Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, akcinės bendrovės ,,PANEVĖŽIO KELIAI“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“, Trakcja S.A. ir RAB ,,BELAM-RIGA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės „Kauno tiltai“, Trakcja S.A., akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO KELIAI“, uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ir RAB „BELAM-RIGA“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (teisių perėmėja akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra) dėl darbų pripažinimo papildomais darbais ir skolos už atliktus darbus priteisimo, tretieji asmenys DB International GmbH ir If P&C Insurance AS, bei akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (teisių perėmėja akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“) patikslintą priešieškinį ieškovams akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, Trakcja S.A., akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO KELIAI“, uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ ir RAB „BELAM-RIGA“ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

31.8. Atsakovės priešieškinis yra pagrįstas ir argumentuotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino priešieškinį įvertinęs faktinius atsakovės nuostolius, dėl pavėluoto darbų atlikimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir dalinio sprendimo bei sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliaciniu skundu nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl darbų pripažinimo papildomais ir skolos už šiuos darbus priteisimo bei iš dalies patenkintas priešieškinis dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka AB „Lietuvos geležinkeliai” pateikė prašymą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, t. y. nustatyti, ar ieškovai turi teisę į papildomų darbų atlyginimą: 1) ar rangos sutarties sąlygų, įskaitant kainos, keitimas yra galimas (leidžiamas) pagal CK, VPĮ, rangos sutarties, konkurso nuostatas? 2) kam teko papildomų darbų / išlaidų rizika ir kaštai pagal rangos sutartį? 3) ar ieškovai įgyvendino imperatyvias teisės realizavimo į papildomų darbų apmokėjimą sąlygas: ar laiku pateikė pretenzijas dėl papildomų darbų; ar gavo užsakovo pritarimą papildomų darbų atlikimui, ar dėl papildomų darbų buvo sudarytas rašytinis susitarimas, ar ieškovai prarado teisę į papildomų darbų apmokėjimą dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo?

28. Prioritetas civiliniame procese teikiamas galutinio sprendimo, kuriuo teismas išsprendžia bylą visiškai, priėmimui (CPK 259 straipsnio 1 dalis, CPK 260 straipsnis). Tačiau galutinis sprendimas gali būti priimamas tik tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, todėl išimtiniais atvejais dalinio sprendimo ir sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimas galimas, jeigu egzistuoja CPK 261 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-381/2019). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, tikslinga priimti dalinį sprendimą bei sprendimą dėl ieškinio pagrindo.

29. Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau (CPK 261 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo (CPK 261 straipsnio 3, 4 dalys).

30. Sprendimo dėl ieškinio pagrindo instituto įtvirtinimas grindžiamas siekiu suteikti teismams papildomus instrumentus užtikrinti civilinio proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kai šalys ir teismas susitelkia į vieną iš ginčo elementų, o taip pat skatina taikų susitarimą dėl kito ginčo elemento. Taigi sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai egzistuoja tokio sprendimo priėmimą pateisinančios CPK 261 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos.

31. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl 3 049 972,78 Eur vertės darbų pripažinimo papildomais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme darbų pobūdžiui ir vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, tačiau vėliau nustatęs jos trūkumus, teismas skundžiamame sprendime ekspertizės aktu nesivadovavo. Šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantai sieja ir su bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliktos teismo ekspertizės akto netinkamu įvertinimu bei nepagrįstu atsisakymu tokiu aktu vadovautis. Siekdami pagrįsti savo poziciją dėl netinkamo teismo ekspertizės akto įvertinimo apeliantai teismui pateikė ir alternatyvų procesinį prašymą – skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir šių aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis). Šioje byloje, kaip minėta, keliamos abejonės dėl atliktos teismo ekspertizės išvados teisėtumo, jos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Viena iš šių abejonių siejama su teismo eksperto ekspertizės akte analizuota ieškovų jam pateikta medžiaga, kuri nebuvo nagrinėtos civilinės bylos dalimi, šie įrodymai nebuvo ištirti. Ekspertinio tyrimo objektas yra duomenys, kurie yra civilinėje byloje. Jeigu, atlikdamas ekspertizę, ekspertas vertina ir kitus duomenis, nesančius nagrinėjamoje byloje, tokie įrodymai turi būti pridėti prie bylos ir yra teismo vertinimo objektas pagal CPK 185 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie trūkumai susiklosčiusioje situacijoje galėtų būti pašalinti skiriant byloje pakartotinę ekspertizę.

