Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-184-826/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2A-184-826/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Indema“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Vilson statyba“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-184-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00326-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1925-995/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilson statyba“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 70 000 Eur dydžio baudą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2022 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Statybos rangos sutartį Nr. VLS-IND/22-08-06 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti viešbučio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., Korpusų Nr. 5, 6, 7 statybos darbus už 8 920 657,47 Eur be PVM. Šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.4., 11.6. punktais susitarė, jog, Sutartį nutraukus dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo mokėti ieškovei 3 procentų dydžio nuo Sutartyje numatytos Darbų kainos baudą, todėl ieškovė turi teisę pareikalauti iš atsakovės, o atsakovė privalo sumokėti ieškovei 267 619,72 Eur dydžio baudą. Ieškovė nurodė, kad gera valia sutinka sumažinti atsakovei priklausančią mokėti baudą ir teismo prašo priteisti iš atsakovės 70 000 Eur dydžio baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, grąžino ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Indema“ 1 328 Eur civilinėje byloje sumokėtą žyminį mokestį.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl baudos priteisimo. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nesumokėdama avanso iki darbų vykdymo pradžios bei neperduodama darbų fronto. Be to, atsakovė neatsakinėjo į ieškovės raštus, taip pažeisdama bendradarbiavimo pareigą, dėl to tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta rangos sutartis buvo teisėtai nutraukta ieškovės iniciatyva dėl atsakovės kaltės. Ieškovės vertinimu, sutartį nutraukus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, o šalims susitarus dėl netesybų dydžio, galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei prašomos priteisti baudos. Baudos mokėjimo sąlygoms bei dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė nuorodas į šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.4. bei 11.6. punktus.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės dėstomas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte įtvirtinta faktų sudėtis neegzistuoja. Pirmasis sutarties nutraukimo atvejis bendru šalių sutarimu aiškiai ir nedviprasmiškai yra susietas su atsakovės neatsiskaitymu už atliktus darbus, tačiau byloje ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad kokius nors darbus sutarties pagrindu būtų atlikusi. Atskirai pasisakant dėl ieškovės išrašytos 2022 m. spalio 5 d. sąskaitos, pažymėtina, jog ji yra išankstinė, t. y. išrašyta už dar neatliktus darbus. Vertinant ieškovės išrašytą 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitą nustatyta, jog jos paskirtyje nurodoma: „netesybos pagal sutartį VLS-IND/22-08-06“, tai jokiu būdu negali būti kvalifikuojama atliktais darbais. Teismas pripažįsta, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie antrosios sutarties bendrosios dalies 11.4 punkte numatytos sąlygos sudėties egzistavimą. Tai sudėtinė sąlyga, kurios taikymui būtinas 3 faktų egzistavimas vienu metu (tai kumuliatyvios, o ne alternatyvios sąlygos). Atsakovė turi būti atsisakiusi pasirašyti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų ir darbai yra sustabdyti daugiau nei 1 mėnesį dėl atsakovės kaltės ir atsakovė nesutinka padidinti sutarties kainos dėl aplinkybių, už kurias neatsako ieškovė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, dėl to ir šio sutarties nutraukimo pagrindo taikymui teisinės prielaidos neegzistuoja.

6. Vertinant Sutarties Bendrosios dalies 11.6 punktą, ieškovė galėjo reikalauti netesybų tik esant sutarties 11.4 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, tačiau ieškovė neįrodinėja ir neįrodė jų egzistavimo. Darbų fronto neperdavimas nelemia sutarties 11.4. punkte įtvirtintų pagrindų egzistavimo, kartu ir teisės reikalauti sutarties 11.6. punkte numatytų netesybų. Be to, teismo nuomone, ieškovė savo ieškiniu reikalauja sutartyje numatytų netesybų, o ne nuostolių dėl sutarties nutraukimo priteisimo. Nors į bylą yra pateikta informacija apie galbūt ieškovės patirtus nuostolius, tačiau ieškinyje toks reikalavimas nėra suformuluotas, nėra dėstomos ir su šiuo reikalavimu susijusios aplinkybės, jis nėra įrodinėjamas.

7. Pasisakant dėl ieškovės nurodomų sutarties nutraukimo sąlygų, nurodytina, kad šiuo atveju ieškovė jas aiškina vėlgi neteisingai, sutartis jų egzistavimo atveju nenumato teisės reikalauti netesybų, o CK nuostatos interpretuojamos priešingai jų turiniui. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės atstovės paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad atsakovė (i) nepažeidė pareigos sumokėti avanso ieškovei, kadangi sutartyje tam nebuvo numatytas joks terminas, (ii) nepažeidė pareigos perduoti statybvietę, kadangi ir šiuo klausimu nebuvo prisiėmusi jokių konkrečių įsipareigojimų laiko atžvilgiu, o ieškovė su tuo sutiko pasirašydama sutartį, (iii) nepadarė jokių Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte numatytų pažeidimų, dėl to nėra jokio pagrindo reikalauti Sutarties Bendrosios dalies 11.6. punkte numatytų netesybų, todėl ieškovės pareikštas ieškinys nėra pagrįstas, dėl to netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nagrinėjama byla yra viešo intereso byla (atsakovei iškelta bankroto byla), kurioje teismui suteikiamas kitoks vaidmuo procese. Todėl pirmosios instancijos teismui manant, jog ieškovės reikalavimas priteisti 70 000 Eur gali būti patenkintas priteisiant šią sumą kaip nuostolius, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir svarstyti klausimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo. Akivaizdu, jog ieškovė ieškiniu siekė apginti savo pažeistas teises, kadangi Sutartis buvo nuraukta dėl atsakovės kaltės. Todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimą nurodant, jog ieškovės reikalavimas savo esme yra pagrįstas, kaip reikalavimas dėl nuostolių, o ne baudos, nereiškia ir negali reikšti išėjimo iš ieškinio dalyko ar pagrindo.

8.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepažeidė pareigos sumokėti avanso ieškovei, kadangi tam nebuvo numatytas joks terminas, nepagrįsta. Šalys aiškiai susitarė dėl avanso mokėjimo – atsakovė privalo mokėti avansą kartą per mėnesį, avansas sumokamas ieškovei atlikus apskaičiavimą ir pateikus reikalavimą sumokėti avansą.

8.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepažeidė pareigos perduoti ieškovei statybvietę, nes nebuvo prisiėmusi jokių konkrečių įsipareigojimų šiuo klausimu, nepagrįsta. Aplinkybė, jog Sutartyje nenustatytas terminas, per kiek laiko turi būti perduotas darbų frontas (statybvietė), nereiškia, jog toks terminas nenustatytas. Tai reiškia, jog nėra nustatytas atidedamasis terminas ir ši pareiga turi būti įvykdyta nedelsiant.

8.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte įtvirtinta faktų sudėtis neegzistuoja, kadangi pirmasis sutarties nutraukimo atvejis yra susietas su atsakovės neatsiskaitymu už atliktus darbus, o ieškovė jokių darbų neatliko, neatitinka Sutarties sąlygų, pažeidžia CK 6.655, 6.687 straipsniuose įtvirtintas normas, nustatančias, jog šalys gali susitarti, jog už atliktus darbus mokama iš anksto (t. y. avansu).

8.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog antroji Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto sąlyga dėl darbų stabdymo turi egzistuoti kartu su kitomis sąlygomis – atsisakymu pasirašyti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų ir atsakovės nesutikimu padidinti Sutarties kainos dėl aplinkybių, už kurias neatsako ieškovė. Akivaizdu, jog darbai gali būti sustabdyti ne tik dėl to, kad šalys nesusitaria dėl papildomų darbų kainos. Darbai gali būti sustabdyti ir dėl kitų priežasčių – užsakovo nepateikto projekto (ar jo pakeitimų), dėl kurių negalima vykdyti statybos darbų; užsakovo neatlikto avansinio mokėjimo ar atsiskaitymo už paslaugas, bet kokio kito užsakovo iš Sutarties kylančio įsipareigojimo neįvykdymo, jeigu dėl to rangovas negali tinkamai (be jokių kliūčių) vykdyti iš sutarties kylančių įsipareigojimų.

