Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. D. 2025 m. lapkričio 29 d. apie 00 val. 38 min. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, jam buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, iki kol ties pastatu pažymėtu Nr. 142 buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad lapkričio 28 dieną 16.00 val. važiavo pas savo gerą pažįstamą D. V., kad jam padėtų užtaisyti optinį taikiklį, nuvyko pas jį, apžiūrėjo taikiklį. Jis turėjo daugiau praktikos, tai padėjo užmontuoti. Jį užmontavo, už pagalbą buvo nupirkęs butelį viskio. Jis ruošėsi žiūrėti turnyrą. Pasiūlė prisijunti. Tada pasiūlė paragauti viskio. Praalko, nusprendė nuvažiuoti nusipirkti. Jautėsi gerai, negalvojo, kad tiek pripūs į alkotesterį. Sėdo į mašiną ir sustabdė policija. Alkoholį vartojo pas draugą bute. Suvartojo visą 0,7 litro butelį, stiprumas 40 laipsnių dviese. Viskį gerti pabaigė apie 22 valandą, buvo praėję 2 valandos, kai vairavo, nesijautė apsvaigęs. Buvo sunki diena, nebuvo net kada pavalgyti. Važiavo į „Hesburger“, ten 2 kilometrai, jis yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Kartu važiavo ir draugas D.. Buvo apie pusę dvylikos. Laikas kaltinime teisingas. Vairavo automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis priklauso jam. Jis Lietuvoje neregistruotas. Paaiškino, kad jis nuperka automobilius, parduota, stengiasi papildomai užsidirbti. Jį buvo įsigijęs prieš pusę metų. Jo vertė 12 000 Eur. 2006 metais įgijo teisę vairuoti, per šį laikotarpį nebuvo netekęs teisės vairuoti. Anksčiau neteistas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet buvo seniai, buvau nepilnametis, buvo vagystė, tėvai sunkiai gyveno, ten buvo susitaikymas, viską grąžino. 2012 metais buvo kivirčas su žmona, susiginčijo, ji iškvietė policiją, pasakė, kad susistumdė, jokio smurto nebuvo. Dėl ko buvo pareikšti kaltinimai neatsimena, buvo susitaikymas ir toliau gyveno. Administracine tvarka baustas už greičio viršijimą, diržą, už vairavimą neblaiviam nėra baustas. Paaiškino, kad vykdo (duomenys neskelbtini). Kai pasibaigia sezonas, nusiperka parduoti kokį automobilį. Juos perpardavinėja, turi pažymą, kad tuo verčiasi. Mėnesinės pajamos įvairios, apie 2000 Eur per mėnesį. Atlyginimą gauna (duomenys neskelbtini). Gauna tiesiogines išmokas už (duomenys neskelbtini). Už deklaracijų gaunamus pinigus sumoka žemės nuomą. Turi technikos, sandėliavimo pastatų, 30 hektarų žemės, gyvenamąjį namą, du automobilius. Kreditorinių įsipareigojimų turi bankams ir tiekėjams virš 1 milijono. Išmokų gauna per metus apie 70 000 Eur. Išmokas, moka etapais, tada, kai apskaičiuoja. Nuo spalio 1 pradeda mokėti, gali tęstis iki kitų metų birželio. Per metus gauna 80 000 Eur pajamų. Kreditoriniai įsipareigojimai virš 100 000 Eur sudaro. Yra susituokęs, sutuoktinė gauna minimalią algą. Prisipažįsta kaltę, labai gailisi. A. D. yra tėvas, gerai sutinka, pasikonsultuoja, jis (duomenys neskelbtini), daug išmano, prašo jo patarimų. Matosi kiekvieną dieną. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), 10 kilometrų nuo jo. Bendrauja telefonu, jis praktiškai kiekvieną dieną pas jį atvažiuoja, nes (duomenys neskelbtini) gyvena, dabar sunkūs laikai. Nuo nusikaltimo padarymo kalba kiekvieną dieną, kad daugiau taip nesielgti, savo poelgio nepateisina. Stengiasi pasitaisyti. Kiekvieną dieną jis bus kartu ir prižiūrės, psichologiškai padės, sunku suvaldyti ūkį. Tėvas yra autoritetas. Turi dar tris brolius ir seserį. Pastaruosius metus nereikėjo papildomų darbuotojų, būna, kad reikia, būna padeda brolis. Tėtį yra įdarbinęs pas save, dabar neturi teisės vairuoti, todėl jį įdarbino vairuotoju. Savo veiksmus vertina kaip neatsakingus, jų neteisina, labai gailisi. Žinojo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. D. parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. Paaiškino, kad sūnumi artimi, nori jam padėti. Pradėjo kartu dirbti, kiekvieną dieną bus su juo. Vairuos transporto priemonę, kalbėsis. Sakys, kad daugiau tokių dalykų nedarytų, nevairuotų išgėręs. Kalbėsis, kad blogai padarė, kad negertų būdamas už vairo. Santykiai geri, jis gyvena netoli jų, susitinka kiekvieną dieną, aptaria (duomenys neskelbtini) reiklus, padeda su technika, yra (duomenys neskelbtini), padeda jam. Sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kitaip nebūtų įkūręs (duomenys neskelbtini), jo darbai nevyktų sklandžiai. Apie įvykį sužinojo kitą dieną apie įvykį. Pasakė jo žmona, gal jis nebuvo grįžęs. Sūnus pasakė tą pačią dieną po pietų. Paaiškino, kad jis yra aukštesniojo išsilavinimo, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Sveikatos būklė leidžia prižiūrėti sūnų, sunku tik vaikščioti, neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos. Šiuo metu dirba pas sūnų, yra vairuotojas, dirba nuo gruodžio 15 dienos. Sutiktų laiduoti už sūnų, jeigu būtų nustatytas užstatas, sutiktų su 1 000 Eur užstatu. Dabar gauna invalidumo išmoką, kuri yra 494 Eur ir gaus atlyginimą, jis bus minimumas. Daugiau pajamų negauna, vedęs, sutuoktinė nedirba, ji laukia pensijos, dar negauna. Tikisi, kad galės paveikti sūnų, kad jis daugiau nenusikalstų. Šeimoje yra 5 vaikai, visi suaugę, gyvena atskirai. Sūnus į kai kuriuos patarimus įsiklauso, dėl kai ko sprendžia pats. Po to, kai jis buvo sustabdytas, jis labai pergyvena. Iki šio įvykio jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jo pragyvenimo pajamos yra iš (duomenys neskelbtini). Laidavimą taikyti pasiūlė pats (galimas laiduotojas).

