Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. A., jo atstovui advokatui Petrui Simėnui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Ričardui Sukackui,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. A., a.k(duomenys neskelbtini), gimusio Kelmės rajone, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, ūkininko, administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2016m. birželio 17d., 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus( lengvas girtumo laipsnis 0,99 promilės), vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI AVANT, vals. Nr. (duomenys neskelbtini).

E. A. kaltu dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad 2016m.birželio 17d. apie 23 val. 50 min. buvo sustabdytas policijos patrulių vairuojantis savo automobilį AUDI AVANT, pateikus patruliams reikiamus dokumentus, alkotesteriu buvo tikrinamas neblaivumas - paimtas oro mėginys, po to, reikėjo pūsti alkotesterį, kuris parodė 0,99 promiles. Su alkotesterio parodymais jis nesutiko, tačiau pakartotinai pūsti alkotesterį pareigūnai neleido, o surašė protokolą. Po protokolo surašymo, apie 01 val., jis nuvyko į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių ir davė kraują tyrimui. Be to, ligoninėje pūtė į alkotesterį, kuris jokių promilių neparodė. Kaip policijos alkotesteris galėjo parodyti 0,99 promilių neblaivumą - neturi supratimo, nes įvykio dieną alkoholio visiškai nebuvo vartojęs.

E. A. kaltė įrodyta.

Liudytojas M. T., policijos patrulis, paaiškino, kad 2016m. birželio 17d. Kelmės rajone su kolega R. V. vykdė priemonę „neblaivus vairuotojas“. (duomenys neskelbtini) sustabdė vairuotoją, patikrino dokumentus. Kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, nes nuo jo kūno ir iš burnos sklido specifinis kvapas, akys buvo paraudusios, todėl nutarė patikrinti jo neblaivumą. Pirmiausia alkotesteriu be antgalio paėmė oro mėginį, kuris parodė, kad yra alkoholio, tuomet davė vairuotojui pačiam išsilupti antgalį ir papūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė 0,99 promiles, dėl to vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo ir pakviestas į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Vairuotojas teisinosi, kad valgė saldainius „Kregždutė“ ir skalavo burną burnos skalavimo skysčiu. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jis, nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, gali kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą ir duoti kraują tyrimui.

Liudytojas R. V., policijos patrulis, paaiškino, kad 2016m. birželio 17d. vykdant priemonę „neblaivus vairuotojas“ (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį ir nustatinėjo vairuotojo neblaivumą. Kadangi paėmus oro mėginį alkotesteris parodė „alkoholis“, tai vairuotojui buvo duotas antgalis ir jis pūtė į alkotesterį, kuris taip pat parodė neblaivumą. Vairuotojas aiškino, kad valgė saldainius „Kregždutė“, paskui sakė, kad skalavo burną su burnos skalavimo skysčiu.

Liudytoja Z. P., Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja, paaiškino, kad 2016m. birželio 18d. budėjo Kelmės ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriuje. Apie 00 val. 55 min. į priėmimo skyrių atvyko pacientas E. A. ir paprašė paimti kraują dėl alkoholio nustatymo, nurodė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, kad jis „truputį įpūtė į alkotesterį“, todėl nori pasitikslinti, nori paimti kraują ir išsitirti. Tuomet ji paėmė kraują į 9 ml. mėgintuvėlį, ant mėgintuvėlio užrašė paciento asmens kodą, vardą, pavardę, kraujo paėmimo datą ir valandą, mėgintuvėlį įdėjo į voką, užklijavo užantspaudavo, užpildė žiniaraštį( siuntimą) ir padėjo į šaldytuvą. Įformino mokėjimo paslaugą ir davė pūsti s alkotesterį, kurio parodymai buvo 00 promilių. Tą vakarą budėjo gydytoja D. G., tačiau ji gydytojos apie atvykusį pacientą neinformavo ir nepakvietė, gydytoja paciento apžiūros neatliko, nes pacientas niekuom nesiskundė, tik prašė paimti kraują tyrimui.

