- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-92-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01832-2019-61
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“
- Ieškovas
- V. S.
1.3.5.7.; 1.3.5.10.; 1.3.9.2.3.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.6.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.
2022 m. kovo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IC Logistics“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-932-1055/2021 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IC Logistics“ dėl dienpinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. (toliau – ir ieškovas) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „IC Logistics“ 1895,34 Eur dienpinigių, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 vidutinius darbo užmokesčius ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2019 m. vasario 20 d. darbo sutartį jis buvo priimtas dirbti UAB „IC Logistics“ vairuotojo–ekspeditoriaus pareigoms. Įmonėje dirbo nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. imtinai. Atsakovė jam niekada pinigų grynaisiais nemokėdavo ir visus mokėjimus darydavo pavedimu į banko sąskaitą, išskyrus vieną kartą, kai pervežant naudotus automobilius Jungtinėje Karalystėje klientas už pervežimą perdavė 600 svarų, kuriuos atsakovė liepė pasilikti kaip dalį atlyginimo. Kadangi visi pavedimai būdavo daromi į sąskaitą, tai nėra net mažos tikimybės, kad atsakovė dienpinigius sumokėjo grynaisiais.
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-6547 išnagrinėjo jo pareikštą reikalavimą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo ir jo prašymą tenkino iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė 2019 m. balandžio 11 d. Kasos išlaidų orderį 1500 Eur gautai sumai ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 43 už 2019 metų birželio mėnesį 395,34 Eur sumai, kurie ieškovo teigimu yra pasirašyti ne jo.
4. DGK pasisakė, kad jai nesuteikta teisė nustatyti parašų autentiškumo, todėl laikė, kad tie pinigai jam buvo išmokėti. Kitus prašymus – išieškoti iš atsakovo 709,70 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), panaikinti atsakovo deklaruotą ieškovui nedraudiminį laikotarpį nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir pateikti VSDFV informaciją, tenkino.
5. Teisme patikslinęs ieškinį ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė sąmoningai ir piktybiškai vengė atsiskaityti su ieškovu, nepagrįstai skundė pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, vilkino procesą, didino bylinėjimosi išlaidas, todėl prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, kadangi darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas, taigi su juo yra pilnai atsiskaityta. Atsakovė pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – 2019 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderio Nr. 724 ir Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 43 originalus. Kadangi ieškovas teigė, kad abu dokumentai pasirašyti ne jo, buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė. Ekspertizės akte konstatuota, kad tikėtina, jog 2019 m. balandžio 11 d. Kasos išlaidų orderyje pasirašė ne V. S., todėl šis aktas su tikėtinomis išvadomis nėra įrodymas byloje. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 43 originalas buvo pateiktas teismui 2020 m. vasario 11 d. posėdžio metu, tačiau byloje jo nėra.
7. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas dėl 1895,34 Eur skolos, susijusios su darbo santykiais, atmestinas, kadangi byloje yra pateikti įrodymai, kad su juo visiškai atsiskaityta, tą patvirtino ir liudytojai, o ekspertizės akto tikėtina išvada negalima remtis kaip patikimu įrodymu. Ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo taip pat yra nepagrįstas, nes su ieškovu pilnai atsiskaityta. Pažymi, kad kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją su prašymu ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, tuo tarpu darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Taip pat ieškovas tokio reikalavimo neformulavo, kai 2019 m. lapkričio 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, pareiškė jį tik praėjus daugiau nei 19 mėnesių nuo kreipimosi į darbo ginčų komisiją dienos – 2021 m. kovo 24 d. Todėl prašė šį reikalavimą atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą ir nenagrinėtiną teisme. Teigė, kad visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovui V. S. 1500 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 1425,93 Eur netesybų už 3 mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir 1430,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo V. S. atsakovei 1223,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 3,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisė 66,22 Eur žyminį mokestį ir 5,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš teismo depozitinėje sąskaitoje esančios atsakovės įmokėtos 100,00 Eur sumos apmokėjo teismo turėtas išlaidas už vertėjų paslaugas.
