- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- ATP-239-366/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00690-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, jog jis 2012-04-21 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), teritorijoje įvykus eismo įvykiui, kuriame buvo sužeistas žmogus, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231 p. reikalavimus. Dėl kitų pažeidimų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu baudžiamojo byla su kaltinamuoju aktu perduota į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant ATPK 130 str. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Tvirtina, kad vairuodamas automobilį turgaus taku nematė kad jo vairuojamas automobilis būtų kliudęs moterį, jokio smūgio nejautė. Išlipęs iš automobilio matė moterį, kuriai ant lūpos buvo kraujas, sakė, kad reikia kviesti policiją, tačiau ta moteris nesutiko, atsakė „prie ko čia ta policija“ ir po to išėjo. Dėl tokio moters elgesio nesuprato, kad jis yra susijęs su šios moters sužalojimu, todėl iškrovęs iš automobilio gėlės išvažiavo. Po kelių dienų E. Z. jam pasakė, kad ji moteriai sumokėjo 300 Lt, tačiau detaliau aplinkybių nepasakojo. Visa tai, apelianto nuomone, įrodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nesilaikė ATPK 248 str., 256 str., 257 str., 284 str. nuostatų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad liudytoja A. A. J. tiesiogiai nematė kaip buvo sužalota R. S. Ž., todėl teismas nepagrįstai jos parodymais grindė jo kaltę padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Mano, kad liudytojos N. K. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai nepaneigia jo parodymų, neįrodo jo kaltės, o juo labiau nepatvirtina teismo išvados, kad jis turėjo matyti vairuojamo automobilio bei nukentėjusiosios R. S. Ž. kontaktą ir privalėjo suprasti, kad būtent jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Teigia, kad byloje esanti specialisto išvada, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, nepatvirtina, kad nukentėjusiąją sužalojo būtent jo vairuojamas automobilis. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti nukentėjusiąją R. S. Ž. ir liudytoją E. Z., kurių parodymai yra reikšmingi teisingo procesinio sprendimo priėmimui.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui jau yra perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje jis kaltinamas, kad 2012-04-21 apie 9.30 val. turgaus „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vairuodamas automobilį dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 106, 130 ir 133 p. reikalavimus, ko pasėkoje partrenkė turgavietės pravažiavimo take tarp paviljonų ėjusią pėsčiąją R. S. Ž.. Savo kaltės jis nepripažįsta, apylinkės teismas taip pat dar nėra priėmęs apkaltinamojo nuosprendžio, todėl mano, kad skundžiamo nutarimu priėmimo metu teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad R. S. Ž. buvo sužalota būtent eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, metu.
Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėja prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama ATPK 250 str. 1 d. pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta už <...>, pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal teismų praktiką, norint asmenį patraukti administracinės atsakomybėn pagal minėtą teisės normą būtina nustatyti, jog asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio pasišalino.
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas, pripažindamas A. S. kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, konstatavo, jog tarp nukentėjusiosios R. S. Ž. ir A. S. vairuojamo automobilio buvo kontaktas, t. y. A. S. vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiąją R. S. Ž., dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo. Teismo nuomone, A. S. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės – pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
A. S. viso proceso metu teigė nematęs ir nejautęs, jog jo vairuojamas automobilis būtų kliudęs turgaus taku einantį žmogų, o būtent R. S. Ž.. Apeliacinės instancijos teisme, A. S. patvirtino šią aplinkybę, parodė, kad sustojęs ir išlipęs iš automobilio pamatė, kaip nuo tako vienas vyras kelia moterį, kuri nuo automobilio buvo 1-1,5 m. atstumo. Priėjęs prie moters klausė kas atsitiko, tačiau ji nieko nesakė. Norėjo kviesti policiją, kad nebūtų neteisingai apkaltintas. Apylinkės teisme nukentėjusioji apklausta nebuvo, teismas grįsdamas A. S. kaltę rėmėsi pirminiais rašytiniais R. S. Ž. parodymai, kuriuose ji parodė, kad eidama turgaus taku pajuto smūgį į nugarą ir parkrito ant grindinio, pajautė spaudimą kairės kojos pirštuose ir pamatė važiuojantį automobilį. Aplink žmonės rėkė automobilio vairuotojui, kad jis sustotų. Automobilis sustojo, išlipęs vairuotojas nuėjo tolyn, vėliau grįžęs atsiprašė. Apeliacinės instancijos teisme apklausta R. S. Ž. patvirtino, kad pajuto smūgį į nugarą juosmens srityje ir parkrito. Parodė, kad eidama turgaus taku nematė kas vyksta už jos, nematė važiuojančio automobilio, tik parkritusi pamatė kaip ant jos kojos pirštų važiuoja automobilis. Žmonėms pradėjus rėkti automobilis sustojo, buvę aplinkui žmonės ją ištraukė. Išlipęs vairuotojas jos atsiprašė. Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji nematė, kas jai atsitrenkė į nugarą, tik pargriuvusi pamatė, kad link jos važiuoja automobilis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs automobilio „VW Jetta“ priekinės dalies aukštį bei R. S. Ž. nurodytą kūno vietą, į kuria ji pajuto smūgį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstos abejonės ar tikrai minėtas automobilis kontaktavo su nukentėjusiąja. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, S. S. vairuojamo automobilio susidūrimo su nukentėjusiąja faktas nėra neginčijamai patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Nors skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad liudytoja N. K. matė kaip po automobilio smūgio R. S. Ž. nugriuvo, tačiau įvertinus šios liudytojos viso proceso metu duotus parodymus, matyti, kad kontakto tarp A. S. vairuojamo automobilio bei R. S. Ž. ji nematė (pirminiuose parodymuose N. K. parodė, kad kuria dalimi automobilis kliudė R. S. Ž. ji nematė, matė tik momentą, kai R. S. Ž. krito ant grindinio; tuo tarpu kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo, N. K. taipogi konkrečiai nenurodė, kad matė susidūrimo faktą, ji tik išreiškė manymą, kad automobilis kliudė R. S. Ž. priekine dalimi, į nugarą). Taigi nagrinėjamoje byloje surinkti duomenis, įvertinus juos visumoje, nesuteikia pagrindo kategoriškai teigti, jog A. S. vairuojamas automobilis galimai kliudė R. S. Ž., dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo.
Atliekant įrodymų tyrimą buvo apklausta liudytoja G. K., kuri teigė mačiusi įvykį. Liudytoja G. K. parodė, kad matė, kaip turgaus take moteris, t. y. R. S. Ž., pargriuvo ne nuo susidūrimo su A. S. vairuojamu automobiliu, bet ją partrenkė pro šalį prabėgantis jaunuolis. Jaunuolis bėgo automobilio važiavimo kryptimi. R. S. Ž. stovėjo nusisukusi nugara, jaunuolis netyčia pastūmė R. S. Ž. (lyg pečiu užkliudė) ir ji parkrito ant kairės pusės. Tarp parkritusios moters ir automobilio buvo apie vieno metro atstumas. Automobilis prieš moters parkritimą buvo jau sustojęs, nebevažiavo. Nors R. S. Ž. prieštaravo liudytojos G. K. parodymams, teigė, kad jokio pro šalį prabėgančio jaunuolio ji nematė, tačiau iš ankstesnių jos parodymų matyti, jog ji nematė kas dėjosi už jos nugaros. Netikėti liudytojos G. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos iš dalies patvirtina pačios R.S. Ž. paaiškinimas, kad smūgį ji pajuto į nugaros sritį, t.y. ženkliai aukščiau nei gali pasiekti automobilio „VW Jetta“ priekis. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. S. yra neabejotinai susijęs su eismo įvykiu.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kadangi atlikus papildomą įrodymų tyrimą paaiškėjo naujos aplinkybės, o būtent tai, jog A. S. galimai nesukėlė eismo įvykio, t. y. A. S. veiksmai galimai nebuvo priežastiniame ryšyje su R.S. Ž. sužalojimu, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas įstatymų nustatytos kompetencijos, ir negalėdamas savarankiškai pašalinti kilusių abejonių (tik baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme, yra nagrinėjamas klausimas ar A. S. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su R.S. Ž. sužalojimu, ar ne, t. y. ar A. S. padarė eismo įvykį, ar ne), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti A. S. kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. A. S. iškelta versija, jog jis nukentėjusiosios nekliudė nėra paneigta. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Remiantis tuo, laikytina, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Tokiu būdu nenustačius A. S. veikoje ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).
Nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
A. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant A. S. veiksmuose ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.