- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-61-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01310-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tonuota“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tonuota“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Tonuota“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tonuota“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti UAB ,,Tonuota“ nemokumo bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji jau 4 (keturis) mėnesius nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija turimą turtą, o pranešimai apie nemokumo bylos inicijavimą kreditoriams buvo išsiųsti kreditorių elektroniniais paštais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti bendrovės pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
4. Teismas pažymėjo, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys tinkamą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą. Pareiškėja pateikė teismui informaciją, kad savo kreditorius apie inicijuojamą nemokumo procesą informavo siųsdama pranešimus kreditorių elektroninio pašto adresais, tačiau duomenų, jog kreditoriai gavo šiuos pranešimus, nepateikė. Pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog įvykdyti JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti reikalavimai, t. y. kiekvienam kreditoriui pateiktas pranešimas, kuriame būtų nurodytos juridinio asmens neįvykdytos prievolės ir pažymėta, kad, jeigu per pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Tonuota“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei pareiškimo dėl UAB „Tonuota“ nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB „Tonuota“ iškėlimo. Teismas nustatęs, kad pateiktas pareiškimas negali būti priimtas dėl to, jog trūksta tam tikrų įrodymų, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir suteikti galimybę pareiškėjai juos pateikti.
6.2. Apeliantė UAB „Tonuota“ turi įrodymus, kad kreditoriai gavo pranešimus apie inicijuojamą nemokumo procesą bei pateikė juos kartu su atskiruoju skundu. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pasinaikinti skundžiamą nutartį, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos naujai pateiktus įrodymus. Apeliantė manydama, kad šie įrodymai nereikšmingi, nepateikė jų anksčiau, siekdama neapsunkinti bylos pertekliniais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
3. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
4. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB „Tonuota“ iškėlimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
5. Apeliantė (pareiškėja) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – informaciją apie tai, kad pranešimai UAB „Tonuota“ kreditoriams apie nemokumo proceso inicijavimą buvo išsiųsti elektroniniu paštu ir kreditoriai patvirtino apie šių pranešimų gavimą.
6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
7. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą. Be to, teismas nenustatė apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Esant tokioms aplinkybėms nauji įrodymai priimami.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos
9. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį (pareiškimą) ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
10. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.
11. JANĮ imperatyviai reguliuoja nemokumo proceso inicijavimo procedūrą tuo atveju, kai nemokumo (bankroto) procesą inicijuoja juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis). JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
12. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
13. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą.
14. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus bendrovės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-785-910/2023).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą iškelti UAB „Tonuota“ nemokumo bylą, motyvuodamas tuo, kad apeliantė nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos ir išsiuntusi pranešimus, jai žinomais, kreditorių elektroniniais paštais, nepateikė įrodymų apie tai, jog kreditoriai juos gavo.
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą, nes apeliantė turi įrodymus, jog kreditoriai tinkamai informuoti apie inicijuojamą nemokumo procesą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridėti 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimai (pareiškimo priedas Nr. 9), kuriuos apeliantė išsiuntė jai žinomais kreditorių elektroniniais paštais. Iš 2024 m. spalio 2 d. pranešimo matyti, kad apeliantė kreditoriams nurodė pateikti UAB „Tonuota“ skolos likutį ir pradelstų mokėjimų sumą, o iš 2024 m. lapkričio 5 d. pranešimo matyti, kad apeliantė taip pat nurodė kreditoriams patvirtinti pranešimo gavimą.
18. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad siunčiant pranešimus elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėja turėjo pateikti įrodymus apie tai, jog kreditoriai gavo pranešimus apie inicijuojamą nemokumo procesą, tačiau tokių duomenų nepateikė (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis).
19. Kita vertus, atsisakant priimti ieškinį (pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo), nemažiau reikšminga kiekvienu individualiu atveju įvertinti, ar nėra būtinybės taikyti trūkumų šalinimo institutą, ar nebus sudarytos prielaidos paneigti civilinio proceso tikslą – kuo greitesnį teisinės taikos atkūrimą (CPK 2 straipsnis), taip pat šalies suinteresuotumą tęsti bylos nagrinėjimą, jos procesinį elgesį (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), taip pat tai, ar toks procesinis veiksmas suderinamas su proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Suteikus prioritetą formaliesiems aspektams gali būti sudaromos prielaidos pažeisti teisingumo, ekonomiškumo bei operatyvumo principus. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
20. Nagrinėjamu atveju atsisakymą priimti pareiškimą lėmė ne tai, kad kreditoriams nebuvo išsiųsti pranešimai apie inicijuojamą nemokumo bylą, o tai, kad nebuvo pateikti duomenys apie jų gavimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš atsisakydamas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, pasiūlant pateikti duomenis apie pranešimų įteikimą (gavimą), ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi JANĮ 8 straipsnio reikalavimų, o tuo atveju, jeigu tokie duomenys pateikiami po teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškimą priėmimo, esant pagrindui, pasinaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas formaliai teisingai nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, jog kreditoriai gavo pranešimus apie inicijuojamą nemokumo procesą, tačiau nagrinėjamu atveju vertinant procesinę situacija aptartų principų kontekste (žr. šios nutarties 24 punktą) bei nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei atsižvelgiant į jos suinteresuotumą pašalinti trūkumus ir tęsti bylos nagrinėjimą, netenkinus atskirojo skundo, jai tektų pakartotinai kreiptis į teismą, atitinkamai, teismui reikėtų spręsti ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, pailgėtų bylinėjimosi trukmė, o tai neatitiktų proceso ekonomiškumo, koncentruotumo reikalavimų bei proceso tikslo – greitesnės teisinės taikos atkūrimo, ypač įvertinant tai, kad šios kategorijos bylose prioritetas turėtų būti suteikiamas kuo operatyvesniam nemokumo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti ne tik bendrovę, bet ir jos kreditorius. Todėl šiuo atveju atsisakymas priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisingu CPK 2, 7 straipsnių prasme.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį (pareiškimą), todėl skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismui nutarus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl naujai pateiktų duomenų (žr. šios nutarties 10 punktą) įrodomosios vertės, jų apimties. Šios aplinkybės turėtų būti įvertintos pirmosios instancijos teisme iš naujo sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tonuota“ pareiškimo iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Tonuota“ bankroto bylą priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.