Liudytoja D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje. 2025 m. lapkričio 29 d., dirbo radijo šaukiniu „K-1718“, kartu su Kauno apskrities Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju G. S.. Patruliuojant nustatytame maršrute, apie 00 val. 38 min., važiuodami (duomenys neskelbtini) prie sankryžos reguliuojamo šviesoforo signalo pastebėjo baltos spalvos automobilį, „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo su įjungtu avariniu signalu. Jiems pastebėjus, automobilį, jis iš karto sukėlė įtarimą, nes (duomenys neskelbtini), važiavo įtartinai, keistai manevravo t. y. vinguriavo po kelio juostas. Ties adresu (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, minėtas automobilis nepradėjo važiuoti, todėl jie panaudojo automobilio garso signalą, ir transporto priemonę sustabdė, transporto priemonė sustojo antroje eismo juostoje ties (duomenys neskelbtini). Ji priėjo prie vairuotojo pusės priekinių durelių ir pareikalavo vairuotojo, kad jis atidarytų vairuotojo langą, šis jį atidarė. Automobilio vairuotojas jai iš karto sukėlė įtarimų, nes jis vizualiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji automobilio „Ford“ vairuotojo iš karto paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis teigė, kad vartojo. Ji vairuotojo pareikalavo užgesinti automobilio variklį bei, kad pateiktų automobilio užvedimo raktelius. Ji paklausė vairuotojo, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą, po ko, šis jį pateikė. Iš vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad tai A. D.. Ji paklausė A. D. prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis teigė, kad prieš 1 valandą. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu 00.41 val. nustatyta 2,14 promilių neblaivumas. Antrą kartą atlikus patikrinimą su tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 00.58 val. nustatyta 2,15 promilių neblaivumas. Bendraujant su vairuotoju, šis teigė, kad važiuoja iš renginio Žalgirio arenoje, kartu su savo draugu D. V., kuris sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje. Taip pat jai bendraujant su automobilio vairuotoju, šis iš karto nurodė, kad jis automobilyje, su savimi turi jam priklausančius medžioklinius ginklus. Jai ir kolegai G. S. patikrinus transporto priemonę ant galinės sėdynės buvo rasta ginklo dėklas, kuriame Graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini). Graižtvinis šautuvas su prietaisu Shotkam, optika, Swarovski Z8i, be dėtuvės viduje, tačiau ginklo dėkle yra garso slopintuvas, viena dėtuvė su 4 šoviniais, bei du šovinių dėklai su 8 šoviniais. Šoviniai norma-30-06, bei 1 vnt. tūtelė. Taip pat automobilio galiniam salone rastas pistoletas CANIK METE MC9 LS, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas buvo ginklo dėžutėje, jos viduje ginklas su lazeriniu taikikliu, dvi dėtuvės, viena tuščia, kitoje 9x16 su 16 šovinių. Ginklo dėžutėje kiti skirti ginklo priežiūrai įrankiai. Taip pat rado juodos spalvos dėklą su viduje esančia optika, „Hikmicro“, modelis Stellar 3.0. Visus šiuos daiktus jie paėmėme prie pradėto ikiteisminio tyrimo. Jai paklausus asmens ar turi leidimus laikyti ir nešiotis ginklus, šis pateikė Ginklo pažymėjimus, bei leidimą laikyti ginklus. Įvykio vietoje, automobilio vairuotojas A. D., elgėsi neadekvačiai, atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus, teigė, kad viską pasakys tik su advokatu. Taip pat vairuotojas jiems sakė, kad automobilis yra jo, tačiau jokių registracijos dokumentų nepateikė. Vairuotojo pažymėjimo kortelę, jie grąžino A. D., o automobilis „Ford Ranger“ nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18 A, Kaune (1 t., 61-64).

