- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-836-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-91-995/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. L. 1 550,24 Eur nesumokėtų įmokų, 3,16 Eur palūkanų, 53,59 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. NŽT nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. liepos 10 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6786 pardavė išsimokėtinai atsakovei R. L. asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo kaina – 17 157,09 Eur (59 240,00 Lt). Atsakovė 3 731,42 Eur (11 848,00 Lt) žemės sklypo kainos dalį sumokėjo į ieškovės sąskaitą iki sutarties pasirašymo, likusią 13 725,67 Eur (47 392 Lt) kainos dalį įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. sausio 15 d. Kadangi skolininkė nevykdė sutartinių prievolių, todėl NŽT 2015 m. vasario 6 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 5 882,43 Eur skolos už žemę, palūkanų ir delspinigių išieškojimo pagal Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016 ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės R. L. 1 372,57 Eur palūkanas ir 652,95 Eur netesybas, kitą ieškinio dalį atmetė, kadangi atsakovė R. L. sumokėjo į NŽT sąskaitą 5882,43 Eur nesumokėtų įmokų už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2015 metų. Atsakovė R. L. ir toliau tinkamai nevykdė 2008 m. liepos 10 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje numatytų sutartinių prievolių, todėl yra skolinga ieškovei 1 550,24 Eur nesumokėtų įmokų, 3,16 Eur nesumokėtų palūkanų, taip pat 53,59 Eur delspinigių. Įsiskolinimo likutį didžiąja dalimi sudaro nesumokėta įmoka už 2015 metus, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2016 m. sausio 15 d. Kadangi šalys sudarydamos sutartį, numatė, kad atsakovė, praleidus sutartyje numatytus mokėjimų terminus, privalo ieškovei sumokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, taip pat sutartimi numatytos palūkanos, todėl atsakovė R. L. yra pažeidusi savo sutartinę prievolę, dėl ko iš jos priteistinos ieškovės prašomos nesumokėtos įmokos, palūkanos bei delspinigiai. Pagal apskaičiavimo lentelę atsakovė į NŽT sąskaitą 2015 m. gruodžio 1 d. pervedė 980,40 Eur, 2016 m. balandžio 24 d. – 1 000,00 Eur, ir 2016 m. balandžio 25 d. - 18,12 Eur, t. y. atsakovė sumokėjo ne įmoką, o Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimu priteistas 1 372,57 Eur palūkanas ir 652,95 Eur netesybas, o įmokos, kurią turėjo susimokėti nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. sausio 15 d., taip ir nesumokėjo. Pagal apskaičiavimo lentelę atsakovės į ieškovės sąskaitą 2016 m. balandžio 25 d. pervesta 980,40 Eur, 2016 m. rugsėjo 22 d. - 329,85 Eur, 2016 m. gruodžio 29 d. – 1 117,67 Eur ir 2017 m. vasario 13 d. – 200,00 Eur. Kadangi R. L. laiku nesusimokėjo įmokos už 2015 metus, įsiskolinimo likutis už žemę sudaro 1 550,24 Eur, 3,16 Eur nesumokėtos palūkanos, ir 53,59 Eur delspinigiai.
3. Atsakovė R. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teisme 2016 m. sausio 4 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-17-588/2016 pagal ieškovės NŽT ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo. Palangos miesto apylinkės teismas šioje byloje nustatė, kad NŽT pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės iki 2014 metų pabaigos paskaičiuotą 5 882,43 Eur skolą už žemę, 1 777,59 Eur palūkanas ir 3 432,87 Eur delspinigius pagal valstybės žemės 2008 m. liepos 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Kadangi atsakovė R. L. 5 882,43 Eur skolą už žemę sumokėjo iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, 2016 m. sausio 4 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas NŽT ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 372,57 Eur palūkanų ir 652,95 Eur netesybų, o likusią ieškinio dalį, taip pat ir dėl 5 882,43 Eur įmokų už žemę, atmetė. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016 įsiteisėjo, 2016 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą. Atsakovė R. L. yra sumokėjusi 5 882,43 Eur skolą už žemę bei visas teismo priteistas sumas (1 372,57 Eur palūkanų ir 652,95 Eur netesybų), taip pat laiku sumokėjo pagal 2008 m. liepos 10 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį už 2015 metus. Kadangi R. L. yra sumokėjusi buvusią skolą, sumokėjo pagal teismo sprendimą visas iki 2014 metų pabaigos privalomas sumokėti sumas, taip pat laiku sumokėjo metinę įmoką už 2015 metus, jokių papildomų mokėjimų iš atsakovės ieškovė reikalauti neturi teisės. Todėl atsakovė laiko neteisėtu ir nepagrįstu reikalavimą sumokėti 1 803,30 Eur sumą, paskaičiuotą iki 