- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 2YT-2713-901/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00492-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. – S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjos A. K. – S. skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo leisti naudotis piniginėmis lėšomis, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) bei perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jai turi būti leista disponuoti lėšomis, patenkančiomis į Panevėžio pataisos namų jai skirtą sąskaitą, kurių suma neviršija 1 MMA. Taip pat pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas numato, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 2,90 Eur, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos, o išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 2,90 Eur iki 14,48 Eur, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 8 Eur. Mano, kad antstolio nurodytos papildomos vykdymo išlaidos ženkliai viršija teisės aktuose numatytą leistiną sumą.
Antstolis A. S., išnagrinėjęs pareiškėjos skundą atsisakė jį tenkinti ir su vykdomosiomis bylomis, remdamasi CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolis patvarkyme nurodė, kad antstolio žinioje yra 16 vykdomųjų bylų dėl baudos išieškojimo iš A. K. – S. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Patvarkymuose skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies viršijančios MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų). Pažymi, kad visi antstolio visi atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus, o teismų praktika nurodytu klausimu jau yra susiformavusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolio A. S. kontoroje yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų: Nr. 0010/06/06240, Nr. 0010/04/00722, Nr. 0010/04/02328, Nr. 0010/05/00712, Nr. 0010/05/01464, Nr. 0010/05/03167, Nr. 0010/05/04873, Nr. 0010/05/05598, Nr. 0010/06/00095, Nr. 0010/06/00214, Nr. 0010/06/00827, Nr. 0010/06/01992 ir Nr. 0010/06/02560 dėl 5,79 Eur baudos kiekvienoje vykdomojoje byloje ir dėl 2,90 Eur baudos vykdomosiose bylose Nr. 0010/05/05309, Nr. 0010/06/02168 ir Nr. 0010/06/02442 išieškojimo iš skolininkės A. K. – S. išieškotojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas negalimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompenscijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.
Išieškojimas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą neviršijančią MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas). Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis, surašęs nustatytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turi teisę nukreipti išieškojimą (CPK 688 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedas).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjai, tampa pareiškėjos asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjos sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjai priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.
Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodoma, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pareiškėjai išaiškintina, jog jos vykdomosiose bylose antstolis jau vykdo išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, tai nėra pradėjimas išieškoti iš skolininko turto, todėl jai netaikytinas apribojimas draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
Pareiškėja skunde nurodo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas numato, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 2,90 Eur, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos, o išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 2,90 Eur iki 14,48 Eur, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 8 Eur.
Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 609 straipsnis, 610 straipsnis, 611 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai apie pradėtą vykdymo procesą buvo žinoma (raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/04/00722 gavo 2004-05-20, vykdomojoje byloje Nr.0010/04/02328 gavo 2004-06-07). Antstolis 2017 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymus Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1b-6821 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Ne. S1b-6820, kuriame detalizuotas kiekvienos vykdomosios bylos vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei procesinius dokumentus išsiuntė į Panevėžio pataisos namus.
Vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 25 d. iš skolininkės išieškota 0,00 Eur vykdymo išlaidų ir likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma 350,62 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punkte nurodyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Pareiškėja nurodo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punkte nurodyta, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 2,9 Eur, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos, o išieškojimuose, kurių išieškotina suma yra nuo 2,90 Eur iki 14,48 Eur, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 8 Eur. Tačiau pastebėtina, jog tame pačiame punkte yra nurodyta, kad apribojimai nėra taikomi skaičiuojant pašto (kurjerių) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidas. Taip pat pažymėtina, jog antstolis vykdo 16 pareiškėjos vykdomųjų bylų, kurių bendra likusi išieškotina suma yra 83,97 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkte numatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumą, Instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 57,92 Eur iki 289,62 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 79,99 Eur.
Pareiškėja skunde konkrečiai nenurodė kokios vykdymo išlaidos jos manymu netinkamai paskaičiuotos, kokį antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo0 ginčija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis, tinkamai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus įkainius, jų neviršydamas. Pareiškėjai išaiškintina, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos, atlygis antstoliui ir kt.) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas, 50 punktas, 68 punktas). Susipažinus su vykdomąja byla ir joje atliktais veiksmais bei parengtais procesiniais dokumentais duomenų, kad antstolis būtų atlikęs veiksmus, kurie nebuvo būtini ar būtų buvę pertekliniai, ar vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolio A. S. veiksmai vykomosiose bylose laikytini teisėtais. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos A. K. – S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.