Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. C. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaiko ieškinį.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas nurodo, kad ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, bet turi vieną nepilnametį sūnų, T. G., gimusį (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), vaikas gyvena su savo motina K. C.. (b.l.4, 5). Šalys kartu negyvena.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Lietuvos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.174 straipsnio nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šalių vaikas yra tokio amžiaus, kad suformuoti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų nori gyventi jau gali ir socialiniai darbuotojai yra nurodęs, jog pageidauja gyventi su motina. Pažymėtina, kad ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors tokią galimybę turėjo, neatvyko dalyvauti teismo posėdyje ir nenurodė tam jokių priežasčių, kas akivaizdžiai demonstruoja atsakovo abejingumą vykstančiam teismo procesui, taip pat ir sūnui, kuriuo atsakovas nesidomi ir jo nelanko. Vaikas gyvena su motina, kuri pageidauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja ir išvadą teikianti institucija dėl to prieštaravimų neišreiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, kad nesirūpintų savo sūnaus auklėjimu, jo neprižiūrėtų, šeima gyvena 2- jų kambarių bute, vaikas turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, namai tvarkingi. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Pažymėtina, kad šalys visiškai nebendrauja, atsakovas vaiku nesidomi, nes gavęs ieškovės procesinius dokumentus nepateikė atsiliepimo, nereikalavo nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką, ieškovė taip pat tokio reikalavimo nepareiškė, todėl atskira atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl vaiko išlaikymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius. Teismas taip pat turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovė pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, ji nedirba( augina vaiką iki trejų metų), pajamų turi iš atsitiktinių darbų bei gauna valstybės paramą ( socialinė pašalpa ir išmoka vaikui), yra pateikusi paraišką socialiniam būstui gauti, neturi jokio nekilnojamojo turto, šeimos mėnesio pajamos nesiekia 500 Eur, o sūnaus išlaikymui, ieškovės nurodymu, reikia apie 300 Eur( maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikiui).

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį nei duomenų apie savo turtinę padėtį, nors tokį teismo įpareigojimą turėjo, todėl teismas neturi galimybių įvertinti atsakovo turtinės padėties ir, galimai turimų, turtinių įsipareigojimų. Išvadą teikiančios institucijos pateiktuose dokumentuose yra sprendimas dėl V. G. darbingumo lygio, iš kurios matosi, kad (duomenys neskelbtini) V. G. nustatytas 55 procentų bazinis darbingumo lygis ir jis pripažintas iš dalies darbingu, tačiau specialieji poreikiai nesustatyti, nes neatitiko vertinimo kriterijų. Taip pat yra atsakovo vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktas paaiškinimas, kad jis dėl neįgalumo gauna tik apie 100 Eur dydžio pašalpą ir teikti sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį neturi galimybių.

Tėvų pareigos išlaikant vaikus yra vienodos, akivaizdu, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo, ši pareiga yra palikta vien vaiko motinai. Atsakovo neįgalumas neatleidžia jo nuo pareigos vaikui, todėl išlaikymas priteistinas. Atsakovui nepateikus duomenų apie turtinę padėtį, neįgalumo pašalpos dydį, mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį nėra pagrindo, juo labiau, kad mažesnė nei 300 Eur( abiejų tėvų mokama išlaikymo suma) nepatenkins net minimalių vaiko poreikių.

CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Laikytina, kad fiksuotas momentas, nuo kurio yra priteisiamas išlaikymas šioje byloje yra ieškovės nurodyta diena 2019 m. birželio 26 d.

Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-02-27 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-501-3501 (b.l.9) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 54 Eur dydžio žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (150 x 12 x 3%), 12, 12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 66,12 Eur ir 182 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina K. C., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 26 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiui T. G. uzufrukto teise valdo jo motina K. C..

Priteisti iš V. G., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 66,12 Eur ( šešiasdešimt šešis eurus 12 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. G., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 182 Eur ( vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.