Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-17 · Administracinė byla Nr. I-5478-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
I-5478-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00964-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A.O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5478-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00964-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.O. (A.O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.O. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, jam priteisti 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-7) nurodė, jog jis nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. kovo 5 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose kamerų tipo patalpose Nr. 3, 30, 5 ir 45. Paaiškina, jog nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. buvo kameroje Nr. 3, dviese. Teigia, jog kameroje langas buvo labai mažas, trūko dienos šviesos, buvo sunku išvėdinti gyvenamąją patalpą. Nurodo, jog minėtoje kameroje neveikė pagalbos iškvietimo mygtukas, dėl to turėdavo ilgai nervintis, kankintis, kol sulaukdavo tinkamos pagalbos. Skundžiasi sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu, teigdamas, jog kamerose buvo tik tupimas tualetas, o sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Nurodo, jog kameroje Nr. 30 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 28 dienos tokiomis pačiomis sąlygomis: neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, dėl mažo lango negalėjo gauti dienos šviesos, išvėdinti patalpų. Pabrėžia, jog skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė pažeidimus dėl Higienos normos 134:2015 12 punkto reikalavimų bei 14 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimo kamerose Nr. 3 ir 30. Paaiškina, jog nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 5, nuteistųjų skaičius buvo 8, o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 45. Pabrėžia, jog kamerose Nr. 45 ir 5 dėl mažo kameros lango visą dieną turėjo būti įjungtas dirbtinis apšvietimas, pačios patalpos neremontuotos, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas. Pažymi, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centras kamerų tipo patalpose Nr. 5 ir 45 nustatė pažeidimus, nes tualetų patalpose lempos buvo be gaubtų, prijungtos ant kabančių elektros laidų, kameroje Nr. 5 buvo techniškai netvarkingas langas. Pabrėžia, kad jo skundų dalis buvo perduota nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namams, tačiau iki šiol nėra sulaukęs atsakymų. Argumentuoja, jog 97 paras buvo laikomas teisės aktų ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, žalojant regėjimą ir psichinę sveikatą, žeminant orumą, psichologiškai kankinant. Teigia, jog turi sveikatos problemų, todėl tokios kalinimo sąlygos jam sukėlė dvasines kančias, žemino žmogišką orumą, sukėlė nepatogumus, paskatino sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Alytaus PN), atsiliepime į skundą (b.l. 21-25) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 3, 29, 36 kv.m. ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 11 d., nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d. – kameroje Nr. 45, 10,23 kv.m. ploto, įrengtos 2 miegamosios vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d. – kameroje Nr. 30, kuri yra 11,07 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos, nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 13 d., nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. – kameroje Nr. 19, kuri yra 11,80 kv.m. ploto, įrengtos 3 miegamosios vietos. Teigia, jog minimali vienam nuteistajam turinti tekti ploto norma nebuvo pažeista. Paaiškina, jog kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, pareigūnų iškvietimo mygtukai įrengti kiekvienoje kameroje, yra tvarkingi, veikiantys. Teigia, jog uždarosios zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės, prižiūrimi, įrenti tiek sėdimi, tiek ir tupimi unitazai. Pažymi, jog kameros vėdinamos per atidaromus langus, o sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Paaiškina, kad uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, buvo rekonstruojamas 2010 metais, todėl visi kamerų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio. Nurodo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, o pareiškėjo pateiktas patikrinimo aktas surašytas 2019 m. balandžio 3 d., kai pareiškėjas nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir Nr. 30. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN kameros tipo patalpose sąlygų, įvairiai laikotarpiais buvusiais nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. kovo 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dvasinėmis kančiomis, orumo pažeminimu, nepatogumais, pablogėjusia sveikata.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN kameros tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Alytaus PN kameros patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, higienos normų pažeidimu: netinkamos ventiliacijos, apšvietos, iškvietimo mygtukų neįrengimo, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Iš Alytaus pataisos namų pateiktų rašytinių įrodymų: duomenų apie perkėlimus (b.l. 26) kompiuterinės sistemos duomenų (b.l. 27-28) nustatyta, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3 – laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., kameros plotas - 29,36 kv.m., įrengtos 8 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,67 kv.m. ploto); kameroje Nr. 45 – laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 11 d. ir nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d., kameros plotas 10,23 kv.m., įrengtos 2 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 5,11 kv.m.); kameroje Nr. 30 – laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d., kameros plotas 11,07 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenkantis plotas - 3,69 kv.m.), kameroje Nr. 5 – 2019 m. vasario 28 d., plotas 28,66 kv.m., įrengtos 7 vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,09 kv.m.); kameroje Nr. 19 – laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 13 d. bei nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., kameros plotas 11,80 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,93 kv.m.). Teismas vertina tai, kad pareiškėjas skunde nurodo kitokius laikymo kamerose laikotarpius nei atsakovės atstovas, ne visi nurodyti kamerų numeriai atitinka atsakovo pateiktus duomenis, pats pareiškėjas išreiškia prašymą išreikalauti duomenis apie kamerų plotus, nuteistųjų skaičių, laikotarpius, todėl vadovaujamasi atsakovės atstovės pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija, jog tam tikrais laikotarpiais nuteistųjų skaičius kamerose buvo 2 arba 8, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, atlikus aritmetinius skaičiavimus (29,36/8; 10,23/2, 11,07/3; 11,80/3), spręstina, kad nebuvo pažeista minimali ploto norma, turinti tekti vienam nuteistajam, nustatyta Taisyklių 11¹.2. punkte, todėl šioje dalyje nenustatytas neteisėtas atsakovės atstovės veikimas.

Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl kameros ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, buvo netinkama apšvieta (natūrali), dėl per mažų langų nepatekdavo dienos šviesa, apšvieta.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja.

Pareiškėjas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. kovo 25 d. raštą (b.l. 9-11) bei 2019 m. balandžio 8 d. raštą (b.l. 12-14), iš kurių nustatyta, jog operatyvioji kontrolė pagal pareiškėjo skundus buvo atliekama 2019 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 5 ir 45, 2019 m. balandžio 3 d. – kamerose Nr. 3 ir 30. Patikrinimų metu nustatyta, kad ginčo kamerose veikė mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, patalpos vėdinamos per langus, kamerose Nr. 5 ir 45, 3, 30 atlikti dirbtinio apšvietimo matavimai ir pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 5, 45, 30, tačiau nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 3 neatitiko HN 14 punkto reikalavimo. Teismo vertinimu, nors pažeidimas ir nustatytas kameroje Nr. 3 dėl dirbtinės apšvietos, tačiau būtina atsižvelgti į patikrinimo datą, t.y. 2019 m. balandžio 3 d., kai pagal bylos duomenis pareiškėjas kameroje Nr. 3 buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., todėl pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos apšvietos ginčo laikotarpiu.

Teismas vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu būdu išvėdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) išvengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo.

Šiame kontekste be kita ko teismas pažymi, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, taip pat byloje nepateikta jokių paaiškinimų, kaip pareiškėjas apskaičiavo apšvietą, oro judėjimo greitį. Nors byloje pateikti Visuomenės sveikatos centro raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtina, kad kameroje Nr. 5 buvo techniškai netvarkingas langas, tačiau būtina atsižvelgti ir į patikrinimo atlikimo laikotarpį (2019 kovo 20 d., kai kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas tik vieną dieną 2019 m. vasario 28 d.), todėl spręsti, jog pareiškėjas vieną dieną būdamas kameroje Nr. 5, kurioje galimai buvo techniškai netvarkingas langas, galėjo patirti neturtinę žalą, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes ir kada jam sukėlė būtent techniškai netvarkingas langas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, teigdamas, jog kamerose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Pažymėtina, jog jis nereiškia pretenzijų dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) numatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas) ir praustuvė – 1 komplektas. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint ir nėra nustatyta, kad tupimo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokios nuostatos laikomasis ir LVAT praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-734-1062/2018). Vadinasi, atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, įrengiant tupimą klozetą, nėra nustatytas. Minėtuose Visuomenės sveikatos centro raštuose konstatuota, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tualeto patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl neveikiančių iškvietimo mygtukų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog iškvietimo mygtukai visose kamerose veikė. LVAT laikosi pozicijos, jog vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas (jis neveikė), konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3124-756/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kuris kameroje tuo metu neveikė, tik abstrakčiai nurodė, jog turėjo nervintis, ilgai laukti, kol iškviesdavo pareigūnus. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad dėl signalizacijos mygtukų neveikimo Alytaus PN kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala.

Dėl pareiškėjo skunde pacituotų pažeidimų, kurie konstatuoti atlikus patikrinimus Visuomenės sveikatos centro ir pareiškėjui pateikiant atsakymus, teismas sprendžia, jog pareiškėjas tik konstatuota pačius pažeidimus neindividualizuodamas, nepagrįsdamas neturtinės žalos atsiradimo būtent dėl padarytų pažeidimų. Pareiškėjas skunde nekelia pretenzijų dėl netinkamos santykinės oro drėgmės kamerose, nenurodo kokias pasekmes jam sukėlė netinkama drėgmė, taip pat neargumentuoja, kokias pasekmes jam sukėlė tualeto patalpose lempų pajungimas ant kabančių elektros laidų, tačiau tik konstatuota pažeidimus, kurie užfiksuoti vėliau nei ginčo laikotarpis atliktų patikrinimų metu. Todėl šioje dalyje teismas pareiškėjo argumentus vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė