Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių kalėjime bausmę iki 2023 m. balandžio 19 d. (įskaitytinai), atliko uždaro tipo (iki 2023 m. sausio 1 d. - kalėjimo) bausmės atlikimo vietos sąlygomis. Tokios taikytos bausmės atlikimo (kalinimo) sąlygos akivaizdžiai pažeidė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-334/2019 paskirtos bausmės atlikimo sąlygas, kadangi pareiškėjui nuosprendžiu bausmę paskirta atlikti pusiau atviro tipo (iki 2023 m. sausio 1 d. - pataisos namų) bausmės atlikimo vietose. Griežtesnės taikytos laikymo (kalinimo) sąlygos, nei numatyta nuosprendyje, pažeidė pareiškėjo teises ir laisves, pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai buvo taikomi ribojimai, kurie yra numatyti nuteistiesiems atliekantiems bausmę uždaro tipo atlikimo vietų sąlygomis, iki 2023 m. sausio 1 d. - kalėjimo sąlygomis, t. y. nuolat buvo laikomas rakinamose kamerose, pasivaikščiojimui buvo skirta tik 1 val. 30 min., o privalėjo būti skirta 3 val. pasivaikščiojimo, nebuvo galima užsiimti darbine veikla (t. y. dirbti Ūkio aptarnavimo būryje). Kalinimo sąlygos pagerėjo tik po to, kai 2023 m. balandžio 19 d. Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-24-128 buvo išbrauktas iš linkusių užpulti įskaitos. 2023 m. gegužės 29 d. Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-24-213 buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvąją grupę (žr. 6 priedas Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimas). Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. NĮ-24-310 buvo paskirtas dirbti į Ūkio aptarnavimo būrį pagalbiniu darbininku ir apgyvendintas Ūkio aptarnavimo būrio 6 kambaryje. Šiuo metu turi galimybę naudotis virtuve, dušu, gyvenamoji patalpa (kamera) yra didesnė nei kameros Nr. 76, Nr. 44, kuriose anksčiau kalėjo, turi galimybę laisvai pasiskambinti iš taksofono, atsirado reali galimybė po tam tikro laikotarpio būti perkeltam į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija) viršininko 2020 m. sausio 21 d. įsakymu buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Pareiškėjas mano, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo jį įtraukti į linkusių užpulti įskaitą. Šiaulių kalėjime 2022 m. rugsėjo 14 d. vyko Drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstomas pareiškėjo palikimo įskaitoje tikslingumo klausimas. Apie galimybę dalyvauti šiame posėdyje kalėjimo administracija pareiškėjo neinformavo, neturėjo galimybės pateikti prašymų, argumentų dėl išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos. Šiaulių kalėjimo 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 55-18 buvo paliktas linkusiųjų užpulti įskaitoje.

Būnant nepagrįstai įtrauktam į linkusiųjų užpulti įskaitą pareiškėjui buvo apribota galimybė dirbti, t. y. būti perkeltam į Ūkio aptarnavimo būrį, taip pat dėl buvimo įskaitoje buvo ribojama galimybė mokytis ir įgyti specialybę.

Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Šiaulių kalėjimą (iki 2023 m. sausio 1 d. ankstesnis pavadinimas Šiaulių tardymo izoliatorius). Nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. gruodžio mėnesio buvo laikomas kameroje Nr. 76, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. balandžio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 44. Šiose kamerose kartu su pareiškėju buvo laikoma iki 2-3 asmenų. Kamerose yra gultai (vieno ar dviejų aukštų), užimantys apie 7 kv. m. grindų ploto, stalas, užimantis 1 kv. m. grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis apie 2,5 kv. m. grindų ploto. Esant tokioms gyvenimo sąlygoms kamerose buvo priverstas sėdėti ir/ar gulėti, nes judėjimui tarp kitų asmenų ir baldų nėra vietos. Bausmės atlikimo vietoje nėra sudarytos tinkamos net minimalios asmens higienos priežiūros sąlygos. Tokios laikymo sąlygos neatitinka teisės aktuose numatytų sveikatos saugos laikymo sąlygų reikalavimų ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kalėjime reikalavimo, pagal kurį turi būti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m. plotas vienam asmeniui. Kamerose yra įrengta vėdinimo sistema, tačiau ji kamerose orą ne ventiliuoja, o paprasčiausiai ištraukia šiltą orą iš kameros, todėl jokio kameros ventiliavimo nėra. Kamerose esantis išoriniai langai yra nesandarūs, pro juos nuolat pučia oras. Nesant kamerose normaliai ventiliacijai, kamerose yra drėgna, langai aprasoję, drėgna, todėl kamerose esantis rūbai ir patalinė yra drėgni. Kamerose esamas mikroklimatas tiesiogiai priklauso nuo lauke esamų oro parametrų (jei lauke drėgna – kamerose drėgna, jei lauke šalta – kamerose šalta ir t.t.). Tokios kamerose esančios sąlygos pažeidžia teisės aktais nustatytas higienos normas ir tiesiogiai neigiamai veikia pareiškėjo sveikatą.

Kamerose nuolat jaučiamas nemalonus sanitarinio mazgo (tualeto) kvapas. Sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo kalinamas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), visą ginčo laikotarpį kamerose buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 2 iki 3 asmenų), darytina išvada, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, ir pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus ir dėl to jam padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023 ir kt.). Tokias gyvenimo sąlygas kamerose laiko kaip nepagrįstu baudimu - kankinimu, sveikatos žalojimu, diskomfortu.

Pareiškėjo kalinimas Šiaulių kalėjime, sąlygomis pažeidžiant nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšį bei sąlygas (t. y. iki 2023-04-19 atliko bausmę uždaro tipo atlikimo vietoje (kalėjime), o ne pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pataisos namuose) ir pažeidžiant nustatytas higienos normas, tiesiogiai yra susiję su pareiškėjo patirtais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, psichologiniu smurtu, diskomfortu, kurie tiesiogiai iki šiol neigiamai įtakoją tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, bendravimo galimybių sumažėjimą tiek su administracija, tiek su kitais asmenimis, su kuriais buvo ir yra kamerose. Pareiškėjui sutriko vidinė pusiausvyra, atsirado nemiga, neranda ramybės, atsirado baimė bendrauti su administracijos pareigūnais.

Įvertinus nurodytus ir konstatuotus neteisėtus atsakovo, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, veiksmus darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (įskaitytinai) buvo kalinamas tokiomis sąlygomis, kurios peržengė tą ribą, kuri leidžiama pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tokios sąlygos prilygsta žmogaus baudimui ir kankinimui, todėl patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, diskomfortą, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamos suvaržymus. Pagrįstai mano, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, dėl kurių yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Padarytą neturtinę žalą per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (įskaitytinai) pareiškėjas vertina 1335 Eur (t. y. buvo kalinamas 267 dienas sąlygomis, kurios prilygsta kankinimui, vienos dienos žalą vertina po 5 eurus, iš viso 1335 eurų)

Vadovaujantis Instrukcijos 235 punktu, suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis (nuteistasis) atsisakė sumanymo užpulti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas pateikia pažymą, psichologas - charakteristiką komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui, išbraukti suimtąjį (nuteistąjį) iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengdama įsakymo dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, charakteristika, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomos suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.

Atsižvelgiant į Instrukcijos 236 punkte nurodytus reikalavimus, suimtąjį (nuteistąjį) perkeliant į kitą įstaigą, nuo jo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems).

Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų užpulti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas.

Taip pat, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kalėjimo kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m, - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 10.1 papunktyje įtvirtinta norma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas Pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (LVAT2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).

Matyti, kad Pareiškėjui visas kalinimo dienas (laikotarpis nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2023 m. balandžio 19 d.) kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti netinkamai, neveikė ventiliacija, kameroje tvyrojo blogas kvapas.

