- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- 1-44-334/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Nukentėjusysis
- L. A., G. A.
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Advokatai
- Arvydas Alekna, Saulius Kučys
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai,
gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,
nukentėjusiesiems L. A., G. A., jų atstovui
advokatui Sauliui Kučiui,
psichologui psichologui Nerijui Ogintui, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Marijai Masiliūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį,
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, jos įrodymus teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis Ž. S. 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 23.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, peiliu durdamas ne mažiau kaip 13 kartų nukentėjusiajam S. A. į krūtinės, kaklo, nugaros, galvos sritis, tuo padarydamas 2 kiauryminius durtinius – pjautinius krūtinės ląstos priekinio paviršiaus vidurinėje apatinėje dalyje, nugaros vidurinės dalies paviršiaus sužalojimus su pilvaplėvės, kepenų, ir dešiniojo plaučio pažeidimais, 10 durtinių - pjautinių nekiauryminių sužalojimų – kaklo kairėje pusėje priekiniame paviršiuje, nugaros vidurinėje dalyje, kaklo užpakaliniame paviršiuje, kaklo dešinėje pusėje užpakaliniame paviršiuje, galvos plaukuotoje dalyje paviršinėje srityje, galvos plaukuotoje dalyje dešinėje momeninėje srityje, vieną paviršinį įpjovimą kaklo užpakaliniame paviršiuje, dėl ko nuo kiauryminių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimų su pilvaplėvės, kepenų ir dešiniojo plaučio pažeidimu, lydimų ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimų, nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė S. A..
Kaltinamasis Ž. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nužudė savo draugą ir dėl to labai gailisi. Pirmiausiai jis atsiprašo jo draugo tėvų. Jis su S. buvo geri, artimi draugai. Kai persikraustė gyventi į miestą, sutiko S. ir jie tapo draugais. Gyveno kaimynystėje, susitikdavo, žaisdavo. Dažnai pykdavosi, nes visada abu norėdavo būti teisūs. Be to jis buvo perdėtai jautrus bei įžeidus. Su juo kalbėdavosi įvairiomis temomis, apie viską – merginas, namus, darbą, svajones. Kai kada atrodydavo, kad vienas kitą supranta tik iš žvilgsnio. Kai 2016 metų kovo mėnesį išvyko stažuotis į (duomenys neskelbtini), tapo mažumėle laisvesnis ir atviresnis, ėmė keisti savo įvaizdį bei stilių. Norėjo ištrūkti iš provincialo ir tapti labiau europietiško požiūrio. 2016 metų rugsėjį, baigęs studijas, išvyko į (duomenys neskelbtini), per įdarbinimo agentūrą Lietuvoje. Buvo sandėlio darbuotojas, sunkiai dirbo. Pinigus siųsdavo savo motinai, kad jai būtų lengviau išgyventi, ir pats bandė taupyti. 2017 metų vasarį nebuvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą, nes karo medicinos ekspertų komisija nustatė, kad dėl savo psichinės būklės yra netinkamas karinei tarnybai. Tuo metu S. merginos neturėjo, o apie S. tam tikrą polinkį į vaikinus seniai žinojo, apie tai jis pats buvo jam pasakęs, be to, jis ir pats turėjo jausmų S.. Vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). Ten atsivežė savo draugę V. D. dirbti ir gyventi. Jų požiūriai sutapo, nes abu buvo linkę į meną, į kūrybą, be to abu turėjo panašų nelengvą gyvenimą. Tapo pora. 2017 metų rugsėjo-spalio mėnesį buvo grįžęs atostogų į Lietuvą, tuo metu jau buvo susitaikęs su S.. Visą laikotarpį, kol buvo (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus, (duomenys neskelbtini). Vienus buvo gavęs iš motinos, kitus – iš gydytojo (duomenys neskelbtini). 2017 metų lapkritį (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir apiplėštas, tuo metu dėl būtinosios ginties buvo įsigijęs lenktinį peiliuką. Kai 2018 metų pavasarį įsidarbino jo mama (duomenys neskelbtini), apsisprendė, kad turi siekti savo svajonių, nusprendė grįžti į Lietuvą ir studijuoti tai, kas jam patiktų. Į Lietuvą grįžo 2018 metų gegužės 20 dieną. Pateikė dokumentus dėl stojimo į mokyklas. Birželio mėnesį skyrė buto tvarkymui, tvarkė kai kuriuos mamos reikalus. Jau tuomet pastebėjo, kad S. jam meluoja įvairius dalykus, bei vengia, ir keistai su juo elgiasi. Liepos mėnesį jis beveik mėnesiui išvyko atostogų pas brolį A. S. į (duomenys neskelbtini). Grįžo likus dienai iki S. gimtadienio. Į S. gimtadienį (duomenys neskelbtini) jis buvo kviestas paties S.. Jis sulaukė S. žinutės ir nuėjo pas S. į gimtadienį. Jo ten tikrai laukė, norėjo gerai praleisti laiką. Tai buvo pirmas S. gimtadienis, kuomet buvo susirinkę tiek daug draugų. Ir tai buvo pirmas gimtadienis, kai vartojo alkoholį. S. gimtadienyje dalyvavo jis, L. A., L. P., S. G., E., E. T.. Pripažįsta, kad tuomet turėjo konfliktą, nes abu su S. buvo išgėrę. Negali nusakyti tikslios priežasties kas buvo. Tai buvo vienas kito nesupratimas. Visi teigia, kad jie susimušė, bet jie tik apsistumdė, nes buvo du girti žmonės. Jis kliudė S. veidą savo žiedais. S. jam šiek tiek prakirto smilkinį. Tą patį vakarą jie atsiprašė vienas kito ir susitaikė, paskui jie visi vienas kitą palydėjo į namus. Toliau su S. ilgą laiką normaliai bendravo. Praėjus kelioms savaitėms, vienoje iš (duomenys neskelbtini) parduotuvių įsigijo lenktinį peilį dėl saugumo. (duomenys neskelbtini) buvo jis, L. A., L. P., S., bei dar vienas draugas. Jie leido laiką būdami mieste, S. tą dieną tvarkėsi dokumentus dėl teisių. Visi pastebėjo, kad tą dieną S. buvo kažkoks kitoks – piktas, irzlus, liūdnas. Paklaustas kas jam yra, jis nieko neatsakydavo. Į pavakarę visi išsiskirstė. Palydėjo S. iki pat jo namų, užėjo pas jį. Buvo jo kambaryje, kalbėjo apie tai, kokį automobilį jis ruošiasi pirkti, arba kokį norėtų vairuoti, nes tuo metu buvo aktualiausia tema. Matė, kad S. be nuotaikos, nelabai noriai kalba. Pradėjo jausti, kad ir pats darosi irzlus, S. pasiūlė susitikti rytą. S. pasakė, kad gali susitikti vėliau. Jis pasiūlė susitikti apie 23 val., jam pradžioje pasirodė keista, kodėl taip vėlai vakare, bet jis pasakė, kad namuose turi įvairių darbų, todėl tai bus geriausias laikas. Sutiko, nes tai nebuvo pirmas sykis, kada jie taip vėlai kažkur išeina. Sutiko ir išėjo namo. Namuose apsitvarkė, buvo apie 21 val., nusprendė išeiti pasivaikščioti. Ėjo iki (duomenys neskelbtini) parko, tuomet susirašė su pažįstamu A. G.. Susitikimo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pašnekėjo apie kasdienius klausimus, pabuvę apie penkias minutes, buvo apie 21.10 val., nusprendė eiti labiau link centro. Pagrinde jis kalbėjo daug, pasakojo apie save, kad ruošiasi studijuoti (duomenys neskelbtini) specialybę, kad susirado vaikiną už save vyresnį du sykius. Kadangi prieš tris mėnesius prie (duomenys neskelbtini) jį buvo sustabdžiusi policija ir jis gavo administracinę baudą už važiavimą be atšvaitų, todėl jis palietė temą apie policiją. Tuo metu jis nesakydamas vardų ir pavardžių, pradėjo A. klausti, ar jis galėtų kažką panašaus padaryti dėl jo. Jis viską nurodė kitaip, pasakė, kad jis jo prašė meluoti arba suteikti jam alibi, bet mano, kad tai buvo jo įsiskaudinimas. Apie 22.30 val. išsiskyrė su A. G. prie jo namų, toliau su juo nesusisiekė. Trumposiomis žinutėmis buvo šiek tiek susirašinėjęs su L. A., paskui pažiūrėjęs, kad netoli 23 val., nuėjo į vietą, kur S. pasiūlė susitikti. Buvo susitarę susitikti prie (duomenys neskelbtini), mes taip vadino tą vietą. 23 val. nuėjo ir susitiko su S., ėjo link parko. Nesipyko. Kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) , kad ruošiasi vėl išvykti, nes jam trūksta pinigų dėl teisių, dėl mokslų. S. kalbėjo, ar negalėtų jam padėti įsidarbinti, nes jis galvojo sekančią vasarą kažkur vykti užsidirbti. Kalbėjo apie S., apie vienas kitą kaip draugus. Nuėję į parką, ten esančiais takais pradėjo vaikščioti aplink giraitę. Apsukę pora ratų jie sustojo, nes jis vis kažko jo paklausdavo, S. sakiniai buvo trumpi. Jis dar sykį jo paklausė, ar jam tikrai viskas gerai. Tada jis jam labai griežtai ir piktai pasakė „užsičiaupk“, jis sustingo, sustojo, S. taip pat sustojo metro atstumu priešais jį. Paklausė jo, ar jis kažką padarė. Jis tuomet pratrūko. Jis pradėjo ant jo rėkti, keiktis, išvadino jį gėjumi, pyderu, kad yra nevykėlis, kad jis gadina jam gyvenimą. Jis pradėjo įžeidinėti net jo motiną, pasakė, kad jis yra „žertvos“ sūnus. Pradėjo kaltinti ko jis čia iš viso grįžo, kad jis jam iš viso net ne draugas, kad jis juo tik naudojasi, ir kad jis jam yra šlykštus. Jis nemoka apibūdinti to jausmo. Visą gyvenimą iš jo visi tyčiojosi, žemino, bet jis prieš nieką nekėlė rankos, nesakė blogo žodžio. S. buvo vienas iš pirmų tų žmonių, kuris jį visada suprasdavo ir niekada jo nesmerkdavo. Tuomet jis lyg bomba sprogo prieš jį, su visais tais kaltinimais ir įžeidimais. Jam pradėjo svaigti galva, jausmas – lyg aptemo akyse, atsirado įniršis ir pyktis, kažkoks įsiskaudinimas, kartu ir baimė. Tuo metu rankas buvo įsikišęs į kišenes ir gniaužė kumščius. Jis tylėjo, klausė, o S. sakė „ar tu girdi mane?“. Jam pasirodė, kad S. jam trenks. Tuomet jam smogė peiliu, kažkur į krūtinės vietą. Akimirkai buvo lyg sustingęs. S. pajudėjo keliolika žingsnių į šoną. Išgirdo garsą, lyg telkšant vandenį. Buvo tamsu, gerai visko nematė, bet suprato kas įvyko, ir S. pradėjo judėti atgal, iš kurios pusės atėjo. Jis tarė jo vardą, sakė „palauk, sustok, tau reikia pagalbos“. Jis pradėjo eiti link jo, ne bėgti, ne vytis, tiesiog ėjo jam labiau iš šono. Jis dar kartą pasakė jo vardą ir jis staigiai atsisuko į jį ir puolė jį. Jis išsigando, prisidengė veidą rankomis ir apsigynė nuo S. vieno kito smūgio. S. tada sugriebė jį už riešo abejomis rankomis, jis ėmė muistytis. S. buvo aukštesnis ir fiziškai stipresnis, todėl jam buvo sunku išlaisvinti rankas. Jis pasimuistė, pradėjo rėkti, kad jį paleistų. Neatsimena kaip viskas tiksliai įvyko, bet viskas įvyko labai greitai. Kai jis išsilaisvino, jie susirėmė vėl vienas su kitu. S. atsitraukė nuo jo per 2-3 metrus ir paėjęs kelis žingsnius nukrito ant žemės. Jis stovėjo, ėmė verkti, keletą sykių pasakė S. vardą, kalbino jį, jis nieko neatsakė. Tuo metu jis stovėjo jam iš šono, apėjo aplink ir paėmęs jį už rankos apvertė jį ant nugaros. Bandė užčiuopti pulsą, patikrinti, ar plaka jo širdis. Buvo labai sunku ką nors įžiūrėti, galbūt iš jaudulio. Tuomet prisiminė, kad kai jie ėjo, S. išsitraukė iš kišenės telefoną ir pažiūrėjo laiką, tuomet viskas nušvito. Tai prisiminęs jis paėmė jo telefoną jam iš kišenės ir norėjo juo pašviesti, pažiūrėti, ar jis kvėpuoja. Pašvietė jam į veidą, ant krūtinės matė kraują. Pamatė jo veidą be gyvybės ženklų ir atmerktas akis. Jis išsigando. Pribėgo prie ant žemės nukritusios savo kepurės, pagriebė ją ir skersai per giraitę nubėgo iš parko lauk. Bėgo link tilto, kadangi susimaišė, bėgdamas ne į tą pusę, sustojo akimirkai, nes jam trūko oro. Jis pažiūrėjo sau į rankas, jose vis dar turėjo peilį, tą telefoną. Metė juos lauk iš savo rankų, jie nukrito į vandenį, nes buvo ant tilto. Jis norėjo atsikratyti šiais daiktais. Tuomet ėjo palei upę esančiu taku, nuošaliomis gatvėmis greitai grįžo namo. Nežinojo ką daryti, buvo šoke, išsigandęs, sutrikęs. Grįžęs į namus jis persirengė, rūbus sudėjo į nedidelį šviesų maišelį, užrišo ir išmetė į upę, kuri buvo šalia jo namų. Rūbus, kuriuos vilkėjo tą vakarą – kelnes, megztinį, marškinėlius, batus. Jis nestovėjo ir nežiūrėjo, ar maišelis nuskendo, bet kai įmetė į vandenį, pamatė, kad maišelis paniro po vandeniu. Kad maišelis nuskęstų, atrodo, kad į maišelį įdėjo akmenį. Kepuraitė, kurią dėvėjo tą vakarą, buvo likusi namuose, tik ryte pastebėjo, kad buvo padėjęs ją ant stalo. Ją atidavė pareigūnams, kartu su kitais iš jo paimtais drabužiais. Sekančią dieną ryte gavo keletą žinučių iš A. G.. Jis pradėjo jį kamantinėti įvairiais klausimais, nes jis internete pamatė straipsnį, kad įvykdyta žmogžudystė (duomenys neskelbtini). Jis klausė, ar jis kažką žino, ar yra su tuo kaip nors susijęs. Jis jam melavo, kad su tuo nesusijęs. To priežastis buvo paprasta – jis bijojo teisėsaugos, nenorėjo jo įvelti. Bet kuriuo atveju jis žinojo, kad prisipažins, kad taip bus teisingausia. Todėl jį susitikęs paprašė apie tai nieko nekalbėti, kad jis iš viso jam rašė, kad jis ištrintų jų susirašinėjimo žinutes. Tuo metu jam parašė kiti draugai, kurie ėjo link jo namų susitikti su juo, ir kadangi tam tikra prasme A. G. gėdijosi, ir nenorėjo, kad apie jį sužinotų kiti draugai, todėl jam pasakė, kad susitiks vėliau. Jie išsiskyrė, o jis susitiko su tais draugais – L. A. ir L. P.. L. A. buvo palydėjęs jį iki kaimo, turėjo patikrinti, ar ten viskas gerai. Visi pradėjo ieškoti S., daug kas klausinėjo jo, ar jis ką nors žino. Jis jiems melavo. Jis norėjo pabūti laisvėje nors keletą dienų, kad galėtų atsisveikinti su S., palaidoti jį. Gavęs sankciją suprato, kad toliau tylėti nėra prasmės. Tuomet prisipažino ir nurodė kriminalistams bei tyrėjai visas detales, susijusias su šia byla. Jis nori pasakyti, kad su S. nebuvo pora, nors yra sykį gyvenime buvę, kad S. siūlė jam draugauti. Jis su tuo nesutikdavo dėl jo šeimos. S. visą laiką buvo idealizuotas, bandomas įstatyti į standartinį vyro modelį ir dėl to kai kada jam būdavo sunku. Kai S. pradėjo draugauti su S., jam buvo skaudu, bet visą laiką stengėsi jį suprasti, palaikyti, lygiai taip pat, kuomet S. jį palaikė, kai jis pradėjo draugauti su V. D.. Jo nusikaltimas tikrai nebuvo padarytas iš pavydo ar pykčio. Su S. buvo draugai 10 metų, niekas geriau už jį nepažinojo tikrojo S., ir niekas taip gerai nepažinojo jo, kaip S.. Visą laiką gerai sutarė su S. tėvais, kaip ir kitais jo giminaičiais. Jis niekada negalvojo ir nenorėjo, kad viskas taip baigtųsi. Iš karto po šito įvykio rašė žinutes S., bet tam paaiškinimo neturi, žinučių rašymo priežasties negali nurodyti. Šiuo metu neatsimena tų žinučių turinio. Suprato, kad S. nebėra, bet motyvas rašyti galėjo būti tai, kad kažkuriuo momentu jo mintyse dar netikėjo, kad taip įvyko, jautėsi kaip nerealiame sapne, veikiau košmare, kuris niekada neturėjo įvykti. Pripažįsta nuketėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos. Santaupų neturi, turto neturi. Tačiau stengtis atlyginti žalą kaip įmanoma greičiau, kuomet išeis į laisvę.