8.7. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs išimtinai Sutarties Bendrosios dalies 11.4. ir 11.6. punktų siaurinamuoju aiškinimu bei priėjęs prie išvados, jog ieškovės reikalaujama priteisti 70 000 Eur suma negali būti nei netesybos, nei nuostoliai, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nepagrįstai siaurinamai aiškino Sutarties sąlygas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė nagrinėti kitų galbūt pažeistų teisių gynimo būdų, nemodifikavo ieškinio dalyko ir pagrindo savarankiškai, nes nesant atitinkamo ieškovės prašymo tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi buvo atlikti visi parengiamieji bylos nagrinėjimo veiksmai, taip pat paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normomis, byla nebuvo perduota nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Taigi ieškovė pati turėjo pasirūpinti tinkamu bylos vedimu jos nagrinėjimo metu bei vykdyti įstatyme numatytą įrodinėjimo pareigą.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė nei prašė nuostolių priteisimo, nei nurodė konkrečią patirtų nuostolių sumą, nei ją siekė pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais. Jei ieškovė visa tai būtų atlikusi, būtų pildomos tiek faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, t. y. keičiamas ieškinio pagrindas, o reikalaujant nuostolių vietoje baudos priteisimo – keistųsi ir reikalavimo dalykas. CPK normose nėra numatyta galimybė keisti tiek ieškinio dalyko, tiek pagrindo, nes tokiu atveju faktiškai būtų reiškiamas naujas ieškinys.

9.3. Pareikštas ieškinys ir ieškovės elgesys viso proceso metu patvirtina tvirtą ieškovės poziciją reikalauti būtent baudos priteisimo bei remtis išimtinai sutarties nuostatų aiškinimu, o pirmosios instancijos būtent tai ir įvertino. Pastebėtina, jog ši baudos suma netgi nėra tiesiogiai užfiksuota šalių sudarytoje sutartyje, jos suma apskaičiuota nežinomu būdu, neatskleistais motyvais, principais ir skaičiavimais. Šios sumos nuostolių ieškovė neįrodinėjo, todėl akivaizdu, kad perkvalifikuojant patį reikalavimą tektų sutikti, jog būtų keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas.

9.4. Priešingai nei teigia ieškovė, kaip matyti iš sutartyje įtvirtintos 6.4. nuostatos turinio, joje nėra numatytas visiškai joks terminas avansui sumokėti, todėl, jų nesant, atsakovė jų pažeisti niekaip negalėjo. Ieškovė savo nuožiūra sąskaitą dėl avanso sumokėjimo išrašė praėjus dviem mėnesiams nuo Sutarties sudarymo. Jokios sutarties nuostatos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumatė ieškovės teisės išimtinai savo nuožiūra nustatyti sutarties vykdymo pradžią, kartu ir atsakovės pareigą laikytis tokių ieškovės nustatytų terminų.

9.5. Ginčo nėra, jog nebuvo atliktas avansinis mokėjimas, tačiau Sutartimi šalys sulygo dėl baudos taikymo tik esant neapmokėtiems ne būsimiems, tačiau jau atliktiems darbams, todėl baudos priteisimui, kartu ir skundo tenkinimui, pagrindo nėra.

9.6. Kaip ir avanso sumokėjimo atveju, taip ir statybvietės perdavimui nebuvo numatytas joks konkretus terminas, todėl atsakovė jo vėlgi negalėjo pažeisti. Ieškovės poziciją tariamai pagrindžiantys įrodymai yra pačios ieškovės rašyti raštai praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo sutarties pasirašymo, juose nėra jokių nuorodų apie atsakovės valią prisiimti konkrečius įsipareigojimus.

