eur) iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.249 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., 262 str. 1 d., 428 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-20719-435/2015, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1 895,85 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 85 ct) žuvų ištekliams padarytą žalą ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, biudžetinės įstaigos kodas 190742148, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, banko kodas 40100, naudai.

Išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-20719-435/2015, iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, biudžetinės įstaigos kodas 190742148, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, banko kodas 40100, naudai priteistos 1 895,85 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 85 ct) žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo mokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, 23 (dvidešimt tris) mėnesius kas mėnesį mokant po 79,00 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) įmoką iki kiekvieno mėnesio 30 d., paskutinį – 24 (dvidešimt ketvirtą) mėnesį sumokant 78,85 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 85 ct) įmoką.

Išaiškinti atsakovui, kad nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turi teisę pateikti teismo vykdomąjį raštą antstoliui ir išieškoti įsiskolinimą pilnai.

Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.