Papildomai apklausta liudytoja Z. P. paaiškino, kad 2016m. birželio 18d. Kelmės ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriuje budėjo ne gydytoja D. G., o gydytojas R. Kodėl ji nepakvietė prie paciento E. A. skyriuje budėjusio gydytojo, paaiškinti negali. Kad E. A. davė pūsti į alkotesterį, kurio patikros sertifikato galiojimas yra pasibaigęs, tuo metu nežinojo, neatkreipė dėmesio. Patikslina, kad žiniaraštį( biologinės terpės siuntimą chemijos laboratorijai) užpildė savo ranka tą naktį kai paėmė E. A. kraujo mėginį, tačiau mėginys į Šiaulius buvo išvežtas su kitu siuntimu. Tą dieną kai kraujas buvo vežamas į Šiaulius siuntimą perrašė ir jos( Z. P.) parašą siuntime padarė slaugytoja O. D., kuri perrašiusi siuntimą padavė pasirašyti gydytojai D. G.. Nei slaugytoja O. D. nei gydytoja D. G. paimant E. A. kraujo mėginį nedalyvavo. Apie tai, kad jos surašytas siuntimas yra „panaikintas“ ji sužinojo rugsėjo mėnesį, kai gavo šaukimą į teismą. 2016m. birželio 18d. be siuntimo, ji taip pat užpildė bandinių surinkimo, pristatymo į laboratoriją registracijos žurnalą, pildydama atskiras žurnalo grafas gydytojo pavardę nurodė „R.“, bet O. D. gydytojo pavardę ištaisė ir parašė „G.“.

Liudytoja D. G., Kelmės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoja, paaiškino, kad 2016m. birželio 18d. priėmimo skyriuje nebudėjo, E. A. nepažįsta, kraujo mėginio paėmimo procedūroje nedalyvavo, tačiau E. A. kraujo mėginio siuntime chemijos laboratorijai pasirašė ir uždėjo savo antspaudą, nes mėginys nebūtų buvęs išvežtas į laboratoriją. Kuri iš slaugytojų prašė pasirašyti – nepamena.

Liudytoja O. D., Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja, paaiškino, kad 2016m. birželio mėn. iš 17 į 18 d. naktį budėjo Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje, apie tai, kad E. A. tą naktį buvo atvykęs į priėmimo skyrių dėl kraujo mėginio davimo jai buvo žinoma, tačiau ji pati su šiuo pacientu nebendravo, jo nematė, kraują tyrimui paėmė kita slaugytoja Z. P.. Po kelių dienų E. A. kraujo mėginys turėjo būti išvežtas į Šiaulius, tačiau biologinės terpės siuntime chemijos laboratorijai, kurį birželio 18d. buvo užpildžiusi slaugytoja Z. P., nebuvo dalyvavusio paimant kraują gydytojo parašo, todėl ji( O. D.), žinodama, kad paimant E. A. kraują joks gydytojas nedalyvavo, perrašė siuntimą atgaline data, nurodydama birželio 18d., pasirašė už Z. P. ir padavė siuntimą pasirašyti bei patvirtinti antspaudu gydytojai D. G., o Z. P. rašytą siuntimą sunaikino. Atitinkamus taisymus padarė ir bandinių surinkimo ir pristatymo į laboratoriją registracijos žurnale: įraše, įregistruotame 23 numeriu, ištaisė gydytojo pavardę iš „R.“ į „Ž. G.“. Visus šiuos taisymus padarė dėl to, kad be gydytojo parašo kraujas nebūtų buvęs ištirtas.

