Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos teikimą dėl nuteistojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 7 metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į jam paskirtą bausmės laiką įskaitytas atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis R. L. atžvilgiu pakeistas: R. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl interneto modemo Q2 IMEI 352867042038378), BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl interneto modemo Q2 IMEI 352867047221615) ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kaip viena tęstinė nusikalstama veiką ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, su 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2015 m. balandžio 10 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 9 d.

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Z. K. 2019 m. birželio 14 d. teikimu Nr. 9/07-7786 dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, vadovaujantis BK 76 straipsniu, BVK 177 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ministro 2013-12-27 įsakymo Nr. IR-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I priedo IV straipsnio 18 punktu, siūlo nuteistąjį R. L. atleisti nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Teikimas motyvuojamas tuo, kad Sveikatos būklės patikrino akte 2019-01-07 LAVL Nr. 60-2 nustatytas pagrindinis susirgimas – periferinės tinklainės degeneracija.

Teikime nurodoma, kad nuteistojo R. L. būklė atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro 2013-12-27 Į Nr. IR-308/ V-1247 įsakymo „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I priedo IV straipsnio 18 punkto kriterijus. Teikimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūloma nuteistąjį R. L. atleisti nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras G. Ivanauskas atsiliepime nurodė, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos yra netenkintinas, nes nuo paskutinių teismų sprendimų dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės dėl ligos (2019 m. balandžio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo, 2019 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis teikimai atleisti R. L. nuo laisvės atėmimo bausmės tolesnio atlikimo dėl jo ligos buvo netenkinti) esminių pasikeitimų neįvyko, o atsižvelgiant į nuteistojo asmens pavojingumą, elgesį nusikaltimų darymo ir baudžiamųjų procesų metu, jo padarytų nusikaltimų sunkumą, atliktos bausmės laiką, galimybę gydytis pataisos įstaigose, jo ligos pobūdis negali būti pagrindu atleisti jį nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 177 straipsnis numato, jog susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtina ir BK 76 straipsnio 2 dalyje, kur pasakyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 176 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismo nutartimi nuteistasis gali būti atleistas nuo bausmės vykdymo, susirgęs sunkia nepagydoma liga.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui. Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas.

Teismas pažymi, kad minėti straipsniai suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, kai asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės, teismui nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į BVK nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-221/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337/2010, 2K-315/2011, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ministro 2013-12-27 įsakymo Nr. IR-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I priedo IV straipsnio 18 punkte nurodyta, kad sunki nepagydoma liga yra visiškas aklumas, taip pat tokia būklė, kai dėl stabilių patologinių pakitimų geriau matančios akies regėjimo aštrumas yra ne didesnis už 0,03 ir negali būti koreguotas arba abiejų akių matymo laukas yra koncentriškai susiaurėjęs iki 10 laipsnių. Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 7 d. sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo įvertinta nuteistojo sveikatos būklė ir nurodyta, jog nuteistajam R. L. nustatytas „Aklumas 4“ (viena akimi 20 cm atstumu mato pirštų judesius, kita akimi tik šviesą). Jo būklė patenka į 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1R-308/V-124 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priede numatytą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (toliau – Sunkių nepagydomų ligų sąrašas). Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 7 d. sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad nuteistasis traumą, sukėlusią akių pažeidimą, patyrė jau (duomenys neskelbtini), kai buvo pažeistos akys, ir ilgainiui išsivystė aklumas, rega blogėjo palaipsniui, t. y. jo ligos priežastis atsirado jau prieš nusikaltimų darymą. Pagal byloje esančius duomenis aišku, kad iš esmės, nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo R. L. atžvilgiu ir Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos teikimo dėl R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos iki šiol, labai žymių, esminių pokyčių R. L. ligos atžvilgiu neįvyko. Be to, tame pačiame akte nurodyta, kad objektyvių priežasčių regėjimo blogėjimui nestebima, rekomenduota optinė korekcija.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. bausmę atlieka už kelių, tame tarpe labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą, jam dar liko atlikti daugiau nei treji metai laisvės atėmimo bausmės, o lygtinis paleidimas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų pataisos namuose negali būti taikomas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikalstamą veiką, bausmės atlikimo metu net 7 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo bausmės, įvertina ir šias aplinkybes, kurios rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens byloje yra duomenų ir teigiamai charakterizuojančių R. L., tačiau tie duomenys neturi lemiamos įtakos teigiamam sprendimui priimti ir teikimui tenkinti. Tie duomenys nenusveria kitų aplinkybių, kurioms esant nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnį ir nuteistąjį atleisti nuo tolimesnio bausmės atlikimo dėl ligos.

Dar kartą pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis stiprių regos defektų turėjo tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų padarymo metu (Sveikatos būklės patikrinimo akte nurodyta, kad R. L. (duomenys neskelbtini) patyrė abiejų akių traumą sprogimo metu, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nusikalstamos veikos buvo padarytos 2006-2008 metais), todėl nuteistojo regėjimo problemos nėra nauja, pataisos namuose atsiradusi, sveikatos būklė.

Teismas pažymi, kad vertinama ir ta aplinkybė, jog nuteistojo sunki nepagydoma liga kitų, kartu kalinčių, nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi ši liga nėra užkrečiama, todėl atleisti nuteistąjį R. L. nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, pagrindo taip pat nėra. Teismo vertinimu, tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės (kurios įtvirtintos tiek nacionalinėje teisėje – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, tiek tarptautinėje – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis), jog asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas, teismo vertinimu, nebus nei kankinimas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad R. L. turi būti atleidžiamas nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti yra per sunku.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam R. L. dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas bei, jog nuteistojo ligos pobūdis yra pagrindas šiuo metu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsniu, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos teikimo dėl nuteistojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.