- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- II-186-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00031-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- D. R.
- Advokatai
- Ričardas Varnas, Roberta Avižienytė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. M., G. V.,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Ričardo Varno skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28940-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji tyrėja N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu nustatė, kad D. R. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2023 m. kovo 21 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino jį. D. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
D. R. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus.
D. R. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, D. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. R. atstovas advokatas R. Varno Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios tyrėjos N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir dėl D. R. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nėra žinoma, kokiu pagrindu vyriausioji tyrėja N. Č. padarė išvadą, kad eismo įvykyje dalyvavo jo vairuojamas automobilis Jeep Compass. D. R. nuosekliai nuo pirmos apklausos teigė, kad jis eismo įvykio metu galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini), nes šia gatve dažnai važiuoja. Kita vertus, pareiškėjui nežinoma, kad aptariamu laiku jo vairuojamas automobilis kontaktavo su kokiu nors kitu automobiliu, nes tokio kontakto nejuto, nematė ir kitaip nepastebėjo. Dėl jokio transporto priemonių kontakto prie jo nebuvo priėjęs joks kitas vairuotojas, taip pat joks vairuotojas nestabdė jo, niekaip kitaip neatkreipė dėmesio, kad D. R. dalyvavo kokiame nors eismo įvykyje, todėl turėtų sustoti ir imtis atitinkamų veiksmų įvykiui įforminti.
Skunde teigiama, kad D. R. pripažįsta, kad ant jo vairuojamo automobilio yra nubrozdinimų, tačiau jie atsirado (bent jau pirmą kartą pastebėjo) (duomenys neskelbtini) gerokai po byloje nagrinėjamo eismo įvykio ir po policijoje atliktos jo automobilio išorinės apžiūros. Pareiškėjas, pamatęs šiuos nubrozdinimus, iš karto apie juos pranešė automobilį apdraudusiai draudimo bendrovei, o duomenis apie tai pateikė bylą tyrusiems policijos pareigūnams. Taigi šių transporto priemonės nubrozdinimų nėra pagrindo priskirti 2023 m. kovo 21 d. eismo įvykiui.
Skunde cituojama teismų praktika dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių išaiškinimo ir daroma išvada, kad aptartos aplinkybės atskleidžia, kad D. R., net jei jo automobilis eismo įvykio metu turėjo kontaktą su kitu automobiliu, nesuprato apie tai.
Pasak D. R. atstovo, skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo atsiųstas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Tik gavęs nutarimą, D. R. ėmėsi veiksmų susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau ji nebuvo pateikta. Nors pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir buvo atsiųstas minėtu elektroninio pašto adresu, tačiau dėl didelio elektroninių laiškų kiekio pareiškėjas nepamatė tokio elektroninio laiško iki skundžiamo nutarimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, D. R. negalėjo pasinaudoti ANK 610 straipsnyje nustatytomis galimybėmis. Pareiškėjas kreipėsi į advokatą, tačiau ir advokatui iki skundo pateikimo dienos nepavyko susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
D. R. atstovo advokato R. Varno tenkinamas iš dalies.
D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijoje policijos pareigūnė darė transporto priemonių nustatymą, teikė jam pretenzijas dėl automobilio švarumo (buvo purvinas), apžiūrinėjo jo automobilio priekį, o kito automobilio BMW dešinę pusę. Jam nebuvo jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis draustas civiliniu draudimu ir „KASKO“.
Atsakydamas į teismo klausimus, D. R. nurodė, kad apie nagrinėjamą įvykį jis sužinojo iš policijos, nes gavo šaukimą. Kiek prisimena, automobilių sugretinimas vyko vieną kartą, pavasarį arba vasarą. Policijos pareigūnė nesakė, ką pamatė, ji darė nuotraukas. Policijos pareigūnei apžiūrint jo automobilį, transporto priemonė buvo ne nešvari, o šlapia. Jis tikrai galėjo būti nurodytu laiku (duomenys neskelbtini), naudojasi automobiliu Jeep Compass, dažnai ten važinėja, tačiau neprisimena, kad buvo koks nors kontaktas su kita transporto priemone. Ant automobilio yra daug mažų įbrėžimų, įmušimų su durelėmis, tikrai negali pakomentuoti dėl kiekvieno iš jų atsiradimo. (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilio sugadinimus. D. P. yra jo draugė, kuri dažnai kartu važinėja. Kai gavo šaukimą į policiją, prisiminė, kad bylai reikšmingą dieną prieš jį buvo „užlindęs“ automobilis (duomenys neskelbtini). Jis važiavo tikrai ne pirma eismo juosta. Iš kurios pusės „užlindo“ kitas automobilis, neprisiminė. „Užlindęs“ automobilis nuvažiavo dešiniau, o jis – kairiau. Daugiau to automobilio nematė. Pažeidimai, kuriuos pastebėjo (duomenys neskelbtini), jau suremontuoti. Važiavo į servisą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
Atsakydamas į atstovo klausimus, D. R. nurodė, kad, kiek prisimena, buvo vienas automobilių sustatymas. Jo automobilio priekį, dešinę pusę fotografavo. Be transporto priemonių sustatymo negali pasakyti, kiek kartų buvo apžiūrėtas jo automobilis. Visus kartus į policiją važiavo su automobiliu Jeep Compass. (duomenys neskelbtini) automobilis stovėjo kieme, nebuvo neseniai jį nuplovęs ir, eidamas link automobilio, pamatė dešinėje pusėje ant durų ar ant slenksčio apgadinimus, todėl kreipėsi į draudimą. Automobilį plauna pats savitarnoje. Plovimo metu jis būtų pastebėjęs apgadinimus, jei jie būtų buvę. Kontakto tarp automobilių 2023 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) tikrai negalėjo būti. Prisimena, kad tą dieną su drauge skubėjo, nesirikiavo į kitą juostą, o važiavo tiesiai. Buvo intensyvus eismas ir prieš jį „užlindo“ kitas automobilis (markės neprisimena). Visi automobiliai toliau važiavo, niekas nebuvo sustojęs.
Atsakydamas į institucijos atstovo klausimus, D. R. nurodė, kad neprisimena, ar, prieš vykdamas į policiją 2023 m. kovo 31 d., jis apžiūrėjo automobilį. Buvo apgadintas transporto priemonės dešinės pusės šonas – arba durelės, arba vieta prie galinio rato (buvo matyti dažų pažeidimas). Atrodo, kad kažkas iš parkavimo vietos važiavo ir kliudė jo automobilį, todėl buvo kreiptasi į draudimo bendrovę. Draudimas sumokėjo servisui už detalės keitimą. Neprisimena, kada buvo pakeista detalė. Ganėtinai dažnai būna atvejų, kad kitas automobilis „užlenda“ prieš jo automobilį. Tą kartą jam reikėjo staigiai stabdyti, tačiau nesustojo visiškai. Iš kur tas automobilis „užlindo“, negali pasakyti. Automobilis priklauso jo tėvui. Darė automobilio apgadinimų nuotraukas, jos buvo pateiktos draudimui elektroniniu paštu ar per jų interneto tinklalapį.
D. R. 2023 m. gegužės 3 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad kovo mėnesį važiavo su drauge D. P. (duomenys neskelbtini). Jokio kontakto su kitais automobiliais nebuvo. Jam grįžus į (duomenys neskelbtini), iš 2023 m. balandžio 8 d. vakaro paliko automobilį buto kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Kitą rytą apie 11 val., prieš įlipdamas į automobilį, aptiko automobilio apgadinimus: įbrėžimus dešinėje pusėje apačioje – pažeistos galinės durelės ir galinio sparno apvadas. Apie žalą pranešta draudimui (1 t., b. l. 51).
D. R. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 122–126).
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos motinai. Nagrinėjamo įvykio dieną (apie 18–19 val., buvo šviesu) ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. viaduke link (duomenys neskelbtini) (link centro). Pabaigusi važiuoti viaduku, greitėjimo juostoje pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, o už jos važiuojantis automobilis bandė ją aplenkti – greičiau įvažiuoti į pirmą juostą. Taip išėjo, kad dviese bandė dalintis pirma eismo juosta (ji važiavo tiesiai, tačiau pradėjo ją stumti į lėtėjimo juostą), nepasidalijo jos, kitas automobilis „užkabino“ jos automobilį ir nuvažiavo.
Kito automobilio vairuotojas rikiavosi iš kairės pusės, „užkabino“ jos kairės pusės priekį, apgadino sparną, veidrodėlio apatinę dalį, bet jo netaisė. Nematė automobilio markės, bet žino, kad buvo mėlynas džipas, kuris kliudė savo dešinės pusės galu (nuo vidurio durelių). Po įvykio ji iš streso nuvažiavo, po to apsisuko ir grįžo atgal. Iš pradžių nesuprato, kad jos automobilį „užkabino“, po to pamatė, kad nuo kontakto užlinko transporto priemonės veidrodėlis į jos pusę. Abu vairuotojai buvo susitikę prie šviesoforo tarp dviejų degalinių „(duomenys neskelbtini)“, stovėjo vienas šalia kito (ji – pirmoje eismo juostoje, o jis – antroje eismo juostoje), kito automobilio vairuotojas rodė nepadorius gestus. Po to, džipo vairuotojas nuvažiavo centro link. Kai grįžo atgal į įvykio vietą, atvažiavo jos draugė A. D., kuri vairavo automobilį BMW ir buvo nuvažiavusi toliau. Iki eismo įvykio važiavo ji, kitas vairuotojas ir po to jos draugė A. D., kitas vairuotojas įsirikiavo tarp jų. Atpažino džipo vairuotoją teismo posėdžių salėje (D. R.). Iki nagrinėjamo įvykio nėra mačiusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Jos draugė nufotografavo džipą, važiuojant šviesoforo link. Neturi pagrindo apkalbėti D. R.. Teismui perskaičius A. M. rašytinius paaiškinimus, liudytoja parodė, kad visiškas sustojimas buvo tik prie šviesoforo, po automobilių kontaktų abu asmenys nebuvo sustoję. Automobilis BMW jau sutvarkytas.
Atsakydama į D. R. atstovo klausimus, A. M. parodė, kad toje pačioje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, pasižiūrėjo į kairę ir pamatė, kad jos automobilio veidrodėlis užsilenkęs labiau į viršų į jos pusę. Ranka nesulaužiant veidrodėlio galima jį užlenkti. Nežino, kaip jis fiziškai galėjo užlinkti. Pasižiūrėjusi matė kitą vairuotoją už savęs, bet jis nelenkė jos. Pradėjusi manevrą, pamatė, kad kitas vairuotojas artėja, tada pamatė, kaip jis pravažiavo, ir pastebėjo, kad jis yra labiau prie sparno, o ne prie veidrodėlio. Nepajuto kontakto, nes kontaktas nebuvo stiprus ir negirdėjo garso. Iš streso nežinodama, ką daryti, kai pamatė, kad veidrodėlis užlenktas, nuvažiavo tiesiai.
