- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- ATP-518-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00428-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria jos prašymas netenkintas ir jai už neatvykimą į teismo posėdį skirta 3 MGL dydžio (112,98 Eur) bauda nepanaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, į teismo posėdį neatvykus liudytojai D. G., nutarė ją atvesdinti į kitą teismo posėdį ir paskyrė jai 3 MGL dydžio 112,98 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 98 ct) baudą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja D. G. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ir prašė jai skirtą baudą panaikinti. Skunde nurodė, kad teismas, skirdamas jai baudą, neatsižvelgė į tai, kad ji į teismo posėdžius neatvyko dėl ligos (sirgo nuo 2016-09-05 iki 2016-10-07) ir apie ligą pranešdavo teismui telefonu, tačiau niekada nebuvo informuota, kad reikalinga pranešti raštu bei pristatyti iš šeimos gydytojo pažymą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos D. G. skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties panaikinimo buvo netenkintas.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, pareiškėja D. G. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuriomis jai buvo paskirta piniginė bauda už neatvykimą į teismo posėdį bei atsisakyta tokią baudą panaikinti.
Skunde nurodo, kad ji dirba gydytoja VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje tik du kartus per savaitę, o gyvena (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ji susirgo ir tapo nedarbinga dėl tarpslankstelinio disko išvaržos sukeltų nugaros skausmų (TLK kodas M51.1). Jai sergant ir būnant namuose ((duomenys neskelbtini)), rugsėjo pradžioje ir rugsėjo viduryje jai paskambino iš darbovietės (VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė) sekretorė ir informavo ją, kad jos vardu yra gauti kažkokie dokumentai iš teismo. Jai paprašius atplėšti gautą voką sekretorė pasakė, kad ji yra kviečiama atvykti į Kelmės rajono apylinkės teismą. Pareiškėja pažymi, kad teismas šaukimus siuntė ne į jos gyvenamąją vietą, o į (duomenys neskelbtini) ligoninę, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje ji būna tik 2 d. per savaitę. Taigi teigia, kad pačių teismo šaukimų ji negavo ir kas juose buvo nurodyta, ji nematė ir nežino, o kadangi ji tuo metu sirgo, tai ligoninės personalas negalėjo jai šių šaukimų perduoti. Todėl pareiškėja mano, kad pats teismas netinkamai siuntė šaukimus ne tuo adresu, tinkamai jai jų neįteikė ir be jokio pagrindo po to dar paskyrė piniginę baudą. Pasak pareiškėjos, kai (duomenys neskelbtini) ligoninės sekretorė ją telefonu informavo apie gautus šaukimus, ji pati abu kartus asmeniškai skambino ir bendravo su nutartį priėmusia teisėja bei jos posėdžių sekretore, ir jas informavo, kad serga ir negali atvykti į teismo posėdį. Pareiškėjos teigimu, pokalbių metu jai niekas nepranešė ir jokia forma jos neinformavo, kad reikia pateikti rašytinį prašymą ar dar kažkokius dokumentus. Nurodo, kad trečią kartą, kai šaukimas jai buvo įteiktas tinkamai (jis buvo išsiųstas jai į namus), ji atvyko į teismą ir davė parodymus. Pareiškėja pažymi, kad jokie policijos pareigūnai su ja iki 2016 m. spalio 24 d. nebuvo susisiekę, nebendravo ir ji visiškai nesupranta, kokią „policijos informaciją“ turi teismas, patvirtinančią, kad ji tyčia, žinodama apie posėdį, į jį neatvyko. Be to, nurodo ir tai, kad ji nežino, kokią „nustatytos formos pažymą“ ji dar turėjo pateikti teismui, kad jis patikėtų, kad ji serga. Atkreipia dėmesį į tai, kad jos teismui pateiktuose nedarbingumo pažymėjimuose yra nurodytas TLK kodas M51.1., iš kurio akivaizdu, kad esant tokiai diagnozei jokie asmens judesiai yra neįmanomi. Todėl pareiškėja mano, kad skundžiamas nutartis priėmęs teismas neatsižvelgė į savo paties klaidas netinkamu adresu siunčiant jai skirtus teismo šaukimus bei visiškai be jokio pagrindo paskyrė baudą dėl ligos negalinčiam pajudėti asmeniui, kuriam yra oficialiai išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje D. G. buvo nubausta už tai, kad ji, būdama liudytoja administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-502-322/2016, vengė atvykti į teismo posėdžius.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 276 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio kodekso 187² straipsnį.
ATPK 187² straipsnyje numatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.
Taigi ATPK 276 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju ATPK 187² straipsnyje, konstatuotina, kad liudytojui, pažeidusiam pareigą duoti parodymus, yra numatyta administracinė atsakomybė ATPK 187² straipsnyje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 249 straipsnio 2 dalį, ir skirti D. G. baudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, kadangi šioje byloje susiklosčiusią situaciją reglamentuoja ATPK normos, būtent – 187² straipsnis.
Esant aptartai situacijai, tiek Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis, kuria D. G. buvo skirta 3 MGL dydžio (112,98 Eur) bauda, tiek Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria D. G. skundas dėl baudos panaikinimo buvo netenkintas kaip neteisėtos ir nepagrįstos, yra naikintinos.
Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant pateiktiems duomenims apie asmens negalėjimą dalyvauti procese (kaip nagrinėjamu atveju – nedarbingumo pažymėjimams, iš kurių matyti, kad D. G. nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2016-09-05 iki 2016-10-07 (39-43 b. l.)) ir nesant duomenų, kad pareiškėjai būtų tinkamai išaiškinta pareiga apie konkrečios formos pažymos pateikimą, aplinkybė, kad D. G. nepateikė nustatytos formos pažymos, nurodančios, dėl ko asmuo negalėjo atvykti pagal šaukimą, jos tyčios vengti atvykti į teismo posėdžius niekaip nepagrindžia. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad D. G. į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko dėl svarbios ir pateisinamos priežasties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria D. G. buvo skirta 3 MGL dydžio (112,98 Eur) bauda.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.