9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 395,34 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 2019 m. birželio mėnesį teismas sprendė, kad vertinant surinktus įrodymus, yra pagrindas vertinti ieškovo paaiškinimus kritiškai, kadangi jie yra paneigti liudytojos parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Konstatavo, kad ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų paneigti tą faktą, kad tinkamai apskaityta darbo užmokesčio suma, nuo kurios yra sumokėtos įmokos ir mokesčiai valstybei, buvo realiai išmokėta ieškovui. Teismas taip pat vertino ieškovo paaiškinimų šioje dalyje nenuoseklumą, kadangi nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje jis teigė, jog visuose darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose esantys jo parašai yra suklastoti, tačiau vėliau paaiškinimus keitė ir teigė nepasirašęs tik žiniaraštyje Nr. 43. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog įvertinus surinktų įrodymų visetą yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
10. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1500 Eur skolą, susijusią su darbo teisiniais santykiais, vertindamas liudytojų parodymus, teismas atsižvelgė į byloje esantį 2021 m. vasario 5 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44630-20, iš kurio nustatė, kad specialiais liudytojais apklausti S. V. ir G. R. neigė davę pasirašyti V. S. kasos išlaidų orderyje Nr. 724. S. V. parodė, kad visas su grynaisiais pinigais susijusias operacijas tvarkydavo kasininkas G. R., kuris pildydavo orderius ir išmokėdavo grynuosius pinigus, o orderius po to atiduodavo jai; 2019 m. balandžio 11 d. operacijos neprisimena, bet atsiskaitymai grynais visada vyko jai nematant. G. R. teigė, kad viską tvarkė buhalterija, jis pinigų – 1500 Eur ieškovui asmeniškai neperdavė, perdavimo išvis nebuvo, orderio jam pasirašyti nedavė, orderį jam turėjo paduoti ir parašą paimti buhalterė, taip pat teigė, jog ir parašus ant darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių surinkdavo buhalterės. Tačiau teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 3 d. posėdyje nagrinėjant šią civilinę bylą pirmos instancijos teisme pirmą kartą G. R. teigė, jog 1500 Eur V. S. jam pridavė jo kabinete (duomenys neskelbtini), buvo išrašyti orderiai ir jis pats asmeniškai atidavė tuos pinigus ieškovui į rankas.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2019 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvite nėra pinigus sumokančio (šiuo atveju V. S.) parašo, kuris yra privalomas, kad būtų galima šį kvitą laikyti tinkamu pinigų (1500 Eur) perdavimo kasininkui įrodymu; iš kasos pajamų orderio serija ICL Nr. 406 10000 Eur sumai negalima objektyviai nustatyti, kad dalis į kasą įnešamų pinigų yra būtent ginčo 1500 Eur; kasos knygos (2721) lapas, kuriame atspindi 2019 m. balandžio 11 d. operacijos, galėtų būti vertinamas kaip tiesioginis rašytinis įrodymas, tačiau vertinant jį kartu su nenuosekliais liudytojo G. R. parodymais, ekspertizės išvada (nors ir tikėtina) dėl ieškovo parašo kasos išlaidų orderyje Nr. 724 bei pinigų priėmimo kvito ir kasos pajamų orderio trūkumais, ieškovo paaiškinimais ir duomenimis iš jo telefono apie maršrutus ir jo buvimo vietą 2019 metų balandžio mėnesį, o ypatingai 11 dieną, konstatavo, kad šio įrodymo patikimumas kelia teismui rimtų abejonių. Teismas nurodė, kad patikrinti pinigų (1500 Eur) išmokėjimą kitais objektyviais būdais, pvz. per valstybei sumokėtus mokesčius (GPM arba VSDF įmokas), nėra galimybės, kadangi atsakovė teigė šiuos pinigus išmokėjusi kaip dienpinigių dalį, kurie, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, buvo neapmokestinami.
12. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atskirai ir visumoje, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle ir savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendė, kad labiau tikėtina ir įrodymais pagrįsta, jog 1500 Eur V. S. nebuvo realiai išmokėti. Kadangi tokio pobūdžio bylose darbuotojas pripažįstamas silpnesne teisinio santykio ir ginčo šalis, visos abejonės turi būti traktuojamos jo naudai.
13. Dėl reikalavimo priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos teismas nurodė, kad darbo bylose yra taikomas DK 232 straipsnis, kuris nustato, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, o bauda priteisiama darbuotojo naudai. Teismas sprendė, kad kartu taikant tiek DK 232 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 232 straipsnis, jame nustatyta tvarka ir tik tada, jeigu atsakovė nevykdytų teismo sprendimo. Dėl to prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas netenkino.
