Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, senatvės pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 231.4 punktą, surašytas už tai, kad jis 2013-11-08 07.48 val., vairavo automobilį Audi 80, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., Velžio k., Nevėžio 48, ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu jo vairuojamas automobilis partrenkė ir sužalojo pėsčiąją S. J., nepranešė policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, nors liudytoja L. D. iš įvykio vietos paskambinusi pagalbos telefonu 112, pranešė apie eismo įvykį ir greitosios pagalbos automobilis buvo išvykęs į eismo įvykio vietą, savo automobiliu nuvežė nukentėjusiąją į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę ir ten palikęs nukentėjusiąją, išvažiavo, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors tokią galimybę turėjo, nuvežęs nukentėjusiąją į ligoninę, pats į eismo įvykio vietą negrįžo

A. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta pasirašytinai protokole. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d., jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir jei iš jo nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, administracinė byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. A. R. prašymas (teisme gautas 2014-04-30) atidėti bylos nagrinėjimą iki birželio mėnesio pabaigos netenkinamas, šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog dėl vykusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00407-13 šios, nagrinėjamos administracinė bylos tyrimas itin užsitęsė, dėl ko buvo pratęstas terminas nuobaudai skirti ir bylai nagrinėti, A. R. nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo posėdžio paskirtą datą – 2014-05-05, 10 val. jis bus gydytojų žinioje, taip pat vertintina tai, jog A. R. gydymas gali užsitęsti, kaip nurodė prašyme, ilgą laiką, dėl ko gali būti sudaromos kliūtys bylai išnagrinėti, į tai, kad A. R. teismui pateikė papildomą rašytinį paaiškinimą tiek apie įvykio aplinkybes, bei kitus duomenis, reikšmingus šiai bylai išnagrinėti. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas labai neužsivilkintų, A. R. byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Iš byloje esančio rašytinio A. R. paaiškinimo (b.l. 2) matyti, jog jis su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl įvykio labai gailisi, nurodė, jog apie įvykį nepranešė policijos pareigūnui, nes tuo metu buvo labai susijaudinęs.

Iš 2014-04-30 teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime A. R. prašė skiriant nuobaudą atsižvelgti į tokias jo atsakomybę ir padėtį lengvinančias aplinkybes ir taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – į tai, jog dėl įvykio jis labai gailisi ir padarė tinkamas išvadas ateičiai bet kokiomis aplinkybėmis nepasišalinti iš įvykio vietos. Prašė įvertinti aplinkybę, kad jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne piktybiškai, o būdamas labai susijaudinęs dėl įvykio ir dėl S. J. sveikatos ir manydamas, kad turi žmogiškąją pareigą jai kuo skubiau suteikti medicininę pagalbą, kuo greičiau, pats ją nuvežė į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių ir tokiu būdu siekė suteikti žmogui kuo greitesnę medicinos pagalbą. Prašė įvertinti ir tą aplinkybę, kad S. J. staiga išėjo priešais jo automobilį esant prastam matomumui, ne perėjoje, buvo tamsiai apsirengusi, be atšvaitų ir tokiu būdu ji pati buvo neatsargi, dėl to įvyko eismo įvykis ir ji patyrė sužalojimus. Jis pats nėra nedrausmingas vairuotojas, kuris būtų viršijęs leistiną greitį ar kitaip tuo metu pažeidęs KET. Prašė atsižvelgti į jo sudėtingas šeimynines aplinkybes, dėl kurių jam labai reikalinga teisė vairuoti ar bent sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą, kadangi jis yra senatvės pensininkas, tačiau neišgyvena vien iš senatvės pensijos 1246 Lt/mėn., todėl savo automobilį nuomoja bendrovei „Merlangas" ir su savo automobiliu važiuoja atlikti tam tikrų užsakymų. UAB ,,Merlangas“ jį charakterizuoja teigiamai. Jeigu netektų teisės vairuoti, su juo būtų nutraukta automobilio nuomos sutartis, nes bendrovei reikalinga automobilio nuoma tik su vairavimo paslauga. Jo sutuoktinė D. R. ir sūnus D. R. yra neįgalūs ir dalinai nedarbingi, todėl automobilis reikalingas ir jiems pavežti pagal jų reikmes. Prašė jam skirti kuo mažesnę baudą ir paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 2 metams, kadangi jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera.