Iš 2025 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 29 d. apie 00.38 val. ties (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. D.. 2025 m. lapkričio 29 d. apie 00.41 val. minėtam vairuotojui alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. 2361478 nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. 00.58 val. pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2,15 promilių neblaivumas. Transporto priemonė „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 1-16).

Iš 2025 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 29 d., patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju G. S. su automobiliu „Transporter“ r/š „1718“ nustatytame maršrute, apie 00 val. 38 min., važiuodami (duomenys neskelbtini) prie sankryžos reguliuojamo šviesoforo signalo pastebėjo baltos spalvos automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo su įjungtu avariniu signalu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėtas automobilis nepradėjo važiuoti, panaudojus garso signalą, transporto priemonė pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini). Automobilis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, buvo su įjungtu avariniu signalu, vinguriavo po kelią. Panaudojus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliu ir garsinį signalą, transporto priemonė sustojo antroje eismo juostoje ties (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo pusės priekinių durelių ir paprašius, kad vairuotojas atidarytų vairuotojo langą, šis jį atidarė. Automobilio vairuotojas vizualiai atrodė neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus šis teigė, kad vartojo. Vairuotojo buvo paprašyta užgesinti automobilio variklį bei kad pateiktų automobilio užvedimo raktelius. Vairuotojo paklausus, ar šis turi vairuotojo pažymėjimą šis jį pateikė. Iš vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad tai A. D.. Paklausus A. D. prieš kiek vartojo alkoholinius gėrimus, šis teigė, kad prieš 1 valandą. Patikrinus A. D. su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. 2361478, 00.41 val. nustatyta 2,14 promilių neblaivumas. Antrą kartą atlikus patikrinimą su tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. lapkričio 29 d., 00.58 val. nustatyta 2,15 promilių neblaivumas. Bendraujant su A., šis teigė, kad važiuoja iš renginio Žalgirio arenos kartu su savo draugu D. V.. Bendraujant su A., šis teigė, kad jo transporto priemonėje yra jam priklausantys medžiokliniai du ginklai. Patikrinus transporto priemonę ant galinės sėdynės buvo rastas ginklo dėkle Graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini). Graižtvinis šautuvas su prietaisu Shotkam, optika, Swarovski Z8i, be dėtuvės viduje, tačiau ginklo dėkle yra garso slopintuvas, viena dėtuvė su 4 šoviniais, bei du šovinių dėklai su 8 šoviniais. Šoviniai norma-30-06, bei 1 vnt. tūtelė. Taip pat automobilio galiniam salone rastas pistoletas CANIK METE MC9 LS, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ginklas ginklo dėžutėje, jos viduje ginklas su lazeriniu taikikliu, dvi dėtuvės, viena tuščia, kitoje 9 x 16 su 16 šovinių. Ginklo dėžutėje kiti skirti ginklo priežiūrai įrankiai. Taip pat rasta juodos spalvos dėklą su viduje esančia optika, Hikmicro, modelis Stellar 3.0. Paklausus asmens, ar turi leidimus laikyti nešiotis ginklus, šis pateikė Ginklo pažymėjimus, bei leidimą laikyti ginklus. Taip pat minėjo, kad jis turi ir daugiau ginklų. Leidimai ir ginklo pažymėjimai paimti dėl įvykio vietos apžiūros. Minėti ginklai paimti ir laikinam saugojimui yra Chemijos g. 4B, Kaunas, kol bus perduoti ginklai licenzijavimo skyriui. Įvykio vietoje, keleivio vietoje buvo ir D. V.. Šis nieko nepaaiškino. Vairuotojas A. D., atsisakė atlikinėti neblaivumo nustatymo aktą, bei atsisakė pasirašyti šaukimo šaknelę. Įvykio vietoje paimta transporto priemonė „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nutransportuota į saugojimo automobilių aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2025 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikros policijos duomenų bazėse nustatyta, kad, siekiant nustatyti automobilio „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad policijos CDB duomenų apie automobilį nėra, taip pat nenustatyta, kad automobilis „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų jam galiojančių nacionalinių ir tarptautinių paieškų, policijos duomenų bazėse (1 t., b. l. 24-25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-5825).