14. Dėl reikalavimo priteisti netesybas, tai yra 6 vidutinius darbo užmokesčius, teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jį atmesti, taikant ieškinio senatį, nėra teisinio pagrindo. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo šį reikalavimą atmesti kaip nenagrinėtiną teisme dėl to, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi pagal savo esmę šis reikalavimas yra labai susijęs ir išvestinis iš pagrindinio dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
15. Teismas vertino, kad, atsižvelgus į bylos aplinkybes, atsakovės procesinį elgesį (reikalaujamų dokumentų originalų nepateikimas teismui, daugkartiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, pateikiamų dokumentų ir skaičiavimų kokybė bei operatyvumas) protinga netesybų suma būtų 1425,93 Eur, t. y. trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „IC Logistics“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują – palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 21 d. sprendimą DGKS-6547, priimtą darbo byloje Nr. APS-131-15923/2019, priteisti iš ieškovo V. S. apeliantei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Apeliantė teigia, kad teismas rėmėsi eksperto išvada, kaip įrodymu, tačiau, apeliantės vertinimu, vadovaujantis teisės doktrina, ekspertizės aktas su tikėtinomis (spėjamomis) išvadomis nėra įrodymas byloje. Tikėtinoje eksperto išvadoje nėra patikimų duomenų apie tam tikrus faktus, o yra tiktai numanymas apie jų egzistavimą (taip vadinama ekspertinė versija). Lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad žodžio „tikėtinas“ reikšmė yra – numanomas, spėjamas. Taigi, teismas, vertindamas tokią tik tikėtiną eksperto išvadą, ne tik gali, bet ir privalo analizuoti visus eksperto išvados elementus, taip pat ir patikrinti jos pagrįstumą, eksperto taikomo metodo moksliškumą.
16.2. Pasak apeliantės, visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad liudytojo M. A. parodymai vertintini kritiškai, nes praėjo gana ilgas laiko tarpas ir todėl mažai tikėtina, jog liudytojas galėtų taip tiksliai ir detaliai atsiminti įvykį. Tokiu vertinimu teismas kelia klausimą dėl liudytojo parodymų teisingumo, tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jis, kaip liudytojas yra davęs priesaiką byloje sakyti tiesą ir tuo pačiu supažindintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kaip pačiame teismo sprendime nurodyta, liudytojas M. A. parodė teismui, jog šį įvykį gerai atsimena, nes ieškovas labai ilgai vėlavo, kažkur net apie 7 ar 8 valandas, taip pat jis turi pakrauto „tralo“ nuotraukas.
16.3. Apeliantė pažymi, kad grynuosius pinigus ieškovas gavo veždamas krovinį iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2019 m. kovo 29 d. transporto užsakymas Nr. IC04981 patvirtina tai, kad 1500 Eur buvo gauti grynaisiais pinigais, kuriuos ieškovui sumokėjo M. A.. Tai taip pat byloje patvirtino transporto vadybininkė G. V., apklausta kaip liudytoja, kurios ranka padarytas įrašas „Gryni (1500€) IC04981” ieškovo kelionės dokumentuose.
16.4. Taip pat pažymi, kad 2019 m. balandžio 11 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija ICL Nr. 5415, kurioje buvo užfiksuotas maršrutu (duomenys neskelbtini) minėto krovinio pristatymas ir 1500 Eur pinigų gavimo faktas, įformintas 2019 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitu Serija ICL Nr. 1904/20. Apeliantė sutiko su tuo, kad ieškovas pasiliktų šią 1500 Eur grynųjų pinigų sumą, kaip su darbo santykiais susijusias gautas pajamas. Be to, svarbu akcentuoti tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog duomenys, kad ieškovas gavo 1500 Eur grynaisiais pinigais – yra, o duomenų, kad šie grynieji pinigai buvo įnešti į įmonės kasą – nėra. Taigi, visiškai akivaizdu, kad tokių duomenų ir būti negali, nes šie grynieji pinigai buvo palikti ieškovui. Įmonėje buvo vykdoma tokia praktika dėl grynųjų pinigų išmokėjimo darbuotojams ir byloje buvo patvirtinta liudytojų parodymais.