Įrodymai
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad kaltinamasis draugavo su jos sūnumi S. A. nuo vaikystės. Paskutinę dieną sūnus S., prieš išvykdamas mokytis, dar tvarkėsi reikalus, norėjo laikytis vairuotojų teises, ėjo gydytojų komisiją. Tą 2018-08-30 dieną jis mažai buvo namuose. Grįžęs jai parodė, kad jis praėjo gydytojų patikrinimą. Kaltinamasis visą vasarą pas jos sūnų ateidavo po kelis kartus per dieną. Iš vakaro sūnus atrodė pakankamai normaliai, jie kartu vakarieniavo, aptarė kitos dienos planus. Jis sakė, kad kitą dieną grįžta jo mergaitė, kad jis norės apsikirpti. Vakarais dažniausiai laiką jis praleisdavo savo kambaryje, žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Jis dar turi (duomenys neskelbtini) broliuką. Iš vakaro broliukas labai ilgai nėjo miegoti, jį ragino eiti miegoti. Sūnaus S. kambarys yra antrame aukšte, o kitas kambarys priešais esantis – mažojo sūnaus kambarys, kuriame jis daugiau žaisdavo. Tą vakarą mažąjį vis ragino eiti miegoti, taip pat užlipo į viršų, buvo jau vėlu. S. kambario durys buvo praviros, žvilgtelėjusi matė, kad kambaryje buvo tamsu, matė jį miegantį, šalia jo buvo telefonas, nes degė mėlyna švieselė ir jo veidas buvo apšviestas. Ryte prabudusi suprato, kad S. nėra namie, manė, jog jis jau su savo mergaite. Jis daug laiko praleisdavo su ja. Dėl to neturėjo pagrindo nerimauti, kad jo taip ilgai nėra namie. S. pasigedo tik tada, kai apie vidurdienį S. mergaitė parašė jos vyrui žinutę, paklausė kur yra dingęs S., kad ji visą naktį ir dienos metu negali susisiekti su S.. Tik tada jie sunerimo. Savo telefone iš S. draugų turėjo tik vienintelio kaltinamojo numerį. Paskambino jam ir paklausė, ar jis žino kur yra S., nes niekas jo neranda. Jis kaip niekur nieko jai atsakė, kad nieko nežino, kad reikės paklausti draugų. Jo paprašė, kad jeigu ką nors sužinos, kad praneštų. Po kurio laiko atėjo visi trys draugai – L. A., L. P. ir kaltinamasis. Išsiaiškino, kad jie nieko nežino kur yra jos sūnus. Kadangi sūnaus telefonas visą laiką buvo išjungtas, ji pagalvojo, kad pagal telefono IMEI kodą galima atsekti telefono buvimo vietą. Manė, kad taip žinos kur yra S.. Jie rado telefono dėžutę, paskambino operatoriui, kadangi telefonas buvo jo vardu, operatorius atsakė, kad privatiems asmenims tokios informacijos neteikia. Tuo viskas ir baigėsi. Tada kažkuris vienas iš tų draugų pasiūlė paskambinti į ligoninės priimamąjį, pasiklausti, gal kažkas atsitiko. Jie išėjo, o ji pradėjo ieškoti informacijos, kur konkrečiai skambinti į (duomenys neskelbtini). Neužilgo grįžo kaltinamasis ir pareiškė, kad S. kambaryje jis paliko savo raktus, nes tame kambaryje prieš tai jie visi ieškojo sūnaus telefono dėžutės. Kadangi ji ieškojo ligoninės numerio, o kaltinamasis jai buvo gerai pažįstamas, leido jam nueiti ir pažiūrėti kur yra jo raktai, o ji tuo momentu rado numerį, paskambino į priimamąjį. Tik po kurio laiko suprato, kad jis vis dar yra pas sūnų kambaryje, ir pagalvojo, ką jis ten taip ilgai daro. Vos tik ji dėl to susirūpino, jis nulipo ir nieko nesakęs išėjo. Paskambinusi į ligoninės priimamąjį klausė, ar jau reikia pranešti policijai, ar dar reikia laukti, kadangi jos sūnus yra pilnametis. Darbuotoja pasakė, kad nelauktų, užsiminė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko tokie įvykiai. Kažkuriuo momentu ji jau buvo išgirdusi, kad (duomenys neskelbtini) yra rastas subadytas (duomenys neskelbtini) metų vyras. Nepagalvojo, kad tai jos sūnus. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tada ją sujungė su Panevėžio policijos budinčiu, kuris pasakė, kad lauktų pareigūnų, kurie greitai atvyko. Pareigūnams nurodė, kaip sūnus galėjo būti apsirengęs, tada sužinojo kas atsitiko. Iš vakaro vakare trumpam buvo atėję L. P., L. A., Ž. S. Po to jie visi išėjo, kartu su jos sūnumi, sūnus į namus grįžo apie 8 val. vakaro. Grįžęs sūnus savo kambaryje buvo vienas. Ryte jai krito į akis, kad bendro kambario viduryje buvo netvarkingai paliktos jo šlepetės. Tada ji suprato, kad jo nėra namie. Ji pagalvojo, kad jis pas mergaitę. S. dažniausiai rengdavosi vyšninės spalvos džemperį su kapišonu, pilkšvos kamufliažinės spalvos kelnes ir apsiavęs juodais sportiniais bateliais su žaliu padu. Tais rūbais jis ir buvo surastas. Su savimi visada turėdavo telefoną. Kai jis išeidavo į miestą, paprastai jis dar pasiimdavo juodą kuprinę, jai yra sakęs, kad jis neturi kišenių, todėl jam patogu į kuprinę viską susidėti. Tada, kai suprato, kad S. niekur nėra, tada užlipo į jo kambarį ir pamatė, kad jo kuprinė yra, kad jis išėjo tik turėdamas telefoną, kuris buvo išjungtas. Po įvykio kaltinamasis elgėsi kaip niekur nieko, jis sudarė tokį įspūdį, kad jis stengėsi jiems padėti ieškoti kur yra S.. Iki įvykio, per visus tuos metus, jie nesipykdavo, tik paskutinius 2-3 metus jos sūnus jo privengė, bet jų susipykusių nematė, tik pastebėjo, kad sūnus su juo ne be taip bendrauja, ypatingai tada, kai kaltinamasis jau buvo emigracijoje. Grįždamas iš emigracijos jis atveždavo jos sūnui dovanas, bet sūnus visas jas išmesdavo. To priežasčių ji neklausė. Kai S. buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji pastebėjo, kad kažkas yra ne taip, ir padarė sau tokias išvadas, kad jos sūnus jau yra paauglys, o kaltinamojo elgesys ir išvaizda buvo kiek kitokia nei kitų vaikinų. Pamanė, kad jos sūnus jo gėdijasi, gal jam nesmagu, tada sūnui pasakė apie draugystę, apie tikrus draugus, kad draugai visada yra draugai ir jie visada lieka draugais. Tuo laiku jis atsakė teigiamai. Kaltinamasis dažnai ateidavo pas jos sūnų. Buvo sūnaus gimtadienio šventė ir tada buvo pirmas kartas kada jie sukonfliktavo, paties konflikto kas įvyko ji nematė, tik girdėjo garsus, bildesius. Jie buvo antrame aukšte, ji – pirmame. Jie jau ruošėsi eiti miegoti, ir lėkdama laiptais į viršų išgirdo S. merginos klyksmą. Tada jai iš paskos atlėkė kiti S. draugai, nes jie tuo metu buvo ne pačiame name, ir jie taip pat išgirdo. Kai užlipo, matė, kad kažkas įvyko, nors jie vėl sėdėjo kiekvienas savo vietoje, kaip niekur nieko, bet buvo įsitempę. Paklausė kas čia vyksta, bet jie nieko nepasakė. Tada ji pasakė, kad jeigu taip vyksta, tegul skirstosi. Aišku jie liko. Apie to konflikto priežastis ji sužinojo šiek tiek vėliau, tik sekančią dieną ir sūnui pasakė kad šito iš jų nesitikėjo, kad abu tokie draugai buvo. Tada sūnus pirmą kartą jai pasakė , kad toks jis ir draugas, prislėgtu balsu. Apie to konflikto priežastį tik po to iš S. mergaitės sužinojo. Vienu metu, kai jie buvo antrame aukšte, ji buvo pastebėjusi, kad kaltinamasis prisistūmęs S. kėdę su ratukais prie S. lovos, S. sėdi ant lovos ir laiko apglėbęs savo mergaitę, o jis pusbalsiu kažką lyg tai jam sako. Po kurio laiko įvyko tos muštynės, apsistumdymas. Kitą dieną pamatė sūnaus sudraskytą veidą. Tada iš jo mergaitės sužinojo, kad kaltinamasis S. liepė palikti savo mergaitę, antraip jis jai padarys kažką blogo. S. pasakė, kad nieko tu jai nedarysi ir tada puolė kaltinamąjį. Nežino ką tiksliai blogo žadėjo padaryti. Pora dienų kaltinamasis nesirodė, po poros dienų jis atnešė jai gėlių. Pasakė, kad dėl to nesmagiai jaučiasi, įdėmiai žiūrėdamas jai į akis pasakė, kad jis su S. viską išsiaiškino. Tuo metu antrame aukšte savo kambaryje S. buvo su savo mergina. Tada jis pas juos užlipo, bet pakankamai greitai, po kelių minučių, jis nusileido, buvo nekalbus. Po kurio laiko nulipo ir S. su mergaite. Jai paklausus kas čia buvo, S. mergaitė S. G. pasakė, kad S. su Ž. visai nebendravo, kad S. buvo nusisukęs prie kompiuterio, tai tik ji truputi pašnekėjo su kaltinamuoju, bet šiaip jie nieko neišsiaiškino ir nesusitaitė, pasakė, kad S. su kaltinamuoju nekalbėjo. Likus savaitei iki tragedijos buvo S. močiutės gimtadienis, kuriame buvo ir S. su S., bet jie išėjo greičiau. Grįžusi į namus S. kambaryje rado ją vieną, ji pasakė, kad jį išsikvietė „tas“. Nusistebėjo, kas čia per išsikvietimai gali būti, kaip tai suprasti. Tada ji pradėjo pasakoti, kad ji nežino kas čia dedasi. Pasakė, kad Ž. S. priekaištauja, kodėl S. būna su mergaite, kad vienu momentu jis liepė S. ją mesti ir kad būtų su juo. S. atsisakė, tada jis pasakė, kad dabar jam yra labai blogai, kad jis labai blogai jaučiasi, ir kad nužudys S. ir pats nusižudys. Ji negalėjo tuo patikėti, manė, kad ji kažką ne taip suprato, kad Ž. nėra toksai, o S. susiėmusi už galvos jai atsakė, kad Ž. yra veidmainis. Ji dar prašė, kad ji nesakytų S., kad ji apie tai pasakė, paaiškino, kad sūnus saugo ją nuo viso šito. Jau po visų tų įvykių susitikusi S. klausė, kodėl S. apie tai jai nieko nesakė, ji paaiškino, kad S. tikėjosi visą tą konfliktą išspręsti taikiai ir geruoju. Tą vasarą jie daugiau būdavo tarpusavyje, arba kambaryje bendraudavo, arba kažkur išeidavo. Su ja bendraudavo gražiai. Ji apie Ž. buvo geros nuomonės, kaip apie gerą patikimą sūnaus draugą. Net ir tada, kai jis buvo suimtas, negalėjo patikėti, kad jis tai padarė. Jis visada stengėsi save parodyti iš gerosios pusės. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai. Tas įvykis labai ženkliai pakenkė jos sveikatai, lankėsi pas psichologus ir kitus gydytojus. Turėjo vilčių, planų dėl savo sūnaus. Gyvenimas sulaužytas, trūksta brolio mažajam sūnui. Patyrė išlaidas, susijusias su laidotuvėmis ir jos gydymusi. Jos yra išvardintos civiliniame ieškinyje. Kainavo salės nuoma, karstas, rūbai, garso aparatūra, firmai už kūno pervežimą, duobkasiai, žvakės, portretas, laikinas paminklas. Neturtinei žalai atlyginti prašo 50 000 eurų, nors nėra tokios pinigų sumos, kuri įvertintų sūnaus netekimą. Jos kančios turi kainą. Bloga sveikata, sulaužytas gyvenimas, tapo nuolatine gydytojų kliente, nebeturi sveikatos. Šiai dienai žala nei kiek nėra atlyginta. Kaltinamojo artimieji nebuvo atėję, neatsiprašė. Civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusysis G. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes jis nuo vaikystės buvo draugas su jo sūnumi S.. Tuo metu buvo grįžęs atostogų, nes dirba užsienyje. Kai nutiko ta nelaimė, jis darbavosi ūkiniame pastate, įsirenginėjo pirtį. Iš vakaro nieko nepastebėjo. Tą rytą kėlėsi apie pusę keturių ryte, matė šlepetes vidury kambario, pastebėjo, kad neužrakintos lauko durys. Dėl to labai nenustebo, nes ir pats kartais pamiršta jas užrakinti. Kartais S. šlepetes ne vietoje palikdavo, todėl tai didelių įtarimų nesukėlė. Ėjo darbuotis, nes nesimiegojo. Buvo įprasti darbai, važiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Vieno tokio važiavimo metu atėjo S. žinutė „kur yra S.“, klausė kodėl jis neatrašo. Grįžęs namo paklausė žmonos, kur yra S., kodėl jis neatsiliepia telefonu. Žmona pasakė, kad S. nėra, ji manė, kad S. su juo kartu išvažiavęs. Tada prasidėjo ieškojimai. L. skambino į gydymo įstaigas, paskui į policiją, o jis automobiliu važinėjo po (duomenys neskelbtini), išnaršė visas gatves. Grįžęs vienu metu namuose matė kaltinamąjį, abu L., kaltinamasis buvo jų kieme. Po to vėliau buvo atėjęs žmonos brolis, sprendė, kur gali būti dingęs S.. Lauke gėrė kavą, kaltinamasis išėjo, po kurio laiko sugrįžo, pasakė, kad paliko buto raktus, vėliau jis vėl išėjo. Apie nužudymą sužinojo tik tada, kaip prisistatė pareigūnai. Pradžioje jie klausinėjo kaip jie pradėjo dieną, ką darė, o kai išėjo kalba apie sūnaus apsirengimą, tada jie susižvalgė ir jis iš karto suprato, kad kažkas įvyko. Vėliau jie parodė nuotrauką. Buvo sūnaus atpažinti (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) nuėjo po dviejų dienų, nunešė gėlių, uždegė žvakes. Sūnus visada turėjo prie savęs telefoną, tą dieną taip pat. Sūnus nesinešiojo peilio, bet turėjo mažą lenktinį peiliuką. Byloje pareiškė civilinį ieškinį 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Sūnaus gyvybės neatpirks niekas, tačiau sunku pasakyti, kodėl būtent tokia suma. Kaltinamasis žalos neatlygino nei kiek. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti.