9.7. Antrosios Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte numatyta sąlyga yra sudėtinė, kurios taikymui būtinas 3 faktų egzistavimas vienu metu (tai kumuliatyvios, o ne alternatyvios sąlygos) – atsakovė turi būti atsisakiusi pasirašyti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų ir darbai yra sustabdyti daugiau nei 1 mėnesį dėl atsakovės kaltės ir atsakovė nesutinka padidinti sutarties kainos dėl aplinkybių, už kurias neatsako ieškovė. Toks sutarties tekstas yra patvirtintas šalių parašais ir būtent dėl to šalys susitarė, todėl ieškovės bandymas plėsti šių nuostatų aiškinimą neturi visiškai jokio pagrindo.

9.8. Apeliaciniu skundu ieškovė kelia klausimus dėl sutarties nutraukimo bendraisiais CK nustatytais pagrindais, dėl to atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tačiau tokie reikalavimai nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jos nebuvo nurodytos, ieškovė jomis nesirėmė, todėl tokie reikalavimai negali būti keliami ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė UAB „Vilson statyba“ ir ieškovė UAB „Indema“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. VLS-IND/22-08-06, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Viešbučio paskirties pastatų, Palangos m. sav., (duomenys neskelbtini), Korpusų Nr. 5,6, 7 statybos darbus už 8 920 657,47 Eur be PVM (Sutarties Specialiosios dalies 3, 6.1. punktai).

13. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu pranešė atsakovei, kad Sutartyje numatytiems darbams pradėti prašo atsakovės iki 2022 m. spalio 5 d. sumokėti 86 782,50 Eur dydžio avansą, nurodė, kurie Sutartyje numatyti darbai įtraukti į prašomo avanso sumą.

14. Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. išsiuntė atsakovei išankstinę sąskaitą faktūrą avansui apmokėti.

15. Ieškovė 2022 m. lapkričio 11 d. raštu pareikalavo iš atsakovės ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 18 d.: perduoti ieškovei darbų frontą Sutartyje numatytiems darbams vykdyti; sumokėti avansą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

16. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. raštu pranešė atsakovei, jog dėl to, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. neperduoda darbų fronto ieškovei, nors tai turėjo padaryti iš karto pasirašius Sutartį; atsakovė nesumoka avanso nuo 2022 m. spalio 5 d. Sutartyje nustatytiems darbams pradėti; atsakovė nereaguoja į ieškovės prašymus ir raginimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nebendradarbiauja su ieškove; darbų vykdymas sustabdytas (negali būti pradėtas) daugiau kaip vieną kalendorinį mėnesį, vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. nutraukiama Sutartis dėl atsakovės kaltės. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog, vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.6. punktu, ieškovei nutraukus Sutartį dėl atsakovės kaltės, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui trijų procentų dydžio baudą nuo Sutartyje nurodytos atliekamų darbų kainos bei atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus dėl atsakovės su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, jeigu šiame punkte nurodyta bauda jų nekompensuoja.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

17. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys priteisti iš atsakovės baudą Sutarties Bendrosios dalies 11.4., 11.6. punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo. Nurodo, jog ieškovė ieškiniu siekė apginti savo pažeistas teises, kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismui manant, jog ieškovės reikalavimas savo esme yra pagrįstas, kaip reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, o ne dėl baudos priteisimo, negali reikšti išėjimo už ieškinio ribų. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

19. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo nusprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą ir nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).

21. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

22. Kaip matyti, ieškovė labai aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovės baudą. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė tarp šalių sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 11.4., 11.6. punktais, CK 6.258 straipsniu, nustatančiu, jog sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai šaliai sutartyje numatytas netesybas. Nurodė, jog Sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl sutartinių netesybų ir jų dydžio, Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomos priteisti baudos. Dublike ieškovė papildomai nurodė, jog „ieškovė turi teisę pasirinkti, ko ji reikalauja pagal Sutartį (baudos, ar nuostolių), ieškovė gera valia nusprendė reikalauti tik Sutartyje numatytos baudos“. Nors ieškovė dublike trumpai nurodė aplinkybes, susijusias su patirtais tiesioginiais bei netiesioginiais nuostoliais, kylančiais iš Sutarties, tačiau neprašė šiuos nuostolius priteisti.