16.5. Teigia, kad analogiška situacija buvo susiklosčiusi 2019 m. birželio mėn., kuomet ieškovas vyko į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko 2019 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija IC Nr. 879. Pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje buvo nurodyti keli krovinių pervežimai pirkėjui GEVA TRADING LTD, ieškovas Darbo ginčų komisijoje pažymėjo, kad įrašyta 600 GBP, t. y. 600 svarų sterlingų suma, kuri tuo metu atitiko 690 Eur sumą, jam buvo išmokėta. Taigi, tokiu būdu jis pats patvirtino faktą, kad įmonėje buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nors visais įmanomais būdais byloje siekė įrodyti priešingai, t. y., kad apeliantė niekada neatsiskaito grynaisiais pinigais. Mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog visa tai buvo įforminta tik byloje pateikta PVM sąskaita-faktūra, jokių kitų dokumentų įforminta nebuvo. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas, įžvelgęs galimybę nuginčyti grynųjų pinigų gavimo faktą, tuo piktnaudžiauja ir siekia nepagrįstai gauti papildomą užmokestį iš apeliantės, kuri su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi.
16.6. Taip pat mano, kad teismas šiuo atveju padarė dvi skirtingas išvadas: ieškovo reikalavimą dalyje dėl 395,34 Eur skolos priteisimo pripažino nepagrįstu, o reikalavimą dalyje dėl 1500,00 Eur skolos priteisimo pripažino ir šią ieškinio dalį tenkino. Tad vienu atveju teismas įžvelgė, kad ieškovas vis tik elgiasi nesąžiningai bei siekia nepagrįstai pasipelnyti apeliantės sąskaita, o kitu atveju šių aplinkybių nevertino.
16.7. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 vidutinius darbo užmokesčius už uždelstą atsiskaityti laiką teigia, kad šiuo atveju reikalinga remtis DK 220 str. ir 231 str. normomis, kuriose įtvirtinti specialieji ginčų nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje ir teisme terminai, todėl nei DK 15 str. 2 d., nei CK ar CPK nuostatos nėra taikomos. Ieškovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, suformulavo savo reikalavimus, kuriuos visus ar dalį jų galėjo perkelti nagrinėti teismui, ką jis ir padarė, 2019 m. lapkričio 19 d., pateikdamas ieškinį Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Tačiau vėliau, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas tik 2021 m. kovo 24 d. patikslintu ieškiniu pareiškė dar daugiau reikalavimų apeliantei, t. y. nurodė visiškai naujus reikalavimus, kurie nebuvo pateikti ir nagrinėti Darbo ginčų komisijoje, kaip privalomoje ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucijoje. Taigi, ieškovas dėl šio reikalavimo nebuvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, o tuo pačiu nesilaikė DK 220 str. 1 d. ir DK 231 str. 1 d. nustatytų terminų, per kuriuos jis turėjo teisę ginčyti savo galimai pažeistas teises, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją ir į teismą, ir tokiu būdu praleido ieškinio pareiškimo šioje dalyje senaties terminą, o prašymo dėl termino atnaujinimo neteikė.
16.8. Pasak atsakovės, teismas priimtame sprendime apskaičiavo ir iš apeliantės ieškovui priteisė 1425,93 Eur netesybų už 3 mėnesius. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, ši suma, kuri iš esmės yra tolygi iš apeliantės priteistai su darbo santykiais susijusiai 1500 Eur sumai, yra neproporcinga ir neteisinga. Todėl, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokio dydžio netesybos niekaip negali būti priteistos iš apeliantės.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
17.1. Ieškovas teigia, kad viso proceso metu apeliantas laikėsi pozicijos, kad pinigus ieškovui perdavė G. R.. Tačiau pats G. R. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu neigė tai padaręs. Ieškovas siekdamas paneigti apeliantės poziciją, kad ji pinigus gavo 2019 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini), pateikė 2021 m. balandžio 6 d. antstolio R. V. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-21-2363, kuriuo konstatuota vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuota telefone Samsung Galaxy Note 10 Plius rodoma informacija apie ieškovo maršrutus 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. balandžio 11 d., iš kurio matyti, kad ieškovas nebuvo išvykęs iš Vilniaus miesto ir apeliantės buveinėje Utenoje nesilankė. Pažymėjo, kad liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti ar iš tiesų pinigai buvo ieškovui išmokėti, o G. R. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu galutinai paneigė aplinkybę, kad pinigus ieškovui jis išmokėjo
17.2. Mano, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų konstatuoti faktą jog apeliantė sumokėjo ieškovui 1500,00 Eur. Apeliantės nuomone, teismas turėjo remtis tik liudytojo M. A. parodymais, kuris patvirtino, kad kažkokie pinigai buvo perduoti, nors nei liudytojos S. V. ir M. T. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad 1500 Eur, nurodyti 2019 m. balandžio 11 d. orderyje, buvo išmokėti (palikti) ieškovui kaip dalis dienpinigių ar kitų su darbo santykiai susijusių išmokų
17.3. Pažymi, kad ieškovas prašė teismo priteisti netesybas (minimalius nuostolius), tai yra mokestį už laiku nesumokėtą skolą, išplaukiančią iš darbo teisinių santykių. Teisės normos atskirai neįpareigoja ieškovo privalomai kreiptis į darbo ginčo komisiją dėl netesybų priteisimo, kadangi tai yra išvestinis reikalavimas, kuris išplaukia iš pagrindinio reikalavimo priteisti skolą pagal darbo teisinius santykius. Ieškovas dėl šios skolos yra kreipęsis į darbo ginčų komisiją, todėl jis tinkamai pasinaudojo ikiteismine instancija.
