- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-31-1072/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Skundas Nr. 1S-31-1072/2026 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.1; 2.5.21
2026 m. vasario 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. (toliau – ir nuteistasis) atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – ir atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. G. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-870 (toliau – ir nutarimas), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkintas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo paskirtos bausmės, kuri panaikinta Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, M. G. vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. M. G., nuteistam Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmė, kuri pakeista Švedijos Karalystės Goteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (už sunkų narkotikų nusikaltimą ir narkotikų nusikaltimą), suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir palikta 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo M. G. perėmimo iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Į galutinės bausmės laiką įskaičiuota M. G. iki perėmimo dienos atlikta bausmės dalis, tai yra suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. spalio 8 d. – 340 dienų, ir laikas nuo 2023 m. spalio 9 d. iki perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos.
2. Nuteistajam M. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gegužės 3 d., 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2025 m. gegužės 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. LK-N-870 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam M. G. ir rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio mažinimo vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei dėti pastangas bausmę tęsti lengvojoje grupėje.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi nuteistojo M. G. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl 2025 m. spalio 31 d. nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistojo M. G. atstovas D. Dargevičius prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Taip pat prašo išreikalauti iš Vilniaus kalėjimo pranešimą apie neva 2025 m. liepos 17 d. gautą informaciją, jog nuteistasis „Anksčiau teistas. Nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos. Planuojama bausmės pabaiga 2028 m. gegužės 3 d.“.
6. Nuteistojo atstovas, akcentuodamas skunde Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, nurodo, kad lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį. Skunde nurodoma, kad Komisija įvertina reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą, o teismas privalo tik procedūriškai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija. Nuteistojo atstovas, pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
7. Nuteistojo atstovas, cituodamas Komisijos nutarimo motyvus, pažymi, kad skundžiamo nutarimo motyvai buvo formalūs ir nepagrįsti, o teismas juos koregavo, tačiau rėmėsi nepatikrintais duomenimis bei padarė išvadą vadovaudamasis prielaidomis, kadangi sunku suprasti, iš kur byloje gaunami duomenys apie ilgalaikius kriminalius nuteistojo ryšius. Nuteistasis priešingai, kaip teisingai nurodė teismas, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei, drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas, turi šeimą, du vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, bei garantuotą darbo vietą. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais gauta nebuvo, o apie kriminalinius ryšius apskritai nepasisakyta. Nustatyta žema (31 balas) nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos požymių nenustatyta. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės rekomendacijos piane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y, visiškai atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą.
8. Nuteistojo atstovas, detaliai vardindamas nuteistojo dalyvavimą elgesio programose bei paskatinimą, pažymi, kad nors teismas ir aprašė pasiekimus, tačiau vadovavosi nepagrįsta prielaida, jog ilgalaikiai kriminaliniai ryšiai neva egzistuoja. Priešingai, tai jog asmuo dirbo skalbykloje centrinės salės valytoju patvirtina, jog nuteistasis nėra saistomas jokiais kriminaliniais ryšiais ar subkultūros nuostatomis. Pasak nuteistojo atstovo, teismas vadovavosi kriminalinės žvalgybos pažyma, kur nurodoma, jog nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, tačiau teismas daro prielaidą, nepatikrindamas duomenų ir priimant procesinį sprendimą šia pažyma vadovaujasi. Teismas neigiamai M. G. charakterizuojančių duomenų nenustatė, vadovavosi prielaidomis ir neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, bei į tai, jog nusikalstama veika padaryta užsienio valstybėje, kas savaime mažina riziką nusikalsti.
9. Skunde akcentuojami teismų sprendimai, kuriais nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys teikimuose Nr. 1S-1210-383/2013, 1S-1601-238/2014, 1S-69-485/2017, 1S-668-579/2020, todėl nuteistojo atstovo vertinimu, teismų praktikoje egzistuoja asmenų, kuriems lygtinis paleidimas taikytinas esant blogesnei faktinei situacijai (aukštesnei rizikai), o formalus, bei materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankami, taikant lygtinį paleidimą.