23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) draudžia teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, bei įvertinus tai, jog ieškovė labai aiškiai bei konkrečiai suformulavo ieškinio dalyką bei pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tai yra, neperžengdamas ieškinio ribų, išnagrinėjo ieškovės ieškinį dėl baudos, o ne dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo.

24. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog nagrinėjama byla yra viešo intereso byla (atsakovei iškelta bankroto byla), kurioje teismui suteikiamas kitoks vaidmuo procese, todėl pirmosios instancijos teismui manant, jog ieškovės reikalavimas gali būti patenkintas priteisiant 70 000 Eur sumą kaip nuostolius, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus ir svarstyti klausimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-936-450/2022).

26. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, jog šios bylos atveju, šalių ginčui kylant ne iš viešuoju interesu pasižyminčių teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos būti aktyvus, tai yra, siūlyti ieškovei teikti papildomus įrodymus, susijusius su galbūt patirtų nuostolių pagrįstumu, ar siūlyti ieškovei svarstyti dėl ieškinio dalyko ar pagrindo tikslinimo.

Dėl baudos priteisimo

27. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog ieškovė Sutartį su atsakove nutraukė dėl atsakovės kaltės, nes: atsakovė neperdavė darbų fronto ieškovei; nesumokėjo avanso Sutartyje numatytiems darbams atlikti; atsakovė nebendradarbiavo su ieškove; dėl to, kad atsakovė neperdavė darbų fronto ir nesumokėjo avanso, darbų vykdymas sustabdytas (negalėjo būti pradėtas) daugiau kaip vieną kalendorinį mėnesį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės baudą Sutarties Bendrosios dalies 11.4., 11.6. punktų pagrindu.

28. Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte nurodyta, jog ieškovei nesikreipiant į teismą Sutartis gali būti nutraukta, jeigu atsakovė be pateisinamų priežasčių ilgiau kaip 14 (keturiolika) darbo dienų uždelsia apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą už atliktus darbus; atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų, darbai yra sustabdyti dėl atsakovės kaltės daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį ir atsakovė nesutinka padidinti Sutarties kainos dėl aplinkybių, už kurias neatsako ieškovė.

29. Sutarties Bendrosios dalies 11.6. punkte nurodyta, jog ieškovei Sutartį nutraukus Bendrosios dalies 11.4. punkte nurodytais pagrindais (pagrindu), atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei baudą, kurios dydis yra 3 procentai Sutartyje nurodytos atliekamų statybos darbų kainos, ir atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus dėl atsakovės su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, jeigu šiame punkte nurodyta bauda jų nekompensuoja.

30. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl baudos iš atsakovės priteisimo netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

32. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, aiškinant Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto sąlygą, matyti, jog joje šalys susitarė dėl dviejų pagrindų Sutarties nutraukimui. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios sąlygos (jeigu atsakovė be pateisinamų priežasčių ilgiau kaip 14 (keturiolika) darbo dienų uždelsia apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą už atliktus darbus) galiojimo, pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė šios sąlygos nepažeidė. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

34. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovė pažeidė minėtą Sutarties sąlygą, turi būti nustatytos tokios faktinės aplinkybės – atliktų darbų faktas bei termino atsiskaityti pagal sąskaitą faktūrą už paminėtus darbus pažeidimas. Paminėtina, jog Sutarties Bendrosios dalies 6.7. punkte reglamentuota atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka. Jame numatyta, jog, atsakovei priėmus tinkamai atliktus darbus ir pasirašius atliktų darbų aktą, ieškovė įgyja teisę pateikti atsakovei sąskaitą faktūrą atsiskaitymui. Ieškovė taip pat įgyja teisę išrašyti sąskaitą faktūrą atsakovei, jeigu atsakovė per Sutartyje nustatytus terminus nepateikia pastabų ieškovei dėl atliktų darbų aktų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atliko kokius nors darbus sutarties pagrindu, atsakovė buvo priėmusi atliktus darbus, pasirašydama atliktų darbų aktus arba nustatytu terminu nepateikusi pastabų dėl atliktų darbų aktų tam, kad ieškovė įgytų teisę reikalauti apmokėjimo už juos (CPK 178 straipsnis). Tai, kad jokie darbai sutarties pagrindu nebuvo ir negalėjo būti atlikti, patvirtina ir Sutarties Specialiosios dalies 5.1. punktas, kuriame susitarta, jog darbų pradžia numatoma per 10 dienų po avanso gavimo dienos. Šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei avanso.

35. Taigi, ieškovei neįrodžius, jog ji atliko kokius nors darbus Sutarties pagrindu, išrašė atliktų darbų aktus, o atsakovė juos priėmė, darytina išvada, jog atsakovė objektyviai negali būti laikoma pažeidusia pareigą atsiskaityti už atliktus darbus.

36. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog Sutartimi šalys numatė dvejopą atsiskaitymą už darbus: ne didesnės kaip 30 procentų darbų vertės dydžio avansą ir likusią sumą Sutarties Specialiosios dalies 6.5. punkte nustatytu terminu – ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Todėl, ieškovės vertinimu, atsakovei nesumokėjus avanso už darbus, laikytina, jog ji pažeidė Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punktą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.

37. Pirmiausia pažymėtina, jog vertinant Sutarties sąlygas matyti, jog avanso mokėjimą reglamentuoja Sutarties Specialiosios dalies 6.4. punktas. Jame šalys susitarė, jog numatomas kintamo dydžio tikslinis avansinis mokėjimas, kuris atitinka planuojamų atlikti per ataskaitinį mėnesį darbų vertę, bet neviršija 30 procentų sąmatinės vertės. Avanso dydį apskaičiuoja ir detalizuoja ieškovė kartą per mėnesį ir pateikia atsakovei apmokėti. Taigi matyti, jog šalys aiškiai ir konkrečiai susitarė, jog avansas yra mokamas už „planuojamus atlikti per mėnesį darbus“, o ne už atliktus darbus, kaip tai nurodyta Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte bei 6.7. punkte. Taigi avanso pagal 2022 m. spalio 5 d. išankstinę sąskaitą faktūrą nesumokėjimas nelemia Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto pažeidimo. Ieškovės 2022 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta – „Netesybos pagal sutartį VLS-IND/22-08-06“, todėl ši sąskaita, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat nepatenka į Sutarties Specialiosios dalies 11.4. punkto apimtį.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neegzistuoja ir antroji sąlyga, numatyta Sutarties 11.4. punkte (atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų, darbai yra sustabdyti dėl atsakovės kaltės daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį ir atsakovė nesutinka padidinti Sutarties kainos dėl aplinkybių, už kurias neatsako ieškovė).

39. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog antroji 11.4 punkto sąlyga dėl darbų stabdymo turi egzistuoti kartu su kitomis sąlygomis – atsisakymu pasirašyti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų ir atsakovės nesutikimu padidinti Sutarties kainos dėl aplinkybių, už kurias neatsako ieškovė. Ieškovės vertinimu, darbai gali būti sustabdyti ne tik dėl to, kad šalys nesusitaria dėl papildomų darbų kainos. Nurodo, jog darbai gali būti sustabdyti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, užsakovo neatlikto avansinio mokėjimo ar atsiskaitymo už paslaugas, bet kokio kito užsakovo iš Sutarties kylančio įsipareigojimo neįvykdymo, jeigu dėl to rangovas negali tinkamai (be jokių kliūčių) vykdyti iš sutarties kylančių įsipareigojimų.

40. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog darbų sustabdymą gali lemti daug priežasčių, kurios nepriklauso nuo ieškovės veiksmų, tačiau Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte šalys labai konkrečiai susitarė, jog darbų stabdymas šio punkto pagrindu yra siejamas su atsakovės atsisakymu susitarti dėl papildomų darbų atlikimo ir nesutikimu padidinti sutarties kainos, dėl to darbai sustoja ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui.

41. Kaip jau buvo konstatuota, jokie darbai sutarties pagrindu nebuvo atlikti. Kaip jau paminėta anksčiau, darbai ir negalėjo būti pradėti, kadangi jų pradžia numatyta per 10 dienų po avansinio apmokėjimo, kurio atsakovė nesumokėjo. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo iškilęs klausimas dėl papildomų darbų kiekio, jų apmokėjimo ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog darbai nebuvo pradėti, papildomų darbų poreikio bei jų apmokėjimo klausimas nebuvo iškilęs, todėl ieškovė negali remtis Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punktu, kadangi sustabdyti nepradėtų darbų objektyviai neįmanoma. Tai, jog ieškovė atliko kažkokius paruošiamuosius darbus, nepatenka į Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto apimtį, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovė šioje byloje reikalauja priteisti baudą konkrečiais Sutartyje numatytais pagrindais, o ne nuostolius dėl sutarties nutraukimo, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės.

42. Papildomai paminėtina, jog ieškovė Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto pažeidimą ir būtent tą aplinkybę, jog, ieškovės vertinimu, darbai buvo sustoję ilgiau nei mėnesį, sieja taip pat su tuo, jog, ieškovės vertinimu, atsakovė laiku nesumokėjo anksčiau minėto avanso ir neperdavė darbų fronto. Kadangi jau pasisakyta, jog darbai nebuvo pradėti, papildomų darbų poreikio bei jų apmokėjimo klausimas nebuvo iškilęs, todėl ieškovė negali remtis Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punktu, todėl nei avanso apmokėjimas, nei darbų fronto neperdavimas neturi teisinės reikšmės Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto taikymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas tik trumpai pasisako dėl šių ieškovės argumentų.

43. Pasisakydama dėl termino avansui apmokėti, teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, jog Sutartis numatė terminą avansui apmokėti. Ieškovės minimame Sutarties Specialiosios dalies 6.4. punkte numatytas tik terminas ieškovei kartą per mėnesį detalizuoti ir apskaičiuoti avanso dydį. Avanso apmokėjimo termino šis punktas nereglamentuoja. CK 6.53 straipsnio 2 dalis numato, jog prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Sutiktina su ieškove, jog Sutartyje nesant nustatyto termino avansui apmokėti, atsakovei atsirado pareiga avansą sumokėti per septynias dienas, tačiau jau anksčiau esant konstatuotoms aplinkybėms, jog avanso nesumokėjimas nepatenka į Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkto apimtį, minėta aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nusprendžiant dėl ieškovės prašomos priteisti baudos.

44. Pasisakant dėl darbų fronto neperdavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sudaryta Sutartis nenumatė termino darbų fronto perdavimui, kadangi Sutartyje niekur nėra reglamentuota konkreti darbų pradžia. Vienintelis Sutarties punktas (5.1.), reglamentuojantis darbų pradžią, nurodo neapibrėžtą terminą darbų pradėjimui – 10 darbo dienų po avanso gavimo dienos. Visiškai niekuo nepagrįstas ieškovės teiginys, jog, Sutartyje nesant numatyto termino darbų fronto perdavimui, darbų frontas turėjo būti perduotas iš karto po sutarties sudarymo. Ieškovės pateikti įrodymai – raštai, kuriuose ieškovė reikalauja perduoti darbų frontą, – niekaip neįrodo, jog atsakovė turėjo pareigą perduoti darbų frontą, ieškovei pareikalavus tai padaryti.

45. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punkte nurodytų sąlygų, baudos, numatytos Sutarties Bendrosios dalies 11.6. punkte, priteisimui, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

46. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, materialiosios teisės normų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė