Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo S. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. S. U. surašytas už tai, kad jis 2012-10-25, apie 7 val. 55 min., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesi­laikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kairės pusės šoniniu veidrodėliu kliudė pėsčiąjį K. M., nežymiai jam sutrikdydamas sveikatą, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 231.4 punktų reikalavimus.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimas (dėl S. U. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvy­kio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėse bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas pri­va­lo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės tu­ri­nys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasi­ša­lin­da­mas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasi­ša­lin­da­mas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, iš­veng­ti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos at­lyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys pa­prastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiks­mų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apy­linkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir, nesant pakankamai įrodymų, kad S. U. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. U. suprato, jog įvyko jo automobilio ir kito objekto kontaktas. Tai patvirtina S. U. parodymai, jog išgirdęs kažkokį neaiškų garsą, ding­telėjimą, jis sustojo ir išlipo iš automobilio (b. l. 74-75), taip pat kartu su S. U. įvykio metu važiavusios jo dukters P. S. parodymai, jog garsas buvo lyg kažkas atsitrenktų į ma­šiną ar mestų kokį daiktą (b. l. 77). Tačiau nėra įrodyta, kad S. U. suvokė sukėlęs būtent eismo įvykį. Iš bylos medžiagos matyti, jog jo vairuotas automobilis nebuvo apgadintas, o aplinkybės, kad pėsčiasis K. M. patyrė sužalojimą, S. U. galėjo ir nepastebėti, dar nebuvo pakankamai šviesu, pokalbis tarp S. U. ir nukentėjusiojo K. M. vyko trumpai, su­ža­lo­jimą nukentėjusysis K. M. patyrė ne nuo tiesioginio kontakto su auto­mo­biliu, bet atsi­trenkęs į medį, po įvykio nukentėjusysis ėjo link S. U., neatrodė, kad jis būtų patyręs suža­lo­ji­mų, pats nukentėjusysis pripažino, jog apie patirtą sužalojimą vairuotojui nepasakė, pačiam nuken­tė­jusiajam pasirodė, kad vairuotojas nelabai suprato, kas įvyko, turbūt nevertino situacijos kaip eismo įvykio, pagalvojo, jog pats nukentėjusysis trenkė jam per automobilį (b. l. 76). Todėl ap­lin­ky­bė, kad S. U. sustabdė automobilį, išlipo ir kalbėjo su nukentėjusiuoju, pati savaime nepa­tvir­ti­na, jog vairuotojas privalėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nu­kentėjusiojo sveikata.

Byloje nėra jokių duomenų, kad S. U. būtų turėjęs motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu S. U. vežė dukras į mokyklą, duomenų, kad S. U. būtų vairavęs neblaivus, nėra.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog S. U. veiksmuose tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nėra, nes jis nesuprato, kad kliudė K. M., nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Institucija, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos šioje dalyje nutrau­ki­mą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų da­ryti priešingą išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas. Teismo spren­di­mas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tokių nesant, konstatuotina, kad apylinkės teis­mas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl S. U. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, numatytą ATPK 250 str. 1 p., kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno aps­kri­ties vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apelia­ci­nio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.