Atsakydama į institucijos atstovo klausimus, A. M. parodė, kad policijoje nebendravo su kitu vairuotoju. Nelabai atkreipė dėmesį, ar jis apžiūrėjo automobilio apgadinimus, atsiminė, kad kitas vairuotojas sakė, kad nebuvo eismo įvykio, neprisimena to.
A. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. kovo 21 d. važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir leidosi viaduku į (duomenys neskelbtini) link centro. Važiuodama greitėjimo juosta, pasižiūrėjo per kairės pusės veidrodėlį ir įsitikino, kad gali rikiuotis į pirmą eismo juostą. Pradėjus rikiuotis, iš paskos po jos taip pat pradėjo rikiuotis mėlynos spalvos automobilis (džipas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo su mergina. Nors ji pirma pradėjo manevrą (dviem ratais įvažiavo į juostą), tačiau džipas paspaudė greičio pedalą, greičiau baigė rikiuotis ir nusprendė ją lenkti pirma eismo juosta. Ji liko tarp dviejų – lėtėjimo ir pirmos – eismo juostų. Po dešine dešine važiavo automobilis, kuris kilo viaduku į viršų ir nekontaktavo. Tuo metu džipas, kuris bandė ją lenkti, „kabino“ priekinį kairės (vairuotojo) pusės sparną ir veidrodėlį (užlenkė jį). Vairuotojas pravažiuodamas rodė vulgarius ženklus pirštu ir nuvažiavo centro link (1 t., b. l. 39).
Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kad A. M. važiavo automobiliu ir, besileisdama nuo viaduko į (duomenys neskelbtini), liko suspausta tarp dviejų eismo juostų, nes po kaire buvo mėlynos spalvos džipas, o po dešine – kitas automobilis. A. M. negalėjo užbaigti manevro, nes ją „pakirto“, taip perbraukė automobilio šoną, ji negalėjo pasitraukti į lėtėjimo juostą, nes ten buvo kitas automobilis. A. D. vairavo automobilį BMW, A. M. vairavo taip pat tokios markės automobilį. A. M. važiavo pirma, o A. D. – toliau už jos. Gal 20 m atstumu buvo, kai pamatė įvykį (nusileidinėjant nuo viaduko). Tarp jų buvo mėlynos spalvos džipas. Vėliau šis automobilis nuvažiavo, o A. D. važiavo iš paskos, nufotografavo transporto priemonę, nes matė, kaip užlenkė A. M. vairuojamo automobilio veidrodėlį. Pravažiuodama pro A. M. automobilį, pamatė, kad šio automobilio veidrodėlis užlenktas į vidinę pusę, todėl suprato, kad įvyko eismo įvykis, o džipo vairuotojas pasišalino. Negalėjo pasakyti, kuria džipo dalimi įvyko kontaktas, nes praėjo daug laiko. Nufotografavusi džipą, ji apsisuko ir sugrįžo pas A. M., kuri buvo įvykio vietoje. Nežinojo, kad A. M. su džipo vairuotoju buvo susitikusi prie šviesoforo. Beveik vienu metu A. M. ir džipo vairuotojas pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, A. M. nespėjo pabaigti manevro, rikiavosi ir kito automobilio vairuotojas „užkabino“ A. M. vairuojamo automobilio šoną.
Atsakydama į D. R. atstovo klausimus, A. D. parodė, kad ji važiavo iš galo ir matė užlenktą A. M. vairuojamo automobilio veidrodėlį. Kitų automobilių, kurie trukdytų matomumą, nebuvo. Kita vertus, paties automobilio veidrodėlio užlenkimo ir transporto priemonių susilietimo momento nematė.
A. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. kovo 21 d. ji važiavo (duomenys neskelbtini) g. link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir leidosi viaduku, kuris veda į (duomenys neskelbtini), centro link. Jos draugė važiavo automobiliu BMW lėtėjimo / greitėjimo juosta ir rikiavosi į pirmą (kairės pusės) eismo juostą. Tuo metu prieš ją važiavęs automobilis taip pat staigiai nusprendė rikiuotis į kairę eismo juostą – staigiai paspaudęs greičio pedalą lenkė per šoną automobilį BMW. Tuo metu prieš ją lėtėjimo juostoje įsuko automobilis, kuris kilo viaduku į viršų. Taip išėjo, kad automobilis BMW negalėjo užbaigti manevro, kurį pradėjo pirmas, nes iš kairės jį „kirto“ ir nubrozdino džipas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš dešinės važiavęs automobilis neleido automobiliui BMW grįžti į lėtėjimo juostą, kad būtų išvengta susidūrimo). Tai pamačiusi A. D. nuvažiavo iš paskos ir nufotografavo jo valstybinius numerius (1 t., b. l. 40).
Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji tyrė administracinio nusižengimo bylą dėl KET pažeidimo. Buvo išsiaiškinta, kam priklauso automobilis. Transporto priemonės savininkas nurodė, kad automobilį vairavo sūnus, kuris buvo iškviestas į policiją. Jam atvykus, liudytoja apžiūrėjo automobilį, bet buvo blogas oras, o transporto priemonė buvo purvina. Ji nerado jokių transporto priemonės pažeidimų. Nukentėjusioji atvažiavo su savo automobiliu, pasakė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo nutarta atlikti automobilių sustatymą. Paskambino D. R. ir paklausė, ar gali atvykti į automobilių sustatymą, jis pasakė, kad per tą laikotarpį turėjo eismo įvykį, nes kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Liudytoja padarė paklausimą į draudimo bendrovę, kuri patvirtino, kad buvo įvykis (duomenys neskelbtini) ir nežinomas automobilis įvažiavo į D. R. automobilį. Nukentėjusioji automobilių sustatymo metu atpažino D. R., o transporto priemonių apgadinimai tarpusavyje atitiko.
D. R. automobilio apžiūra buvo 2023 m. kovo 31 d., tuo metu lynojo, buvo drėgnas oras, o automobilis buvo apneštas purvu. Oro sąlygos nebuvo palankios apžiūrai. Tokiu atveju neturėtų būti atliekama transporto priemonės apžiūra. Kiek atsimena, nukentėjusiosios automobiliui buvo apgadintas vairuotojo pusės veidrodėlis, o D. R. automobiliui padaryti apgadinimai dešinėje pusėje. Buvo surašytas automobilių sugretinimo aktas, apgadinimai buvo matuojami liniuote, atitiko transporto priemonių aukščiai ir pobūdis.
Atsakydama į D. R. atstovo klausimus, L. M. parodė, kad gal buvo ir kitų mažesnių apgadinimų, todėl nepastebėjo. Pagarsinus tarnybinį, liudytoja parodė, kad gal po šio įvykio ir buvo dar vienas įvykis, kurio metu atsirado transporto priemonei papildomų apgadinimų. Kadangi džipas yra didelė transporto priemonė palyginus su automobiliu BMW, ant džipo galėjo nuo kontakto su veidrodėliu nelikti jokių žymių. Kaip procesinio veiksmo asmens atpažinimo nebuvo, nukentėjusiajai nebuvo rodoma nuotrauka. Ji fotografavo visą džipą. Pirmą kartą konkrečios automobilio apgadinimo vietos nežinojo, todėl buvo apžiūrėtas šis automobilis iš visų šonų ir akivaizdžiai matomų apgadinimų ar įbrėžimų nematė.
Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. R. draugė. Bylai reikšmingą dieną vakarėjant (saulėta diena, nemažai automobilių) ji su D. R. važiavo (duomenys neskelbtini), jei neklysta, iš dešinės pusės važiavo gana neatsargiai kitas automobilis, prie kurio vairo sėdėjo jauna mergina. Ji iš dešinės eismo juostos be posūkio bandė rikiuotis į kairę eismo juostą, kurioje buvo D. R. automobilis. Merginos automobilis buvo labai arti D. R. automobilio, bet ji staiga grįžo į savo eismo juostą. Pareiškėjas supykęs parodė jai pirštą prie smilkinio. Mergina, padariusi posūkį, nuvažiavo toliau. Merginos automobilis neaplenkė D. R. automobilio. Liudytoja nejuto kontakto tarp transporto priemonių. Nematė, kad merginos automobilis būtų sustojęs. Pareiškėjas taip pat nesustabdė automobilio. Daugiau nematė merginos automobilio.
Atsakydama į D. R. atstovo klausimus, D. P. parodė, kad mergina nuvažiavo posūkiu į dešinę pusę, o ji su draugu važiavo tiesiai (centro link). Nepamena, ar pareiškėjo automobilis buvo sustojęs prie šviesoforo. D. R. automobilis buvo vidurinėje eismo juostoje, o automobilis BMW – dešinėje eismo juostoje. Kairėje pusėje važiavo automobiliai.
Atsakydama į institucijos atstovo klausimus, D. P. parodė, kad automobilis BMW važiavo tokiu pačiu greičiu ir bandė persirikiuoti, tačiau po to grįžo. Šis automobilis iš pirmos eismo juostos bandė rikiuotis į antrą eismo juostą. Po to automobilis BMW pavažiavo dar 1–2 min ir tada nusuko. Visą situaciją stebėjo pro šoninį dešinės pusės langą. Įvykio metu automobiliai važiavo vos ne lygiai vienas prie kito. Automobilio BMW suartėjimas truko apie 10 s, kol transporto priemonė grįžo į savo eismo juostą.
D. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. važiavo priekinėje keleivio vietoje, iš greitėjimo juostos neatsargiai jauna mergina bandė persirikiuoti į jų važiavom juostą priešais automobilį. Persirikiavusi atgal į greitėjimo juostą, neparodžiusi jokių įspėjamųjų ženklų ir nesustojusi mergina nuvažiavo į dešinę pusę, o jie toliau nuvažiavo tiesiai. Automobilis, kuriame važiavo D. P., buvo mėlynas Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelionės metu nebuvo padarytas kontaktas su kitu automobiliu (1 t., b. l. 71).
Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos po eismo įvykio (1 t., b. l. 31–33).
Automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nufotografuotas nagrinėjamo įvykio metu (1 t., b. l. 34–35).