Liudytojas A. G. parodė, kad su Ž. S. buvo pažįstami, ne ilgą laiką – apie 1- 1,5 mėnesio. Susipažino per pažinčių tinklalapį. Buvo susitikę, bendravo. Susitiko (duomenys neskelbtini). Pirmas jų susitikimas buvo (duomenys neskelbtini), paskui nuėjo į (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti ir tiesiog kalbėjo. Tai galėjo būti (duomenys neskelbtini), apie 13 val. dienos metu. Tai buvo pirmas jų susitikimas. Ž. S. beveik nieko nebuvo užsiminęs apie savo draugų ratą, nei apie S. A., apie savo draugystes su kitais asmenimis jis buvo užsiminęs, bet apie labai senus laikus, su byla niekuo nesusijusius. Iki 2018-08-30 jie dar buvo susitikę, iš vakaro, apie 20 val., prie (duomenys neskelbtini) . Vaikščiojo, kalbėjo. Beveik nieko neprisimena apie šį susitikimą, nes buvo seniai. Buvo tik dviese. Ž. S. pasakojo apie savo atostogas, jis kalbėjo apie savo antrą pusę. Vėliau Ž. S. užsiminė, kad jis gali pažinoti žmogų, kuriam kažkas nutiks, bet nieko plačiau apie tai nepasakojo, nepatikslino. Jis tiesiog taip užsiminė ir nieko daugiau nepasakė. Pakalbėjo apie dvi su puse valandos, jis palydėjo Ž. S. iki jo namų, (duomenys neskelbtini), ir išsiskyrė. Nepamena, ar jis prašė kažką pasakyti policijai. Jis prašė pameluoti, kad juo buvo ilgiau nei iš tikro, jeigu kas nors apie tai klaustų. Nežinojo kam šito reikėjo. Ryte pamatė feisbuke straipsnį apie rastą žuvusiojo kūną, jis parašė Ž. S. žinutę, bet jis nieko neatsakė. Tada susitiko apie 11 val. ryto. Jis klausė Ž. S. ar tai jo darbas dėl tų žodžių, kad jis gali pažinoti žmogų, kuriam kai kas nutiks, jis jam atsakė, kad jeigu tai jo darbas, kas tada? Daugiau nieko jis nebepasakė. Jis buvo pasimetęs, tie jo (Ž.S.) žodžiai, tas straipsnis, dar toks keistas jo atsakymas, jis jo nieko nebeklausė. Bet dėl jo tokių pasakymų pamanė, kad Ž.S. gali būti susijęs su tuo nužudytu žmogumi. Nužudytąjį žmogų matė iš nuotraukų viešoje erdvėje, bet jo nepažinojo. Apie tą nužudytąjį su Ž.S. nekalbėjo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tada davė išsamesnius parodymus. Dabar tiek daug nepamena, praėjo daug laiko. Kitą dieną, kai susitiko su kaltinamuoju, jis prašė ištrinti jų susirašinėjimą, kuriuo jis klausė Ž.S. dėl straipsnio. Žinutes ištrynė. Kai susitiko su kaltinamuoju, jo būsena buvo kaip įprasta, jis buvo linksmas. Jie susitiko kavinėje, jis atsirėmė į stalą ir stalas pavirto. Kai jie susitiko (duomenys neskelbtini), tiesioginio pokalbio apie policiją nebuvo, buvo tik prašymas, jeigu kas klaustų, kad pasakytų, kad buvo ilgiau nei iš tikrųjų. Labai tiksliai nepamena, gali būti, kad buvo prašymas pameluoti policijai. Kaltinamasis nekalbėjo apie tai, kad jį kažkas įskaudino. Su Ž.S. susitiko ir po nužudymo, buvo susitikę ir nužudymo išvakarėse. S. (duomenys neskelbtini) nebuvo, nes S. jis nepažinojo. Ž. jam nieko nekalbėjo, kad jis turi draugę ar draugą. Jis jam pasisakė apie savo orientaciją. Iki tol su Ž. matėsi keturis kartus. S., A., A., P. nepažinojo. Su L. A. susipažino jau po įvykio. Tvirtina savo parodymus, duotus 2018-09-24, pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1t, b.l. 115-117).
Liudytojas L. A. parodė, kad kaltinamąjį Ž.S. pažįsta seniai kaip draugą, pažįstamą. Į jų draugų ratą įėjo S., Ž. ir jis. Tik paskui atsirado kiti draugai – S., L. P.. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino, įvykio išvakarėse su kaltinamuoju nebuvo susitikęs, nesusirašinėjo, buvo išvykęs. Paskui sužinojo, kad S. kažkur prapuolė, kad buvo išjungtas jo telefonas. Visi pradėjo jo ieškoti. Paskui nuėjo pas L. A., kad pasiklausti kur S., nes niekur jo nerado. Tada buvo nuėję ir pas Ž.. Pas jį bebūnant jam paskambino S. ir pasakė, kad nužudytas S., atsiuntė jam nuotrauką su nužudytu S., kuri jau buvo paviešinta. Iš karto atpažino jį iš nuotraukos. Ž. tai išgirdęs ir pamatęs tą nuotrauką greitai išlėkė pro duris ir nuėjo pas S. mamą. Jie nuėjo jam iš paskos. Išgirdęs apie įvykį Ž. nieko nekomentavo, greitai išbėgo pro duris. Po to visi nuėjo pas S. mamą, matė, kad Ž. jau buvo surakintas ir įsodintas į pareigūnų automobilį. Tada pasikalbėjo su S. mama, užjautė ją. Buvo keista, kad Ž. pirmutinis buvo įsodintas į pareigūnų automobilį. Kai pareigūnai pradėjo apie jį labiausiai klausinėti, tada jis suprato, kad galimai jis bus prie to prisidėjęs. Jau vėliau iš S. sužinojo, kad tą naktį Ž. su S. buvo kažkur išėję. Nežino S. nužudymo priežasčių, gal dėl konflikto, arba dėl nesutarimų, arba dėl jausmų, kad Ž. buvo įsimylėjęs S.. Galėjo būti pavydas, nelabai žino kaip jie bendravo susitikę. Prieš nužudymą išvakarėse nebuvo su jais susitikęs, jam grįžtant bendravo tik žinutėmis, S. jam parašė, kad jau miega. Ž.S. irgi rašė žinutę, jis atrašė, kad eina miegoti. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme perskaitytus (1t., b.l. 147-148, 151-152). Per S. gimtadienį paties konflikto nematė, konfliktą matė S. draugė S.. Jis tik išgirdo kaip suriko S. ir tada nuėjo pažiūrėti. Konfliktas įvyko tarp Ž. ir S.. Atėjęs matė, kad S. buvo pradrėkstas veidas, ant Ž. jokių sužalojimų nesimatė. Apie kaltinamojo seksualinę orientaciją truputį žinojo, įtarė, nes jis keistai rengdavosi. Nežinojo, kad kaltinamasis kuo nors kaltino S.. S. jam nieko nepasakojo. Jau po įvykio iš S. jis sužinojo apie S. gimtadienio metu buvusį tokį pokalbį tarp Ž. ir S., kad Ž. siūlė S. draugauti kaip pora, kad kitaip Ž. nužudys S. arba S., jeigu S. su Ž. nebus kaip pora. Anksčiau yra buvęs toks įvykis, kai jis su S. vaikščiojo pėsčiųjų taku prie (duomenys neskelbtini). Tada Ž. rašinėjo S. žinutes. S. neatrašinėjo į Ž. žinutes, ignoravo jas. Tada iš kažkur atsirado Ž. ir pradėjo šaukti ant S., kodėl šis neatrašo jam į žinutes. T. S. pradėjo bėgti, o Ž. pasakė „bėk, kol aš tavęs nenužudžiau“.
Liudytojas L. P. parodė, kad kaltinamąjį Ž.S. pažįsta apie pora metų, yra draugai per L.. Bendraudavo draugiškai, susitikdavo. S.ir Ž. susipykdavo dėl smulkmenų. Apie nužudymą žino tiek, kad Ž. S. išsikvietė naktį pasivaikščioti, kad abu ėjo link (duomenys neskelbtini). Apie tą jų pasivaikščiojimą jis sužinojo iš S. tėvų, iš draugų. Įvykio išvakarėse buvo visi sutikinę, tik nebuvo L. A., nes jis buvo išvažiavęs. Kažkas buvo jau tada, S. buvo be nuotaikos, vaikščiodamas nenorėjo kalbėti, bendrauti, per visą laiką, kol jie vaikščiojo, jis pasakė tik vieną kitą žodį. Jau tada kažkuris iš jų pastoviai susirašinėjo žinutėmis, jie visi kartu vaikščiojo, o Ž. rašinėjo žinutes S., nors abu stovėjo vienas šalia kito, kad jie negirdėtų. Nežino su kuo daugiau galėjo susirašinėti, nes S. tuo laiku buvo išvažiavusi. Kai vaikščiojo buvo diena, baigė vaikščioti apie 7 val. vakaro, nes vakaras buvo apsiniaukęs, lietingas. Jie jį palydėjo iki tilto ir abu nuėjo namo – S. su Ž.. Jis pasuko link savo namų pusės. Nuo to momento jų nebematė ir žinučių nei iš vieno nei iš kito nebuvo. Po to apie įvykį jis sužinojo kitą dieną, buvo gerokai po pietų, per feisbuką. Pradžioje pranešimą atsiuntė S., tada iš karto Ž. pats pirmas bėgo link S. namų, lygtai nesuprasdamas ką jis buvo padaręs, jie irgi bėgo, bet jis pats pirmas, tik pamatęs nuotrauką, ir iš karto nubėgo. Jie jam iš paskos ėjo. Atėję iki S. namų pamatė jau stovintį nežymėtą policijos automobilį, pareigūnus, S. tėvai dar buvo namų viduje, kai jis nuėjo, Ž.S. jau buvo sulaikytas policijos. Pareigūnai pasakė, kad juos apklaus po vieną, kad jie palauktų savo eilės, Ž.S. patį pirmą pasisodino į mašiną ir apklausinėjo. Per S. gimtadienį Ž. su S. buvo dėl kažko susipykę. Jis taip pat dalyvavo tame gimtadienyje. Jie išgirdo, kad kažkas garsiai kalbėjo, paskui S. pradėjo rėkti ne savo balsu, jie atbėgo iš lauko pasižiūrėti kas dedasi. Pamatė, kad S. nubrozdintas veidas, ištinusi ranka. Nubrozdino su žiedu ant rankos. Nei vienas iš jų neaiškino smulkmenų dėl ko susipyko. Jau po viso to iš S. sužinojo, kad S. nesutiko draugauti su Ž. ir dėl to įvyko tas konfliktas, visų smulkmenų nežino. Dėl jų orientacinės pakraipos iki tol nekreipė dėmesio, nes prie jų jie nieko nedarė, jie nelindo vienas prie kito. L. A. apie orientaciją žinojo, bet jis nežinojo, nes jam nekilo tokių klausimų. Iki to įvykio pas Ž. yra matęs pora mažučių lenktinių peilių. Jie buvo pakabinti ant spintelės, panašiai kaip pakabutis ant kaklo, bet išvaizda kaip normalus peilis, kurį su virvute galima užsidėti ant kaklo. Peilis buvo su dėtuve, su ašmenimis. Ilgis apie sprindžio ilgio, lenkimo forma kaip mėnulis. Tokie peiliai nėra leidžiami. Mėgino klausti kam jam tokie peiliai, sakė, kad šiaip juos nusipirko. Kai jis grįžo remontuoti savo buto, tuos peilius jis atsivežė iš (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti praeitą vasarą, kada pradėjo tvarkyti savo butą. Matydavo, kad Ž. rengdavosi ryškiais drabužiais, manė, kad (duomenys neskelbtini) tokia mada. Jis dažėsi plaukus. Buvo nusidažęs geltonai. Mėgino jo paklausti dėl jo įvaizdžio, bet tikslaus atsakymo neatsimena. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 156-158). Galėjo būti Ž. toks atsakymas „(duomenys neskelbtini) visi taip vaikšto“. Dėl Ž. orientacijos jis nesigilino, o nukentėjusysis turėjo vieną draugę, su ja išsiskyręs paskui turėjo kitą, todėl su jo orientacija viskas buvo normaliai. Kai matė peilius, buvo pas Ž. namuose, L. užkliuvo akis, kad matyti keistos formos peiliai. Juos ištraukė, pasižiūrėjo. Vienas buvo ilgesnis, kitas trumpesnis, bet jų forma buvo tokia pat, jie nebuvo atlenkiami, tiesiog ištraukiami iš dėklo. Peiliai nebuvo virtuviniai. Iš S. pasakymo žino, kad Ž. liepė S. išsiskirti su S., nes daugiau apie tai niekas nežinojo. Apie grasinimą sužinojo taip pat iš S., kad Ž. jai grasino, sakė jai, kad išsiskirk su S., nes kažką norėjo padaryti, kad išsiskirtų.
