Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam S. I., jog gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. I., jog gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo S. I. apeliacinius skundus dėl 2013 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 290 str. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas S. I. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-10-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. I. už nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., padarymą, vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamoji byla V. I. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. nuteistas, o V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2012-10-14 apie 04.10 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo, sulaikomi už administracinį teisės pažeidimą išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais savo pareigas atliekančius uniformuotus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulį T. D. bei patrulį A. R., tęsdami nusikalstamą veiką demonstratyviai po kojomis pareigūnams numetė cigarečių nuorūkas, taip toliau įžeidinėdami pareigūnus, t. y. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Be to, S. I. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje savo pareigas atliekantiems uniformuotiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patruliams T. D. bei patruliui A. R. bandant jį sulaikyti už administracinį teisės pažeidimą, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, muistėsi, neleido atlikti dalinės apžiūros, kairės rankos alkūne bandė suduoti į krūtinės sritį patruliui A. R., tokiais savo veiksmais bandydamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-05-03 nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo V. I. atžvilgiu ir V. I. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. padarymą paskirti 60 parų areštą.

Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas V. I. nepagrįstai taikė LR BK 38 str., nes atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nėra būtinos, BK 38 str. 1 d. 1 p. nustatytos sąlygos. Kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad V. I. pripažino savo kaltę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, toks prisipažinimas BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme nelaikomas prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi. Teismas nustatė, kad V. I. tik teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms V. I. taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisingas, per švelnus, todėl už nusikalstamą veiką jam turėtų būti paskirta BK 290 str. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė turi būti skirtina atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad V. I. parodymai neturėtų būti laikomi kaip prisipažinimas, taip pat esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kad V. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistasis S. I. apeliaciniame skunde prašo įvertinti skunde nurodytus argumentus ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str. priimti išteisinamąjį nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, jog jis pareigūnams nesipriešino ir jokių veiksmų prieš juos nevartojo. Jų atžvilgiu vartojo tik necenzūrinius žodžius. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patys pareigūnai parodė, kad jis tik tariamai galvojo suduoti, bet to nepadarė, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal LR BK 286 str.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, nuteistojo S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – V. I. ir jo gynėjas advokatas V. Gineika prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis S. I. ir jo gynėja prašė nuteistojo S. I. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo S. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. I. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. numatytu pagrindu ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, turi būti panaikinta (LR BPK 329 str. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra visi LR BK 38 str. 1 d. numatyti pagrindai ir kaltinamąjį V. I. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Pagal LR BK 38 str. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta LR BK 38 str.1 d. 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Pažymima, kad kaltininko prisipažinimas neturi būti deklaratyvus, arba verčiamas byloje esančių neginčijamų įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, t. y. ne savo noru, tokiu atveju nelaikoma, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Šiuo konkrečiu atveju V. I. prisipažinimas nėra nuoširdus ir savanoriškas, kadangi jis savo kaltę pripažino verčiamas neginčijamų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino. Tik teisiamojo posėdžio metu tvirtino kad prisipažįsta kaltu, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, stengėsi švelninti savo padėtį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis V. I. atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau neįvertino to, jog kaltinamasis atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, nors tai padaryti turėjo galimybę ir anksčiau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. I. atžvilgiu negalima taikyti LR BK 38 str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto, neesant LR BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytai sąlygai, dėl ko skundžiamas nuosprendis naikinamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos neišsamiai įvertino ir aplinkybę ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų, nes neįvertino aplinkybes, kad nors V. I. atžvilgiu teismas išnykęs, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko, V. I. atžvilgiu yra dar nagrinėjama baudžiamoji byla. Tačiau kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų, šios aplinkybės daugiau nedetalizuoja.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. reglamentuojamus bausmių skyrimo pagrindus. Įvertinus tai, kad V. I. tyčiniais veiksmais padarė nesunkų nusikaltimą, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, V. I. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, daroma išvada, kad bausmės tikslai V. I. bus pasiekti paskyrus LR BK 290 str. numatytą arešto bausmę, kurio dydis nustatomas atitinkamai pagal šio straipsnio sankciją, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Dėl nuteistojo S. I.

Nuteistasis S. I. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 286 str. bei prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Nors S. I. neigia priešinęsis pareigūnams ir nurodo, kad jokių veiksmų jų atžvilgiu neatliko, tačiau kolegija atmeta tokius nuteistojo S. I. skundo argumentus, nes jie yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esančių duomenų visetui. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme S. I. iš esmės neigė aplinkybe susijusias su jos veiksmais pasipriešinant pareigūnams. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad vedamas į policijos automobilį priešinosi, bandė išsilaisvinti.

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Nuosekliais nukentėjusiųjų A. R. ir T. D. parodymais nustatyta, kad pareigūnams pareikalavus S. I. išlipti iš automobilio ir eiti į policijos tarnybinį automobilį, šis atsisakė tai daryti. Vedant S. I. į tarnybinį automobilį jis priešinosi, bandė suduoti smūgį alkūne pareigūnui A. R., tačiau jis smūgį atrėmė ranka. Kaltinamojo S. I. atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – elektrošokas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose. Tokie S. I. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinti bandymu panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 str., todėl šioje dalyje nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad A. R. ir T. D. galėjo apkalbėti S. I., nepagrįstai apkaltindami jį pasipriešinimu pareigūnams.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. I. bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes – kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes, įvertino, kad jo atžvilgiu neišnykęs ankstesnysis teistumas, todėl pakartotinai atsižvelgti į tuos pačius motyvus, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir tuo pagrindu švelninti bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Bausmė paskirta tinkamai ir tik šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti S. I. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo S. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 3 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. už nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str., padarymą, vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamoji byla V. I. atžvilgiu nutraukta ir priimti naują nuosprendį:

V. I. pripažinti kaltu pagal LR BK 290 str. ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.