10. Skunde taip pat pažymima, kad skundo atmetimo motyvai nėra pagrįsti objektyvia rašytine asmens bylos medžiaga. Pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, tačiau teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra prasmės laikyti kalėjime, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Apylinkės teismas atsisakė patikrinti kriminalinės žvalgybos informaciją, o 2025 m. liepos 17 d. gauta informacija prieštarauja Socialinio tyrimo išvadoms, todėl prašoma iš Vilniaus kalėjimo išreikalauti 2025 m. liepos 17 d. gautą informaciją ir ją patikrinti. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo atstovo vertinimu, M. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi pakeitė savo gyvenimo būdą iš esmės, o jo progresiniai elgesio pakitimai, kalba patys už save.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsiliepimų į nuteistojo atstovo skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. G. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.
12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo atstovo skundo argumentus.
13. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.
14. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. G. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tai teismo neįpareigoja nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip jau buvo minėta, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Todėl teigti, kad buvo remtasi nepagrįstais duomenimis nėra jokio pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo netikėti Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija dėl kurios išsireikalavimo galimumo plačiau pasisakė apylinkės teismas ir kurio išvadoms apygardos teismas pritaria. Pažymėtina, kad apylinkės teismo sprendimo nenulėmė vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija apie tai, kad nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, o buvo remtasi duomenų visuma, nesuteikiant minėtai aplinkybei išskirtinės reikšmės. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
16. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, šias aplinkybes įvertino ir apylinkės teismas, be to, nei viena teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė apylinkės teismo nebuvo nepagrįstai nuvertinta. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį M. G. charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis M. G. įsitraukia į resocializacijos procesą, nepažeidžia vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja užimtume, reikšmingų pokyčių, sąlygojančių nusikalstamo elgesio recidyvo valdymą, nestebima, užsiima individualia veikla, turi įgijęs statybų inžinerijos kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo M. G. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir jeigu nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų M. G. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad priešingai nei nenurodoma skunde, teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, M. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.
17. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam M. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau tiek Komisijos nutarimas, tiek Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra koreguotinų sričių. Tokios išvados nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta užsienio valstybėje, kas savaime mažina riziką nusikalsti.
18. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, neturėtų būti ignoruojami tie riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai, kurie nuteistiesiems priskirti įvertinus jų elgesį, mąstymą, nuostatas ir kt. išimtinai iki bausmės atlikimo, ar (ir) kurių įtaka bausmės atlikimo metu buvo sumažinta. Net ir tokie veiksniai toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus, ką teisingai pažymėjo ir prokuroras atsiliepime.
19. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. G. vis dar nustatomas pakankamai aktualus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: gyvenimo stiliaus pasirinkimai (kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamumu ar teisei priešingu elgesiu); nepakankamai identifikuoja problemines sritis; tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę; apraiškos, susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis pademonstravo augantį gebėjimą reflektuoti bei įvardinti sunkumus, taip pat stengėsi ieškoti konstruktyvių problemų būdų, sėkmingai juos aptarė, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šis pakartotinai nusikalsti lemiantis veiksnys šiuo metu jau būtų pakankamai valdomas nuteistajam taikius lygtinį paleidimą, kadangi kaip pažymima Komisijos nutarime, nuteistasis vis dar pasižymi problemų atpažinimo įgūdžių stoka, dabartinės nusikalstamos veikos neigimu, ankstesnių teistumų nepripažinimu, o tai rodo, kad mąstymo problemos gali būti siejamos su nusikalstamu elgesiu. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad šis riziką pakartotinai nusikalsti didinantis veiksnys nuteistajam M. G. nustatytas ne tik įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, bet ir įvertinus jo elgesį, mąstymą, nuostatas bei kitas reikšmingas aplinkybes bausmės atlikimo metu, todėl spręstina, kad nuteistajam nustatytas kriminogeninis dinaminis veiksnys „Gyvenimo stilius ir draugai“ vis dar turi būti valdomas struktūruotoje aplinkoje. Taip pat vienas iš aktualių nuteistajam nustatytų kriminogeninių dinaminių veiksnių yra „Mąstymas ir elgesys“. Kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, pokalbių metu stebimas tam tikro lygio nuteistojo nesugebėjimas atpažinti problemas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šis nusikalsti didinantis kriminogeninis veiksnys iš esmės yra valdomas struktūruotoje aplinkoje, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šis veiksnys šiuo metu jau būtų pakankamai valdomas nuteistajam M. G. taikius lygtinį paleidimą, kadangi nuteistasis, būdamas brandi asmenybė, negalvodamas apie pasekmes, siekė turtinės naudos neteisėtais būdais. Aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog šis nuteistajam M. G. nustatytas kriminogeninis dinaminis veiksnys „Mąstymas ir elgesys“ vis dar turi būti valdomas struktūruotoje aplinkoje. Socialinio tyrimo išvadoje, vertinant riziką nusikalsti didinantį veiksnį „Nuostatos“, daugiausiai atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. kad nuteistasis pokalbio metu neišreiškia diskriminacinį elgesį palaikančių nuostatų, rodo turintis teigiamas nuostatas įstaigos darbuotojų atžvilgiu, įstatymus vertina kaip reikalingus, tačiau kaip minėta, tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti ir nuteistojo nuostatas į padarytas nusikalstamas veikas, kas iš dalies vertintina ir Socialinio tyrimo išvadoje pažymint, kad savo vaidmenį nusikaltime buvo linkęs neigti, nelinkęs analizuoti nusikaltimo pasekmių visuomenei mastu. Dėl šių aplinkybių įžvelgiamos tam tikros nepalankios nuostatos į bendruomenę ir visuomenę. Taigi, įvertinus, kad aptariamas kriminogeninis veiksnys nustatytas ir įvertinus nuteistojo požiūrį bausmės atlikimo metu, spręstina, jog nuteistajam M. G. nustatytas kriminogeninis dinaminis veiksnys „Nuostatos“ vis dar turi būti valdomas struktūruotoje aplinkoje. Aptartas aplinkybes bei išvadas patvirtina ir tai, kad nuteistajam M. G. nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai yra fiksuojami jo elgesyje nuo pat pirminio vertinimo, todėl matyti, kad kriminogeniniai veiksniai dar reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad M. G. elgesys yra nukreiptas išskirtinai teigiama linkme ir sudaro realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi.
20. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ne paties nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, tačiau kartu ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo atstovo skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad buvo priimtas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju M. G. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
21. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo M. G. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
22. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį M. G. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, nuteistojo atstovo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį M. G., įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas neįvertino nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje aptartų ir asmens byloje esančių aplinkybių.
23. Nuteistojo atstovas skunde cituoja apygardų teismų nutartis, kuriose buvo priimti palankūs nuteistiesiems sprendimai. Apygardos teismas šiuo aspektu pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų procesinių sprendimų, kuriais skunde remiasi nuteistojo atstovas, išvados nekvestionuojamos, tačiau pažymėtina, kad akcentuojamos tik atskiros, nuteistajam palankios šių sprendimų vietos, kai tuo tarpu lygtinio paleidimo taikymo galimybė kiekvieno nuteistojo atžvilgiu vertinama individualiai, nepriklausomai nuo nustatytų vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dydžio.
24. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Pagrindo manyti kitaip nesudaro ir tai, kad 2025 m. balandžio 4 d. ir 2025 m. liepos 21 d. atlikus M. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, todėl spręsti, kad šis pokytis nepraėjus vieneriems metams yra tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.
25. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo M. G. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Todėl vien tai, kad nuteistasis M. G. yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dar nereiškia, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo atstovo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. G. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.