Liudytoja R. D. parodė, kad kaltinamojo Ž.S. nepažįsta. S. A. nepažinojo. Dirba pardavėja (duomenys neskelbtini). Pirkėjų būna daug, nelabai ką gali pasakyti apie atvejį, kada vaikinukas rinkosi peilius. Prisimena, kad buvo vaikinas su akinukais ir rinkosi peilį. Datos neatsimena. Vaikinas ilgai rinkosi peilį, kažkaip jį matavosi, tai darė apgalvotai. Tai matant jai nuėjo šiurpas. Tie peiliai buvo sudėti vitrinoje, jis rinkosi iš kelių peilių, pradžioje apžiūrėjo vieną, paskui – kitą. Jokio bendravimo su juo nebuvo. Tai buvo medžioklinio tipo peiliai, užlenkiami, jų būna įvairių. Išsirinkęs jis nusipirko vieną peilį. Peilis galėjo kainuoti apie septynis eurus. Su vaikinuku nebendravo, nešnekėjo, tik tiek, kiek lietė kainą ir atsiskaitymą. Matydama, kaip vaikinas renkasi peilį, pagalvojo, kad tas žmogus nusiteikęs piktai, ar tik ko nors nenužudys. Buvo nemalonus jausmas, šiek tiek šiurpinantis. Vaikinas buvo su akiniais nuo saulės, smulkutis, šviesintais plaukais. Galbūt iš lūpų yra panašus į kaltinamąjį. Jo apsirengimo neatsimena. Tai buvo savaitę pusantros iki rugsėjo 4 dienos, tikslios datos neprisimena.
Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamojo Ž.S. nepažįsta. Įvykio dienos rytą bėgiojant krosą (duomenys neskelbtini), pamatė gulintį žmogų. Prabėgant tą žmogų bandė pakviesti, nes buvo dar prietema, manė, kad jis miega. Jiems prabėgant jis nereagavo, todėl sustojo, draugas priėjo arčiau, palietė ir pasakė, kad kūnas jau šaltas. Apsižiūrėjo, kad nei vienas neturi telefono, būdami vietoje nieko negalėjo iškviesti, todėl ji nubėgo link namų, draugas iš paskos, paskambino policijai ir pasakė, kad žmogus guli parke.
Buvo labai ankstus rytas, 5.30 val.. Buvo rugsėjo mėnesio pradžia, (duomenys neskelbtini). Tai buvo (duomenys neskelbtini). To gulinčio žmogaus rūbai buvo tamsesnių spalvų, į tai labai dėmesio neatkreipė, jau iš toliau matėsi, kad jo veido spalva buvo papilkėjusi, balta. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, gal truputį šonu, nes matėsi veidas. Ant jo rūbų matėsi tamsesnė dėmė, krūtinės srityje, kaip ir kraujo, bet ji labai arti jo nėjo. Jokių daiktų ar įrankių prie jo nematė. Parbėgusi į namus ir iškvietus pagalbą atgal į parką nebevažiavo, jos draugas D. R. pasiėmė dviratį ir ten nuvažiavo, kol atvažiavo policija.
Liudytojas D. R. parodė, kad kaltinamojo Ž.S. nepažįsta. Tą rytą su drauge J. kaip įprasta bėgiojo po parką. Grįždami pasuko palei upę, buvo prieblanda, aptiko gulinčio žmogaus kūną. Jo veidas buvo išbalęs, jis patikrino pulsą, pulso nebuvo. Mobiliųjų telefonų pasiėmę nebuvo, todėl parbėgo namo, kad pasiimtų telefoną. Į įvykio vietą grįžo jau dviračiu, kad sulaukti pareigūnų. Atvažiavo pareigūnai. Buvo rugsėjo mėnesio pradžia, (duomenys neskelbtini), 5.35 - 5.45 val. ryto. Pradžioje jie bėgiojo aplinkui (duomenys neskelbtini), o grįždami tą žmogų pamatė (duomenys neskelbtini), palei upę, šalia žvyruoto takelio. Matėsi, kad megztinis praplyšęs, durtinė žaizda, toliau mėtėsi kepuraitė. Krūtinės srityje matėsi durtinė žaizda ir kad žmogus jau nebegyvas, kraujo labai nesimatė. Kepuraitė buvo už kelių žingsnių nuo kūno. Jokių daiktų aplinkui nebuvo. Jis buvo apsirengęs sportiškai. To žmogaus nepažinojo. J. į namus nubėgo pirma, kad paskambintų, jis taip pat nubėgo jai iš paskos, pasiėmė savo telefoną ir į vietą grįžo jau dviračiu. Grįžęs palaukė 10-15 min., kol atvyko ekipažas. Daugiau apie tą įvykį sužinojo tik iš spaudos.
Liudytoja D. S. parodė, kad Ž. S. yra jos sūnus. Pažįsta nukentėjusiuosius, pažinojo S. A.. Jos sūnus buvo draugai su S., 3-4 metus. Vienoje mokykloje jie nesimokė. Draugavo, nes netoliese gyveno, ji su Ž. – (duomenys neskelbtini), o S. gyveno kitapus upės. Butą, adresu (duomenys neskelbtini) nuomoja iš savivaldybės. Gyveno kartu su sūnumi tame bute nuo to laiko, kai sūnus pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Baigęs profesinę mokyklą sūnus išvyko dirbti į užsienį, į (duomenys neskelbtini) . Ten dirbo apie dvejus metus. Į (duomenys neskelbtini), į namus sūnus grįžo panašiai 2018 metų balandžio mėnesį. Pavasarį jis gavo atostogų, po to grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir dar kurį laiką ten padirbęs grįžo į Lietuvą visam laikui. Tada į Lietuvą jis grįžo vienas, o ji pasiliko (duomenys neskelbtini). Jis grįžo mokytis, norėjo stoti į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad (duomenys neskelbtini), dirbdamas sandėlyje, neturi ateities. Jis daugiau turi patraukimą menui, todėl nusprendė stoti mokytis. Jau buvo padavęs prašymą mokytis, laukė atsakymo. Lietuvoje jis gyveno vienas, ji buvo (duomenys neskelbtini), bet su juo bendravo kiekvieną dieną, telefonu. Grįžęs jis suremontavo jos butą, pakeitė kitus baldus. Ji žadėjo sugrįžti 2019 metų pavasarį. Sūnus jai nesiskundė, kad turi kokių nors problemų ar rūpesčių. Kartais jis sakydavo, kad neturi laiko su ja kalbėtis, kad laukia draugai. Apie S. jis niekada nieko blogo nekalbėjo, buvo viskas gerai. Sūnus nėra jai sakęs, kad susipyko S.. Klausdavo, kaip sekasi, Ž. sakydavo, kad jie su S.bendrauja, išvažiuoja, važinėjasi, kad S. ateina pas jį į butą, pasibūna, prie kompiuterio. Apie S . gimtadienį nieko nežino. Ž. turėjo psichologinių problemų. Komisija jo nepraleido į armiją, kai jis gavo šaukimą. Nepraleido dėl nervų, liepė jam eiti gydytis iki kito pavasario, iki kito pašaukimo. Parvažiavęs į (duomenys neskelbtini) jis ėjo pas daktarus. Vartojo vaistus (duomenys neskelbtini) šitų vaistų naudojo daugiau, ir (duomenys neskelbtini), šitų mažiau. Ir ji naudojo tokius pat vaistus, ir jis. Jis naudojo vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas, o jų pritrūkęs naudodavo jos vaistus. Neatsimena ar gydytojas buvo išrašęs jam receptą. Sūnus alkoholio nevartojo, negerdavo net švenčių proga. Savo sūnaus nebuvo mačiusi nei geriančio, nei rūkančio. (duomenys neskelbtini) buvo visur kartu, švęsdavo visas šventes. Įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Apie patį įvykį nieko negali pasakyti, nieko nežino. Pats Ž. apie įvykį jai nieko nepasakojo. Jau po nelaimės jam nebeprisiskambino. Dar nuo mokyklos laikų, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo iš sūnaus šaipytis, stumdyti jį, negalėjo vienas nueiti net į tualetą, buvo keturi jo klasiokai, kurie jį persekiojo. Jie labiausiai tyčiojosi iš Ž., po to neapsikentę mokytojai juos išskirstė po kitas mokyklas. Jie mušdavo Ž., tyčiodavosi visokiais būdais. Jis jai nesakydavo kodėl iš jo tyčiojasi. Vėliau tos patyčios plėtėsi, nebegalėdavo išeiti net į miestą, į parduotuvę, net mažiausi vaikai eidami iš paskos jį visaip vadindavo. Sūnus pasivaikščioti išeidavo tik tada, kai miestas jau būdavo tylus, ramus. Jis niekam nesipriešindavo, neatsikalbėdavo, užpultas jis bėgdavo į šalį, buvo tvarkingas vaikas, visi jį gyrė, turėjo draugę mergaitę. Žmonių bijojo, nes iš jo tyčiojosi. Daugiausiai Ž. sueidavo su S. ir L. P., kuris gyveno netoli S., prie upės. Jie bendraudavo dažnai. Pas ją kartu jie ateidavo mažai, dažniau rinkdavosi pas S., arba pas L.. S. G. nepažįsta. (duomenys neskelbtini) Ž. turėjo ir draugų, ir draugių, norėjo užsidirbti (duomenys neskelbtini), labai norėjo padėti mergaitei iš Lietuvos, siuntė jai pinigus, kad atvažiuotų. Jie buvo kaip draugai. Ž. parvažiavo į Lietuvą, nes nusprendė stoti mokytis. Į Lietuvą jis grįžo mokytis, tvarkytis dokumentų. Su sūnumi susipykę nebuvo. Vaikystėje jis sirgo depresija, iš nervų jam sukildavo temperatūra, jis nepakęsdavo mokyklos triukšmo. Dėl to rimto gydymo jam nebuvo paskirta, į ligoninę nebuvo paguldytas. Jai Ž. buvo labai geras vaikas, sūnus, su juo neturėjo jokių problemų, jokių nusiskundimų, buvo vieni pagyrimai. Nežino, kodėl jis taip padarė, kodėl įvykdė tokį nusikaltimą. Būdamas suimtas jis nieko apie tai nerašė, tik rašė, kad gailisi dėl to, kad taip atsitiko.
