- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-243-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00754-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-829-123/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Vlantana“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. L., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 374 355,97 Lt žalos atlyginimo bei 9 575 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovas nuo 2013 m. gegužės 10 d. dirbo pas ieškovą autošaltkalvio – vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Atsakovas 2013 m. gegužės 13 d. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurioje įsipareigojo prisiimti visą materialinę atsakomybę už jam perduoto turto ir kitų vertybių išsaugojimą, t. y. saugoti balninį vilkiką su puspriekabe, stebėjimo ir tvirtinimo įrangą, transportuojamus krovinius, degalus, griežtos atskaitomybės dokumentus, patikėtus grynuosius pinigus, nenaudoti telefoninių pokalbių ne darbo tikslais. 2013 m. lapkričio 17 d. atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas materialinės atsakomybės sutartį saugoti jam patikėtą turtą, nes valdė transporto priemonių junginį -„Mercedes Benz Actors“ balninį vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su „Schmitz Sko“ puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš aikštelės, prakiurdė kuro baką, iš kurio pradėjo tekėti kuras. Atsakovas nuvažiavo nuo kelio Belgijoje, 2321 Meer, Hoogstraten, gatvių Brusselstraat ir Seoelstraat sankryžoje 20.32 val., balninis vilkikas ir puspriekabė su kroviniu užsidegė. Šis įvykis sukėlė didelius nuostolius ieškovui. Padaryta žala balniniui vilkikui yra 195 954 Lt, puspriekabės šaldytuvui - 142 428 Lt, iš viso nuostoliai dėl balninio vilkiko ir puspriekabės sudaro 338 382 Lt. Taip pat kilo papildomi nuostoliai: balninio vilkiko ir puspriekabės pargabenimas iš Belgijos į Vokietiją, Kylį – 13 811,20 Lt; gelbėjimo darbai – 20 422,07 Lt; balninio vilkiko ir puspriekabės pargabenimas iš Klaipėdos uosto į ieškovo įmonės teritoriją –700 Lt; sąskaita už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – 379,54 Lt; UAB „Pajūrio autorika“ pateikta PVM sąskaita faktūra – 661,16 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, valdė transporto priemonę neblaivus, sukėlė autoįvykį, todėl pagal DK 253 straipsnį privalo atlyginti materialinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovui UAB „Vlantana“ iš atsakovo A. L. 374 355,97 Lt žalos atlyginimo ir 9 575 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas neblaivus, sukėlė avariją, kurios metu buvo sugadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė (prakiurdė kuro baką, balninis vilkikas ir puspriekabė su kroviniu užsidegė). Atsakovas netinkamai atliko jam patikėtą darbą, nes valdė transporto priemonių junginį būdamas neblaivus, policija Noorderkempen 2013 m. lapkričio 18 d. surašė pradinį protokolą Nr. TU.91.L2.300505/2013, kuriame patvirtino, kad įvykis įvyko savaitgalį, atsakovas sukėlė įvykį apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakovas, pasirašydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį, įsipareigojo saugoti ieškovo patikėtą turtą, tačiau, valdydamas transporto priemonių junginį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai suniokojo ieškovui priklausantį turtą. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įpareigojo atsakovą atlyginti visą padarytą žalą. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas šios pareigos nesilaikė ir savo elgesiu sukėlė ieškovui žalą. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė, kad mažinti atsakovui priteistiną sumą nėra teisinio pagrindo, nes žalą darbdaviui atsakovas sukėlė būdamas neblaivus, kas rodo atsakovo atsakomybės nebuvimą ir visišką nesirūpinimą jam patikėtu turtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas A. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba sprendimą pakeisti sumažinant priteistą žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Su skundžiamu sprendimu apeliantas sutinka iš dalies. Neginčija ir sutinka su teismo išvadomis, kad dėl jo sukelto eismo įvykio ieškovui padaryta žala, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nesumažino žalos dydžio. Prašydamas teismo mažinti žalos dydį, apeliantas teigia, kad teismui buvo nurodęs šiuos argumentus: savo sunkią turtinę padėtį, ieškovo nepakankamą rūpestingumą nedraudžiant transporto priemonių KASKO draudimu. Taip pat apeliantas išreiškė abejones dėl ieškovo sąžiningumo, ar tikrai jis, prašydamas iš apelianto visiško nuostolių atlyginimo, nėra gavęs žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės. Vien neblaivumo faktas negali būti pagrindu nesvarstyti ir netaikyti apelianto atžvilgiu CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apelianto teigimu, priteistas žalos dydis yra nepakeliamas.Ieškovas yra stambi verslo įmonė, kuri savo veikloje naudoja apie 850 vilkikų ir apie 1000 puspriekabių, todėl savo veikloje naudodama nedraustas transporto priemones, iš dalies prisiima riziką ir dėl galimų nuostolių susigrąžinimo. Ši aplinkybė, vertinant žalos sumažinimo galimybę, turėtų būti vertinama apelianto naudai. Teismas nagrinėjimo metu buvo nuspendęs išreikalauti iš trečiojo asmens lizingo sutartis, kurios yra svarbios aiškinantis, ar lizingo laikotarpiu ieškovas turėjo pareigą apdrausti apelianto sugadintas transporto priemones KASKO draudimu. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo šių sutarčių negavęs (buvo pateikta tik UAB „Swedbank lizingas“ sutarties specialioji dalis). Todėl teismas neišsiaiškino dėl ieškovo pareigos drausti lizinguojamą turtą ir dėl transporto priemonių apdraudimo ir išmokų už eismo įvykį gavimo fakto. Apelianto teigimu, nebuvo atskleista bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vlantana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir lengvabūdiško, manipuliacinio pobūdžio. Apeliantas, prisidengdamas savo sunkia turtine padėtimi, bando teismui iškelti į finansines aukštumas ieškovą, teigdamas, kad ieškovas yra stambi verslo įmonė. Apeliantas neatsižvelgia, kad visą autoparko dalį sudaro lizingo bendrovėms priklausančios transporto priemonės, o tai reiškia didžiulius finansinius įsipareigojimus. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovas, nedrausdamas transporto priemonių, turėtų prisiimti riziką dėl galimų nuostolių susigrąžinimo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra privaloma apdrausti visas transporto priemones ir jos junginius privalomuoju civiliniu draudimu, tačiau KASKO draudimas yra neprivalomas. Pastarasis draudimas kainuoja labai brangiai, todėl ieškovui tai būtų dar viena papildoma didžiulė finansinė našta. Kita vertus, lizinguojamas turtas, kurį apsvaigęs nuo alkoholio visiškai sugadino apeliantas, buvo apdraustas KASKO. Tačiau tiek KASKO draudimo sutartyse, tiek 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvyko metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo yra aiškiai nurodyta, kad KASKO draudimas negalioja, kai eismo įvykio metu kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, net kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Ta pati nuostata galioja ir civiliniame draudime. Apeliantas neturi jokio realaus pagrindo nepasitikėti ieškovu, nes per visą jo darbo laiką ieškovas nė karto nepažeidė tarp ieškovo ir apelianto sudarytos darbo sutarties sąlygų, visiškos materialinės sutarties sąlygų ir kitų abipusių susitarimų. Teismas, pritaikęs CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą, toliau palaikytų bei skatintų alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų vartojimą darbo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas. Todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2013 m. gegužės 10 d. dirbo pas ieškovą autošaltkalvio – vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Jis 2013 m. lapkričio 17 d., neblaivus valdydamas transporto priemonių junginį, nuvažiavo nuo kelio Belgijoje, prakiurdė transporto priemonės kuro baką, dėl ko balninis vilkikas ir puspriekabė su kroviniu užsidegė. Ieškovo teigimu, dėl apelianto netinkamų pareigų vykdymo ieškovui padaryta 374 355,97 Lt žala, kurią apeliantas privalo atlyginti. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą sumažinti atlygintinos žalos dydį ir ieškinį tenkino visiškai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas neginčija nei savo kaltės dėl kilusių žalingų pasekmių, nei ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio (374 355,97 Lt), tačiau savo procesiniuose dokumentuose inter alia apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį bei į ieškovo nepakankamą rūpestingumą nedraudžiant transporto priemonių KASKO draudimu, taip pat kelia klausimą, jog neišaiškinta, ar ieškovas nėra gavęs žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės. Pastebėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde alternatyviai prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tačiau, kaip minėta, teismo išvadų, jog dėl jo sukelto eismo įvykio ieškovui padaryta žala, neginčija, nesutinka dėl pirmiau paminėtų priežasčių tik su teismo sprendimo dalimi, kuria nemažintas iš jo priteistinos žalos dydis. Argumentų šiuo aspektu pagrįstumas gali būti patikrintas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo (ieškovas), tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo (apeliantas). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).
Dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, minėta norma gali būti taikoma tik jei būtų nustatyta ir ieškovo kaltė dėl patirtos žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovo kaltė yra nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo - apeliantas.