32. Tačiau pakartotinės ekspertizės skyrimas, atsižvelgiant į galimą jos atlikimo trukmę bei kaštus, būtų tikslingas tik tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškovai turi teisę reikalauti sumokėti už papildomus darbus (įrodytas ieškinio pagrindas – ar buvo atlikti papildomi darbai ir, ar ieškovai turi teisę į kainos už papildomus darbus apmokėjimą). Tiek dalinio sprendimo, tiek ir sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutų taikymas susijęs su teismo pareiga iš anksto pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklausyti šių asmenų nuomonę (CPK 261 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareikštas prašymas dėl teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo buvo nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sudarant sąlygas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasisakyti šiuo klausimu bei įrodinėti tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Tai leidžia teismui konstatuoti, jog egzistuoja visos procesinės sąlygos teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimui.

33. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje susiklostė ypatinga procesinė situacija ir tuo aspektu, jog vertinant ieškinio pagrindą, t. y. ieškovų teisę į ieškinio patenkinimą, nėra galimybės išspręsti klausimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kuriuo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šia apimtimi yra susijęs su priežasčių (pagrindų) rangos sutartyje nenumatytų darbų (papildomų darbų) atlikimui įvertinimu. Toks vertinimas pirmiausia turi būti atliktas teismui pasisakant dėl ieškinio pagrindo ir tik vėliau gali būti sprendžiama dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su priešieškiniu. Ši procesinė situacija gali būti išspręsta panaudojant dalinio teismo sprendimo institutą, kuris nagrinėjamoje byloje taikytinas įvertinus ir priešieškinio instituto prigimtį bei jo pareiškimo sąlygas (CPK 143 straipsnis).

34. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje yra tikslinga teismo nutartimi dėl ieškinio pagrindo pasisakyti dėl atsakovės pareigos atsakyti pagal ieškinį, t. y. įvertinti dėl kokios kainodaros šalys susitarė, kokios šalių sudarytos sutarties ir teisės aktų nuostatos turi būti taikomos vertinant kokie ieškovų nurodomi darbai gali būti pripažįstami papildomais darbais, ir ar ieškovai turi teisę į darbų, kuriuos jie laiko papildomais, apmokėjimą. Tokia teismo nutartis atitinka dalinio sprendimo priešieškinio atžvilgiu sampratą.

Dėl prejudicinių faktų

35. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 nustatyti prejudiciniai faktai šiai bylai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar ginčo šalys yra tapačios, nurodo, kad esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Nors minėtoje byloje iš šioje byloje esančių ieškovų dalyvavo tik ieškovė AB „Kauno tiltai“, tačiau AB „Kauno tiltai“ veikė kaip visų likusių jungtinės veiklos partnerių (AB ,,PANEVĖŽIO KELIAI“, UAB ,,Mitnija“, Trakcja S.A. ir RAB ,,BELAM-RIGA“) atstovaujantis partneris (CPK 44 straipsnis), visi jungtinės veiklos partneriai buvo tų pačių materialinių teisinių santykių dalyviai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 nustatyti prejudiciniai faktai galioja visų ieškovų atžvilgiu. Įsiteisėjusiame sprendime teismas nurodė, kad dalyje pretenzijų (1, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 12) eksperto nustatytos (2015 m. gegužės 31 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 15-18) techninio projekto klaidos. Nagrinėjamoje byloje minėtos pretenzijos atitinka šiuos darbus: 1) žemės darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 5, 3 pretenzija); 2) dirvožemio sluoksnio pašalinimas privažiuojamųjų kelių įrengimo vietose (darbų pakeitimo aktas Nr. 7, 5 pretenzija); 3) Kyviškių geležinkelio stoties prailginamojo perono prie 3 kelio apšvietimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 2, 1 pretenzija); 4) krūmų pašalinimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 8, 6 pretenzija); 5) kalaus ketaus vamzdžių su aukštoms apkrovoms atspariomis movinėmis jungtimis bei fiksavimo užraktais panaudojimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 10, 8 pretenzija); 6) atraminės sienutės Pk 23+450 iki Pk 23+750 įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 14, 10 pretenzija); 7) iešmo Nr. 110 demontavimas, vietoj jo paklojant kelio gardelę (darbų pakeitimo aktas Nr. 15, 11 pretenzija); 8) atraminės sienutės Pk 23+925 prie pralaidos įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 16, 12 pretenzija).

