Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei K. C. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11569-322/2021 laikinai apribota motinos valdžia K. C. jos vaiko T. G. atžvilgiu, iš motinos priteistas 150 Eur dydžio išlaikymas vaikui. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1084-322/2022 T. G. nustatyta nuolatinė rūpyba, jo nuolatiniu rūpintoja paskirta Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro administracija, globos (rūpybos) vieta nustatyta jo rūpintojos buveinės vietoje, vaikui priteistas lėšas jo išlaikymui uzufrukto teise pavesta tvarkyti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui. Laikino motinos valdžios apribojimo metu atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nėra, motina pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies. Ji nerodo iniciatyvos susigrąžinti vaiką į šeimą, sūnų aplanko vis rečiau, nesiekia atlyginti teismo nuosprendžiu sūnui priteistos neturtinės žalos, neteikia išlaikymo, nes, jos teigimu, neturi pinigų. Vaiko motinos teigimu, ji jaučia nerimą dėl sūnaus saugumo, nes į šeimą iš įkalinimo įstaigos grįžo buvęs sugyventinis. Dėl šios priežasties ji nekeitė esamos situacijos ir gyvenimo būdo. Toks atsakovės elgesys, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, netgi žalingu.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teisme nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, kad T. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovės K. C. ir V. G. sūnus. 2021 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-664-496/2021 atsakovė K. C. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje, savo vaikų, tame tarpe ir sūnaus T. G. atžvilgiu, iš atsakovės T. G. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11569-322/2021 laikinai apribota motinos valdžia K. C., neterminuotai apribota tėvo valdžia V. G. jų sūnaus T. G. atžvilgiu, iš K. C. priteistas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1084-322/202 T. G. nustatyta nuolatinė rūpyba, jo nuolatiniu rūpintoju paskirtas Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras atleistas nuo T. G. nuolatinio rūpintojo pareigų, T. G. nuolatiniais rūpintojais ir lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti D. L. ir D. L., rūpybos vieta nustatyta D. L. ir D. L. šeimoje.

Laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei, Kelmės rajono socialinių paslaugų centras atsakovės šeimai teikė socialines paslaugas. 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. spalio 14 d., 2023 m. vasario 22 d. buvo organizuoti atvejo vadybos posėdžiai ir sudaryti pagalbos planai. 2022 m. vasario 15 d. atvejos vadybos posėdžio metu K. C. įsipareigojo atlyginti sūnui T. 1000 eurų neturtinę žalą, teikti vaikui išlaikymą, palaikyti ryšius su sūnumi, bendradarbiauti su sūnaus rūpintoju, domėtis vaiku, jo ugdymosi pasiekimais, sveikata, lankyti psichologo konsultacijas, stiprinant savo emocinę būklę, padėti įveikti asmenines krizes, siekti susigrąžinti vaiką į šeimą. Pagalbos planuose numatytus įsipareigojimus K. C. vykdė iš dalies. Socialinių darbuotojų nuomone, moteris nerodo iniciatyvos susigrąžinti vaiko į šeimą, sūnų aplanko vis rečiau, nesiekia jam visiškai atlyginti priteistos neturtinės žalos, priteisto išlaikymo neteikia, nes teigia, jog neturi pinigų. Akivaizdu, jog atsakovė nesiima iniciatyvos, realių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą, nesiekia sudaryti jam saugių gyvenimo sąlygų, nesuvokia savo, kaip motinos pareigų, negeba užtikrinti stabilios psichologinės situacijos, jai trūksta žinių, kaip tinkamai rūpintis ir auklėti sūnų, šių žinių vangiai siekia įgyti.

Kelmės rajono socialinių paslaugų centras 2023 m. vasario 7 d. rašte Nr. (2.8) S-313 nurodė, kad po 2022 m. spalio 14 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio K. C. dalyvavo 3-jose tėvystės įgūdžių ugdymo konsultacijose. Nors atsakovė atvejo nagrinėjimo posėdžio metu pati išsakė psichologinės pagalbos poreikį ir sutiko užsiregistruoti specialisto konsultacijai, tačiau pas psichologą nesikonsultavo. Lapkričio 11 d. susitikimo su socialine darbuotoja metu atsakovė supažindinta su pagalbos šeimai planu. Moteris teigė vyksianti į Kelmę, pas juristą, pasakojo norinti susigrąžinti sūnų. Lapkričio 14 d. K. C. teigė, kad apsilankė pas juristą, kuris paaiškino, jog reikia pateikti pažymą apie jos darbo užmokestį, tačiau, ji tokios pažymos negalėjusi gauti, nes jos viršininkas geria. Lapkričio 24 d. iš bendruomenės gauta informacija, kad K. C. ir D. V. vakarais iš seniūnijos vagia malkas. Socialinė darbuotoja aptarė su atsakove malkų vagystės klausimą, atsakovė piktinosi, kad taip nėra, malkų ji turi, tačiau socialinei darbuotojai turimų malkų neparodė. K. C. teigimu, D. V. gyvena pas ją. Gruodžio 14 d. K. C. nurodė, kad dirba, ateinantį sekmadienį vyks aplankyti sūnaus, o gruodžio 20 d. 11 val. vyks į tėvystės mokymus. Sausio 3 d. ji teigė, kad sūnų paskutinį kartą lankė prieš Šv. Kalėdas, sekmadienį planuoja vykti aplankyti, nurodė praėjusį mėnesį į banko sąskaitą sūnui pervedusi 10 Eur, padovanojo pledą. Jos nuomone, sūnui visko užtenka. Juristui dokumentų dėl kreipimosi į teismą nepateikė. Tėvystės mokymus pradės lankyti nuo kitos savaitės (10 kartų numatyta). Atsakovė buvo raginama daugiau dėmesio ir laiko skirti sūnui, jo lankymui, bendravimu su juo. Socialinės darbuotojos žiniomis, K. C. sūnų aplanko vis rečiau, išlaikymo jam neteikia, nes nuolat, jos teigimu, neturi pinigų, nors ir labai daug dirba. T. nebeatvyksta svečiuotis į mamos namus nuo to laiko, kai iš įkalinimo įstaigos grįžo D. V.. Nuo paskutinio atvejo nagrinėjimo posėdžio dienos, t. y. 2022 m. spalio 14 d., K. C. nesudarė sąlygų vaikui bendrauti su ja savo namuose, galimai dėl to, kad juose gyvena D. V.. Ji lanko tėvystės mokymus, teigia, kad juose gauna daug žinių vaiko auklėjimo klausimais. Nors K. C. telefonu kaskart motyvuojama bendrauti su sūnumi, teikti jam išlaikymą, atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą, sudaryti galimybes sūnui atvykti pasisvečiuoti, tačiau, socialinės darbuotojos žiniomis, atsakovė to nedarė.