Apeliantas ieškovo kaltę grindžia tuo, kad šis buvo nepakankamai rūpestingas, nes nedraudė transporto priemonių KASKO draudimu, todėl taip pat turėtų prisiimti riziką dėl atsiradusių nuostolių. Kita vertus, jis, prieštaraudamas savo teiginiui apie ieškovo neapdraustas transporto priemones, nurodo, kad atlygintinos žalos dydis mažintinas dėl to, kad ieškovas galėjo gauti draudimo išmokas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Apdraudus transporto priemones KASKO draudimu, atlyginami transporto priemonės savininkui patirti nuostoliai inter alia dėl avarijos bei gaisro. Draudžiantis savanorišku KASKO draudimu, skirtingai nuo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nėra vieningų taisyklių, kurios galiotų visoms draudimo bendrovėms. Tačiau, nors transporto priemonių KASKO draudimo taisyklės ir skiriasi, visos draudimo bendrovės pripažįsta nedraudiminiu įvykį, kai apdraustos transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus. Priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Todėl šiuo atveju apeliantas, sukėlęs autoįvykį valdydamas transporto priemonę neblaivus, kas lemia jo atsakomybę prieš darbdavį DK 255 straipsnio 6 punkto pagrindu, ne tik pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet ir sukėlė sąlygas, tokio elgesio pasekmėje pripažinus įvykį nedraudiminiu, transporto priemonės savininko turimos draudimo apsaugos praradimui. Todėl nagrinėjamu atveju net ir nėra reikšminga, ar sudegusios transporto priemonės (ne)buvo apdraustos transporto priemonių KASKO draudimu. Šiame kontekste dėl paminėtų motyvų taip pat atmestinos ir apelianto prielaidos, kad ieškovas galėjo gauti draudimo išmokas. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos, kaip minėta, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, kitaip tariant, tarp žalos atsiradimo/padidėjimo yra priežastinis tokio fakto ryšys su paties nukentėjusiojo asmens elgesiu. Taip pat ir DK 257 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, nurodo į aplinkybių, (būtent) lėmusių žalos atsiradimą, vertinimą. Nagrinėjamu atveju žala atsirado (priežastinis ryšys) dėl apelianto sukelto autoįvykio, tuo tarpu dėl aplinkybių, ar/kaip buvo (ne)draustos transporto priemonės, žala nei atsirado, nei padidėjo, pastarosios aplinkybės galėtų lemti tik tai, kas ir kokia apimtimi, jei įvykis būtų draudiminis, – vien draudimo bendrovė ar dar ir žalą padaręs asmuo - privalėtų ieškovui atlyginti kilusią žalą.
Todėl spręstina, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą iš apelianto ar dėl patirtos žalos yra ir ieškovo kaltė (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo
Apeliantas taip pat prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jo sunkios turtinės padėties. Jis byloje yra pateikęs duomenis apie nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (t. 1, b.l. 177), turimas transporto priemones (t. 2, b.l. 18) bei apie tai, kad Ispanijoje nuo 2014 m. sausio 10 d. įregistruotas kaip bedarbis (t. 2, b.l. 19-20).
Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies (taip pat – ir pagal DK 257 straipsnio 5 dalies) nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pirmosios instancijos teismas svarstė šį klausimą ir konstatavo, jog mažinti iš apelianto priteistiną sumą nėra pagrindo, nes jo neblaivumas įvykio metu rodo atsakomybės nebuvimą ir visišką nesirūpinimą patikėtu turtu. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliantas nurodo tik tai, kad neblaivumas nepaneigia galimybės mažinti atlygintinos žalos dydį CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau vien toks argumentas neteikia pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą nepagrįsta.
Visų pirma, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie (ne)turimas lėšas banko (bankų) sąskaitose. Todėl jo turtinės padėties įvertinimas vien pagal jo į bylą pateiktus duomenis ir negali būti pakankamai išsamus. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas yra 38 metų amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, be to, dirbęs bei galintis (jei laikinai negali šiuo metu) dirbti pakankamai neblogai apmokamą krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais vairuotojo darbą. Trečia, CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, net ir esant sunkiai žalą padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Tai reiškia, kad vien tik bloga turtinė padėtis savaime dar nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo, apie tokią galimybę spręstina įvertinus aplinkybių visumos kontekstą. Nagrinėjamu atveju, nors autoavarijos vertinamos kaip neatsargumo rezultatas, akivaizdu, kad būseną, kuri turėjo reikšmės įvykio kilimui, susikūrė pats apeliantas tyčia. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu taip pat atmestinas.
Apeliantas savo skunde nenurodo konkrečių nepriimtinų ir sunkių pasekmių, kurios atsiranda jam taikius visiško nuostolių atlyginimo principą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atlygintinus nuostolius ir CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jį naikinti arba keisti, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.