2016 m. sausio 5 d. pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį ir papildomai priskaičiuotus delspinigius. Ieškiniu reikalaujama priteisti skolą, kuri yra faktiškai sumokėta, į teismui pateiktą 2017 m. kovo 8 d. mokėtinų sumų lentelę Nr.14-3 neįtraukus visų atsakovės ieškovei faktiškai sumokėtų sumų, tokiu būdų bandant suklaidinti teismą. Kadangi ieškovė Palangos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016 pateiktu ieškiniu prašė priteisti 3 432,87 Eur netesybas (delspinigius) nuo nesumokėtų įmokų už žemę ir palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tikėdamasi palankaus sau teismo sprendimo, tol kol nesibaigė byla Palangos miesto apylinkės teisme (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti naujų delspinigių. Palangos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016 priteisus 652,95 Eur netesybų ir atsakovei jas sumokėjus, atsakovės prievolė mokėti netesybas ieškovei pasibaigė prievolės įvykdymu. Atsakovės nuomone, 2016 m. balandžio 24 – 25 d. buvo įvykdytas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016, t. y. iki šios datos atsakovė sumokėjo visas įmokas už žemę, įskaitant 2015 metus, apmokėjo teismo priteistas palūkanas ir delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas iš NŽT pateiktos 2017 spalio 31 d. Mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės Nr. 14-0010 nustatė, kad NŽT dalį 5 882,43 Eur įmokos, atliktos 2015 m. lapkričio 30 d., atsakovės sumokėtos kaip skola už perkamą žemę už laikotarpį nuo 2009 – 2014 metus įskaitė (pagal paskutinę teismui pateiktą lentelę) 1 098,06 Eur ir 274,51 Eur palūkanoms bei 652,95 Eur delspinigiams padengti, kurių dydis tapo aiškus tik 2016 m. balandžio 18 d., Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, o likusią dalį atsakovės įmokos NŽT įskaitė skolai už perkamą žemę už 2009-2014 metus padengti. NŽT civilinės bylos Nr.e2-17-588/2016 nagrinėjimo metu skaičiavo ir iš atsakovės sumokėtų įmokų vienašališkai įskaitė atsakovės sumokėtas įmokas delspinigiams ir netesyboms - 138,00 Eur delspinigių už 46 dienas nuo 6 000,09 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 15 d., 1 157,17 Eur delspinigių už 319 dienų nuo 7 255,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., 1,65 Eur delspinigių už 1 dieną nuo 3 293,69 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., 52,09 Eur delspinigių už 45 dienas nuo 2 314,94 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. sausio 15 d., 274,51 Eur palūkanų, paskaičiuotų 2016 m. sausio 15 d. dienai, 178,50 Eur delspinigių už 100 dienų nuo 3 569,85 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., 1,40 Eur delspinigių už 1 dieną nuo 2 800,44 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., taigi, iš viso atliko delspinigių įskaitymą 1 528,81 Eur sumai.
6. Teismas sprendė, jog atsakovės R. L. 2015 m. lapkričio 30 d. atliktos įmokos įskaitymo pagal jos nurodytą tvarką privalomumą lėmė aplinkybė, jog atsakovė R. L. iki civilinės bylos Nr. e2-17-588/2016 nagrinėjimo iš esmės pabaigos sumokėjo pagrindinę, ieškovės prašomą priteisti 5 882,43 Eur skolą už perkamą žemę už 2009-2014 metus, ir ieškovės atstovei šią aplinkybę pripažinus, ieškinio reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas. 2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė baigiamosiomis kalbomis teismo prašė priteisti tik 1 777,59 Eur palūkanas ir 3 432,87 Eur delspinigius, o 5 882,43 Eur įmokų už žemę už 2009-2014 metus priteisti neprašė. Nors NŽT pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimo dalies dėl priteistų palūkanų ir delspinigių, tačiau sprendimo dalies, kurioje teismas ieškinį dėl pagrindinės 5 882,43 Eur skolos priteisimo atmetė, ieškovė neskundė. Dėl ko teismas vertino, kad ieškovė su atsakovės R. L. atlikta 5 882,43 Eur įmoka už žemę sutiko ir ją pripažino, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo įskaityti šios įmokos kitokia tvarka. Be to, teismas pažymėjo, jog NŽT apie atsakovės R. L. sumokėtos įmokos įskaitymą kitokia nei jos mokėjimo nurodyme numatytą tvarką, ar atsisakymą įmoką priimti, atsakovės neinformavo, taip užkirsdama galimybę atsakovei pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. NŽT apeliaciniame skunde prašo teismo Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti NŽT ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. NŽT atsakovės 5 882,43 Eur sumokėtą įmoką įskaitė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta tvarka ir teisės aktų nepažeidė, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad ji neturėjo teisinio pagrindo įskaityti šios įmokos kitokia tvarka.