Liudytoja S. G. parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį Ž. S.. Per Ž. ji susipažino su S. A.. Su S. draugavo, buvo kaip pora. 2018 metų vasaros pradžioje, nuo (duomenys neskelbtini), dar buvo draugai, o nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo draugauti kaip pora. Eidavo pasivaikščioti kiekvieną dieną. Ž. eidavo kartu. Iš pradžių jos, S. ir Žydrūno santykiai buvo geri, bet vėliau laikui bėgant tie santykiai ėmė prastėti, nes daugiau laiko S. skirdavo jai. Ji su S. daugiau būdavome kartu, tada S. su Ž. pradėjo pyktis, kad nebeskiria laiko vienas kitam, nuo tada prasidėjo visokie konfliktai. Ji girdėjusi iš S., kad Ž. pykdavo ant S.dėl to, kad S. ją susirado, kad daugiau laiko jis skirdavo jai. Pats Ž. pirmomis dienomis aiškiai neparodydavo to pykčio, bet paskui jis jai pradėjo rašyti visokias žinutes, pavyzdžiui „pasakyk S., kad jis man atsilieptų, man reikia su juo pakalbėti“. Iš to ji suprato, kad jie pykdavosi. S. norėdavo būti su ja ir labai dažnai Ž. ignoruodavo. Ž. rašydavo S. žinutes, jai buvo įdomu, bet S. nedavė jų paskaityti, atsakydamas, kad nieko čia svarbaus, kad Ž. jam siūlo eiti kartu pasivaikščioti, pasikalbėti. Pradžioje iš Ž. pusės priekaištų jai nebuvo. Buvo birželio mėnesio pabaiga – liepos pradžia, (duomenys neskelbtini) ją susitikęs Ž. pasakė, kad ji sugadino jo santykius su S., kad ji kalta, kad jis su S. buvo geriausi draugai, kad S. ją įsimylėjo, dėl to jis Ž. paliko vieną, visai jį pamiršo, nebeskiria jam laiko. Tai buvo pasakyta kaip priekaištas jai. Birželio-liepos mėnesiais ji su S. dažnai vaikščiodavo aplink (duomenys neskelbtini). Vieną dieną jo telefonas išsikrovė ir jiems grįžus iš tokio pasivaikščiojimo į namus savo telefone rado Ž. jai siųstą žinutę „tu, idiote, atsiliepk, kur jūs dingote... mane palikote“. Ž. labai pykdavo, kai ji su S. neatsiliepdavo telefonu. (duomenys neskelbtini) buvo S. gimtadienis. Tada ji pirmą kartą savo gyvenime paragavo alkoholio, bet tikrai nedaug – išgėrė truputi šampano. Dėl to jai pradėjo labai skaudėti galvą. S. mama jai davė vaistų ir jai pasidarė labai negera. Tada ji nuėjo į S. namų antrą aukštą miegoti. S., kaip jos vaikinas, buvo prie jos. Ji gulėjo S. lovoje, S. sėdėjo ant tos pačios lovos gale jos kojų, ir tame pačiame kambaryje ant kėdės sėdėjo Žydrūnas, šalimais. Ji miegojo ir pajautė, kad kambaryje kažkas vyksta, atsimerkusi pamatė, kad Ž. su S. mušasi. Pasakė „baikit, ką jūs čia darote, gal išprotėjote, juk draugai esate“. Bandė Ž. nuo S. patraukti, tai ir pati nuo Ž. gavo į kairę veido pusę, nežino ar tai buvo tyčia, ar ne. Mano, kad buvo tyčia. Tada ji pradėjo šaukti, išsikvietė S. mamą. Ji atėjo iš pirmo namo aukšto, kartu atėjo S. draugas L. A., ir juos išskyrė. Ž. pirmas prie S. puolė, bet jam nieko nebuvo, jokių sumušimų ar sužeidimų, o S. ištino ranka ir buvo sudraskytas veidas. Po gimtadienio ji su S. kalbėjosi apie šitą konfliktą. S. jai papasakojo, kad Ž. jam pasakė, kad jai kažkas atsitiks, kad jai bus „amen“, t.y. kad ji nebegyvens. S. suprato, kad Ž. gali jai kažką padaryti, kad Ž. grasina jai, kad jai bus labai blogai. Kiek suprato S. tam prieštaravo ir dėl to prasidėjo muštynės tarp jų. Ž. puolė pirmas. Tyrėjams ji pasakė tuos pačius žodžius, kokius jai sakė S.. Tyrėjams duodama parodymus sakė, kad Ž. grasino ją „užversti“. Apie S. nužudymą jai yra žinoma tiek, kad jį nužudė (duomenys neskelbtini), kad Ž. išsiviliojo S. iš namų. Iš S. mamos girdėjo, kad peiliu buvo padaryta 13 durtinių žaizdų, kad S. rado atsitiktiniai žmonės. Gyvai iki šio įvykio su S. bendravo prieš savaitę laiko. Likus savaitei laiko iki jo nužudymo ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Toliau su S. bendravo telefonu, susirašinėjo žinutėmis, kalbėjosi apie tai ką kiekvienas veikia. Jos paskutinės žinutės jam buvo rašytos tą naktį, kai jį nužudė, bet tuo laiku ji dar nežinojo to. Buvo po 12 val. nakties, kai ji parašė S., klausdama kur jis, ar miega? Jiems susirašinėjant vienu metu jis atsijungė labai staigiai, nieko jai nebeatrašė. Ji buvo truputi supykusi dėl to, kad jis jai nebeatrašo, parašė jam žinutę, palinkėdama jam labos nakties, ir kad susirašys kitą dieną. Praėjo naktis, jai buvo neramu. Nuo ryto ji vėl rašė S. žinutes. Po to paskambino Ž., paklausė, kur yra S., ar kartu su juo. Jis atsakė, kad S. su juo nėra, kad S. galbūt lauke arba savo namuose. Paprašė, kad Ž. nueitų pas S. į namus pažiūrėti. Ž. atrašė, kad buvo nuėjęs, kad S. namuose nėra. Tada ji paskambino S. mamai ir paklausė kur yra S.. Ji manė, kad S. yra namuose, bet jo paprašyta ji nuėjo į S. kambarį pažiūrėti ir pasakė, kad S. namuose nėra, galbūt jis išėjęs su draugais. S. mama tuo metu, iki kol ji paskambino, galvojo, kad S. yra su ja, nes ji nežinojo, kad ji buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini), nes S. mama paklausė, ar S. yra su ja, tada ji pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) T. S. mama savo vyrui G. pasakė, kad jis važiuotų į miestą, kad galbūt S. vaikšto po (duomenys neskelbtini). Taip prasidėjo S.paieška. Važiuodama iš (duomenys neskelbtini), kelyje Facebook puslapyje pamatė įdėtą policijos pranešimą su nuotrauka, kad rastas neatpažintas vyro kūnas. Tada ji paskambino S. mamai, pasakė, visi buvo šoko būsenoje. Apie tai, kad Ž.pavydėjo jos ir S. draugystės, ji sprendė iš Ž. elgesio. Kai ji su S. eidavo pasivaikščioti, Ž. visada eidavo arba priekyje jų, arba už jų, nebendraudavo su jais. Buvo toks atvejis: (duomenys neskelbtini) turėjo būti S. (duomenys neskelbtini) vestuvės, ją S. pakvietė į tas vestuves, kad eitų kaip pora. Vieną vakarą, buvo gal 12 nakties, ėjo gatve, S. ją lydėjo į namus, pamatė priekyje stovintį Ž. S. jai pasakė, kad dabar Ž. vėl pradės jam sakyti nesąmones, kodėl jis neatsiliepia, kodėl neatrašo. Taip iš tikrųjų ir atsitiko – Ž. pradėjo S. priekaištauti. S. ignoravo Ž., neatrašė į jo žinutes, neatsiliepė į jo skambučius, nes norėjo pabūti su ja. Eidami su S. gatve jie kalbėjosi apie tas būsimas jo giminių vestuves ir tada Ž. paklausė ar jie nepakvies ir jo į tą šventę. Buvo matyti, kad jis supyko dėl to, kad S. pakvietė ją, o ne jį. Tuo metu gatve jie ėjo visi trys, Ž. klausė, kokių turi nuo jo paslapčių, o S. jam pasakė, kad jis yra pora su ja ir jie gali turėti savų paslapčių. Tada Ž. pasakė, kad jis yra S. draugas ir kad turi viską žinoti iš S.. S. sakė, kad jis yra draugas su S. ir nesakys Ž. visko. Buvo (duomenys neskelbtini), S. (duomenys neskelbtini) metinės. Ta proga jie buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini). Ji tada liko miegoti pas S.. Kitos dienos rytą pas S. į namus atėjo Ž., jie visi trys sėdėjo virtuvėje, gėrė kavą, o ant stalo buvo padėti sausainiai. Tie sausainiai buvo nežmoniško kietumo, ji vos galėjo juos įkąsti, ir tada juokais pasakė „gal į sausainius kokių žiurknuodžių pridėta, kad taip sunkiai kandasi“. O Ž. pasakė „o ką, negalvoji, kad galėčiau?“. Ji jo paklausė, ar jis norėtų ją nužudyti?, o jis atsakė, kad -„manai negalėčiau?“. Tuomet tą pokalbį ir jo žodžius palaikė kaip pajuokavimą, bet dabar mano kitaip. Kartą, kai buvo pas Ž. namuose, jis pradėjo mėtyti, spardyti kėdę, nes supyko. Neatsimena dėl ko buvo supykęs. Ta kėdė buvo su ratukais, jis trankė ją. Ji tuo metu stovėjo prie kambario durų, Ž. šveitė tą kėdę taip, kad ji atvažiavo beveik iki jos. Jo elgesys buvo agresyvus, jis supyko dėl to, kad ji su S. nepasiliko pas jį pabūti, kad reikėjo išeiti. Kai Ž. būdavo supykęs, jis eidavo priekyje jos ir S., arba už jų, vaidindavo, kad yra labai supykęs. Kad jis yra piktas matydavosi iš jo veido, ignoruodavo jų klausimus. Jis rašydavo S. žinutes. Jo pyktį išduodavo greita eisena, veido mimika. Į S. gimtadienį buvo pakviesti jo draugai. Žino, kad į S. gimtadienį Ž. nebuvo kviestas, nes niekas nenorėjo, kad Ž. būtų, jis su visais draugais buvo susipykęs. S. buvo sakęs, kad Ž. jo gimtadienio šventėje tikrai nebus, nes kitu atveju jo gimtadienis bus sugadintas ir pan.. S. melavo Ž., sakė, kad savo gimtadienio nedarys. Ji girdėjo tą jų pokalbį. Ž. klausė S., ar jis darys savo gimtadienį, siūlė S. gimtadienį daryti kokiame nors kaime, arba plaukti valtimis. Girdėjo, kaip S. Ž. pasakė, kad savo gimtadienio nedarys, nenori. S. (duomenys neskelbtini) Ž. trynėsi apie S. namus. Kai ji su S. mama grįžo iš parduotuvės, jis matė kaip jos neša nupirktus maisto produktus ir matyt suprato dėl gimtadienio. Jai S. paskui pasakė, kaip pro langą matė, kad pro jo namus praėjo Ž.. Paskui į gimtadienį atėjo S. draugai, kuriuos jis buvo kvietęs, ir po kurio laiko prisistatė Ž., nors jo tikrai niekas nekvietė. Apie kitokią Ž. lytinę orientaciją ji pagalvojo tada, kai prieš 1-2 savaites iki S. nužudymo, buvo (duomenys neskelbtini), ji kalbėjosi su S. mama ir ji jai pasakė, kad reikia saugotis, kad Ž. nepradėtų kabinti S.. Tada jai pradėjo kilti visokios mintys, Ž. atrodė keistas žmogus, merginos jo netraukė. Išskirtinių peilių pas Ž.nematė. Jo namų virtuvėje matė tik virtuvinius peilius, skirtus maisto pjaustymui. Nematė, kad Ž. prie savęs nešiotųsi peilius.
Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu kaltinamasis Ž. S. parodė (duomenys neskelbtini), , ties namu (duomenys neskelbtini) esantį parkelį pagal (duomenys neskelbtini), kur 2018-08-30 apie 23 val. susitiko su S. A.. Jis parodė, kad iš šios vietos su S. ėjo į (duomenys neskelbtini) į pietų pusę. Jis parodė P. J. ir D. P. gatvių sankryžoje įėjimą į (duomenys neskelbtini), kur su S. įėjo į parką. Parke jis parodė miškelį ir taką aplink miškelį, kuriuo apėjo kelis ratus iki kol sustojo pasikalbėti su S.. Jis parodė žvyruotą taką per miškelį, pagal tvenkinį, kur parodė, kad buvo visiškai tamsu, apšvietimo niekur nebuvo. Jis parodė vietą ant tako, kur su S. sustojo pasikalbėti, stovėjo vienas priešais kitą ir bekalbant dėl tolimesnės jų draugystės, S. jam pasakė, kad jo nemyli ir kad su tokiu kaip jis negali draugauti, todėl jis parodė, kad iš kairė kelnių kišenė išsitraukė peilį ir tuoj pat po tų S. žodžių dūrė peiliu S. kažkur į krūtinės vidurį. Jis parodė, kad buvo tamsu ir tiksliai kur pataikė į krūtinę nematė. Jis parodė, kad S. buvo keliais centimetrais aukštesnis už jį. Jis parodė, kad po dūrio, S. pasisuko ir pradėjo greitai eiti taku atgal, jis ėjo paskui S.. Jis parodė apytikrę vietą už ne mažiau kaip 10 metrų ant to paties tako, kur S. atsisuko į jį, puolė ant jo ir bandė jam suduoti kumščiu, tačiau jis gynėsi dengdamasis abejomis rankomis veidą, laikydamas kairėje rankoje peilį. S. jam nepataikė. Jis parodė, kad S. abejomis rankomis sugriebė jam už abiejų rankų dilbių, bandė jį laikyti. Tada jis ištraukė rankas ir vėl puolė S. peiliu. Jis neatsimena kiek dūrė ir kur dūrė S. Jis parodė, kad S. dūrė kažkur į nugarą. Jis parodė, kad po dūrių S. susvirduliavo, paėjo atbulas nuo tako link tvenkinio pusės, o po to pradėjo judėti taku, kur paėjęs kelis žingsnius, nugriuvo išilgai tako, ant dešinio šono. Jis parodė, kad jis priėjo prie gulinčio S., paėmė už kairės rankos, atvertė ant nugaros, pritūpė prie S. iš kairio šono, bandė užčiuopti S. pulsą, pridėjo dešinę plaštaką S. ant krūtinės, bandė kalbinti S., tačiau S. nieko neatsakė, suprato, kad nebegyvas. Tada jis atsistojo, apėjo S. iš kitos pusės, kur nuo mėnulio šviesos matėsi priekinėje kairėje kelnių kišenėje telefono kontūrai, todėl jis iš kišenės telefoną ištraukė ir pasiėmė. Jis parodė, kad S. kepurė gulėjo netoliese S. ant žolės, kažkur nuo S. į kairę pusę. Jis parodė, kad grįžo į vietą, kur kalbėjo, rado ir pasiėmė savo kepurę bei ėjo tiesiai per miškelį atgal pro kur atėjo. Nuėjo ant tilto, kur atsikratė peiliu ir S. telefonu. Jis parodė pėsčiųjų tiltą per (duomenys neskelbtini), kur ties upės viduriu metė pirma peilį, po to telefoną į upę į šiaurės pusę. Jis parodė, kad atėjęs ant tilto, iškart viską išmetė ir išėjo į namų pusę, adresu (duomenys neskelbtini). Jis parodė, kad buvo 13 minučių po vidurnakčio ir jis parašė SMS žinutes L. A. ir S.. S. rašė „ar miegi“ . Jis negalėjo paaiškinti dėl ko rašė tokią žinutę. Jis parodė, kad savo kruvinus drabužius ir batus sudėjo į mažesnės talpos maišelį. Jis parodė vietą nuo jo namo prie remontuojamo pastato,esančio prie (duomenys neskelbtini), kur iš buvusios akmenų krūvos paėmė vieną ar du akmenis, įdėjo į maišelį, užrišo maišelį rankenomis ir išmetė į upę. Jis parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), kur nuo kranto metė maišelį su drabužiais į upę. Tarp nendrių, nuo kranto 2-3 metrai, plūduriuojantis vandens paviršiuje rastas ir paimtas baltos spalvos polietileno maišelis, su užrašais (duomenys neskelbtini) ir kt., o jame rasti ir paimti šlapi drabužiai ir avalynė: pilkos spalvos medžiaginiai bateliai su batraiščiais su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują vidinėje pusėje ir ant bato kraštų, tamsiai pilkos spalvos džemperis (megztinis), juodos spalvos sportinės kelnės, tamsiai mėlynos spalvos su šviesesnės mėlynos spalvos ornamentu trumpomis rankovėmis marškinėliai. Maišelio rankenos surištos į mazgą, viena pusė nutrūkusi, akmenų maišelyje nėra. Jis parodė, kad prisipažino nusikaltimo padarymu dėl to, kad gailisi ką yra padaręs ir nori tuo visiems padėti (4 t., b. l. 136-149).
Iš Įvykio vietos apžiūrios protokolo matyti, kad 2018-08-31 (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako rastas S. A. lavonas, su durtinėmis žaizdomis kūne. Paimti dirvožemio, kraujo dėmių pavyzdžiai, kepurė, lenktinis peilis iš lavono kelnių kišenės (1 t. b. l. 15-40).
Iš lavono parodymo atpažinti protokolo matyti, kad metu 2018-08-31 G. A. atpažino sūnų S. A. (1 t. b. l. 43-44).
Iš 2018-09-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-09-05 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliekant peilio ir mobiliojo telefono paiešką, rasti ir paimti lenktinis peilis ir mobilusis telefonas su dėkliuku (2 t. b. l. 45-48; 3 t., b. l. 184; 4 t., b. l. 43).
Iš mobiliojo telefono apžiūros protokolo, matyti, kad ant telefono apatinio dangtelio yra uždėtas gelsvos spalvos plastiko dėkliukas (2 t. b. l. 48-53; 28; 4 t., b. l. 43).
Iš Įtariamojo Ž. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu 2018-09-03 rasti ir paimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įtariamojo Ž. S. daiktai - pilkos spalvos bateliai (duomenys neskelbtini) džemperis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos sportinės kelnės (duomenys neskelbtini), baltos spalvos maišelis su užrašu (duomenys neskelbtini) ir tamsiai mėlynos spalvos su melsvos spalvos gėlių ornamentais marškinėliai trumpomis rankovėmis (4 t. b. l. 152; 152-156; 160).
Iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad parduotuvėje yra vitrina su peiliais, kurioje yra 15 vienetų peilių, iš kurių 3 nesulenkiami, visi kiti lenktiniai. Yra trys peiliai, kurių rankenos šviesiai smėlio spalvos, kaulo imitacijos, korėti; skirtingų dydžių: didžiausias su žiebtuvėliu rankenos gale, su keturiomis apvaliomis kiaurymėmis ant geležtės, su mygtuku peilio automatiniam atlenkimui, su užrašais (duomenys neskelbtini) kurių kaina yra 7 eurai. Pardavėja R. D. parodė iš dviejų analogiškų peilių modelių du didžiausius peilius ir nurodė, kad nežino, kurį peilį nupirko vaikinas ar su tamsiai rudos spalvos rankena, ar su šviesiai rudos spalvos rankena (2 t. b. l. 58-60; 28).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. D. neatpažino Ž.. S., tačiau ji parodė, kad matė Facebook tinkle šio vaikino nuotrauką, kuris buvo su tais pačiais akiniais, įsivardinęs paskyrą „Ž. S.“ (1 t. b. l. 176-178; 2 t. b. l. 28).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), pateiktas vaizdo įrašas 2018-08-31 nuo 10.23 iki 10.41 val. (2 t. b. l. 74-76). Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad 2018-08-31 10.23 val. į kavinę ateina vaikinas, galimai Ž. S. su akiniais nuo saulės, kuris vaikšto pirmyn atgal, žiūri į mobilųjį telefoną. 10.32 val. į kavinę ateina kitas vaikinas, galimai A. G., abu kalbasi, nusiperka kavos ir išeina iš kavinės 10.35 val. (2 t. b. l. 77-79).
Iš 2018-08-31 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas Ž. S.bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele (2 t. b. l. 81-87; 125). Iš 2018-10-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad padaryti Ž. S. mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) IMEI Nr(duomenys neskelbtini) išrašai įkelti į 4 vnt. CD laikmenas (2 t. b. l. 94-95). Iš mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) SIM kortele apžiūros protokolo matyti, kad išrašai atlikti iš Ž. S. „Facebook“ paskyros, kuri įvardinta „(duomenys neskelbtini)“ ir joje yra įrašai tarp Ž. S. ir S. A. susirašinėjimas bei kitų asmenų. 2018-08-31 nuo 12.50 val. vyksta susirašinėjimas su S. G. dėl S. A. dingimo, kur Ž. S. rašo, kad nieko apie jį nežino. Nuo 2018-08-06 iki 2018-08-30 12.52 val. išrašuose tarp Ž. S. ir S. A. matyti, kad vyko artimų santykių aiškinimasis, priekaištai iš Ž. S. pusės dėl bendravimo, seksualinių santykių ir kt.; (duomenys neskelbtini) Ž. S. sveikina S. A. su (duomenys neskelbtini), prašo nepamiršti mylinčių; 2018-08-25 00.24 val. S. A. rašo, kad nebegali Ž. S. suteikti to dėmesio kaip anksčiau, siūlo susirasti kitą draugą ir panašiai (2 t. b. l. 96-122).
Iš 2018-09-06 tarnybinio pranešimo dėl atliktos informacijos apie telekomunikacijų buvusius įvykius ir dalyvius analizės matyti, kad Ž. S. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-08-30 nuo 22:03:39 iki 23:54:02 val. jungėsi prie operatoriaus bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kuri randasi (duomenys neskelbtini)., kryptimi link (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-08-30 23:54:02 val. iki 2018-08-31 13:13:22 val. jungiasi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini)
S. A. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-08-30 nuo 13:54:05 val. iki 2018-08-31 01:22:26 val. veikė tik duomenų perdavimas internetu. Nuo 2018-08-30 15:20:32 val. iki 22:40:50 val. jungėsi prie operatoriaus bazinės stoties (duomenys neskelbtini) kuri yra arčiausiai S. A. namų (3 t. b. l. 1-2; 8-10).
Iš 2019-01-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš 2018-09-01 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini) dėl S. A. abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių išklotinių matyti, kad nuo 2018-03-01 iki 2018-08-31 jis naudojosi mobiliuoju telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)
Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) yra įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini), operatoriaus (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka išklotinėse IMSI numeriui, todėl galima teigti, kad įtariamojo Ž. S. parodytoje vietoje, kur po nusikaltimo padarymo įmetė į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo S. A. mobilųjį telefoną ir 2018-09-05 nurodytoje vietoje rastas ir paimtas mobilusis telefonas yra S. A. mobilusis telefonas (3 t. b. l. 20).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1. Tyrimui yra pateiktas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) (gamintojas - (duomenys neskelbtini) modelis - (duomenys neskelbtini)). Nėra galimybės nustatyti minėto telefono IMEI numerio.
2. Tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone (duomenys neskelbtini) yra įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius „(duomenys neskelbtini)).
3-4. Mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) yra sugedęs (neįsijungia), dėl šios priežasties su LTEC turima aparatūrine ir programine įranga nėra galimybės nukopijuoti esamos ir ištrintos informacijos iš minėto mobiliojo ryšio telefono.
SIM kortelėje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsaugotas 99 adresatų sąrašas bei operatoriaus duomenys. Prie specialisto išvados yra pridedami 3 DVD diskai, kuriuose yra įrašytas suskaidytas archyvas (duomenys neskelbtini). Minėto archyvo faile „SIM Ataskaita.pdf' yra pateikiama visa informacija, esanti tyrimui pateiktos SIM kortelės atmintyje.
Tyrimui pateiktos microSD atminties kortelės „SanDisk" kataloguose ir laisvosiose srityse esantys failai (atvaizdai, video įrašai, garso įrašai ir kt.) bei atstatyti failų fragmentai įrašyti į pridedamuose DVD diskuose pateikto archyvo (duomenys neskelbtini) katalogus „microSD" (žr. failą „microSD Ataskaita.pdf' ir pakatalogį „files") ir „microSD ištrinti video" (3 t., b. l. 191-194).
Iš 2019-01-10 apžiūros protokolo matyti, kad DVD laikmenose pateiktuose išrašuose iš mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir mikroSD atminties kortele „SanDisk Ultra 16GB“, yra informacija susijusi su SIM kortelės atskaita, kurioje telefonų sąrašas su asmenų vardais, iš kurių „Mano – (duomenys neskelbtini)“, „Ž. – (duomenys neskelbtini)“ ir t. Taip pat yra filmuota medžiaga, nuotraukos atsisiųsti iš interneto, straipsniai, iš kurių vienas apie ginklą GLOC anglų kalba ir kt. (4 t., b. l. 38-39).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. A. pateikė S. A. nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) su pakrovėju (2 t. b. l. 61-63; 4 t. b. l. 14).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai pateiktame S. A. nešiojamame kompiuteryje (duomenys neskelbtini) esanti informacija įrašyta į CD-R laikmeną. Peržiūrėjus visus esančius nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini) standžiuosiuose diskuose (duomenys neskelbtini) rastos 2 nuotraukos tikėtinai susijusios su Ž. S. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1 nuotrauka susijusi su gėjais ir 3 vaizdo medžiagos (4 t. b. l. 2-7)
Iš 2019-01-04 apžiūros protokolo matyti, kad CD laikmenoje su išrašais iš S. A. nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kuriame yra viena nuotrauka su animaciniu vaizdu - trijų vyrų lytinis aktas; „nuotraukos su gėjais, kuriame yra viena nuotrauka su animaciniu vaizdu - trijų vyrų lytinis aktas, su informacija, kurioje matyti, kad failas buvo ištrintas. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo turinys yra apie vyrų lytinį aktą (4 t. b. l. 8-12).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu įtariamasis Ž. S. pateikė savo stacionarų kompiuterį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 15-17; 37).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai pateiktame Ž. S. stacionariame kompiuteryje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūrėta esanti informacija, kuri įrašyta į CD-R laikmeną. Standžiajame diske (duomenys neskelbtini), kurioje yra išlikusi vartotojo (duomenys neskelbtini) bendravimo istorijos, 15 asmeninių nuotraukų iš SKYPE bendravimo istorijos. (duomenys neskelbtini)svetainėje yra nuotraukos susijusios su gėjais. (duomenys neskelbtini) išlikusi paieškos istorija susijusi su gėjais. Standžiajame diske (duomenys neskelbtini) rastos 797 nuotraukos tikėtinai susijusios su gėjais, 19 vaizdo medžiagų susijusių su gėjais (4 t. b. l. 19-23).
Iš 2019-01-03 apžiūros protokolo matyti, kad CD laikmenoje su išrašais iš Ž. S. stacionaraus kompiuterio (duomenys neskelbtini) yra nuotraukos, kuriose galimai Ž. S. be marškinėlių, su trumpikėmis; yra 97 nuotraukos, kuriose vaizduojami vyrų lytiniai aktai; yra 797 fotonuotraukos, kuriose vaizduojami vyrų lytiniai aktai; nuotraukos nuo 2017-10-12 iki 2018-08-19 kartojasi su Facebook nuotraukomis; (duomenys neskelbtini) aplankale yra „atkurtas“ aplankalas, kuriame matyti daugelis susirašinėjimų, pokalbių su įvairiais asmenimis, tame tarpe su įvardintais - „(duomenys neskelbtini)“- D. S.; -(duomenys neskelbtini)“ apačioje rašoma „(duomenys neskelbtini)“, galimai S. A. ir kt. Yra 904 žinutės nuo 11.05.2017 iki 13.05.2018“, kuriose Ž. S. ir S. A. aiškinasi santykius, kalba apie vyriškus lytinius organus, lytinius aktus ir kt. (4 t. b. l. 24-35).
Iš 2019-01-30 siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokolo matyti, kad nuo 2018-09-05 iki 2019-01-30 atliekant Ž. S. siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimą, Ž. S. rašė motinai D. S., kurią įtikinėjo, kad tai jis turėjo peilį, kuriuo nužudė S. A. dėl to, kad S. A. jį atstūmė kaip mylimą žmogų ir draugą (3 t. b. l. 71; 72-106).
2018-12-05 Panevėžio apygardos prokuratūros tarnybiniu panešimu gauta V. S. laiško adresuoto D. S. kopija (3 t. b. l. 112-131). Iš V. S. laiško adresuoto D. S. apžiūros protokolo matyti, kad V. S. rašo D. S. apie tai, kad jis svarsto ar Ž. padarė nusikaltimą ar ne, ir reikia laukti ekspertų išvadų dėl jo drabužių, peilio. Jis rašo apie tai, kad kalbėjosi su Ž. ir klausė Ž. ar galėjo tą peilį paimti Ž. draugas, o po to vėl jam nematomai grąžinti. Ž. jam atsakė kad negalėjo, o vėliau pasakė, gal būt ir galėjo taip padaryti. V. S. liepė jam niekur nieko nekalbėti kas beklaustų. Jis mano, kad Ž. jį suprato. (3 t. b. l. 132-134; 129-130).
2018-09-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė S. A. lavono tyrimo metu paimtus drabužius – raudonos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai žalios sportines kelnes, tamsiai raudonos spalvos trumpikes, juodas kojines, batus su raišteliais (2 t., b. l. 65-67; 73; 3 t., b. l. 182).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1. S. A. mirė nuo kiauryminių durtinių - pjautinių krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimų su pilvaplėvės, kepenų ir dešiniojo plaučio pažeidimais, lydimų ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimų.
2. S. A. mirtis galėjo įvykti prieš 3-5 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios, t.y. 2018-09-04, 09.00 val, į tai nurodo išnykęs lavoninis raumenų sustingimas, III lavondėmių stadija, žalsva pilvo odos spalva, padrumstėjusios akių ragenos.
a) kiauryminiai durtiniai - pjautiniai krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimai (Nr. 2 ir Nr. 4) su pilvaplėvės, kepenų ir dešiniojo plaučio pažeidimais. Šie sužalojimai padaryti vienašmeniu aštriu duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, tikėtina peiliu, (kuris smigo per odą į dešinę nukreiptais ašmenimis) į ką nurodo linijinė žaizdų forma, lygūs žaizdų kraštai, suglaudus žaizdų kraštus nelieka minkštųjų audinių defekto, vienas žaizdų galas smailus, kitas - užapvalintas, žaizdų kanalų buvimas. Sužalojimai padaryti trumpame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo gijimo požymių nebuvimas sužalojimų srityse. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai, šiuo atveju šie sužalojimai, lydimi ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo buvo S. A. mirties priežastimi.
b) durtiniai - pjautiniai nekiauryminiai kaklo kairės pusės ir užpakalinio paviršiaus, nugaros srities, galvos plaukuotosios dalies sužalojimai; paviršinis įpjovimas kaklo užpakaliniame paviršiuje. Šie sužalojimai (Nr.l, Nr.3, Nr.5-12, ir paviršinis įpjovimas) padaryti aštriu duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, tikėtina peiliu, į ką nurodo makroskopiškai visų žaizdų lygūs kraštai, suglaudus jų kraštus nelieka odos defekto, daugumos žaizdų vienas galas smailas, kitas užapvalintas. Sužalojimai padaryti trumpame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo žaizdų gijimo požymių nebuvimas. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai.
c) odos nubrozdinimai nosies, dešinio smilkinio, dešinio skruosto srityse, smakro dešinėje pusėje, kairės plaštakos II-o piršto srityje (senas), dešinės plaštakos I-o piršto srityje, bei poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais daiktais suduodant, ar griūnant ir į tokius daiktus/paviršius atsitrenkiant, ar panašiai, trumpame (paros) laikotarpyje iki mirties, (išskyrus odos nubrozdinimą kairės plaštakos II-o piršto srityje), į ką nurodo rausvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva ir tamsiai rudos spalvos kiek žemiau aplinkinio odos lygio apdžiūvusiu dugnu odos nubrozdinimų pobūdis. Odos nubrozdinimas kairės plaštakos II-o piršto srityje galėjo būti padarytas prieš 9-16 parų iki mirties, į ką nurodo rausvos spalvos pilnai atsidalinusiu šašu žymė sužalojimo srityje. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai, ir jokios įtakos mirčiai neturėjo.
4. S. A. lavono tyrimo metu nustatyti šie durtiniai - pjautiniai sužalojimai:
a) Nr. 1 kaklo kairėje pusėje priekiniame paviršiuje~2,2 cm ilgio;
b) Nr. 2 krūtinės ląstos priekinio paviršiaus vidurinėje apatinėje dalyje -1,98 cm ilgio, kanalo ilgi -7,8 cm;
c) Nr. 3 nugaros vidurinėje dalyje -1,7 cm ilgio;
d) Nr. 4 nugaros vidurinėje dalyje kiek į dešinę nuo kūno vidurio linijos -2,1 cm ilgio, kanalo ilgis 6 cm;
e) Nr. 5 kaklo užpakaliniame paviršiuje -1,5 cm ilgio;
f) Nr. 6 kaklo užpakaliniame paviršiuje -1,5 cm ilgio;
g) paviršinis įpjovimas kaklo užpakaliniame paviršiuje -0,8 cm ilgio;
h) Nr. 7 kaklo užpakaliniame paviršiuje -1,9 cm ilgio;
i) Nr. 8 kaklo užpakaliniame paviršiuje -2,1 cm ilgio;j) Nr. 9 kaklo užpakaliniame paviršiuje -2 cm ilgio;
k) Nr. 10 kaklo dešinėje pusėje užpakaliniame paviršiuje -1,5 cm ilgio;
l) Nr. 11 galvos plaukuotoje dalyje pakaušinėje srityje -2,1 cm ilgio;
m) Nr. 12 galvos plaukuotoje dalyje dešinėje momeninėje srityje -0,7 cm ilgio.
5. S. A. nustatyti kiauryminiai durtiniai - pjautiniai krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimai tikėtina, kad yra padaryti tuo pačiu duriančiu -pjaunančiu įrankiu, t .y. peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi žaizdose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Pagal žaizdų dydžių ir pobūdžio panašumus tikėtina, kad ir visi nekiauryminiai durtiniai - pjautiniai kaklo kairės pusės ir užpakalinio paviršiaus, nugaros srities, galvos plaukuotosios dalies sužalojimai, bei paviršinis įpjovimas kaklo užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padaryti tuo pačiu duriančiu -pjaunančiu įrankiu, t.y. peiliu. Požymių, kurie nurodytų, kad žaizdos padarytos skirtinais įrankiais, nenustatyta.
6. S. A. nustatyti durtiniai - pjautiniai sužalojimai susiformavo 13 trauminių poveikių pasėkoje, odos nubrozdinimai - mažiausiai 6 trauminių poveikių pasėkoje (vertinti tik trumpame laikotarpyje iki mirties padaryti odos nubrozdinimai), poodinės kraujosruvos - mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje.
7. Pomirtinių sužalojimų S. A. lavono tyrimo metu nenustatyta.
8. Kova nėra medicininė sąvoka. Poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padarytos savigynos metu, pvz. prisidengiant rankomis.
9. S. A. po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti veiksmus (pvz. judėti, gintis, šauktis pagalbos ir kt.) iki kol neprarado sąmonės. Kiek tiksliai galėjo gyventi po sužalojimų padarymo atsakyti nėra galimybės, tikėtina, kad tai galėjo trukti nuo keleto iki keliolikos minučių.
10. Kančių patyrimo vertinimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. S. A. nustatyti sužalojimai sukėlė fizinį skausmą.
11. Sužalojimų lokalizacija, išsidėstymas, jų padarymo mechanizmas nenurodo konkrečios nukentėjusiojo ir sužalojimus padariusiojo tarpusavio padėties.
12. S. A. nustatyti sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito.
13. S. A. tepinėliuose ir tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta.
14. S. A. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.
15. S. A. lavono kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta (3 t., b. l. 139-143)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2018-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1-3. Ž. S. padaryta odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, abiejose blauzdose, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais). Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai abiejose blauzdose galėjo būti padaryti papildomai paaiškintomis įvykio aplinkybėmis, daugkartinio traumavimo pasėkoje. Pagal odos nubrozdinimų pobūdį ir lokalizaciją kairiame dilbyje, negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti laikant už rankos (dilbio), 2 trauminių poveikių pasėkoje.
4. Odos nubrozdinimai abiejose blauzdose padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, pagal sužalojimų makroskopinį vaizdą, padaryta prieš 2-5 paras iki apžiūros.
5. Nustatyti sužalojimai kartu ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
6. Nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo ar jie padaryti kovos ar savigynos metu.
7. Išoriniuose lytiniuose organuose nėra anatominių pakitimų, kurie kliudytų atlikti lytinį aktą (3 t., b. l. 155-156).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje 2018-09-28 – 2018-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio, Ž. S. džemperio, sportinių kelnių, batų žmogaus kraujo nerasta (3 t., b. l. 163-164).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje 2018-10-02 – 2018-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1. Tikėtina, kad nukentėjusiojo S. A. lavono skrodimo metu paimta žaizda iš krūtinės ląstos srities Nr. 2, žaizda iš nugaros vidurinės dalies Nr. 4, padarytos tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Nustatyti, ar visi sužalojimai padaryti tuo pačiu peiliu, ar kitu (ais) peiliu (iais), ar kitais įrankiais, negalima, kadangi kiti sužalojimai tyrimui nepateikti.
2. Sužalojimų lokalizacija, išsidėstymas, jų padarymo mechanizmas konkrečios nukentėjusiojo ir sužalojimus padariusiojo tarpusavio padėties nenurodo. Todėl pasisakyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis S. A. ir įtariamasis kūno sužalojimų metu, negalima (3 t., b. l. 175-180).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)nustatyta:
1. Tirti pateiktų S. A. džemperio ir marškinėlių pažeidimai padaryti duriant-pjaunant, įrankiu turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu. Šie pažeidimai padaryti ne mažiau kaip 13 smūgių pasekoje.
2. Tikėtina, kad tirti pateiktų džemperio ir marškinėlių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu.
3. Tirti pateiktų S. A. džemperio ir marškinėlių durtiniai-pjautiniai pažeidimai atitinka S. A. kūno durtinius-pjautinius sužalojimus.
4. Nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis S. A. ir įtariamasis drabužių pažeidimų ir kūno sužalojimų padarymo metu, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų (3 t., b. l.166-174).
Iš 2018-09-06 Respublikinės priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pas Ž. S. atlikus testą dėl narkotikų organizme rasta MTD (metadonas) (4 t., b. l. 45).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje 2018-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ž. S. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis Ž. S. kaltę dėl S. A. nužudymo pripažino, jog susitarė su S. tą vakarą apie 23 val. susitikti, pasikalbėti apie jų santykius. Jie susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir ėjo pasivaikščiodami link parko, po to vaikščiojo parke, kalbėjo apie jų santykius ir kai S. jį išvadino gėjumi, pyderu, kad yra nevykėlis, kad jis gadina jam gyvenimą, įžeidinėjo jo motiną, pasakė, kad jis yra „žertvos“ sūnus; pradėjo kaltinti ko jis čia iš viso grįžo, kad jis jam iš viso net ne draugas, kad jis juo tik naudojasi, ir kad jis jam yra šlykštus. Tuomet jį apėmė neapibūdinamas jausmas. Visą gyvenimą iš jo visi tyčiojosi, žemino, bet jis prieš nieką nekėlė rankos, nesakė blogo žodžio. S. buvo vienas iš pirmų tų žmonių, kuris jį visada suprasdavo ir niekada jo nesmerkdavo. Tuomet jis lyg bomba sprogo prieš jį, su visais tais kaltinimais ir įžeidimais. Jam pradėjo svaigti galva, jausmas – lyg aptemo akyse, atsirado įniršis ir pyktis, kažkoks įsiskaudinimas, kartu ir baimė. Tuo metu rankas buvo įsikišęs į kišenes ir gniaužė kumščius, jam pasirodė, kad S. nori trenkti jam, tada jis smogė S. peiliu, kažkur į krūtinės vietą. S. paėjo keletą žingsnių į šoną, jam pasirodė, kad S. jį puola, suėmė jam už riešo ir jis norėdamas išsilaisvinti, susirėmė su juo. Po to S. atsitraukė ir paėjęs kelis žingsnius nukrito ant žemės. Jis stovėjo, ėmė verkti, keletą sykių pasakė S. vardą, kalbino jį, jis nieko neatsakė. Tuo metu jis apėjo aplink ir paėmęs jį už rankos apvertė jį ant nugaros. Bandė užčiuopti pulsą, patikrinti, ar plaka jo širdis. Tuomet paėmė jo telefoną, pašvietė, pamatęs jog S. be gyvybės ženklų, pasišalino. Kaltinamasis Ž. S. nurodė visas nužudymo aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kur buvo susitikęs, kur ėjo ir kaip nužudė S. A., kur išmetė peilį, telefoną, rūbus. Kaltinamojo parodymai sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais. Jog kaltinamasis Ž. S. nužudė S. A. patvirtina nukentėjusiųjų L. A., G. A., liudytojų A. G., L. A., L. P., S. G., R. D., J. V., D. R., parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, daiktų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Atmetami kaltinamojo parodymai ir gynėjo argumentai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė afekto būsenoje, tai yra labai susijaudinęs ir negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir tam ruošėsi iš anksto patvirtina liudytojai A. G., S. G., R. D.. Liudytojai L. A., L. P., S. G., nukentėjusioji L. A. patvirtino, jog kaltinamasis Ž. S. pykosi su S. dėl santykių su S., kaltinamasis buvo nepatenkintas, jog S. A. praleisdavo daug laiko su S., ir nebeskirdavo tiek laiko jam. Liudytoja S. G. patvirtino, jog kaltinamais stengėsi nuolat būti šalia jų, lyg norėdamas kontroliuoti S. A. veiksmus, priekaištavo, kad nepaskambina, neparašo žinučių, kad vengia bendrauti, kad nepasakoja visko ką veikia su S.. S. G. patvirtino, jog kaltinamasis ne kartą išreiškė grasinimus jos atžvilgiu, kažkaip pakenkti, netgi nužudyti (atvejis su sausainiais). Per S. gimtadienį konfliktas taip pat įsižiebė dėl santykių su S., kaltinamasis susimušė su S. A., šiam pagrasinus kažkaip pakenkti S. Nukentėjusioji L. A. patvirtino, jog S. jai sakiusi, kad Ž. nuolat priekaištauja dėl to, kad jie su S. kartu, kad konfliktas per gimtadienį įvyko dėl jos, nes Ž. grasino S., kad jeigu jis S. nemes, tai Ž. kažką baisaus padarys. Ž. tiesiog persekiojo S., visur eidavo S. ir S. iš paskos. S. jai yra sakiusi, kad Ž. sakė, jog blogai jaučiasi, nužudys S. ir pats nusižudys. Liudytoja R. D. patvirtino, jog vaikinas panašus į kaltinamąjį prieš savaitę ar pusantros iki nužudymo, parduotuvėje rinkosi peilį, vieną iš didžiausių, rinkosi ilgai, mosavo peiliais prieš save, apžiūrinėjo, jai pasirodė keista ir neįprasta ne kaip eilinis pirkėjas, ir ji pagalvojo, kad jis gali ką nors nužudyti. Liudytojas A. G. patvirtino, kad kaltinamasis jiems susitikus keletai valandų prieš nužudymą, jis klausė ar galėtų pameluoti policijai, kad jis su Ž. šį vakarą buvo kelias valandas ilgiau nei iš tikro. Jis nesuprato kam šito reikėjo. Ryte pamatė feisbuke straipsnį apie rastą žuvusiojo kūną, jis parašė Ž.S. žinutę, bet jis nieko neatsakė. Tada susitiko apie 11 val. ryto. Jis klausė Ž.S. ar tai jo darbas dėl tų žodžių, kad jis gali pažinoti žmogų, kuriam kai kas nutiks, jis jam atsakė, kad jeigu tai jo darbas, kas tada? Dėl jo tokių pasakymų pamanė, kad Ž.S. gali būti susijęs su tuo nužudytu žmogumi. Taigi visi šie parodymai patvirtina, jog kaltinamais Ž.S. nužudymui ruošėsi ir viską buvo apgalvojęs. Todėl teigti, jog tai įvyko staiga, netikėtai, didelio susijaudinimo pasekoje nėra pagrindo. Ir tolimesni kaltinamojo veiksmai patvirtina jo suvokimą ką padarė. Kaltinamasis pats patvirtino, jog paėmė S. telefoną ir jį kartu su peiliu-nusikaltimo įrankiu išmetė į upę. Taip pat savo rūbus, dėvėtus nužudymo metu nusirengė, sudėjo į plastikinį maišelį įdėjo akmenį ir įmetė į upę, tuo siekdamas atsikratyti nusikaltimo įrankiais ir kitais įkalčiais. Kaltinamasis Ž.S. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl tuojau po nužudymo išsiuntė S. žinutę į jo telefoną, nors telefoną buvo išmetęs į upę. Tuo kaltinamasis siekė užsitikrinti sau alibi, neva nieko jam nežinoma apie S. dingimą. Taip pat kaltinamais siekdamas parodyti, jog nieko nežino apie S. dingimą, ėjo su draugais pas S. į namus, klausinėjo kur jis galėtų būti. Taip pat nukentėjusioji L. A. patvirtino, jog kaltinamasis pernelyg ilgai buvo S. kambaryje, norėdamas kai ką surasti, peržiūrėti kompiuteryje susirašinėjimą ar pan. Jo nurodyta aplinkybė, jog iš karto neprisipažino nužudęs S., neva norėjo dar pabūti laisvėje, dalyvauti S. laidotuvėse, nepaneigia kaltinamojo siekio paslėpti nužudymo įkalčius ir tuo išvengti nužudymo atskleidimo. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kaltinamojo nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas lenktinis peilis ir mobilusis telefonas (2t.b.l.45). Specialisto išvada patvirtina, jog šis mobilusis telefonas yra S. A. ( 3t.b.l.20). Taip pat specialisto išvada patvirtino, jog tikėtina, kad rastu peiliu nukentėjusiojo S. A. lavono skrodimo metu paimta žaizda iš krūtinės ląstos srities Nr. 2, žaizda iš nugaros vidurinės dalies Nr. 4, padarytos tyrimui pateiktu peiliu (3t. b.l.175-180). Taip kaltinamojo Ž.S. nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti jo rūbai sportiniai bateliai, džemperis, sportinės kelnės, trumpomis rankovėmis marškinėliai, baltos spalvos maišelis su užrašu (duomenys neskelbtini) (4t. b.l.136-149), kuriuos išmetė po nužudymo. Specialisto išvada patvirtina, jog S. A. mirė nuo kiauryminių durtinių - pjautinių krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimų su pilvaplėvės, kepenų ir dešiniojo plaučio pažeidimais, lydimų ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimų. S. A. lavono tyrimo metu nustatyta 13 durtinių –pjautinių sužalojimų. S. A. nustatyti kiauryminiai durtiniai - pjautiniai krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimai tikėtina, kad yra padaryti tuo pačiu duriančiu -pjaunančiu įrankiu, t .y. peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi žaizdose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Pagal žaizdų dydžių ir pobūdžio panašumus tikėtina, kad ir visi nekiauryminiai durtiniai - pjautiniai kaklo kairės pusės ir užpakalinio paviršiaus, nugaros srities, galvos plaukuotosios dalies sužalojimai, bei paviršinis įpjovimas kaklo užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padaryti tuo pačiu duriančiu -pjaunančiu įrankiu, t.y. peiliu. Požymių, kurie nurodytų, kad žaizdos padarytos skirtinais įrankiais, nenustatyta (3t. b.l.139-143).