2023 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 18.55 val. buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės ir nusileidžiant į (duomenys neskelbtini) g. (centro link), mėlynos spalvos automobilis, markės nežino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, atidaręs langą, parodė necenzūrinį gestą ir išvažiavo į centro pusę. Atvykus minėtu adresu, buvo pastebėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M.. Ji paaiškino, kad, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ir leidžiantis į (duomenys neskelbtini) g., greitėjimo juostoje įvyko eismo įvykis su kitu automobiliu, kai rikiavimosi metu iš paskos važiavęs automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitai padidinęs greitį, bandė apvažiuoti dar greitėjimo juostoje buvusį automobilį BMW. Po eismo įvykio abu automobiliai sustojo, bet kito automobilio vairuotojas, neišlipęs iš automobilio, parodė necenzūrinį gestą ir išvažiavo. Taip pat įvykį matė A. D., kuri vairavo kitą automobilį ir važiavo iš galo (1 t., b. l. 36).
2023 m. kovo 21 d. Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pasitraukęs iš eismo įvykio vietos. Užfiksuota, kad transporto priemonei apgadintas kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 37–38).
Automobilio Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kurios padarytos tyrėjos L. M. (1 t., b. l. 47–50, 52).
Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kurios padarytos tyrėjos L. M. (1 t., b. l. 53–64).
Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kurias atsiuntė A. M. (1 t., b. l. 67–70).
2023 m. kovo 31 d. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo purvinas, lijo lietus. Jokių apgadinimų nebuvo rasta (1 t., b. l. 72).
2023 m. gegužės 3 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, kad buvo atlikta automobilių Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobiliui Jeep Compass apgadinta dešinės pusės galinė arka ir galinės durelės nuo 0,4 iki 0,8 m. Automobiliui BMW buvo apgadintas kairės pusės priekinių durų arka, priekinės durelės 0,5–0,8 m, taip pat apgadintas priekinis kairės pusės veidrodėlis 1 m aukštyje (1 t., b. l. 73–74).
Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas „KASKO“ draudimu. buvo gauta informacija dėl draudiminio įvykio (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemo stovėjimo aikštelėje. 2023 m. balandžio 9 d. apie 11 d. buvo pastebėti transporto priemonės, kuri buvo palikta stovėti iš vakaro (2023 m. balandžio 8 d.), apgadinimai – įbrėžimai dešinėje pusėje apačioje, t. y. pažeistos galinės durelės ir galinio sparno apvadas (1 t., b. l. 75–78).
Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata (1 t., b. l. 80–84).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gegužės 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-716 (24) (toliau – Ekspertizės aktas Nr. 11-716 (24)) konstatuota, kad:
1) automobiliui Jeep Compass sugadinta dešiniojo šono galinė dalis – durelės, sparnas, ant kurių padaryti slystamo pobūdžio kontakto pėdsakai – įbrėžimai. Didžiausia jų koncentracija išsidėsčiusi ant sparno arkos apie 0,55–0,7 m aukštyje nuo pagrindo (3 pav. pažymėta žaliomis rodyklėmis). Įbrėžimai yra daugybiniai, vieni kitiems lygiagretūs ir orientuoti horizontaliai, kurių intensyvumas skirtingas. Šiame apie 0,55–0,7 m aukštyje ir tokio pačio pobūdžio įbrėžimai padaryti ir ant galinių durelių galinės dalies (3 pav. pažymėta raudonomis rodyklėmis). Taip pat ant automobilio Jeep Compass galinio dešinio sparno arkos ir slenksčio apdailos apie 0,4–0,45 m aukštyje nuo pagrindo yra padarytos braukimo žymės, tikėtina, antsluoksniniai pėdsakai (3 pav. pažymėta geltonu kontūru);
2) automobiliui BMW sugadinta kairiojo šono priekinė dalis – sparnas, ant kurio padaryti slystamo pobūdžio kontakto pėdsakai – įbrėžimai. Didžiausia jų koncentracija išsidėsčiusi ant sparno arkos apie 0,55–0,6 m aukštyje nuo pagrindo (1 pav. pažymėta geltonomis rodyklėmis). Ties šia vieta padaryti daugybiniai, vieni kitiems lygiagretūs ir orientuoti horizontaliai įbrėžimai, kurių intensyvumas skirtingas. Įbrėžimai padaryti ir aukščiau nei 0,6 m aukštyje nuo pagrindo. Pastarieji pažymėti 1 pav. raudonomis rodyklėmis;
3) automobilio Jeep Compass ir automobilio BMW sugadinimai pagal apgadinimų vietą, dydį ir aukštį tarpusavyje atitinka vieni kitus;
4) automobiliai Jeep Compass ir BMW tarpusavyje kontaktavo ir jų tarpusavio kontakto metu buvo padaryti įbrėžimai. Slystamo pobūdžio kontakto metu ir tarp automobilių išilginių ašių esant mažam smailiam kampui, atviram link automobilių užpakalinių dalių, automobilis BMW priekiniu kairiu sparnu kontaktavo su automobilio Jeep Compass dešinio šono galine dalimi ir ant automobilio Jeep Compass sparno arkos ir durelių padarė įbrėžimus, tikėtina, automobilis BMW priekinio dešinio rato purvasargiu padarė braukimo žymes ant automobilio Jeep Compass slenksčio apdailos ir sparno arkos. Šio susidūrimo metu automobiliui BMW buvo padaryti įbrėžimai ant priekinio kairio sparno. Negalima nustatyti, ar automobilio BMW kairysis išorinis veidrodėlis buvo sugadintas susidūrus su automobiliu Jeep Compass;
5) nustatyti, ar automobilio BMW kairysis išorinis veidrodėlis buvo sugadintas susidūrus su automobiliu Jeep Compass, negalima;
6) 2023 m. balandžio 9 d. draudimo bendrovei paties vairuotojo pateiktose automobilio Jeep Compass nuotraukose (žiūrėti 5 pav.) užfiksuoti sugadinimai – įbrėžimai – vizualiai atitinka įbrėžimus, kurie buvo užfiksuoti 2023 m. gegužės 3 d.;
7) nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai ir kurie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, negalima (2 t., b. l. 2–7).