E. A. kaltė įrodyta administracinėje byloje surinkta medžiaga:

- administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvitu bei alkotesterio naudojimo išklotine, iš kurių matosi, kad E. A. 2016m. birželio 17d., 23 val.50 min. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas vairuojantis automobilį AUDI A6 AVANT, vykdant priemonę „Neblaivus vairuotojas“ panaudojant technines priemones - alkotesteriu „Alcotest 6810ARYC0013“ 2016-06-18 00:06:19 E. A. paimtas oro mėginys ir alkotesterio ekrane pasirodžius užrašui „Alcohol“( 1,09 prom.), 00:07:46 atliktas pakartotinis patikrinimas - vairuotojui duota pūsti alkotesterį per antgalį, tikrinimo rezultatas - 0,99 promilės ( b.l.2,6-7,8, 86);

-iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matosi, kad E. A. 2016-06-18, 00val 07 min. nuo vairavimo nušalintas, E. A. sutikimu jo automobilis AUDI A6AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas vairuoti A. R.( b.l.9);

- iš prašymo matosi, kad 2016-06-18 E. A. kreipėsi į VšĮ Kelmės ligoninę, kad būtų paimtas kraujas neblaivumo nustatymui( b.l.47);

-iš pinigų priėmimo kvito, apmokėjimo už pacientui suteiktas mokamas paslaugas formos matosi, kad už paimtą laboratorinį kraujo tyrimą dėl alkoholio ir kraujo paėmimą iš venos E. A. 2016-08-18 sumokėjo 16,44 Eur(b.l.26,27);

-iš biologinės terpės siuntimo chemijos laboratorijai matosi, kad 2016m. birželio 18d. 01 val.00 min. E. A. pačiam prašant, paimtas jo kraujas (9 ml. talpos mėgintuvėlyje žaliu kamšteliu 7 cm. aukščio), tikslu ieškoti alkoholio. Bandinį paėmusio ir užlakavusio darbuotojo pareigos nei pavardė nenurodyti, nurodyta, kad bandinį paimant dalyvavo gydytoja D. G.. Bandinys buvo saugomas Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus šaldytuve, o 2016m birželio 21d. 09 val. 20 min. išgabentas į laboratoriją;

-iš bandinių surinkimo, pristatymo į laboratoriją registracijos žurnalo matosi, kad eil. Nr.23 įrašytas įrašas apie tai, kad 2016m. birželio 18d. 01 val. 00min. buvo paimtas E. A. kraujas, bandinį, dalyvaujant gydytojai D. G., paėmė slaugytoja Z. P.;

-specialisto išvadoje Nr. T-A4505/2016( 01) konstatuota, kad E. A., gim. 1984-03-13, kraujyje, paimtame 2016-06-18 01val. 00 min. etilo alkoholio nerasta( b.l.46);

- toksikologinės ekspertizės akto Nr. EG983/2016(04) išvadoje nurodyta, kad 2016-06-18, 00val. 07 min. alkotesteriu „Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARYC0013, E. A. iškvepiamajame ore nustatyta 0,99 promilės alkoholio, toks alkoholio kiekis kraujyje ir kitose biologinėse terpėse vertinamas kaip lengvas neblaivumo laipsnis. Vadovaujantis literatūros duomenimis, suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės būsenoje, per vieną valandą suskyla 0,12-0,15 promilių alkoholio. Toks kiekis 0,99 promilių alkoholio žmogaus organizme visiškai suskyla ir pasišalina nuo 6 val. 36 min. iki 8 val.15 min. Šis skaičiavimo rezultatas tikėtinas, jei alkoholio kiekis E. A. organizme iki policijos pareigūnų testavimo alkotesteriu buvo pasiekęs didžiausią įsisavinimo koncentraciją. Jei E. A. buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tai per 53 min.( laikas nuo 01 val. 00 min. iki 00val 07 min.) tikėtina, kad galėjo suskilti ir pasišalinti apie 0,11-0,13 promilių alkoholio.

Lietuvos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

E. A. teigia, kad jis nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nes byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog jis girtas vairavo automobilį, specialisto išvada patvirtina, kad jo kraujyje alkoholio nerasta. Jeigu paimant jo kraują tyrimui ligoninės darbuotojai ir padarė klaidų, tai jis už jų klaidas atsakomybės neprisiima.

Teismas laiko, kad E. A. kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

E. A. teisme parodė, kad tą dieną alkoholio nebuvo vartojęs visiškai, tik 10 minučių prieš policijos pareigūnams sustabdant buvo suvalgęs vieną saldainį „Kregždutė“. Iš policijos pareigūnų M. T. ir R. V. tarnybinių pranešimų ( b.l.6,7) matyti, jog nustačius alkotesteriu neblaivumą 0,99 promiles vairuotojas jiems paaiškino, kad alkoholio nevartojo, o valgė saldainius „Kregždutė“, rašant protokolą vairuotojas pradėjo sakyti, kad prieš važiuodamas skalavo burną burnos skalavimo skysčiu. Kaip nurodė policijos pareigūnai, tuo metu buvo vykdoma priemonė „neblaivus vairuotojas“, sustabdžius ir patikrinus E. A. dokumentus, sukėlė įtarimą paraudusios vairuotojo akys ir specifinis kvapas sklindantis nuo kūno ir iš burnos, todėl pirmiausia alkotesteriu buvo paimtas oro mėginys, alkotesterio ekrane užsidegus užrašui „Alcohol“ patikrinimas pakartotas - vairuotojui duota pūsti alkotesterį su antgaliu. Iš protokolo, alkotesterio patikros sertifikato bei alkotesterio naudojimo išklotinės (b.l.3, 83 ir 86 ) matosi, kad E. A. neblaivumas buvo nustatinėjamas alkotesteriu „Alcotest 6810 ARYC0013“, kurio patikros sertifikato galiojimo terminas nuo 2016-01-15 iki 2016-07-15, alkotesterio naudojimo išklotinėje atsispindi visas šio alkotesterio darbas 2016m. birželio 18d., tai yra visi oro mėginių paėmimai ir kontroliniai pūtimai. Abejoti prietaiso patikimumu teismas neturi pagrindo. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2016m. birželio 18d. 00 val. 07 min. E. A. buvo nustatytas 0,99 promilės (įvertinus 0,02 promilių paklaidą – 0,97 promilės) neblaivumas. Kadangi E. A. nesutiko su neblaivumo patikrinimo rezultatais, jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą ir duoti kraujo mėginį. Kaip matyti iš teismo išreikalautų VšĮ Kelmės ligoninė dokumentų( originalų) - bandinių surinkimo, pristatymo į laboratoriją registracijos žurnalo ir biologinės terpės siuntimo chemijos laboratorijai, E. A. kraujas, pačiam prašant, paimtas 2016m. birželio 18d. 01 val.00 min. Kraują, dalyvaujant gydytojai D. G., paėmė slaugytoja Z. P.. Iki išgabenimo, 2016m. birželio 21d. 09 val. 20 min., kraujas buvo saugomas ligoninės priėmimo skyriaus šaldytuve. VTMT Toksikologijos laboratorijoje kraujas gautas 2016m. birželio 22d., atlikus tyrimą nustatyta, kad E. A. kraujyje alkoholio nėra.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 2.3. punktas nustato, kad neblaivumo tikrinimas – tai policijos ( ir kitų institucijų bei pareigūnų) veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taisyklių 2.2 punktas nustato, kad medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, asmens sveikatos specialistų atliekami veiksmai, kuriais nustatoma ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs.

