Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 350 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 17 d. 23 val. 50 min (duomenys neskelbtini, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis 0,99 promilės), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Avant“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. A. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir už šios KET nuostatos pažeidimą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė.

Byloje kilo ginčas dėl alkoholio matuoklio parodymų, užfiksuotų 2016 m. birželio 18 d. 00.07 policijos pareigūnų, kai jie, vykdydami priemonę ,,Neblaivus vairuotojas“, E. A. 2016 m. birželio 17 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė vairuojant automobilį „Audi A6 Avant“ ir, naudodami alkoholio matuoklį „Alcotest 6810ARYC0013“, E. A. nustatė 0,99 promilių girtumą (25 b. l.). Po to E. A. vyko į VšĮ Kelmės ligoninę, ten 2016 m. birželio 18 d. 1.00 val. buvo paimtas E. A. kraujas, ištyrus šį kraują, 2015-06-02 buvo gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (28 b. l.), ligoninėje alkoholio matuokliu E. A. blaivumas 2016 m. birželio 18 d. 1.28 val. taip pat buvo tikrintas ir nustatytas 0.00 promilių girtumas (25 b. l.).

Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkoholio matuokliu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkoholio matuokliu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo, tai patvirtina E. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2–3 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (6, 7 b. l.), pranešimas apie E. A. nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (9 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, tai šioje byloje E. A. ir padarė.

Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A4505/2016(01) nustatyta, kad E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju E. A. kaltės nepaneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A4505/2016(01), kurioje nurodyta, kad E. A. kraujyje, paimtame 2016 m. birželio 18 d. 1 val. 00 min, etilo alkoholio nerasta (46 b. l.). Iš byloje surinktos medžiagos ir tyrimo metu teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ši išvada kelia pagrįstų abejonių patikimumo prasme. Kraujo tyrimo tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis šio tyrimo etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas.

Teismų praktikoje sprendžiama, kad, vertinant atliktų neblaivumo tyrimo rezultatų patikimumą ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų aiškiai matyti, kad VšĮ Kelmės ligoninės darbuotojai nesilaikė anksčiau nurodytos metodikos reikalavimų: VšĮ Kelmės ligoninėje nebuvo atliktas E. A. bendras asmens būklės įvertinimas, nes nebuvo surašytas ,,Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (forma Nr.155-1a), E. A. kraujo mėginys paimtas nedalyvaujant gydytojui, E. A. kraujas, paimtas 2016-06-18, tik 2016-06-21 buvo išsiųstas tirti, t. y. vėliau, nei 2016-06-19 paimtas kraujas (du atvejai), kuris buvo išvežtas tirti jau 2016-06-20 (123 b. l.). Be to, kaip matyti iš liudytos O. D. parodymų, E. A. kraujo mėginys, nuvežus jį pirmą kartą į tyrimo laboratoriją Šiauliuose, nebuvo priimtas ir jis buvo sugrąžintas į Kelmės ligoninę, nes kraujo mėginys nebuvo tinkamai paruoštas – nebuvo gydytojo parašo (124 b. l.). Be to, byloje specialisto išvadoje nėra nurodyta, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos. Metodikos 8.4 p. nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“. Metodikos 8.5 p. nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog slaugytoja Z. P. savo iniciatyva 2016 m. birželio 18 d. 1.26 val. davė E. A. pūsti alkoholio matuoklį „DragerAlcotest 7510“ Nr. ARC K-0035, ir jame tikrinimo rezultatas – 00 promilių, tačiau šis alkoholio matuoklis 2016-06-18 galiojančio patikros sertifikato neturėjo (patikra buvo pasibaigusi) (80 b. l.), dėl to jo parodymai taip pat nelaikytini tiksliais. Be to, iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad iki tol, kol buvo paimtas E. A. kraujo mėginys ligoninėje, jo organizme galėjo suskilti ir iš jo pasišalinti apie 0,11-0,13 promilių (50-51 b. l.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad šiuo atveju, kai nustatyti teisės aktuose reglamentuotos tvarkos, privalomos atliekant medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pažeidimai, specialisto išvados laikyti vieninteliu ir neginčijamu įrodymu nėra pagrindo.

Iš apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog nubaustasis kelia ir policijos pareigūnų naudoto nustatant jo girtumą alkoholio matuoklio patikimumo klausimą, kadangi alkoholio matuoklis buvo naudojamas du kartus – vieną kartą pareigūnai naudojo jį be antgalio ir matavo, ar automobilio salono ore yra alkoholio, ir pasakė, kad prietaisas rodo 1,09 promilės, o kitą kartą uždėjo ant alkotesterio antgalį ir liepė pažeidėjui pūsti, po to buvo nustatytos 0,99 promilės, dėl to, pasak apelianto, galėjo būti iškraipyti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši galimybė buvo paneigta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais liudytojo policijos pareigūno R. S. parodymais. Teismui pareigūnas parodė, kad E. A. girtumas buvo matuojamas naujos kartos alkoholio matuokliu, kuris turėjo patikrą ir ji buvo galiojanti. Jis paaiškino, kad pirmą kartą alkoholio matuokliu buvo patikrinamas oras, esantis šalia vairuotojo, o jam parodžius, kad yra alkoholio, ant alkoholio matuoklio buvo uždėtas antgalis ir buvo patikrintas konkretus E. A. iškvepiamo alkoholio kiekis ir buvo nustatytas konkretus promilių kiekis (126 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad policijos pareigūnų naudojamo sertifikuoto ir metrologine patikra patikrinto alkoholio matuoklio duomenys abejonių nekelia, su tuo sutinka ir apygardos teismas. Be to, matuoklio duomenis, t. y. kad E. A. buvo neblaivus, patvirtina pareigūnų M. T. ir R. V. tarnybiniai pranešimai (6, 7 b. l.) bei jų parodymai teisme (39-40), iš kurių matyti, kad sustabdžius E. A. pradžioje alkoholio matuokliu buvo išmatuotas oras automobilio salone, kuris parodė, kad yra alkoholio, o vėliau alkoholio matuokliu buvo nustatytas ir E. A. apsvaigimas nuo alkoholio. Alkoholio matuoklio šaknelė patvirtina, kad E. A. 2016-06-16 0.27 val. girtumas buvo 0,99 promilės (8 b. l.), dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.) ir jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki kol išblaivės (9 b. l.). Ir nors apeliantas skunde teigia, kad jis apie burnos skysčio naudojimą nurodė pareigūnams tik dėl to, kad buvo supykęs ir tai buvo jo reakcija į pareigūnų repliką, tačiau šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog versija apie naudotą skalavimo skystį ir valgytą saldainį apeliantas siekė sušvelninti neigiamas pasekmes ir tai buvo jo gynybinė pozicija.

Dėl apelianto prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta, ar medikų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, pažymėtina, kad šiuo atveju tai daryti nėra pagrindo, kadangi apelianto kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais teisme, alkoholio matuoklio šaknelėje užfiksuota informacija.

Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. A. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,99 ± 0,02 promilės), todėl teismas padarė teisingą išvadą dėl E. A. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. už transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. A. nuobauda paskirta pagal sankciją – teisė vairuoti transporto priemones atimta vidutiniam terminui, o paskirta bauda yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Pagal bylos duomenis E. A. anksčiau baustas už KET pažeidimus (13-17 b. l.), tačiau nuobaudos negaliojančios. Byloje jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, daroma išvada, kad E. A. nuobauda paskirta tinkamai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.