Ekspertas V. Venckus teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodė, kad jis patvirtina ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad ekspertai vertina esminius automobilių apgadinimų požymius, kurie leidžia spręsti, ar buvo kontaktas tarp transporto priemonių, ar ne. Ant automobilių nustatytų įbrėžimų pakako padaryti kategorišką išvadą dėl automobilių tarpusavio kontakto. Nepavyko nustatyti, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas automobilio BMW veidrodėlis, nes jokių apgadinimų ant automobilio Jeep Compass tame aukštyje nenustatyta.
Atsakydamas į D. R. atstovės klausimus, ekspertas V. Venckus paaiškino, kad, darant ekspertizę, yra vertinami tokie dokumentai, kokie yra pateikiami. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodyta, kas buvo pateikta – administracinio nusižengimo byla, 1 tomas, ir papildoma medžiaga – kompaktinis diskas su nuotraukomis. Atliekant ekspertinį tyrimą, vadovaujamasi ne liudytojų parodymais, o faktiniais duomenimis – transporto priemonių sugadinimais, jų lokalizacija, pobūdžio, įvykio vieta. Padaryta išvada, kad automobiliai BMW ir Jeep Compass kontaktavo tarpusavyje, yra kategoriška. Ekspertizės akte nekalbama apie dviejų eismo įvykių metu automobiliui Jeep Compass padarytus apgadinimus. Nėra nustatyta automobilio Jeep Compass sugadinimų, kurie neatitinka automobilio BMW sugadinimų.
Detalesni eksperto V. Venckaus paaiškinimai, duoti teisme, užfiksuoti 2024 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu.
Dėl D. R. atstovo skunde nurodytų proceso teisės pažeidimų
Pasak D. R. atstovo, skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo atsiųstas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Tik gavęs nutarimą, D. R. ėmėsi veiksmų susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau ji nebuvo pateikta. Nors pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir buvo atsiųstas minėtu elektroninio pašto adresu, tačiau dėl didelio elektroninių laiškų kiekio pareiškėjas nepamatė tokio elektroninio laiško iki skundžiamo nutarimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, D. R. negalėjo pasinaudoti ANK 610 straipsnyje nustatytomis galimybėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. 2023 m. kovo 31 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66). Pareiškėjui 2023 m. spalio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2023 m. spalio 16 d. (1 t., b. l. 18–21). Nei D. R., nei jo atstovas prie skundo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl didelio elektroninių laiškų kiekio pareiškėjas nepamatė tokio elektroninio laiško iki skundžiamo nutarimo gavimo (pavyzdžiui, kad D. R. tuo metu kasdien gaudavo itin daug elektroninių laiškų ar pan.). Be to, pastebėtina, kad pareiškėjui 2023 m. spalio 16 d. administracinio nusižengimo protokole surašytame administraciniame nurodyme buvo pasiūlyta sumokėti nurodytą baudą iki 2023 m. lapkričio 15 d. Taigi D. R. buvo nustatytas gana ilgas terminas sumokėti administraciniu nurodymu nustatytą baudą. Vadinasi, pareiškėjui buvo sudarytos objektyvios sąlygos tiek susipažinti su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, tiek pasinaudoti ANK 610 straipsnyje nustatyta galimybe. Tai, kad, pasak D. R. atstovo, pareiškėjas nepastebėjo elektroninio laiško su siųstu administracinio nusižengimo protokolu, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos ANK 610 straipsnio nuostatos ir būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą.
Skunde taip pat teigiama, kad po skundžiamo nutarimo gavimo D. R. kreipėsi į advokatą, tačiau ir advokatui iki skundo pateikimo dienos nepavyko susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Teismas pažymi, kad D. R. atstovo skundas teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas šioje administracinių nusižengimų teisenos stadijoje turėjo galimybę pasinaudoti visomis proceso teisėmis, kurias garantuoja ANK 577 ir 585 straipsniai, taip pat ir susipažinti su bylos medžiaga, pateikti papildomus argumentus dėl nesutikimo su skundžiamu nutarimu. Taigi D. R. skunde nurodytas proceso teisės pažeidimas, padarytas institucijoje, buvo pašalintas teisme.
Teismas nenustatė, kad šioje byloje buvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.
Dėl D. R. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Skundžiamu nutarimu D. R. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 21 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino jį, taip pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Jeep Compass, nesukėlė eismo įvykio su automobiliu BMW. Tokią aplinkybę patvirtino kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu važiavusi liudytoja D. P.. Kita vertus, liudytojos A. M. ir A. D. teisme nurodė priešingai, t. y. kad buvo kontaktas tarp minėtų transporto priemonių. Teismas, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, paskyrė byloje eismo įvykio ekspertizę. Gautame Ekspertizės akte Nr. 11-716 (24) konstatuota, kad automobiliai Jeep Compass ir BMW tarpusavyje kontaktavo ir jų tarpusavio kontakto metu buvo padaryti įbrėžimai (išvada Nr. 4), šių automobilių sugadinimai pagal apgadinimų vietą, dydį ir aukštį tarpusavyje atitinka vieni kitus (išvada Nr. 3). Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad Ekspertizės akte Nr. 11-716 (24) padarytų išvadų teisingumu ar eksperto V. Venckaus, surašiusio šį ekspertizės aktą ir turinčio (duomenys neskelbtini) metų ekspertinio darbo stažą, objektyvumu. Šiame ekspertizės akte taip pat aprašyta, kaip ant transporto priemonių atsirado apgadinimai – „slystamo pobūdžio kontakto metu ir tarp automobilių išilginių ašių esant mažam smailiam kampui, atviram link automobilių užpakalinių dalių, automobilis BMW priekiniu kairiu sparnu kontaktavo su automobilio Jeep Compass dešinio šono galine dalimi ir ant automobilio Jeep Compass sparno arkos ir durelių padarė įbrėžimus, tikėtina, automobilis BMW priekinio dešinio rato purvasargiu padarė braukimo žymes ant automobilio Jeep Compass slenksčio apdailos ir sparno arkos“ (išvada Nr. 4). Nustatytas eismo įvykio mechanizmas iš esmės atitinka liudytojos A. M. parodymus, duotus teisme, kad ji bylai reikšmingu laiku važiavo (duomenys neskelbtini) g. viaduke link (duomenys neskelbtini) g. (link centro). Pabaigusi važiuoti viaduku, greitėjimo juostoje pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, o už jos važiuojantis automobilis bandė ją aplenkti – greičiau įvažiuoti į pirmą juostą. Taip išėjo, kad dviese bandė dalintis pirma eismo juosta (ji važiavo tiesiai, tačiau pradėjo ją stumti į lėtėjimo juostą), nepasidalijo jos, kitas automobilis dešinės pusės galu „užkabino“ jos automobilį (kairės pusės priekį). Liudytoja A. D. teisme nurodė iš esmės tokią pačią nagrinėjamo įvykio seką.
Teismas taip pat pažymi, kad ekspertas V. Venckus teismo posėdžio metu nurodė, kad išvada, jog automobiliai Jeep Compass ir BMW tarpusavyje kontaktavo ir jų tarpusavio kontakto metu buvo padaryti įbrėžimai, yra kategoriška, t. y. nekelianti abejonių. Šis ekspertas detaliai paaiškino, kuo remdamasis padarė tokio pobūdžio išvadą (remdamasis atitinkančiais esminiais transporto priemonių apgadinimų sutapimais, kurių visumos pakako padaryti tokio pobūdžio išvadą), taip pat kategoriškai atmetė versiją, kad analogiški apgadinimai ant automobilio Jeep Compass galėjo būti padaryti dviejų eismo įvykio metu (2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. balandžio 8 d.). Ekspertas V. Venckus teisme taip pat paaiškino, kodėl minėtoms išvadoms neturi įtakos, kad ant automobilio Jeep Compass yra užfiksuota kitokių smulkesnių apgadinimų.
D. R. atstovai teisme teigė, kad ekspertas, surašydamas ekspertizės aktą, vadovavosi ne visa pateikta bylos medžiaga. Šiame kontekste pasakytina, kad teismas pateikė ekspertinei įstaigai visą bylos medžiagą ir transporto priemonių nuotraukas, kurias galima buvo gauti iš policijos ir draudimo bendrovės. Ekspertas V. Venckus teismo posėdžio metu patvirtino, kad, darant atitinkamas išvadas, vadovaujamasi ne tik kompaktiniame diske pateikiamomis nuotraukomis, bet ir nuotraukomis, kurios padarytos popierine forma, jei jose kokių nors reikšmingų duomenų. Šiuo atveju teigti, kad ekspertas nesivadovavo kokia nors reikšminga bylos medžiaga, nėra pagrindo.
Byloje iš tiesų yra gauta informacija iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudiminio įvykio (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemo stovėjimo aikštelėje, t. y. kad 2023 m. balandžio 9 d. apie 11 d. buvo pastebėti transporto priemonės (Jeep Compass), kuri buvo palikta stovėti iš vakaro (2023 m. balandžio 8 d.), apgadinimai – įbrėžimai dešinėje pusėje apačioje, t. y. pažeistos galinės durelės ir galinio sparno apvadas (1 t., b. l. 75–78). Kita vertus, kaip minėta, ekspertas V. Venckus, surašęs Ekspertizės aktą Nr. 11-716 (24), kategoriškai patvirtino, kad automobiliui Jeep Compass apgadinimai atsirado kontakto su automobiliu BMW metu bylai reikšmingu laiku. Teigti, kad aptariami automobilio Jeep Compass apgadinimai galėjo atsirasti kitokiu būdu ir laiku, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad pats D. R. patvirtino, kad jis nematė, automobilio Jeep Compass apgadinimo aplinkybių nuo 2023 m. balandžio 8 d. vakaro iki 2023 m. balandžio 9 d. apie 11 d., o vien transporto priemonės apgadinimų pastebėjimas 2023 m. balandžio 9 d. savaime nereiškia, kad tokie apgadinimai atsirado visai neseniai iki jų pastebėjimo. Tokios išvados nepaneigia ir 2023 m. kovo 31 d. Transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis Jeep Compass, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo purvinas, lijo lietus. Jokių apgadinimų nebuvo rasta (1 t., b. l. 72). D. R. atstovo skundą nagrinėjant teisme, buvo apklausta transporto priemonės apžiūrą atlikusi vyresnioji tyrėja L. M., kuri patvirtino aptariamame protokole užfiksuotas aplinkybes. Automobilio Jeep Compass apžiūros aplinkybės 2023 m. kovo 31 d. nepatvirtina, kad transporto priemonei apgadinimai atsirado D. R. nurodytu laiku, ir nepaneigia Ekspertizės akto Nr. 11-716 (24) išvadų.
Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad automobiliai Jeep Compass ir BMW tarpusavyje kontaktavo bylai reikšmingu laiku ir vietoje. Tokios išvados nepaneigia, kad ant automobilio Jeep Compass neaptikta apgadinimų, kurie atitiktų automobilio BMW veidrodėlio apgadinimus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aiškios automobilio BMW veidrodėlio apgadinimo aplinkybės. Kita vertus, kaip minėta, ant šių transporto priemonių aptikta kitų apgadinimų, kurie aprašyti Ekspertizės akto Nr. 11-716 (24) išvadose Nr. 1 ir 2, kurių pakanka daryti neabejotinai išvadai dėl automobilių tarpusavio kontakto.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad greitėjimo juostoje pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, o už jos važiuojantis automobilis bandė ją aplenkti – greičiau įvažiuoti į pirmą juostą. Taip išėjo, kad dviese bandė dalintis pirma eismo juosta (ji važiavo tiesiai, tačiau pradėjo ją stumti į lėtėjimo juostą), nepasidalijo jos, kitas automobilis dešinės pusės galu „užkabino“ jos automobilį (kairės pusės priekį). Šios liudytojos parodymai iš esmės atitinka jos rašytinius paaiškinimus (b. l. 39). Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tokią pačią nagrinėjamo įvykio seką, kuri iš esmės atitinka jos rašytinius paaiškinimus (b. l. 40). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad minėtos liudytojos yra suinteresuotos duoti melagingus parodymus ar apkalbėti D. R.. Tam tikri liudytojų parodymų netikslumai nėra esminiai. Be to, minėtų liudytojų parodymai iš esmės atitinka Ekspertizės akte Nr. 11-716 (24) nustatytą eismo įvykio mechanizmą (išvados Nr. 4).
Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad D. R. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nes pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo institucijos ar teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Vien pareiškėjo ir jo atstovo nesutikimas su padarytomis išvadomis savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, daro išvadą, kad D. R. paskirta 11 Eur dydžio bauda, atitinkanti ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, nėra per griežta.
Dėl D. R. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
D. R. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, susijusio su automobiliu BMW anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, vietos pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, taip jis pažeidė D. R. KET 222 punkto reikalavimus.
Visų pirma pasakytina, kad Institucijos vyriausiosios tyrėjos N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-28940-2023 nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sąmoningai (tiesiogine tyčia) pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Kaip minėta, D. R. tiek teisme, tiek rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 51) neigė sukėlęs eismo įvykį, kartu ir jutęs kokį nors kontaktą su automobiliu BMW. Tokius jo parodymus patvirtino liudytoja D. P. tiek teisme, tiek rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 71). Pažymėtina, kad liudytoja A. M., apklausiama teisme, nurodė, kad ji iš pradžių nesuprato, kad jos vairuojamą automobilį BMW „užkabino“, po to pamatė, kad nuo kontakto užlinko transporto priemonės veidrodėlis į jos pusę. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių Jeep Compass ir BMW nebuvo itin stiprus, nes ji iš karto nesuprato, kad įvyko kontaktas tarp transporto priemonių. Byloje nustatyta, kad automobilis Jeep Compass, lenkdamas automobilį MBW, dešinio šono galine dalimi (durelėmis, sparnu) kontaktavo su automobilio BMW kairiojo šono priekine dalimi (sparnu). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliams padaryti apgadinimai nėra žymūs. Pagal Ekspertizės aktą Nr. 11-716 (24), automobilių kontaktas buvo slystamojo pobūdžio (išvada Nr. 4). Tokio pobūdžio kontaktas laikytinas mažiau juntamas, nei transporto priemonėms susidaužiant, juolab automobilis Jeep Compass lenkė automobilį BWM didindamas greitį. Teigti, kad kontaktas tarp transporto priemonių truko ilgesnį laiką, nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad D. R. naudojamas automobilis yra draustas „KASKO“ draudimu, todėl jam sąmoningai šalintis iš eismo įvykio vietos nebuvo pagrindo.
Pasak liudytojos A. M., vėliau sankryžoje prie šviesoforo D. R. rodė nepadorius gestus jai, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Nepaneigtina, kad D. R. rodė nepasitenkinimą dėl eismo situacijos liudytojai, tačiau, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, neįrodo, kad jis juto kontaktą tarp transporto priemonių.
Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamą situaciją, buvusią tarp automobilių Jeep Compass ir BMW, transporto priemonių apgadinimų pobūdį, lokalizaciją, asmenų, apklaustų teisme, duotus parodymus ir kitas minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. R. tiesiogine tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuvažiavimo iš eismo įvykio vietos po transporto priemonių kontakto savaime nesudaro daryti priešingą išvadą. Taigi D. R. veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Dėl anksčiau išdėstytų argumentų ši Institucijos vyriausiosios tyrėjos N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28940-2023 dalis naikintina, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje D. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Taip pat naikintina skundžiamo nutarimo dalis dėl D. R. paskirtos galutinės administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
D. R. atstovo advokato Ričardo Varno skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28940-2023 dalį, kuria D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį paskirta 850 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes D. R. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).
Taip pat panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Č. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28940-2023 dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.