Medicininės apžiūros neblaivumui(girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. birželio 20d. įsakymu Nr. V-505, detaliai reglamentuoja medicininės apžiūros neblaivumui( girtumui) nustatyti sveikatos priežiūros įstaigoje, tvarką, pagal kurią medicininę apžiūrą atlieka: bendrą asmens būklės vertinimą- gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą- slaugytojai( laborantai), tiriamųjų medžiagų ištyrimą- ekspertai. Gydytojas įvertina bendrą asmens būklę ir užpildo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą( forma Nr.155-1/a); atsakingas slaugytojas( prieš gydytojo vertinimą) gydytojo nurodymu ir laikantis metodikos reikalavimų paima tiriamąją medžiagą, gydytojas užpildo Biologinės terpės siuntimą( forma Nr. 179-2/a), kurį pasirašo gydytojas ir slaugytojas; tiriama medžiaga į toksikologijos laboratoriją pristatoma ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jos paėmimo. Byloje nustatyta, kad bandinių surinkimo, registravimo ir pristatymo į laboratoriją žurnale ties įrašu Nr. 23 ( grafose: data „06-18“; ligonio vardas , pavardė „E. A.“, gydytojo pavardė „g.Ž. G.“ , bandinio paėmimo laikas „2016-06-18 1 ⁰⁰) ir bandinį paėmusio darbuotojo v, pavardė yra aiškūs ištaisymai. Teismas taip pat analizavo Biologinės terpės siuntimą chemijos laboratorijai, kuriame nurodyta, kad E. A. kraujas, jam pačiam prašant, paimtas 2016m. birželio 18d. 01val. 00 min., kraują paimant dalyvavo gydytoja D. G., grafoje „kas paėmė ir užlakavo“ yra parašas, bet pasirašiusiojo pareigos ir pavardė nenurodyta. Liudytoja Z. P.( slaugytoja) teisme paaiškino, kad ji paėmė E. A. kraują, užpildė Žurnalą ir Siuntimą, įformino atsiskaitymo už kraujo paėmimą dokumentus. Liudytoja akivaizdžiai painiojosi nurodydama, kas iš gydytojų 2016m. birželio 18d. budėjo ligoninės priėmimo skyriuje( teigė, kad budėjo gydytoja D. G., iškvietus į pakartotinę apklausą, prisiminė , kad budėjo gydytojas R.), bet kokiu atveju, slaugytoja Z. P. budinčio gydytojo atlikti E. A. apžiūrą nekvietė, nusprendusi, kad nėra būtinumo, nes pacientas niekuo nesiskundė, tik norėjo, kad būtų paimtas jo kraujas neblaivumui nustatyti. Teismo posėdžio metu pateikus apžiūrai Žurnalą ir Siuntimą liudytoja Z. P. nurodė, kad Žurnalą ir Siuntimą užpildė 2016m. birželio 18d. naktį, jokių pataisymų žurnale nedarė, kas ištaisė gydytojo pavardę – nežino. Dėl Siuntimo liudytoja paaiškino, kad Siuntimas užpildytas ne jos ranka, grafoje „kas paėmė ir užlakavo“- ne jos parašas. Teisme apklausta liudytoja O. D. paaiškino, kad Z. P. užpildytą Siuntimą ji sunaikino ir užpildė naują siuntimą, kuriame pasirašė( bet ne savo parašu) grafoje „kas paėmė ir užlakavo“ ir grafoje „kas dalyvavo“ įrašė gydytoją D. G., taip pat ištaisė Žurnalą įrašydama gydytojo pavardę „ g.Ž. G.“. Savo veiksmus liudytoja motyvavo tuo, kad slaugytoja Z. P. nebuvo iškvietusi budinčio gydytojo , kuris atliktų E. A. medicininę apžiūrą ir nebuvo gydytojo pavardės nurodžiusi kraujo mėginį palydimuosiuose dokumentuose, tai yra Žurnale ir Siuntime, o be gydytojo parašo mėginys nebūtų buvęs tiriamas. Liudytoja D. G. parodė, kad ji 2016m. birželio 18d. nebudėjo, E. A. nematė, o siuntimą pasirašė dėl to, kad padavė kažkas iš darbuotojų, nes priešingu atveju kraujas nebūtų buvęs išvežtas tyrimui. Iš aptartų įrodymų aiškiai matyti, kad VšĮ Kelmės ligoninė atsakingi darbuotojai nesilaikė medicininės apžiūros neblaivumui ( girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, kraujo mėginys paimtas nedalyvaujant gydytojui, gydytojas nesurašė medicininės apžiūros akto( forma Nr. 155-1/a), ką ekspertizės akte pažymėjo ekspertizę atlikęs ekspertas( b.l.51). Pagrįstų abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad E. A. kraujas, kuris paimtas 2016-06-18 perduotas medicinos registratorei D. M. tik 2016m. birželio 21d., kai iš to paties Žurnalo kitų įrašų matosi, kad vėliau, tai yra 2016-06-19 paimtas kraujas( du atvejai) perduotas D. M. 2016m. birželio 20d, tai yra anksčiau nei E. A. kraujo mėginys. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pagal anksčiau minėtą metodiką, tiriamoji medžiaga į laboratoriją pristatoma ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po tiriamosios medžiagos paėmimo. Pažymėtina, kad slaugytoja Z. P. savo iniciatyva 2016m. birželio 18d. 01 val. 26 min. davė E. A. pūsti alkotesterį, D. A. 7510, Nr. ARC K-0035, tikrinimo rezultatas 00 promilių, vienok šis alkotesteris 2016m. birželio 18d. galiojančio patikros sertifikato neturėjo( patikra buvo pasibaigusi).