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau minėta nuostata privalomai taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad LKT Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara (pvz., persirengimo kabina paplūdimyje, skaitytojo kabina bibliotekoje, dušo kabina baseinų zonose, SPA kompleksuose ir t. t.). Taigi, atsakovas nemato jokio teisinio pagrindo LKT Šiaulių kalėjime esančių sanitarinių mazgų nevadinti sanitarinio mazgo kabinomis.

Visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

Taip pat paaiškina, kad sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 44 ir 76 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kameroje Nr. 99 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti Pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra.

Taip pat atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie Pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie Pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo Teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., LVAT2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe LKT Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Taip pat pažymėtina tai, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti.

Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 44,76, 99 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija (atkreiptinas dėmesys, kad angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai). Kartu pažymi, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu - šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

Atsakovas nesutinka su Pareiškėju, kad oro cirkuliacija kameroje nėra pakankama, kadangi, kaip minėta, Pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą. Papildomai pažymi, kad langas yra pasiekiamame aukštyje, tad kliūčių jį atidaryti - nėra. Jei vis dėlto dėl kokių nors priežasčių Pareiškėjui lango atidaryti nepavyktų, jis bet kada gali paprašyti pareigūnų pagalbos.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

HN 134:2015 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

LKT Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant Pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas LKT Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Gyvenamosios kameros nuolat prižiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos.

Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Prie atsiliepimo pridedamas NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-545 iš kurio matyti, kad jokių pažeidimų gyvenamojoje kameroje Nr. 44, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pareiškėjas, užfiksuota nebuvo.

Pažymi, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 76 ir 99, kuriose taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Pareiškėjas nebuvo tikrinamos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.

Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad atsakovas jokiais savo veiksmais ir sprendimais Pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti Pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsakovo nuomone, Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, Pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Atsakovo nuomone LKT Šiaulių kalėjimo darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai. LKT Šiaulių kalėjimo darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat, pareigūnų etikos taisyklėmis. Pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas atlieka dorai bei atsakingai, neturėdami išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš suimtuosius bei nuteistuosius. Taip pat ir Pareiškėjo atžvilgiu, pareigūnai savo pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė pakenkti pastarajam.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta Pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-129 buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. 2022 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 55-18 nurodyta neišbraukti pareiškėjo iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos. 2023 m. balandžio 19 d. Šiaulių kalėjimo viršininko įsakymu Nr. NĮ-24-128 buvo išbrauktas iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos.

Pareiškėjas nurodo, jog Seimo kontrolierius pripažino pagrįstu pareiškėjo skundą dėl jo neišbraukimo iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos. Seimo kontrolierius 2023-04-03 pažymoje Nr. 4D-2023/1-26 nustatė procedūrinius pažeidimus sprendžiant pareiškėjo palikimo asmenų, linkusių užpulti įskaitoje, klausimą. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus Seimo kontrolierius rekomendavo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui imtis priemonių, kad tokie pažeidimai ateityje nebūtų daromi.

2022 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakyme Nr. 55-18 „Dėl nuteistojo Ž. S. linkusiųjų užpulti įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo“ nurodyta šio įsakymo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas įsakymų dėl įrašymo bei neišbraukimo iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, šie sprendimai nebuvo apskųsti teismui, nebuvo panaikinti. Nors procedūriniai pažeidimai priimant įsakymą dėl pareiškėjo palikimo asmenų, linkusių užpulti įskaitoje ir buvo nustatyti, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad įsakymas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra nustatyti.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2021-09-27, Nr. 2021-20141, galiojo nuo 2021-10-01 iki 2023-01-05) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2023-01-04, Nr. 2023-00133, redakcija galiojanti nuo 2023-01-05) 1.2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.

Atsakovas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių kalėjimo kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių kalėjimo pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB arba mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,82 m. (kameroje Nr. 76) iki 2,33 m. (kameroje Nr. 44). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos.