Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu. Atsakovė be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovės prašymui ieškinyje priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytiniai duomenys (elektroninės bylos ieškinio priedai: žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas, perdavimo-priėmimo aktas, išperkamosios nuomos sutartis, Gyventojų registro pažyma) patvirtina, kad 2007 m. gegužės 24 d. atsakovė su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo žurnalinį staliuką ir sofą lovą, įsipareigodama per sutartyje nustatytą 24 mėnesių laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką sumokėti pradinei kreditorei visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o sutarties 11.2. punkte numatyta, kad nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas, atsakovė mokės 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.

Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik dvi pirmąsias įmokas ir liko skolinga 249,43 Eur sumą už įsigytą turtą.

2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė pasirašė su ieškove Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjusi.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jos priteistina 249,43 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovės 570,83 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2020 m. vasario 3 d., t. y. už 4577 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 procentų.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 15 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį sumokėjo tik dvi pirmąsias įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. vasario 4 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovė būtų ketinusi/žadėjusi ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

2007 m. gegužės 24 d. tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog šiuo atveju negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo baldus asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu (2007 m. gegužės 24 d.) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo (pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 procentų normą, t. y. 89,80 Eur (249,43 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydama arba netinkamai vykdydama sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovė turi sumokėti 10 procentų neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodo, kad nurodytais atsakovės kontaktiniais duomenimis su ja susisiekti nepavyko, atsakovė nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovės telefono numeris (5.5 punktas) (CPK 179 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodžiusi (duomenys neskelbtini)., tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai šiuo adresu liko neįteikti, patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovė deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 24,94 Eur bauda.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23,20 Eur turėtas išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, kurias grindžia į bylą pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ išrašytų 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitos apmokėti Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) ir 2019-11-14 atlikto mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 13 d. išduotas dvi Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susijusias su atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio P. V. asmeniu. Tuo tarpu iš į bylą pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 14 d. sąskaitos apmokėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros serija RC Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šios išrašytos už 8 Gyventojų registro pažymų gavimą, kurių vieneto kainą sudaro 2,90 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, tenkintinas iš dalies priteisiant už dvi į bylą pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 13 d. Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas sudaro 5,80 Eur (2vnt. x2 ,90Eur).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistinas 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kauno m., atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), UAB ,,Medicinos bankas“, 249,43 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 43 centus) skolą, 89,80 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 80 centų) delspinigius, 24,94 Eur (dvidešimt keturis eurus 94 centus) baudą, 5,80 Eur (penkis eurus 80 centų) išlaidas už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.