17.4. Taip pat mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias netesybų priteisimą, atsižvelgė į apelianto elgesį bylą nagrinėjant teisme ir sumažino ieškovo prašomos priteisti netesybų sumos dydį per pusę, nors teisės normos nedraudžia ieškovui prašyti priteisti 6 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio netesybas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo (buvusio darbuotojo) ieškinys atsakovei (buvusiam darbdaviui), dėl neišmokėtų dienpinigių ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
20. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad ieškovas V. S. ir atsakovė UAB „IC Logistics“ 2019 m. vasario 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 206, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti į įmonę vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 13 d. V. S. 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir dienpinigius, nagrinėjimo metu patikslinęs prašymo reikalavimus, prašė panaikinti pravaikštas, išieškoti iš atsakovės 681,68 Eur darbo užmokesčio už 2019 metų liepos mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 4063,30 Eur dienpinigių, iš tos sumos atimant 690 Eur ir 268,88 Eur už žalą.
21. Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-6547 darbo byloje Nr. APS‑131-15923/2019 ieškovo prašymą patenkino iš dalies, nuspręsdama išieškoti iš atsakovės ieškovui 709,70 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, panaikinti deklaruotą nedraudiminį laikotarpį nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 2 d., įpareigojant atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie V. S. panaikintą nedraudiminį laikotarpį ir priskaičiuotą 221,58 Eur darbo užmokestį už 2019 m. liepos mėnesį ir 333,38 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėnesį.
22. Ieškovas, iš dalies nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pateikė teismui ieškinį dėl jam nesumokėtų 1895,34 Eur dydžio išmokų priteisimo, t. y. tų išmokų, kurios nurodytos konkrečiuose darbo bylos dokumentuose – 2019 m. balandžio 11 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 724 ir Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje Nr. 43 už 2019 m. birželį. Patikslinęs ieškinį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieškovas papildomai prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 vidutinius darbo užmokesčius bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – atmetė ieškovo reikalavimus dėl 395,34 Eur neišmokėtos sumos ir 5 procentų palūkanų priteisimo, reikalavimą dėl 6 vidutinių darbo užmokesčių priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 1425,93 Eur netesybų už 3 mėnesius.
24. Apeliaciniu skundu atsakovė su skundžiamo sprendimo dalimis, kuriomis iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, nesutinka. Pasak atsakovės, teismas, priteisdamas 1500 Eur, kaip neišmokėtus delspinigius, nepagrįstai rėmėsi tikėtina eksperto išvada ir nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais. Atsakovė taip pat teigia, kad teismas negalėjo iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 6 vidutinių darbo užmokesčių priteisimo, kadangi toks reikalavimas pareikštas praleidus senaties terminą, be to, šis reikalavimas buvo pareikštas tik teisme, t. y. nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Dėl apeliaciniu skundu ginčijamo 1500 Eur dienpinigių priteisimo
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, kad visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant ir liudytojų parodymus, patvirtina, kad ieškovui dienpinigiai buvo išmokėti grynais pinigais, juos jam gavus atlikto pervežimo metu ir juos pasilikus. Šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė rašytinius įrodymus ir rėmėsi liudytojų parodymais apie įmonėje susiklosčiusią mokėjimų tvarką.