Iš 2025 m. gruodžio 9 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73-83).

Iš Neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio tikrinimų istorijos nustatyta, kad A. D. nustatyti neblaivumo požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0144“ patikros sertifikato Nr. 2361478 2025 m. lapkričio 29 d., 00.14 val., nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkotesteriu 2025 m. lapkričio 29 d. 01.58 val., nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 92-94).

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. 2361478, nustatyta, kad alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2025 m. gruodžio 24 d. (1 t., b. l. 91).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad vidutinė automobilio „Ford“ vertė su PVM buvo 12 110 Eur (1 t., b. l. 95).

Iš 2025 m. vasario 17 d. pirkimo - pradavimo sutarties, sudarytos tarp A. D. ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Ford Ranger“ pirkimo kaina 12 000 Eur (b. l. 18-20).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Šiuo atveju A. D. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jai nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, antru – 2,15 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo, sutiko. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vartojo kartu su draugu, išgėrė butelį 0,7 viskio, tada važiavo nusipirkti maisto, jautėsi gerai, negalvojo, kad tiek pripūs į alkotesterį. Sėdo į mašiną ir sustabdė policija. Su jam nustatytu neblaivumu sutiko. Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis A. D.. Taip pat patvirtina liudytojos D. Š. parodymai, kurie patvirtina, kad jai patruliuojant nustatytame maršrute, apie 00 val. 38 min., važiuodami (duomenys neskelbtini) prie sankryžos reguliuojamo šviesoforo signalo pastebėjo baltos spalvos automobilį, „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo su įjungtu avariniu signalu. Jiems pastebėjus, automobilį, jis iš karto sukėlė įtarimą, nes (duomenys neskelbtini), važiavo įtartinai, keistai manevravo t. y. vinguriavo po kelio juostas. Ties adresu (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, minėtas automobilis nepradėjo važiuoti, todėl jie panaudojo automobilio garso signalą, ir transporto priemonę sustabdė, transporto priemonė sustojo antroje eismo juostoje ties (duomenys neskelbtini). Ji priėjo prie vairuotojo pusės priekinių durelių ir pareikalavo vairuotojo, kad jis atidarytų vairuotojo langą, šis jį atidarė. Automobilio vairuotojas jai iš karto sukėlė įtarimų, nes jis vizualiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji automobilio „Ford“ vairuotojo iš karto paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis teigė, kad vartojo. (b. l. 65-67). Kaltinamojo ir liudytojos parodymai sutampa su aplinkybėmis nurodytomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio pradėjimo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 1-1617-19).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. D. pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir sutiko, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. D. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, kuris galiojo iki 2025 m. gruodžio 24 d. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo pačio teisme duotus paaiškinimus, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, A. D. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. D. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo A. D. atsakomybėn. A. D. pateikė prašymą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį paskiriant laiduotoju. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, A. D. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 102-105), civilinis ieškinys nepareikštas, neturtinė žala nepadaryta, turtinė žala nepadaryta. Kaltinamasis per paskutinį penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka dėl nešiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl administracinio nusižengimo, susijusių su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 106-112), atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, pačio kaltinamojo bei jo tėvo, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, kaltinamojo tėvas A. D. nurodė, kad kaltinamasis problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad A. D. yra jo tėvas, su juo santykiai labai geri, jie daug bendrauja, kartu dirba, matosi beveik kiekvieną dieną, taip pat bendrauja telefonu, daug kalbasi apie įvarius dalykus, nurodė, kad tėtis jam yra autoritetas, gali jam padėti.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas, šiuo metu dirba, (duomenys neskelbtini), turi finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) seniūnės V. M., (duomenys neskelbtini) sąjungos skyriaus, ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ administracijos direktoriaus, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, yra charakterizuojamas teigiamai, kaip puikus (duomenys neskelbtini), tvarkingas, geras kaimynas, darbštus ir atsakingas. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini), Sodros duomenų apie apdraustųjų sąrašą, bei Ilgalaikio įsipareigojimų 2025 m. gruodžio 17 dienai nustatyta, kad A. D. vykdo (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas, taip pat turi paskolų bei lizingų, susijusių su vykdoma darbine veikla. Įvertinus, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, spręstina, kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. D. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. A. D. nurodė, kad kalbėjosi su kaltinamuoju, jis kitą dieną jam pranešė apie įvykį. Nurodė, kad sūnus neturi priklausomybės alkoholiui, negeria dažnai, nes kitu atveju negalėtų (duomenys neskelbtini). Su sūnumi sutaria gerai, mano, kad jis gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį. Jo bendravimas su A. D. geras, dažnai kartu leidžia laiką, kartu pradėjo dirbti, gyvena netoliese, daug bendrauja. Tiki, kad ji padarė išvadas, mano, kad gali padėti sūnui nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas A. D., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Šiuo metu jis dirba pas savo sūnų, nėra teistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, už administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Tiek A. D., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydama tokias aplinkybes, kad tėvas A. D. jį gali įtakoti elgtis gerai ir daugiau nenusikalstai. Galimas laiduotojas taip pat nurodė, kad mano, jog jis gali kaltinamąjį įtakoti elgtis geriau, gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad A. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant kaltinamojo ir A. D. prašymui perduoti kaltinamąjį A. D. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas, per paskutinį penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir už administracinį nusižengimą, susijusį su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa, paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis šiuo metu dirba, (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–2 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo – kaltinamojo gaunamas pajamas - laiduotojas dirba pas sūnų, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), atlyginimas minimalus, turi (duomenys neskelbtini), gauna 494 Eur išmoką, pensijos dar negauna, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, A. D. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, įvertinus tai, jog buvo transporto priemonė vairuota pagrindinėmis gatvėmis, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir vairavimą esant neblaiviems, į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog A. D. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,14 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, o taip pat kartu vežamo keleivio sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 10 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas įvertinus nusikaltimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholinių gėrimų vartojimo, jam nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, nesant tam būtinybės, judriojo miesto gatvėje ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. D. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, be to, vairavo pagrindinėmis gatvėmis, vežė keleivį, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir faktinis valdytojas kaltinamasis A. D.. Nors transporto priemonė Lietuvos Respublikoje neregistruota, tačiau kaltinamojo pateikta pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad valdytojas ir savininkas būtent A. D. (b. l. 18-20). Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teisėtas automobilio „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. D. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Pažymėtina, kad gynėjas baigiamosios kalbos metu rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3611-1260/2025 ir prašė juo vadovautis ir nekonfiskuoti transporto priemonės „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), ir konfiskuoti pusę automobilio vertės, tai būtų daugiau nei 6000 Eur. Pabrėžtina, kad nurodytas Kauno apylinkės teismo nuosprendis Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-620-888/2025, tenkinus prokuroro skundą, pakeistas ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo nutarta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio, vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų). Pabrėžtina ir tai, kad šioje byloje transporto priemonė, kuria padarytas nusikaltimas kaltinamajam nepriklausė, dėl ko buvo konfiskuotas ne automobilis, o jo vertė. Be to, apeliacinės teismas šioje byloje pažymėjo, kada pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką dėl turto konfiskavimo taikymo tikslų, turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021). Turto konfiskavimu arba tokio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau itin svarbu tokiu būdu daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikaltusiam asmeniui, tiek kitiems taip veikti linkusiems asmenims. Šiuo atveju, vien pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir dėl to kilusios pasekmės suponuoja išvadą, jog tokio pobūdžio prevencija nagrinėjamu atveju yra būtina. Pažymėjo ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra akcentavęs ir tai, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-49-489/2025). Taigi, vien tai, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas priėmė procesinį sprendimą kaltininko atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės prieštarautų šio instituto esmei ir aplinkybėms, kurias teismas vertino spręsdamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę.

Įvertinęs teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamojo A. D. atžvilgiu yra teisinis pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti nusikaltimo priemonę - automobilį „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. D. nusikalstamų veikų darymui. Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 136-139), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomas UAB „Augenas“ , esančioje Technikos g. 18A Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) Automobilio „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 154) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai, 3) A. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155), perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant šią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 10 d., apie tai pranešti AB „Regitra“,

- konfiskuoti transporto priemonę „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomą aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai,

- A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

- Automobilio „Ford Ranger“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai,

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.