7.2. CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta eilė, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile - palūkanoms; trečiąja eile - netesyboms mokėti; ketvirtąja eile - pagrindinei prievolei įvykdyti. CK 6.54 straipsnio 5 dalis nustato kreditoriui teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teise paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmoku paskirstymo, pagal sutartyje aptarta eiliškumą. Būtent pagal aukščiau nurodytą eiliškumą ir buvo įskaitytos įmokos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė R. L. atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą prašo teismo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 5 882,43 Eur skolą už žemę už 2009-2014 m. laikotarpį sumokėjo iki civilinės bylos Nr. e2-17-588/2016 išnagrinėjimo teisme pabaigos, t. y. 2015 m. lapkričio 11 d. Šis faktas yra nustatytas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016 ir ieškovės pripažintas. Taigi, teismo nustatytas ir ieškovės pripažintas faktas ankstesnėje byloje turi prejudicinę reikšmę ginčo byloje, o tai reiškia, kad NŽT neturėjo teisinio pagrindo įskaityti šios įmokos kitokia tvarka.
8.2. Atsakovės nuomone, dėl NŽT neteisėtai įskaitytų delspinigių ir atsirado ieškinio reikalavimai dėl 1 550,24 Eur nesumokėtų įmokų, 3,16 Eur palūkanų, 53,59 Eur delspinigių priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar ieškovė galėjo atsakovės sumokėtą įmoką savavališkai įskaityti kitokia tvarka nei atsakovė buvo nurodžiusi atliktame mokėjime.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad toks NŽT atsakovės sumokėtų pinigų savavališkas paskirstymas prieštarauja Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016 konstatuotoms bei pačios ieškovės atstovės minėtoje byloje pripažintoms aplinkybėms. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog NŽT apie atsakovės R. L. sumokėtos įmokos įskaitymą kitokia nei jos mokėjimo nurodyme numatytą tvarką, ar atsisakymą įmoką priimti, atsakovės neinformavo, taip užkirsdama galimybę atsakovei pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka.
13. NŽT nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdama, jog ji atsakovės 5 882,43 Eur sumokėtą įmoką įskaitė CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta tvarka ir teisės aktų nepažeidė. NŽT taip pat nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 išaiškinęs, jog jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teise paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmoku paskirstymo, pagal sutartyje aptarta eiliškumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais NŽT argumentais.
14. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs Palangos miesto apylinkės teismas) 2016 m. sausio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-588/2016, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-459/2016 paliktas nepakeistas, teismas konstatavo, kad atsakovė iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos sumokėjo pagrindinę, NŽT prašomą priteisti 5 882,43 Eur skolą už perkamą žemę už 2009-2014 metus. Ieškovė šios aplinkybės minėtoje byloje neginčijo.
15. Antra, nors NŽT nurodo, kad ji atsakovės 5 882,43 Eur sumokėtą įmoką įskaitė CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta tvarka, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 išaiškinęs, jog jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą, o kreditorius su tuo nesutinka, tai jis turi teise paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodyta eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmoku paskirstymo, pagal sutartyje aptarta eiliškumą. Tačiau kasacinis teismas, plėtodamas CK 6.54 straipsnio taikymo praktiką, vėlesnėje 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 taip pat išaiškino, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl kreditorius, atsisakydamas skolininko siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir įskaitydamas įmokas pagal įstatyme ar sutartyje nurodytą eiliškumą, privalo informuoti apie tai skolininką. Tai reikšminga dėl to, kad skolininkas, manydamas, jog kreditoriaus atsisakymas pakeisti įmokų įskaitymo tvarką jo siūloma tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, turėtų galimybę pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).
16. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad NŽT būtų informavusi atsakovę apie jos ketinimą atsakovės 5 882,43 Eur sumokėtą įmoką įskaityti kita tvarka, negu atsakovė buvo nurodžiusi atliktame mokėjimo pavedime.
17. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl NŽT prašymo nutraukti bylą
19. NŽT 2019 m. spalio 24 d. pateikė prašymą civilinę bylą nutraukti, nes atsakovė R. L. įvykdė NŽT reikalavimus ir pilnai atsiskaitė, pervesdama į NŽT sąskaitą 6 552,61 Eur. Į šią sumą įskaičiuota ir NŽT reikalaujama ginčo suma.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks NŽT pateiktas prašymas yra nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 308 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Tačiau kaip matyti iš NŽT pateikto prašymo turinio, ieškovė siekia nutraukti ne apeliacinį procesą, bet civilinę bylą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti NŽT prašymą nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną apeliacinės instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 24 d. pateiktą prašymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.