Nėra pagrindo besąlygiškai tikėti specialisto išvada, laikyti ją vieninteliu ir neginčijamu įrodymu tuomet, kai nustatyti anksčiau paminėtuose teisės aktuose reglamentuotos tvarkos, privalomos atliekant medicininę apžiūrą neblaivumui( girtumui) nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pažeidimai. Byloje turi būti vertinami ir kiti anksčiau aptarti įrodymai: liudytojų paaiškinimai, policijos pareigūnų atlikto E. A. patikrinimo alkotesteriu rezultatai, kurie byloje nėra niekaip nepaneigti, beje, ir abejonių teismui nekelia, todėl įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog 2016m. birželio 16d. automobilį E. A. vairavo neblaivus, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimą ir padarė Lietuvos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą E. A. aiškino, kad valgė saldainius „Kregždutė“ ir prieš važiuodamas skalavo burną burnos skalavimo skysčiu. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino šią aplinkybę, tuo tarpu E. A. iškeltos versijos, kad skalavo burną burnos skalavimo skysčiu – atsisakė, nurodė, kad suvalgė vieną saldainį, nors pirminiame savo paaiškinime (protokole) nurodė: „Kategoriškai nesutinku, alkoholio visiškai nevartojau. Prieš 15 min. iki sustabdymo buvau išsivalęs dantis ir naudojau burnos skalavimo skystį“. Akivaizdu, kad pirminės versijos apie burnos skalavimą burnos skalavimo skysčiu E. A. atsisakė teisme po to, kai jis 2016m. liepos 5d. teismui pateikė prijungti prie bylos specialisto išvadą, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta ir ligoninėje atlikto patikrinimo alkotesteriu kvitą, kuriame alkoholio promilių taip pat nenustatyta.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgia, kad E. A. už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 6 kartus, nors pažeidimai nėra grubūs( išskyrus vieną, kuomet lestinas greitis buvo viršytas 36 km/val.) ir nuobaudos nebegaliojančios, vienok ši aplinkybė neigiamai charakterizuoją pažeidėją. Kadangi pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina bauda dydžiu artima Lietuvos ATPK 126 str. 1d. sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Vadovaudamasi Lietuvos ATPK 287straipsnio 1dalies 1punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos ATPK 126 straipsnio 1dalį ir nubausti 350 Eur( trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams.

Nutarimas dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo vykdytinas skubiai.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.