Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Express pro R159A“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Express pro R159A“ vadovo pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,Express pro R159A“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

11. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 42 punktas).

13. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant tiek į viešojo intereso buvimą dėl bankroto proceso (ne)pradėjimo klausimo išsprendimo operatyvumo, tiek ir į aplinkybę, kad kol byla dar neiškelta, nėra kitų proceso dalyvių, atitinkamai, teismui nekyla pareigos informuoti juos apie apeliantės prašymą bei pasiūlyti pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo galimybės, apeliacinės instancijos teismas taiko CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį ir priima apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Apeliantė pateiktais rašytiniais įrodymais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo abejones, kad ne visiems kreditoriams buvo tinkamai pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu nustačius terminą susitarimui dėl pagalbos sudaryti. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai neabejotinai yra susiję su nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos dalyku, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo patikra, todėl jie gali būti reikšmingi sprendžiant pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą. Be to, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins šios bylos nagrinėjimo, nėra ir tokių duomenų, kad apeliantė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Todėl prašymas dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo tenkinamas.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos įgyvendinimo

14. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar, priešingai, jų nėra, ir ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų: priimti ieškinį (pareiškimą) ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

15. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.

16. Nagrinėjamu atveju aktuali yra JANĮ 8 straipsnyje įtvirtinta nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).

17. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

18. Taigi, tinkamas, t. y. pirmiau aptartas JANĮ nuostatas atitinkantis, kreditorių informavimas apie bendrovės nemokumo proceso inicijavimą bei terminų atitinkamiems pranešime nurodytiems veiksmams atlikti pasibaigimas yra dvi būtinosios sąlygos juridiniam asmeniui kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos jam iškėlimo, kurių neįvykdžius ar jų nesant, bankroto procesas teisme pagal juridinio asmens pareiškimą iš viso negali būti pradėtas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atsisakė priimti, be kita ko, konstatavęs, kad nebuvo laikytasi kreditorių informavimo apie nemokumo proceso inicijavimą tvarkos, t. y. ne visi kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes iš pateiktų elektroninių laiškų neįmanoma nustatyti jų gavėjų, o taip pat nėra suėjęs pranešimuose nurodytas terminas, skirtas susitarimui sudaryti. Apeliantė, kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo išvadą, atskirajame skunde patikslino, kad su viena iš kreditorių sąraše esančia bendrove ji yra jau atsiskaičiusi, todėl ir pagrindo jai siųsti pranešimą nebuvo. Taip pat teigia, kad su atskiruoju skundu pateikti išsamūs elektroninių laiškų duomenys patvirtina, jog informacija tinkamai buvo išsiųsta visiems kreditoriams, o terminai susitarimams sudaryti jau yra suėję, todėl ir pagrindo pareiškimą atsisakyti priimti nebuvo. Viena vertus, nors dalis apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su kreditorių informavimo pareiga, yra pagrįsti, kita vertus, vien to nepakanka konstatuoti jos teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pareiškimo teismui pateikimo momentu dar nebuvo suėjęs jos pačios pranešime nustatytas 30 dienų kalendorinis terminas nuo pranešimo įteikimo dienos susitarimui dėl finansinės pagalbos pasiekti.

20. Kaip minėta, apeliantė pasirinko vieną iš JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą alternatyvų kreditorių informavimo būdą – pranešimų jiems pateikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad tinkamam bendrovės informavimui elektroninių ryšių priemonėmis įstatymo leidėjo imperatyviai reikalaujama šių sąlygų visumos: 1) turi būti užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas; 2) galima nustatyti asmens (gavėjo) tapatybę; 3) turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Tik teismui pateikti įrodymai apie visų minėtų sąlygų realų įgyvendinimą patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai informavo kreditorių, o tai būtina, be kita ko, ir užtikrinant pamatinius nemokumo proceso principus – efektyvumą ir skaidrumą (JANĮ 3 straipsnio 1, 3 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-248-854/2026, 26 punktas).

21. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai teikia pagrindą vertinimui, kad ji tinkamai įgyvendino pareigą informuoti kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir susitarimo dėl finansinės pagalbos suteikimo sudarymo per jos pasiūlytą terminą. Apeliantės su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktame 2026 m. vasario 10 d. išraše iš buhalterinės apskaitos nurodyti devyni kreditoriai, kuriems ji yra skolinga skirtingo dydžio sumas: ,,Baltic invest AG“, AAS ,,Bta Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB ,,Audito sprendimai“, UAB ,,Švaros broliai“, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, AB ,,Kauno energija“, UAB ,,Achema gas trade“, UAB ,,Pro bro car wash systems“ ir UAB ,,Soliris“.

22. Nors apeliantė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, nepateikė įrodymų, susijusių su jos buhalterinėje apskaitoje nurodyta skola UAB ,,Soliris“ bei nenurodė, kodėl pranešimas šiam, jos pačios įvardytam kreditoriumi, juridiniam asmeniui nebuvo siunčiamas, visgi, su atskiruoju skundu yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ji nėra skolinga UAB ,,Soliris“. Iš apeliantės su atskiruoju skundu pateikto išrašo iš ,,Swedbank“, AB banko sąskaitos matyti, kad buhalterinėje apskaitoje nurodytą 9,45 Eur skolą, kuri, pasak apeliantės, susidarė UAB ,,Soliris“ du kartus atlikus mokėjimą už tą pačią paslaugą, 2026 m. vasario 19 d. ji grąžino UAB ,,Soliris“, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad grąžinama permoka. Taigi, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad UAB ,,Soliris“ jau nėra jos kreditore, todėl ir pranešimas jai pagrįstai nebuvo ir neturėjo būti siunčiamas.

23. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai taip pat leidžia įsitikinti, kad visi su pareiškimu pateikti elektroniniai laiškai buvo išsiųsti būtent jos buhalterinėje apskaitoje nurodytiems kitiems aštuoniems kreditoriams. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad iš su pareiškimu pateiktų elektroninių laiškų, kurių gavėjais nurodyti ,,Informacijos paštas“, ,,probrocarwash“, ,,S. Z.“, nebuvo įmanoma nustatyti, kuriems kreditoriams buvo skirti šie pranešimai, tačiau iš su atskiruoju skundu pateiktų išsamių elektroninių laiškų adresatų duomenų bei atsakymų į juos matyti, kad jų gavėjais yra būtent kreditorių sąraše nurodyti juridiniai asmenys ir jų atstovai. Iš su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad elektroninio laiško, kurio gavėju nurodytas ,,Informacijos paštas“ yra AB ,,Kauno energija“, ,,probrocarwash“ – UAB ,,Pro bro car wash systems“, o ,,S. Z.“ – ,,Baltic invest AG“. Pažymėtina, kad dėl likusių penkių kreditorių informavimo ginčo nekilo.

24. Be to, apeliantė pateikė ir įrodymus, iš kurių matyti, kad visi aštuoni kreditoriai patvirtino pranešimų, jiems išsiųstų elektroniniu paštu, gavimą. Kreditorė UAB ,,Achema gas trade“ tai, kad gavo pranešimą, patvirtino 2026 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku, nurodžiusi, kad informaciją gavo; kreditorė UAB ,,Audito sprendimai“ 2026 m. kovo 25 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pranešimą gavo 2026 m. vasario 10 d.; AAS ,,Bta Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2026 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške nurodė, kad dokumentus gavo; UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2026 m. kovo 27 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pranešimas gautas ir išsiųstas nagrinėjimui; UAB ,,Kauno energija“ 2026 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku informavo apie pranešimo gavimą; UAB ,,Pro bro car wash“ 2026 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku informavo apie pranešimo gavimą; ,,Baltic invest AG“ atsakymą pateikė 2026 m. kovo 12 d.; UAB ,,Švaros broliai“ atsakymą pateikė 2026 m. kovo 3 d.

25. Taigi, viena vertus, visiems kreditoriams pranešimai, kuriuose apeliantė, be kita ko, nurodė, kad jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nebus pasiektas susitarimas dėl finansinės pagalbos, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo išsiųsti ir kreditoriai patvirtino jų gavimą. Kita vertus, teisės kreiptis į teismą su pareiškimu juridiniam asmeniui dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas sietinas su termino, kuris nustatytas pranešime ir kuris skaičiuojamas nuo pranešimo gavimo (patvirtinimo apie jo gavimą) dienos, pasibaigimu. Kaip minėta, JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą, o pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, elektroniniu paštu išsiųstame pranešime nurodytas terminas, priešingai nei nurodė apeliantė savo pareiškime, turi būti skaičiuojamas ne nuo elektorinio laiško išsiuntimo dienos, o nuo dienos, kada kreditoriai patvirtino jų gavimą.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-785-910/2023, 19 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-298-567/2025, 33 punktas; 2026 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-248-854/2026, 24 punktas).

27. Akivaizdu, kad dalis apeliantės kreditorių, t. y. UAB ,,Achema gas trade“, AAS ,,Bta Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ faktą, kad gavo pranešimus, patvirtino tik 2026 m. kovo 25–27 d. Atitinkamai, 30 dienų termino pabaiga yra 2026 m. balandžio 24-27 d., o apeliantė į teismą su pareiškimu kreipėsi 2026 m. kovo 27 d., t. y. nepasibaigus įstatyme numatytam terminui. Apeliantės argumentai, kad UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pateikė savo pasiūlymą, tačiau jis nepadės atkuri mokumo ir todėl nėra aktualus jos informavimo momentas, teisinės reikšmės neturi, nes duomenų, kad ir kiti kreditoriai jau būtų pateikę savo pasiūlymus, nėra, juo labiau kad ir terminas pasiūlymams pateikti šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra suėjęs (pasibaigęs).

28. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ji priimti, nes tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-61-934/2026, nesudaro pagrindo pareiškimo priėmimo klausimą išspęsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-61-934/2026 priimta kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimą buvo atsisakyta priimti, nes su juo nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo gauti kreditorių patvirtinimai apie jiems elektroniniais paštais išsiųstų pranešimų gavimą, teisėtumas bei konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti galimybę tos bylos pareiškėjai pašalinti pareiškimo trūkumus. Aptariamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nebuvo vertinamas ir termino susitarimui dėl finansinės pagalbos nepasibaigimas tokio pareiškimo pateikimo teismui momentu, ir nebuvo nurodyta, kad ir tokiu atveju turėtų būti taikomas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas. Todėl atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs.

29. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai jį pakeisti ar panaikinti pagrindo neteikia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.