26. D K 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai nagrinėjami remiantis pagarbos kitos šalies teisėtiems interesams, ekonomiškumo, koncentruotumo, šalių kooperacijos (bendradarbiavimo) principais, siekiant kuo greičiau išspręsti ginčą abiem šalims priimtiniausiomis sąlygomis. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai darbo ginčuose dėl teisės taikomi tiek, kiek tai nepažeidžia įstatymų ir darbo teisės normų nustatytų teisinių prezumpcijų (DK 214 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami (DK 214 straipsnio 3 dalis).
27. Toks reglamentavimas vertinamas kaip bendros CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis. Pagal DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose taisyklę, ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo santykių įforminimą, savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, todėl darbdavys privalo turėti visus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos, įrodinėdamas atsiskaitymo su darbuotoju faktą, privalo pateikti teismui.
28. Nagrinėjamu atveju darbo ginčą, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją bei teismą, iniciavo darbuotojas, akcentuodamas netinkamo atsiskaitymo faktą, teigdamas, kad nepasirašė atsakovės kasos išlaidų orderyje ir 1500 Eur dienpinigių negavo, todėl būtent atsakovei (darbdaviui), kuri, vesdama buhalterinę apskaitą, disponuoja visais finansiniais dokumentais, tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju faktą.
29. Atsakovė tinkamą atsiskaitymą su ieškovu grindė, be kita ko, 2019 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 724. Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 17 d. ekspertizės aktas Nr.11-1116 (20), kurio išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad UAB „IC Logistics“ 2019 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 724 1 500 EUR sumai, eilutėje „gavau“ pasirašė ne V. S.. Ekspertai nurodė, kad kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima, nes parašas susideda iš nesudėtingos konstrukcijos elementų, teikiančių nepakankamai grafinės informacijos.
30. Visų pirma, nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas eksperto tikėtiną ekspertizę laikė tiesioginiu įrodymu. Skundžiamame sprendime išaiškinta, kad tiesioginiu įrodymu yra laikoma eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, o išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu ir byloje vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokie teismo argumentai yra teisėti ir pagrįsti, neprieštaraujantys kasacinio teismo formuojamai praktikai šiuo klausimu (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑93‑916/2017, 45 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 36 punktas). Kaip matyti iš tolesnių skundžiamo sprendimo motyvų, tikėtinos ekspertizės išvados byloje vertinamos kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl sutikti su atsakovės argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia eksperto išvada kaip įrodymu, nėra pagrindo.
31. Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato ūkio subjektams pareigą savo apskaitą tvarkyti taip, kad ji būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 str.). Kasos išlaidų operacijoms taikomus reikalavimus išsamiau nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, konkrečiai, kad pinigai iš kasos išmokamai pagal kasos išlaidų orderį; pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis; kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis; kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai; pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną; jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.
32. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis, t. y. teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, tačiau įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑148‑248/2019, 76 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir apklausė visus bylai reikšmingas aplinkybes galinčius paliudyti liudytojus. Nors atsakovė byloje pateiktu kasos išlaidų orderiu 1500 Eur sumai, taip pat 2019 m. balandžio 11 d. kasos pajamų orderiu serija ICL Nr. 406 10000 Eur sumai, 2019 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitu serija ICL Nr. 1904/20, kasos knygos (2721) lapu, įrodinėjo, kad 2019 m. balandžio 11 d. ieškovas perdavė atsakovės vadovui, kuris buvo atsakingas už kasos tvarkymą, 1500 Eur ir tą pačią dieną ši suma jam buvo išmokėta ir įforminta 2019 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 724, teisėjų kolegijos vertinimu, sutinkant su skundžiamo sprendimo motyvais, visų kitų byloje esančių duomenų visuma tokią atsakovės poziciją paneigia.
