Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. C. ir V. G., trečiajam asmeniui D. C. dėl laikino motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo ir bylos medžiagos matyti, kad atsakovų šeima Skyriui tapo žinoma nuo 2018 m. kovo 5 d., kai buvo gautas pranešimas, jog atsakovų šeimoje girtaujama, kartu gyvena pašaliniai asmenys, galintys kelti realią grėsmę šeimoje augančio mažamečio vaiko saugumui. Nuo 2018 m. kovo 5 d. šeima įrašyta į stebimų šeimų sąrašą. 2018 m. gruodžio 28 d. nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis. 2019 m. sausio 10 d. Skyriaus specialistams peržiūrėjus pagalbos planą nustatyta, kad nepilnametis T. G. stebėdavo traumuojančius ir trikdančius įvykius šeimoje – vaiko tėvų tarpusavio nesutarimus, jų santykių nutrūkimą, motinos naujo gyvenimo partnerio atsiradimą, šeimai kildavo sunkumų tinkamai vykdyti savo pareigas, rūpintis sūnaus auklėjimu ir ugdymu, savarankiškai funkcionuoti dėl pasikartojančių ir nesprendžiamų problemų. Atsakovas buvo gydomas Priklausomybių ligų centre, vartojo vaistus, bet greit nutraukdavo medikamentinį gydymą, nes gydymas, jo nuomone, jam nereikalingas. 2018 m. lapkričio mėnesį vaiko tėvas susirgo erkiniu encefalitu, tačiau gydymo atsisakė ir savo noru išsirašė iš gydymo įstaigos. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9039-322/2019 nepilnamečio vaiko T. G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš tėvo vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. 2020 m. gegužės 23 d. Skyriui buvo pranešta, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių be gyvybės ženklų pristatytas D. V. (atsakovės sūnus), gimęs 2019 m. rugsėjo 27 d., kuriam konstatuota mirtis. Policijos pareigūnai taip pat pranešė, jog šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas T. G.. Nepilnametis vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos, ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi K. C. skirta kardomoji priemonė - suėmimas dešimčiai dienų. 2020 m. gegužės 27 d. atliktas nepilnamečio vaiko T. G. situacijos vertinimas, nustatyta, jog atsakovas vaiko nelankė nuo 2018 m., su sūnumi bendraudavo telefonu, dažniausiai neblaivus, vaikui negatyviai kalbėdavo apie motiną, nesuvokė savo kaip tėvo pareigos išlaikyti vaiką, piktnaudžiavo alkoholiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepilnamečiui vaikui nustatytas apsaugos poreikis, todėl Skyrius 2020 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus, prašydamas išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką T. G. iš jo įstatyminių atstovų. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2020 m. birželio 3 d. Skyrių informavo, jog atsakovei K. C. skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kartu įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi T. G., nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigose. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. nustatyta laikinoji globa, o jo laikinąja globėja paskirta vaiko motinos sesuo D. C..

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-664-496/2021 atsakovė K. C. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje ir BK 163 straipsnyje; atsakovė įpareigota atsiprašyti nukentėjusiojo T. G., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnams.

Dėl laikino motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6995-471/2020 išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką T. G. iš jo tėvų K. C. ir V. G.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta D. C.. 2021 m. gegužės 21 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė vis dar gyvena kartu su sugyventiniu D. V., kuris yra priešiškai nusiteikęs nepilnamečio vaiko atžvilgiu. 2021 m. rugsėjo 3 d. vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje paaiškėjo, kad situacija atsakovės šeimoje prastėja. Nors moteris atkūrė su sūnumi ryšį ir bendradarbiavo su jo globėja, tačiau neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo atsiprašyti sūnaus. Taip pat nebendradarbiavo su sūnaus ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigomis, sūnui išlaikyti skirdavo apie 50 Eur per mėnesį. Atsakovas V. G. vaikui išlaikymo neteikia, yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, jo nelanko, nesidomi vaiko ugdymo procesu, jo sveikatos būkle. Su vaiku bendrauja tik telefonu, teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pats vaikas su tėvu bendrauti iš esmės nenori, neatrašo į siunčiamas žinutes. (duomenys neskelbtini) rajono socialini paslaugų centras yra nurodęs, kad vaiko tėvas gaunamą darbo užmokestį išleidžia alkoholiui, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų neįgyvendina, raštiškai yra nurodęs, kad neturi sąlygų auginti ir rūpintis vaiku, sutinka, kad sūnus augtų globėjų šeimoje.

Atsakovė K. C. šiuo metu nesiima jokių realių veiksmų, kad sūnus būtų grąžintas į jos šeimą, ji nesuvokia galimos grėsmės savo vaiko sveikatai ir gyvybei, kuri galėtų kilti dėl jos sugyventinio neadekvataus elgesio vartojant alkoholį, tačiau po atsitikusios nelaimės šeimoje, tarp motinos ir vaiko pavyko atkurti tarpusavio ryšį, vaikas yra išreiškęs norą kartu gyventi su motina, tik su sąlyga, kad tuo metu kartu negyvens ir motinos sugyventinis. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad neturi žalingų įpročių, yra dirbanti, savo vaikui teikia išlaikymą, savaitgaliais kartu su vaiku praleidžia laiką pramogaudami, nori vaiką susigrąžinti į savo šeimą. Įvertinus tai, kad atsakovė yra motyvuota ir siekia susigrąžinti sūnų, siekia užmegzti ir išlaikyti glaudų ryšį su sūnumi, teikia išlaikymą sūnui finansine parama, teismas sprendžia, kad negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko T. G. vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi, priešingai yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl tikslinga motinos K. C. valdžią sūnaus atžvilgiu apriboti laikinai. Atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas. Po sūnaus paėmimo iš šeimos, jis nesistengė atkurti gerų santykių su vaiku, į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl sūnaus susigrąžinimo nesikreipė, sūnumi visiškai nesirūpina, išlaikymo jam neteikia, toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, kas taip pat parodo jo abejingą požiūrį į vaiką, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jis pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės tinkamai rūpintis sūnumi, jį auklėti ir auginti. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovo kaltės, jo abejingumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jis negali užtikrinti saugios aplinkos nepilnamečiui vaikui, deramai auginti jį, auklėti ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia atsakovui apribotina neterminuotai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės sprendimas dėl globos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsakovų sūnus T. G. šiuo metu gyvena pas savo tetą D. C., todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko globos (rūpybos) gyvenamąją vietą nustatyti D. C. šeimoje, paskiriant ją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.252 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.261 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo atstovės ir atsakovės paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė dirba, jos mėnesio pajamas sudaro apie 400-600 Eur, ji geranoriškai teikia finansinę paramą savo sūnui. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsakovės turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą vaikui, siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio poreikiai, iš atsakovės K. C. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Kadangi iš atsakovo tokio paties dydžio išlaikymas sūnui jau yra priteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9039-322/2019, todėl teismas pakartotinai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš abiejų atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovės priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės K. C. priteistinas 40,50 Eur (150 x 12 x 3 % x 75 %) žyminis mokestis. Iš atsakovų lygiomis dalimis (po 12,11 Eur iš kiekvieno) priteistinos 24,22 Eur pašto išlaidos, susidariusios šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2021 m. rugsėjo 29 d. - iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,61 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 51 cento) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,11 Eur (dvylikos eurų 11 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.