Visi šie įrodymai ištirti teisme laikytini tinkamais kaltinamojo Ž. S. kaltės įrodymais. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvados, daiktų apžiūros protokolai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Kaltinamojo Ž. S. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, tai pagrindžia padaryto sužalojimo lokalizacija, kuri nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis smūgiavo S. A. į gyvybiškai svarbias kūno dalis – kaklą, krūtinės ląstą, nugarą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo sumanymo ir jo įgyvendinimo eigą. Tai patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Kaltinamasis nuolat persekiojo S. A. ir jo draugę S. G., grasino S., jog kažką gali jai padaryti, nes nenorėjo jog ji draugautų su S.. Nuolat S. priekaištavo, jog daug laiko praleidžia su S., o ne su juo. Taigi kaltinamasis turėjo motyvą nužudyti nukentėjusijį. Tam ruošėsi iš anksto, nusipirko peilį, bandė užsitikrinti alibi, prašė liudytojo A. G. patvirtinti, jog jis tuo laiku buvo su juo, sakė A. G., jog kažkokiam žmogui gali kaip kas nutikti, išsikvietė vėlai vakare apie 23 val. S. į parką pokalbiui. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų L. A. ir G. A. parodymų, S. jau buvo lovoje, ruošėsi miegoti. Po nužudymo kaltinamasis slėpė įrankį peilį jį įmesdamas į upę, nukentėjusiojo telefoną, taip pat tikslingai atsikratė savo rūbais, juos įmesdamas taip pat į upę maišelyje, įdėjo akmenį, jog šis nuskęstų. Taigi visi šie objektyvūs duomenys rodo, kad Ž. S. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti S. A. iš asmeninio pykčio, nesutarimo. Iš specialisto išvados matyti, jog smūgiai peiliu buvo suduoti į kaklo, krūtinės ląstos sritį, nugarą, kurie konstatuojami kaip tiesiogiai sukėlę mirtį. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir to tiesiogiai siekė. Teismas daro išvadą, jog nužudymą Ž. S. padarė veikdama tiesiogine tyčia - smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl smūgių kiekio ir jų lokalizacijos pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir jų norėjo, t. y. nužudė S. A. veikdamas tiesiogine tyčia.
Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo Ž. S. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. S. dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, peiliu durdamas ne mažiau kaip 13 kartų nukentėjusiajam S. A. į krūtinės, kaklo, nugaros, galvos sritis, tuo padarydamas kiauryminius durtinius – pjautinius krūtinės ląstos priekinio paviršiaus vidurinėje apatinėje dalyje, nugaros vidurinės dalies paviršiaus sužalojimus lydimus ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimų, nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė S. A. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusioji L. A. pareiškė byloje 2059,19 Eur ieškinį dėl
turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos. Nurodė, kad ji turėjo laidojimo išlaidų, įmonei, teikiančiai paslaugas, (duomenys neskelbtini) sumokėjo 80 eurų, J. laidojimo paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini)“ – 1487,80 eurų už karstą, rūbus ir kt. pagal suteiktų paslaugų sąrašą, (duomenys neskelbtini) -117 eurų už kūno saugojimą šaldytuve, B. J. įmonei -160 eurų už duobkasių paslaugas, (duomenys neskelbtini) 38,57 eurų kuro išlaidos, UAB „(duomenys neskelbtini)“-131,82 eurų pagal 7 kvitus už vaistus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ -11,08 eurų už žvakes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ -11,81 eurų už padėklus, (duomenys neskelbtini) - 11 eurų už foto paslaugas. Tačiau aritmetiškai paskaičiavus matyti, jog šios išlaidos sudaro 2049,08 eurų. Nukentėjusioji L. A. parodė, jog sūnaus laidotuvėmis rūpinosi jų šeima.
Nukentėjusios L. A. ieškinys 2059,19 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, tai yra nustatytai išlaidų sumai – 2049,08 eurų. Iš byloje esančios 2018-09-05 sąskaitos-faktūros ir kvito matyti, jog laidojimo paslaugos pagal išvardintą sąrašą kainavo 1487,80 Eur (1 t. b.l. 68,69), iš 2018-09-04 PVM sąskaitos- faktūros ir kvito matyti, jog sumokėta už laidojimo paslaugas 80 Eur (1t.b.l.67), iš 2018-09-04 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už kūno saugojimą šaldytuve sumokėta 117 eurų (1t. b.l.70), 2018-09-06 pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėta 160 eurų už duobkasių paslaugas (1t.b.l.66), pagal sąskaitą sumokėta 11 eurų už foto paslaugas (1 t.b.l.66), pagal „(duomenys neskelbtini)“ kvitą sumokėta 38,57 eurų už kurą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitus ir receptus sumokėta 131,82 eurų už vaistus (1 t. b.l.64,65,72,73), pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ kvitą sumokėta 11,08 eurų už žvakes, pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ kvitą sumokėta 11,81 eurų už padėklus (1 t.b.l.72). Taigi šios išlaidos pagrįstos dokumentais ir priteistinos iš kaltinamojo.
Nukentėjusiosios L. A. ieškinys 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Nužudytasis S. A. buvo nukentėjusiosios sūnus. Nukentėjusioji nurodė, jog nors nėra tokios pinigų sumos, kuri įvertintų sūnaus netekimą, tačiau jos kančios turi kainą. Todėl prašo priteisti 50000 Eur. Po sūnaus netekties jai pablogėjo sveikata, tapo nuolatine gydytojų kliente, nebeturi sveikatos. Dėl sūnaus mirties ji patyrė netekties skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, jos gyvenimas esmingai pasikeitė. Ji negali susitaikyti su sūnaus mirtimi. Po jo mirties visą laiką yra emociškai prislėgta, visą laiką jaučia neapsakomo vienišumo ir bejėgiškumo jausmą, tuštumą gyvenime. Jos ir sūnaus santykiai buvo glaudūs, jie buvo emociškai susiję. Ji siejo savo gyvenimą ir viltis su sūnumi, jo būsima šeima, nuolatiniu bendravimu su juo,dvasinės bei kitokios pagalbos senatvėje iš jo gavimu. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė ir patiria didelius išgyvenimus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo Ž. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Sūnaus netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis šią žalą ir privalo atlyginti. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo nepastoviai, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 50000 Eur yra pernelyg didelis, mažintinas iki 30000 Eur ir priteistinas iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis G. A. pareiškė byloje 50000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis ieškininiame pareiškime ir teisme nurodė, jog dėl sūnaus netekties jis patyrė ir iki šiol patiria skausmingus ir visą laiką trunkančius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, neapsakomo vienišumo ir bejėgiškumo jausmą, tuštumą gyvenime, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Iki šiol negali susitaikyti su sūnaus mirtimi, po jo mirties yra visą laiką emociškai prislėgtas, prastos nuotaikos. Jo santykiai su sūnumi buvo labai glaudūs, jie buvo labai emociškai susiję, labai nuoširdžiai bendravo. Visą savo gyvenimą ir viltis senatvėje siejo su sūnumi S., nuolatiniu bendravimu su juo, dvasinės bei kitokios pagalbos gavimu. Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo Ž. S. nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajam neturtinė žala. Sūnaus netektis sukelia pasekmes. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Įvertinus kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmes, kaltę, jo turtinę padėtį, taip į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam G. A. atlygintina neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, ieškinys mažintinas iki 30000 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusiųjų L. A. ir G. A. atstovas byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus patvirtinančius jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Iš byloje esančios sąskaitos faktūros už teisines paslaugas matyti, jog tokia sąskaita buvo išrašyta 2018-10-01 G. A. -800 Eur sumai (5t.b.l.109), tačiau apie apmokėjimą byloje duomenų nėra. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, kad 2018-10-01 G. A. sumokėjo advokatui S. K. 300 Eur (5 t.b.l.118), pagal pinigų priėmimo kvitą matyti, kad 2019-01-14 L. A. sumokėjo advokatui S. K. 500 Eur už atstovavimą byloje (5 t.b.l. 119 ), iš byloje esančios 2019-04-15 sąskaitos-faktūros ir 2019-04-16 mokėjimo nurodymo matyti, jog G. A. sumokėjo advokatui S. K. už atstovavimo paslaugas 500 Eur ( 5t. b.l.156,157), iš 2019-05-20 sąskaitos –faktūros ir 2019-05-21 mokėjimo nurodymo matyti, jog L. A. sumokėjo advokatui S. K. 500 Eur už atstovavimą teisme (5 t.b.l. 158,159). Taigi nukentėjusiųjų pateikti pinigų priėmimo kvitai ir bankiniai mokėjimų nurodymai patvirtina, jog G. A. sumokėjo advokatui už dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme 800 Eur, o L. A. - 1000 Eur.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusieji L. A. ir G. A. patyrė išlaidas, yra pagrindas nukentėjusiųjų turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiajam (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį, baudžiamoji byla išnagrinėta per keturis posėdžius, kurie truko ne pilnas darbo dienas, o taip pat į tai, jog konsultavo civilinio ieškinio paruošimo klausimais, bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiųjų prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra per didelė yra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistina iš kaltinamojo Ž. S. nukentėjusiems L. A. ir G. A..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo Ž. S. išieškotinos išlaidos nukentėjusiojo G. A. - 8,98 Eur ir liudytojų A. G. – 11,60 Eur, R. D. - 9,80 Eur, liudytojos S. G. atstovės Z. G. - 9,60 Eur kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos, iš viso 39,98 Eur, į valstybės pajamas.
Prokuroras prašė išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas 109,98 Eur dėl psichologės atvykimo ir dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją S. G.. Liudytoja S. G. buvo apklausta 2019-01-24 ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apskrities VPK KPSNT vyriausios tyrėjos. Tačiau šia apklausa teismas nesiremia, nes ši nepilnametė liudytoja buvo apklausta teisme dalyvaujant Panevėžio apygardos teismo specialistui psichologui N. O., todėl minėtos proceso išlaidos nepriteisiamos,
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – peilis, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 184), kaip nusikalstamos veikos įrankis sunaikintinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; upėje rastas mobilusis telefonas su dėkliuku (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir mikroSD atminties kortele (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 43), kaip menkavertis sunaikintinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; S. A. lavono kelnių kišenėje rastas ir paimtas lenktinis peilis, kepurė saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31), sunaikintini kaip menkaverčiai; kraujo dėmių biologiniai pėdsakai Nr. 1, Nr. 2; įtariamojo Ž. S. rankų nuoplovos ir kontrolinis pavyzdys, rankų nagai su panagių turiniu saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34), kaip menkaverčiai sunaikintini; dirvožemio pavyzdžiai saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36), kaip menkaverčiai sunaikintini; S. A. lavono tyrimo metu paimti plaukų pavyzdžiai, abiejų plaštakų nagų su panagių turiniu pavyzdžiai, abiejų plaštakų panagių turinys saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70), kaip menkaverčiai sunaikintini; S. A. lavono tyrimo metu paimti drabužiai – tamsiai žalios sportinės kelnės, tamsiai raudonos spalvos trumpikės, juodos kojinės, batai su raišteliais, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73), kaip menkaverčiai sunaikintini; S. A. lavono tyrimo metu paimti drabužiai – raudonos spalvos džemperis su gobtuvu, juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 182), kaip menkaverčiai sunaikintini;
2018-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus S. A. lavono tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) varpos atspaudai saugomi Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 139-143), kaip menkaverčiai sunaikintini; Ž. S. mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini)su (duomenys neskelbtini) SIM kortele saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-10 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 125), gražintinas savininkui Ž. S. Lietuvos respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; Ž. S. laikrodį „H&M“ ir apyrankę, kurie saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 164), gražintini savininkui Ž. S. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; įtariamojo Ž. S. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-10 kvitą (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 186), kaip menkaverčiai sunaikintini; L. A. pateiktas S. A. nešiojimas kompiuteris (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-03 kvitą (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 14), gražintinas savininkei L. A.; įtariamojo Ž. S. pateiktas stacionarus kompiuteris (duomenys neskelbtini) saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-03 kvitą (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 37).Įtariamojo Ž. S. paimti daiktai - pilkos spalvos bateliai „(duomenys neskelbtini), džemperis „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos sportinės kelnės „(duomenys neskelbtini)“ saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-10 kvitą (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 152), upėje rasti įtariamojo Ž. S. daiktai - baltos spalvos maišelis su užrašu (duomenys neskelbtini) ir tamsiai mėlynos spalvos su melsvos spalvos gėlių ornamentais marškinėliai trumpomis rankovėmis saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-09 kvitą (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 160), gražintini savininkui Ž. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Bausmės skyrimas
prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę Ž. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – Ž.S. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis neteistas (4t.b. l.102-103), vieną kartą baustas administracine tvarka (4t. b. l.101), jauno amžiaus, mokymo įstaigose (duomenys neskelbtini) laikotarpiu charakterizuojamas teigiamai ( 5 t. b.l.168-177 ). Iš duomenų Sodros DB išrašo matyti, jog kaltinamasis nedirba (4 t.b.l.70), darbo biržoje neregistruotas (4t. b.l.71), iš medicininio pažymėjimo matyti, jog pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (4 t. b.l.74), iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados 2018-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. S. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b. l. 51). Kaltinamasis nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti priemonių nesiėmė, žalos neatlygino. Tačiau kaltę pripažino visiškai ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir prieina išvados, kad kaltinamajam Ž. S. už šį labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti Ž. S. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. liepos 15 d.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-08-31 iki 2019-07-15.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios L. A. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. S. 2049,08 Eur turtinei ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti L. A. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo G. A. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. S. 30000 Eur G. A. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš Ž. S. nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur ir G. A. 800 Eur jų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Išieškoti iš Ž. S. 39,98 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: – peilį, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos įrankį sunaikinti; upėje rastą mobilųjį telefoną su dėkliuku „(duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir mikroSD atminties kortele (duomenys neskelbtini), saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; S. A. lavono kelnių kišenėje rastą ir paimtą lenktinį peilį, kepurę, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), sunaikinti kaip menkaverčius; kraujo dėmių biologinius pėdsakus Nr. 1, Nr. 2; Ž. S. rankų nuoplovas ir kontrolinį pavyzdį, rankų nagus su panagių turiniu, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; dirvožemio pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; S. A. lavono tyrimo metu paimtus plaukų pavyzdžius, abiejų plaštakų nagų su panagių turiniu pavyzdžius, abiejų plaštakų panagių turinį, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; S. A. lavono tyrimo metu paimtus drabužius – tamsiai žalias sportines kelnes, tamsiai raudonos spalvos trumpikes, juodas kojines, batus su raišteliais, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; S. A. lavono tyrimo metu paimtus drabužius – raudonos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; 2018-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus S. A. lavono tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) varpos atspaudus saugomus Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; Ž. S. mobilujį telefoną (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-10 kvitą (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui Ž. S.; Ž. S. laikrodį „H&M“ ir apyrankę, kurie saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-08 kvitą (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui Ž. S.; Ž. S. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-10 kvitą (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius sunaikinti; L. A. pateiktą S. A. nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-03 kvitą (duomenys neskelbtini), gražinti savininkei L. A.; Ž. S. pateiktą stacionarų kompiuterį (duomenys neskelbtini) saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-03 kvitą (duomenys neskelbtini), Ž. S. paimtus daiktus - pilkos spalvos batelius „(duomenys neskelbtini)“, džemperį „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos sportines kelnes „(duomenys neskelbtini)“, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-10 kvitą (duomenys neskelbtini), upėje rastus Ž. S. daiktus - baltos spalvos maišelį su užrašu (duomenys neskelbtini) ir tamsiai mėlynos spalvos su melsvos spalvos gėlių ornamentais marškinėlius trumpomis rankovėmis, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-09 kvitą (duomenys neskelbtini), gražinti savininkui Ž. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.