34. Visų pirma, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 17 d. ekspertizės aktas Nr.11-1116 (20) tikėtinai patvirtina, kad kasos išlaidų orderyje pasirašė ne ieškovas V. S.. Paties ieškovo pateikti duomenys, užfiksuoti 2021 m. balandžio 6 d. antstolio R. V. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-21-2363, patvirtina, kad V. S. 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo apsilankęs atsakovės buveinėje ir orderio pasirašyti negalėjo. Nors atsakovė delspinigių išmokėjimo faktą bandė įrodyti liudytojų parodymais, nei vienas iš teisme apklaustų esamų ar buvusių atsakovės darbuotojų negalėjo patvirtinti, kad 1500 Eur ieškovui buvo išmokėti. Svarbu tai, kad teisme apklausto įmonės darbuotojo G. R. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu iš viso nesutapo ir buvo prieštaringi. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44630-20 specialiuoju liudytoju apklaustas G. R. neigė davęs pasirašyti V. S. kasos išlaidų orderyje Nr. 724, teigė, kad viską tvarkė buhalterija, jis pinigų ieškovui asmeniškai neperdavė, perdavimo išvis nebuvo, orderio jam pasirašyti nedavė, orderį jam turėjo paduoti ir parašą paimti buhalterė, nors apklausta buvusi įmonės buhalterė neigė atlikinėjusi grynųjų pinigų operacijas. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje G. R. teigė visiškai priešingai, tai yra, jog 1500 Eur V. S. jam pridavė jo kabinete (duomenys neskelbtini), buvo išrašyti orderiai ir jis pats asmeniškai atidavė tuos pinigus ieškovui į rankas.
35. Nors atsakovės prašymu teisme apklaustas liudytojas M. A. teigė, kad vairuotojui, t. y. V. S., perdavė 1500 Eur už krovinio vežimą grynaisiais, aiškino, kad pasirašė apie tai geltoname lape (galbūt CMR), kad apie grynųjų pinigų perdavimą pasirašė sąskaitoje‑faktūroje ir vėliau gavo sąskaitą-faktūrą iš atsakovės su patvirtinimu apie pinigų sumokėjimą vairuotojui, tačiau atsakovė tokių rašytinių įrodymų, kuriuose atsispindėtų šie liudytojo teiginiai, į bylą nepateikė, nors jie turėjo likti pas atsakovę. Nors atsakovė teikė į bylą 2019 m. kovo 29 d. Transporto užsakymo Nr. ICO4981 kopiją, joje tik nurodyta, kad už vežimą atsiskaitoma grynaisiais, kaip ir dokumente apie V. S. krovinių pasikrovimus ir nusikrovimus, prie eilutės apie 2019 m. kovo 29 d. vežimą nurodyta „Gryni (1500 €)“, tačiau šiuose dokumentuose jokių asmenų parašais nepatvirtinama apie grynųjų pinigų davimą / paėmimą. 2019 m. balandžio 11 d. atsakovės pateiktoje sąskaitoje‑faktūroje Serija ICL NR. 5415 matosi tik duomenys apie krovinio vežimo paslaugos kainą, tačiau apie pinigų gavimą ar atsikaitymą duomenų nėra.
36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paties ieškovo nenuoseklios pozicijos byloje, kad padarė dvi skirtingas išvadas: ieškovo reikalavimą dalyje dėl 395,34 Eur skolos priteisimo pripažino nepagrįstu, o reikalavimą dalyje dėl 1500,00 Eur skolos priteisimo pripažino ir šią ieškinio dalį tenkino, t. y. vienu atveju teismas įžvelgė, kad ieškovas vis tik elgiasi nesąžiningai bei siekia nepagrįstai pasipelnyti apeliantės sąskaita, o kitu atveju šių aplinkybių nevertino. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 395,34 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 2019 m. birželio mėnesį, sprendė, kad šis ieškovo reikalavimas buvo paneigtas liudytojos parodymais ir rašytine bylos medžiaga, nustatė, kad ši ieškovo reikalauta suma buvo tinkamai apskaityta, nuo jos buvo sumokėtos įmokos ir mokesčiai valstybei, ji buvo realiai išmokėta ieškovui, ko negalima teigti apie 1500 Eur dienpinigių išmokėjimą.
37. Pasak apeliantės, analogiška situacija buvo susiklosčiusi 2019 m. birželio mėn., kuomet ieškovas vyko į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko 2019 m. birželio 30 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija IC Nr. 879, ieškovas Darbo ginčų komisijoje pažymėjo, kad įrašyta 600 GBP, t. y. 600 svarų sterlingų suma, kuri tuo metu atitiko 690 Eur sumą, jam buvo išmokėta, o visa tai buvo įforminta tik byloje pateikta PVM sąskaita-faktūra, jokių kitų dokumentų įforminta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas pripažino per kitą vežimą gavęs 690 Eur, niekaip nepatvirtina aplinkybės dėl 1500 Eur dienpinigių išmokėjimo, nes tokią aplinkybę ieškovas ginčijo tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek teisme, ir būtent atsakovei teko pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju faktą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės pateiktas kasos išlaidų orderis, labiau tikėtina, buvo pasirašytas ne pinigus gavusio asmens – ieškovo, ieškovas negalėjo šio orderio pasirašyti 2019 m. balandžio 11 d., o iš kasos pajamų orderio negalima nustatyti, kad į kasą buvo įnešti ieškovo atsakovei perduoti 1500 Eur. Tokie buhalterinės apskaitos duomenys prieštarauja šios nutarties 31 punkte nurodytiems teisės aktams dėl jų aiškumo ir teisingumo, todėl negali patvirtinti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl 1500 Eur dienpinigių išmokėjimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą.
39. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl to skundžiamo sprendimo dalis dėl 1500 Eur dienpinigių priteisimo laikytina teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas dėl šios dalies atmestinas.
Dėl netesybų priteisimo
40. Apeliantė teigia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, dalį savo reikalavimų patikslino ir modifikavo, kas yra galima ir leidžiama, tačiau pareiškiant reikalavimą iš apeliantės priteisti 6 vidutinius darbo užmokesčius buvo suformuotas naujas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas, kurio ieškovas negalėjo pareikšti, nes ieškovas dėl šio reikalavimo nebuvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, o tuo pačiu nesilaikė DK 220 straipsnio 1 dalyje ir DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, per kuriuos jis turėjo teisę ginčyti savo galimai pažeistas teises.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi DK 147 straipsnyje numatytų netesybų paskirtį, su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus tiek dėl ieškinio senaties, tiek dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, sprendė, kad DK 15 straipsnyje numatyto bendrojo trijų metų ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir nekartoja skundžiamame sprendime nurodytų darbo ginčuose senaties ir procedūrinius terminus reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos, kadangi atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė teismo sprendimo motyvų dėl DK 15 straipsnio taikymo šiuo konkrečių atveju. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi pagal savo esmę šis reikalavimas yra labai susijęs ir išvestinis iš pagrindinio dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
43. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).
44. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
45. Teismų praktikoje nurodoma, kad remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Be to, minėta DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).
46. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp buvusio darbuotojo ir darbdavio dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių lėšų priteisimo, byloje buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su dienpinigių (ne)išmokėjimu darbuotojui, t. y. vėlavimu atsiskaityti su darbuotoju. Tai reiškia, jog tik nustačius ieškovo įrodinėtas aplinkybes dėl netinkamo atsiskaitymo ir dienpinigių neišmokėjimo, galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnį priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl dienpinigių priteisimo ir 6 vidutinių darbo užmokesčių priteisimo yra glaudžiai susiję, ir iš esmės vieno jų išsprendimas, t. y. konstatavimas, kad atsakovė neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju ir vėlavo išmokėti jam priklausiusius dienpinigius, turi įtakos kito reikalavimo rezultatui – netesybų priteisimui. Tai, kad darbo ginčų komisija nesvarstė ir nepasisakė dėl šio ieškovo reikalavimo, nereiškia, kad jis nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo dėl neišmokėtų dienpinigių priteisimo ir be šio reikalavimo patenkinimo ieškovas neturėtų teisės į netesybų priteisimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas ieškovui pakartotinai kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl reikalavimo priteisti netesybas pagal DK 147 straipsnį nebūtų suderinamas nei su DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų netesybų kompensaciniu tikslu, nei su CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, nei su galimai pažeistų teisių gynimo operatyvumo siekiu.
47. Apeliantė taip pat teigia, kad netesybų suma, kuri iš esmės yra tolygi iš apeliantės priteistai su darbo santykiais susijusiai 1500 Eur sumai, yra neproporcinga ir neteisinga, mano, kad, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokio dydžio netesybos niekaip negali būti priteistos iš apeliantės.
48. Šiuo atveju, jau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 išaiškinta, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodoma aplinkybė dėl darbuotojo kaltės, pagrindo dar kartą sumažinti pirmosios instancijos teismo jau sumažintų netesybų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, netesybų priteisimą, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Nors ieškovas atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nurodydamas, kad prašymo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ieškovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.