Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Dariui Maleckui, kaltinamajam M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-06-15 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 30 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (1 129,80 Eur) bauda, uždraudžiant 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), skiriant automobilio „Mitsubishi Colt“ konfiskavimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-05-04 nutartimi automobilio „Mitsubishi Colt“ konfiskavimas pakeistas į konfiskuotino turto vertę atitinkančią 297 Eur sumą);

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-23 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda, automobilio „VW Golf“ konfiskavimas, uždrausta 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones);

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda ir 50 MGL (2 500 Eur) bauda, uždrausta 3 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), paskirtas automobilio „Renault Megane“ konfiskavimas;

5. Alytaus apylinkės teismo 2021-05-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 96 MGL (4 429,80 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą M. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, t. y. dėl to, kad:

1.1. kaltinamasis 2021-10-24, apie 18.26 val., Vilniaus g., Aukštadvario mstl., Trakų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,07 promilės etilo alkoholio koncentracija);

1.2. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir jam (kaltinamajam) skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-01-26, kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad būdamas girtas važiavo į degalinę, nors žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau buvo per daug išgėręs ir nesuprato ką daro.

3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-01-26, valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2021-12-10, nurodytais motyvais bei argumentais. Atsižvelgdamas į M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ketvirtą kartą teisiamas už vairavimą neblaiviam, nesilaiko baudžiamojo poveikio priemonių, prašė teismo pripažinti M. B. kaltu ir nuteisti: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 243 straipsnį prašė skirti 60 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtas bausmes prašė subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę prašė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant M. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“ ir priteisti 191 Eur dydžio išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2021-12-10, M. B. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai, 307 straipsnis).

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

6. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa vykusi 2021-10-25 ir 2021-12-01), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. prisipažino dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, t. y.

6.1. M. B. parodė, kad automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam (kaltinamajam), automobilį pirko iš nepažįstamo asmens be dokumentų ir valstybinių numerių. Valstybinius numerius užsidėjo nuo seno automobilio. Su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, kai išgėręs sugalvojo nuvažiuoti į degalinę užsipilti kuro, kai Vilniaus gatvėje, Aukštadvario mieste, jį (kaltinamąjį) sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę nustatė neblaivumą. Vairuotojo pažymėjimo jis (M. B.) neturi, žinojo, kad jam (kaltinamajam) yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta vairuoti transporto priemones);

6.2. papildomos apklausos metu parodė, kad jis (M. B.) nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nevairuoti transporto priemonių, nors jis (M. B.) buvo įrašytas į probacijos skyrių, supažindintas su atsakomybe ir pasekmėmis jeigu nevykdys teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

7. Nepaisant to, kad kaltinamasis M. B. pripažįsta dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. Nustatyta, jog be kaltinamojo M. B. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo M. B. kaltė įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

8.1. liudytojo apklausos metu M. K. parodė, kad automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jam (M. K.), kurį už 200 Eur pardavė iš matymo pažįstamam M. B. be dokumentų ir valstybinių numerių, o M. B. jį (M. K.) patikino, kad minėtą automobilį perka ardymui;

8.2. iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021-10-24, 18.11 val. Trakų r. sav., Aukštadvario mstl., Vilniaus g. 29, ekipažas (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus;

8.3. iš 2021-10-24 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. B. pirmo pūtimo metu 2021-10-24, 18.08 val. nustatytas 3,10 promilių neblaivumas, o 18.26 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas.

Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Nustatyta, kad kaltinamojo M. B. 2021-10-24 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,07 promilės etilo alkoholio koncentracija.

11. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

12. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamas, nes M. B. žinodamas, kad jam (M. B.) skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones)), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas duotas 2021-10-25, papildytas 2021-12-01, tiek liudytojo M. K. parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, tiek Neblaivumo nustatymo 2021-10-24 aktas, tiek iš Probacijos tarnybos gauta medžiaga (žr. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą). Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

13. Teismas konstatuoja, kad M. B. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

14. Pripažinus kaltinamąjį M. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą.

16. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam M. B.:

16.1. už 2021-10-24 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

16.2. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje skirti 60 parų arešto bausmę;

16.3. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalis);

16.4. taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

16.5. bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant M. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir viena sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), baustas administracine tvarka, 5 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą), nedirbantis. M. B. yra recidyvistas, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės (M. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,07 promilės etilo alkoholio koncentracija), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniais nuosprendžiais jam (kaltinamajam) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis. Areštas ir laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Sprendžiama, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuota laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – arešto bausmė (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis). Teismui apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (laisvės atėmimą ir areštą), būtina individualizuoti skiriamų bausmių dydį (aptariamu atveju laisvės atėmimo ir arešto terminą).

18. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė – bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo izoliavimas tam tikram laikui nuo visuomenės, laikant nuteistąjį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis). Terminuoto laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinė asmens izoliacija, o turinį – terminuotas tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialiųjų teisių / pareigų nustatymas. Baudžiamasis įstatymas apibrėžia laisvės atėmimo rūšies bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. laisvės atėmimo nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės minimumo, bet numato laisvės atėmimo bausmės maksimumą – 1 (vieneri) metai. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės minimumo, todėl vadovaujamasi bendrąja nuostata, įtvirtinta BK 50 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad minimalus terminuotas laisvės atėmimo bausmės dydis – 3 (trys) mėnesiai. Aptariamu atveju, vadovaujantis medianos vidurkio taisykle, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis būtų 7,5 mėnesio (12 mėnesių (sankcijos maksimumas) + 3 mėnesiai (sankcijos minimumas) = 15 mėnesių; 15 mėnesių / 2 = 7,5 mėnesio). Tai reiškia, jog individualizuojant kaltinamajam skirtiną bausmę atspirties tašku laikytinas 7,5 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dydis.

19. BK 49 straipsnio 2 dalis numato, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Kadangi BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu (BK 12 straipsnis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad arešto ribos yra nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad arešto laiką nustato teismas, skirdamas bausmę.

20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., atsižvelgia į tai, kad: padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2021-12-06 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo; vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones); iš Administracinių nusižengimų registro 2021-11-03 duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra; nedirba. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus kiek mažesnę už sankcijos vidurkį, t. y. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką maksimaliai galima skirti 45 parų arešto bausmę. Nors prokuroras prašė skirti didesnę 60 parų arešto bausmę, tačiau pažymėtina, jog teismas negali skirti didesnės bausmės, nei numatytas arešto bausmės maksimumas (BK 49 straipsnio 3 dalis), dėl ko skiriama maksimali 45 parų arešto bausmė.

21. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi sudaro idealiąją sutaptį ir skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam M. B. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 2 mėnesius laisvės atėmimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

22. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Nustatyta, kad kaltinamasis M. B. faktiškai buvo sulaikytas 2021-10-24 18.08 val., o paleistas – 2021-10-25 14.43 val. Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog kaltinamasis kardomajame kalinime išbuvo 1 (vieną) dieną. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog į kaltinamajam M. B. paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių bausmės (laisvės atėmimo) terminą įskaitomas ir faktiškai suėmime išbūtas laikas nuo 2021-10-24 iki 2021-10-25, 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

23. Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) galisi, teisiamojo posėdžio metu buvo nuoširdus, pripažino, kad turi problemų su alkoholiu, turi keturis nepilnamečius vaikus, todėl būtina išnaudoti visas galimybes jį vis dar taisyti neizoliavus nuo visuomenės ir atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl M. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, spręstina, kad bausmės vykdymą tikslinga atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

24. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso (BK – teismo pastaba) IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl racionalu skirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – pareigą visą bausmės atidėjimo terminą (laiką) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir būtų užtikrinimas skirtų draudimų laikymasis, teismo vertinimu, turi būti paskirtas ir įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

26. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos M. B. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų M. B. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad veika padaryta neblaivaus asmens (M. B. buvo nustatytas 3,07 promilės neblaivumas), turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. B. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

27. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokuroro) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokuroras siūlo skirti tokį specialiąją teise uždraudimo terminą, kuris atitinka sankcijos maksimumą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, nes kaltinamasis jau ketvirtą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam M. B. nustatytinas 5 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-10-25 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2021-10-25 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

28. Prokuroras taip pat kaltinamajam M. B. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Opel Vectra“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) Opel Vectra – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2–3 ir 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti M. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininką M. B..

29. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiksuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 910 Eur. Visgi, teismas pastebi, kad iš Kelių transporto priemonės registro 2021-10-25 duomenų matyti, jog 2021-04-28 transporto priemonė buvo perleista už 200 Eur (b. l. 27), o 2021-10-07 – už 400 Eur (b. l. 31). Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog transporto priemone pirko ardymui, kadangi ketino parduoti dalimis. Teismas sprendžia, jog, tikėtina, pirkimo–pardavimo sandoryje nurodyta kur kas realesnė transporto priemonės vertė. Dėl šios priežastuies teismas nustato, kad konfiskuotinos transporto priemonė vertė – 400 Eur su PVM.

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

30. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

31. Nustatyta, kad kaltinamajam M. B. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-10-25 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-10-25 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas; ir iii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) 2021-11-04 nutarimu skirtas laikinas (nuo 2021-11-04 iki 2022-05-04) nuosavybės teisių (kaltinamajam M. B. priklausančios transporto priemonės „Opel Vectra“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), apribojimas.

32. Teismas, priėmęs nuosprendį, turi išspręsti ir paskirtų kaltinamajam kardomųjų priemonių galiojimo klausimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį M. B. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Sprendžiama, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2021-06-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-279-348/2021, nutarties 7 punktą).

Dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų (ne) priteisimo

33. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo (prašo) priteisti iš M. B. 191 Eur proceso išlaidas, kurios susidarė už transporto priemonės „Opel Vectra“ nuvežimą ir saugojimą automobilių aikštelėje UAB „Regula LT“, laikotarpiu nuo 2021-10-24 iki 2021-11-05.

34. BPK 103 straipsnio 5 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro ir daikto laikymo išlaidos. Matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyris 2021-11-08 rašte nurodė, jog Vilniaus apskrities policijos komisariatas už 13 dienų automobilio „Opel Vectra“ saugojimą patyrė 191 Eur išlaidas, o 2022-01-03 elektroniniame laiške nurodė, kad išlaidas apmokėjo Vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 132). Teismui taip pat pateikti ir 191 Eur proceso išlaidas pagrindžiantys dokumentai. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Kaltinamasis M. B. dėl 191 Eur proceso išlaidų, kurias patyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už minėtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą automobilių aikštelėje UAB „Regula LT“, priteisimo neprieštaravo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis 191 Eur proceso išlaidas būtų sumokėjęs, todėl priimamas sprendimas iš kaltinamojo išieškoti 191 Eur proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

35. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti:

- pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. B. galutinę 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 65–66 straipsniais, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-10-24 iki 2021-10-25 (1 dieną), 1 (vieną) laikino suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. B. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo terminą (laiką) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2021-10-25.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2–3 bei 5 dalimis, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti M. B., nuosavybės teise priklausančią 400 Eur (keturių šimtų eurų) vertės su PVM transporto priemonę „Opel Vectra“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (angl. Vehicle Identification Number, liet. automobilio identifikacinis numeris) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas M. B..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-10-25 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-10-25 nutarimu skirtą specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2021-11-04 nutarimu M. B. skirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės „Opel Vectra“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 19168832, naudai (priteistas lėšas pervesti (įmokėti) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB bankas, mokėjimo pavedimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.