2023 m. vasario 22 d. organizuotas K. C. atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta esama situacija šeimoje. K. C. pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies. Bendruomeninių vaikų globos namų socialinės darbuotojos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad mama rodė iniciatyvą bendrauti su sūnumi, kadangi darbo dienomis dirba, dažnai palaikė ryšius telefonu. Nuo šeimos atvejo vadybos posėdžio ir pagalbos plano sudarymo (2022 m. spalio 14 d.) motina bendruomeniniuose vaikų globos namuose sūnų aplankė penkis kartus (2022 m. spalio 23 d., 2022 m. lapkričio 6 d., 2022 m. gruodžio 18 d., 2023 m. sausio 8 d., 2023 m. vasario 5 d.). Aplankydama atveždavo vaišių, rūbų, palikdavo po kelis eurus. Tačiau susitikimo metu nepastebėta, kad tarp motinos ir vaiko būtų labai didelis tarpasmeninis ryšys. Motina, atvykusi į bendruomeninius vaikų globos namus, su sūnumi praleisdavo iki 30 minučių. Kelis kartus per savaitę motina skambindavo socialinėms darbuotojoms, domėdavosi, kaip berniukui sekasi, kokia jo sveikata, ar klauso auklėtojų ir panašiai. Moteris lankėsi mokykloje, bendravo su socialiniu pedagogu ir klasės vadovu, domėjosi sūnaus mokymosi pasiekimais, daroma pažanga ir elgesiu mokykloje. K. C. dalyvavo 4-jose tėvystės įgūdžių ugdymo konsultacijose (2022 m. gruodžio 20 d., 2023 m. sausio 17 d. dalyvavo 2-jose konsultacijose iš eilės ir 2023 m. vasario 22 d.). Nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. K. C. neturtinės žalos mokėjimų nevykdė. Vykdant Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11569-322/2021 dėl išlaikymo periodinėms išmokoms išieškojimo, antstolė I. K. pateikė informaciją, kad iš motinos priteisto išlaikymo po 150 eurų kas mėnesį 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais nemokėta, 2023 m. sausio 6 d. pervesti 36,71 Eur. Dėl patiriamos įtampos ir streso moteris į psichologą nesikreipė, nesiregistravo ir nesikonsultavo. K. C. teigimu, ji kreipėsi konsultacijos į juristą dėl nemokamos teisinės pagalbos susigrąžinant sūnų, tačiau reikiamų dokumentų gauti pagalbą taip ir nepateikė. K. C. suvokdama, kad jos sugyventinis D. V. galimai kels grėsmę sūnaus saugumui, nekeitė esamos situacijos ir gyvenimo būdo, priėmė sprendimą gyventi su D. V..

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė neužtikrina saugios aplinkos savo nepilnamečiui sūnui, toliau palaiko ryšius su sugyventiniu, galimai toliau gyvena kartu, sugyventinio interesus kelia aukščiau už sūnaus, tokiu būdu vengia atlikti motinos pareigas, tokiu savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikui. Po sūnaus paėmimo ji nesistengė atkurti gerų santykių su vaiku, dėl jos kaltės nutrūkusio emocinio ryšio, į vaiko teisų apsaugos skyrių dėl sūnaus susigrąžinimo nesikreipė, sūnumi rūpinasi paviršutiniškai, aplanko, tačiau neturtinės žalos neatlygino, išlaikymo jam neteikia. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, kas taip pat parodo jos abejingą požiūrį į vaiką, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ji pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės tinkamai rūpintis sūnumi, jį auklėti ir auginti, užtikrins vaikui saugią aplinką namuose. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, jos abejingumo, gyvenimo būdo ji negali užtikrinti saugios aplinkos nepilnamečiui vaikui, deramai auginti jį, auklėti ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina neterminuotai.

Pažymėtina, kad net ir neterminuotai apribojus motinos valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Kadangi vaikas, kurio atžvilgiu motinos valdžia apribojama neterminuotai, gyvena su rūpintojais, rūpyba nustatyta ir rūpintojai paskirti po laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymas iš atsakovės priteistas, todėl nėra pagrindo pradėti globos bylos ir priteisti iš motinos išlaikymą.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos abi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 19,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš K. C. 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.