Byla nutrauktina.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant tei­siškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nu­sta­ty­mo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­jami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį A. R. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 231.4 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba pranešus policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam ar jam pačiam.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti A. R. veiksmuose pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog sukėlė eismo įvykį ir tikslingai (tyčia) siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalina. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suprato, kad savo veiksmais (netinkamu vairavimu, pažeidžiant kelių eismo taisykles: viršijant greitį, nesilaikant atstumų, neįvertinus oro sąlygų, kelio dangos ir panašiai) sukėlė eismo įvykį, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. R. aiškiai suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tikslingai (tyčia) siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš bylos medžiagos - 2014-03-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00407-13, V. G., L. D., A. R. apklausos protokoluose (14-15, 18-19, 20-22, 40-43 b.l.) užfiksuotų parodymų matyti, jog eismo įvykis 2013-11-08 07.48 val., kurio metu mirtinai buvo sužalota nukentėjusioji, įvyko dėl pačios nukentėjusios kaltės, nes ji esant intensyviam transporto priemonių judėjimui į abi puses, esant prieblandai, dar nepilnai prašvitus ir nebedegant gatvių apšvietimui, vilkėdama tamsios spalvos rūbus, neturėdama jokio atšvaito ar šviesą atspindinčių elementų, būdama sunkiai pastebima, ne pėsčiųjų perėjoje, staiga išėjo iš kairės pusės į važiuojamąją kelio dalį prieš pat atvažiuojantį A. R. vairuojamą automobilį, judėjusį nedideliu, apie 20-30 km/h greičiu, kuris kątik buvo prasilenkęs su priešpriešiais važiavusiais dviem automobiliais, sudarydama kliūtį transporto priemonėms ir eismo saugumui – ir taip A. R. vairuojamo automobilio buvo kliudyta. Kaip matyti, iš A. R. paaiškinimo, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jis teigia, jog jokio susidūrimo smūgio jis negirdėjo, todėl jam pasirodė, jog tarp moters ir jo automobilio kontakto nebuvo ir moteris pargriuvo pati, kadangi moteris nebuvo niekur nublokšta, ji nukrito vietoje ir ten liko. Teismas sutinka su tokiu A. R. situacijos vertinimu, atsižvelgiant į visas kitas aukščiau jau paminėtas aplinkybes (eismo intensyvumą, prastą matomumą kelyje, nukentėjusiosios buvimą sunkiai pastebima). Įvykus eismo įvykiui, nukentėjusioji skundėsi kojos skausmais, nurodė, jog galėjo išnirti kojos sąnarys (rimti jos sužalojimai įvykio vietoje nebuvo matyti), nukentėjusioji S. J. buvo senyvo amžiaus – 93 metų, vaikščiodavo pasiramščiuodama lazda (vertintini V. G. parodymai), kas rodo, jog ji turėjo judėjimo sutrikimų, todėl visiškai tikėtina, jog šios, nagrinėjamos situacijos kontekste A. R. tokiu būdu galėjo suklysti vertindamas įvykį – nukentėjusiosios nukritimą, nenustatyta, jog A. R. vairuojamas automobilis po eismo įvykio būtų apgadintas; taip pat tyrimo metu nenustatyta, jog jis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles (viršijęs greitį, pavojingai manevravęs ir panašiai) priešingai – iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. vairuojamas automobilis judėjo palyginti nedideliu greičiu – 20-30 km/h. Taigi, dėl visų paminėtų priežasčių, teismas yra įsitikinęs, jog A. R. dėl objektyvių priežasčių suklydo įvertindamas įvykio situaciją, t.y. jis aiškiai nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis Audi 80, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., Velžio k., Nevėžio 48, partrenkė ir sunkiai sužalojo pėsčiąją S. J.. Ta aplinkybė, kad A. R. įvykus kontaktui, išlipęs iš automobilio, bėgo prie nukentėjusios, klausė jos apie susižalojimą, o vėliau ją nuvežė į medicinos įstaigą, ją lankė, vertintina kaip geros valios žmogaus pagalba. Byloje surinkti ir bylą nagrinėjant teisme ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad A. R. siekė išvengti atsakomybės už galimai sukeltą eismo įvykį. Kaip matyti, A. R. iš karto iš įvykio vietos neišvažiavo ir nesislapstė, o buvo prie nukentėjusiosios, ją nugabeno į gydymo įstaigą, ją ten lankė. Iš ligoninės teritorijos filmuotos medžiagos pagrindu padarytų fotonuotraukų (27-39 b.l.) matyti, jog A. R. nebandė maskuoti nei savo veido, nei automobilio numerio, atvykęs į ligoninę ir išvykdamas iš jos, kas galėjo apsunkinti jo, kaip galimo eismo įvykio, kaltininko nustatymą, priešingai šie duomenys gerai matomi pateiktose fotonuotraukose; A. R. turėjo vairuotojo pažymėjimą, galiojantį automobilio draudimą, įvykio metu jis buvo blaivus. Taigi akivaizdžių priežasčių vengti atsakomybės už galimai sukeltą eismo įvykį A. R. tikrai neturėjo, juo labiau, kaip buvo minėta, akivaizdžių sužalojimų (lūžių, nubrozdinimų) ant nukentėjusiosios kūno įvykio vietoje nebuvo matyti. Kadangi, kaip minėta, A. R. aiškiais nesuvokė, jog jo vairuojamas automobilis dalyvavo eismo įvykyje, todėl jis neturėjo pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai. Be to, kaip matyti, iš karto įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį bendru pagalbos telefonu 112 pranešė įvykį mačiusi liudytoja L. D.. Esant šioms aplinkybėms, A. R. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokią praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (Panevėžio apygardos teismo 2013-06-19 nutartis byloje Nr. ATP-239-366/2013, Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartis byloje Nr. ATP-757-327/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.