37. Atsižvelgus į aplinkybę, kad dėl pretenzijų 1, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 12 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad darbai atsirado dėl projektavimo klaidų, teisėjų kolegija šių pretenzijų teisinių pagrindų iš naujo nevertina ir sprendžia tik dėl šių darbų pripažinimo papildomais ir skolos už juos priteisimo pagrįstumo (žr. sprendimo dalį „Dėl darbų, nenumatytų techniniame projekte, jei yra projektavimo klaida“).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir rangos sutartyje nustatytos kainos keitimo

38. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė atvirą projektavimo darbų pirkimo konkursą (pirkimas paskelbtas 2007 m. liepos 2 d.) „Techninė pagalba (projektavimas) antrojo kelio statybai ruožuose Kyviškės–Valčiūnai ir Vaidotai (Pušynas)–Paneriai“. 2008 m. vasario 8 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SP-82 „Techninė pagalba (projektavimas) antrojo kelio statybai ruožuose Kyviškės–Valčiūnai ir Vaidotai (Pušynas)–Paneriai“ pagrindu 2010 m. rugpjūčio 13 d. parengtas techninis projektas „Geležinkelio IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“. Techninio projekto autorius – DB International GmbH.

39. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. rugpjūčio 31 d. paskelbė atvirą konkursą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“. Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“ pirkimo dokumentais. Jungtinės veiklos partneriai (ieškovai) pateikė pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. 2011 m. gruodžio 2 d. užsakovas su rangovu (ieškovais), atstovaujamais atsakingojo partnerio AB „Kauno tiltai“, pasirašė rangos darbų sutartį. Bendra rangos sutartyje numatytų darbų kaina 213 867 520,99 Lt be PVM (61 940 315,39 Eur).

40. Byloje kilo ginčas dėl rangos sutarties vykdymo. Ieškovų vertinimu, dalis techniniame projekte numatytų darbų nurodyti netinkamais kiekiais, o dalis darbų apskritai nenurodyti. Teigė, kad atsakovė turi pareigą padengti ieškovų išlaidas papildomiems darbams atlikti. Atsakovės manymu, ji pareigos atsakyti pagal ieškovų ieškinį neturi. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovų solidariai 14 989 556,33 Eur delspinigių už 2014 m. rugsėjo 9 d.–2015 m. vasario 16 d. uždelstą laikotarpį dėl II, III, IV, V darbų grupių atlikimo terminų praleidimo, 9 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

41. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs, kad šalys susitarė dėl procedūrų, kurios bus įgyvendintos tuo atveju, jeigu ieškovai rangos sutarties vykdymo laikotarpiu nustatys, kad atsirado papildomi darbai, kurių įvykdymo būtinybė atsirado rangos sutarties įgyvendinimo laikotarpiu. Ieškovams laiku nesikreipus su pretenzijomis ir nesilaikius išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, įtvirtintos rangos sutarties 20.1 papunktyje, ieškovai neteko teisės reikalauti bet kokio apmokėjimo už darbus. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovų ieškiniu prašoma priteisti suma sudaro 4,54 proc. visos rangos sutarties vertės. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. Net jeigu ieškovai ir būtų įrodę, jog jie turėjo atlikti daugiau darbų, negu buvo numatyta konkurso sąlygose, šie papildomi darbai nebūtų viršiję 15 proc. darbų, numatytų projekte. Teismas sprendė, kad tokiu atveju priteisti ieškovams jų prašomas sumas už atlikus darbus nebūtų pagrindo.

43. Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo, taip pat ir nuo to, ar sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Darbų kaina gali būti nustatoma įvairiais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą ar jos apskaičiavimo tvarką, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Todėl šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje tam tikrą kainos skaičiavimo būdą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai taip susitarta sutartyje ir šis susitarimas nepažeidžia imperatyviųjų normų, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

44. Teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą, turi tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti bei nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį, t. y. dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės – šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį turi būti vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais). VPĮ – lex specialis viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

45. Atsižvelgus į minėtus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar šalių sudarytos rangos sutarties kaina gali būti keičiama, būtina įvertinti VPĮ nuostatas, CK normas, konkurso, kuriame buvo perkami statybos rangos darbai, sąlygas, šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas ir teismų praktiką.

46. Ieškovų ir atsakovės sudaryta rangos sutartis visų pirma vertintina imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų kontekste. Ginčui aktualios redakcijos VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

47. Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas VPT sutikimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

48. VPĮ 73 straipsnio 4 dalyje numatyta, kada ir kaip gali būti keičiama viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties kaina – paslaugos ir darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, darbai, kurių apmokėjimo siekia ieškovai, neskelbiamų derybų būdu nebuvo perkami.

49. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo būdu buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl ginčui aktualios ir CK normos, reglamentuojančios šių sutarčių kainodarą ir papildomų darbų apmokėjimą. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai imperatyvioji norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

50. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą ir šių pakeitimų būdai yra nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangą reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiuose papildomus darbus, ir 6.685 straipsnyje, skirtame rangovo teisei atlikti papildomus darbus be užsakovo sutikimo, jei kyla grėsmė statomo objekto išlikimui. Rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje numatytas išimtines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. CK 6.653 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatos taikomos kai iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra, pavyzdžiui, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Šios normos taikomos tik tuo atveju, kai vykdoma pradinė šalių sudaryta sutartis, t. y. padidėja ne darbų apimtis, bet tik jų kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004, kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimo sumokėti už darbus, kadangi papildomų darbų vertė neviršija 15 proc. bendros sutarties kainos, todėl ieškovai neįgijo teisės perskaičiuoti sutarties kainą remiantis CK 6.685 straipsniu. Nagrinėjamu atveju ieškovai ir neįrodinėja, kad sutarties vykdymo metu iš esmės pasikeitė aplinkybės CK 6.204 straipsnio prasme, todėl teisėjų kolegija plačiau apie šį pagrindą nepasisako.

52. Teisėjų kolegija, apibendrinusi aptartą teisinį reguliavimą, pažymi, kad ginčui aktualios VPĮ normos nenumato ieškovų teisės į fiksuotos kainos keitimą, išskyrus VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatytą išimtį, taip pat ir CK normos draudžia keisti rangos sutarties kainą, kai šalys susitarė dėl konkrečios kainos. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl fiksuotos kainos ir, ar pati rangos sutartis nenumato specialiųjų kainos keitimo taisyklių.

53. Atsakovė atviro konkurso Nr. 2011-MO-6.10. (toliau – konkursas) būdu pirko viso kelio ruožo statybos darbus (konkurso sąlygų 12 punktas), pirkimas nebuvo skirstomas į dalis (konkurso sąlygų 11 punktas).

54. Apeliantai savo poziciją, kad buvo sudaryta fiksuotų įkainių sutartis, grindžia argumentais, kad iš dalies pakeistų konkrečių sąlygų ir FIDIC Raudonosios knygos specifika lemia tai, kad pasiūlymas yra teikiamas ir rangos sutartis sudaroma pagal užsakovo (atsakovės) turimą techninį projektą, todėl užsakovui tenka rizika, dėl to, kad visi būtini statybos darbai būtų įtraukti į techninį projektą. Atsakovė, vykdydama viešąjį pirkimą, konkurso sąlygų 27.1 g punkte numatė reikalavimą tiekėjams užpildyti darbų kiekių žiniaraščius, t. y. nekeičiant darbų pavadinimų ir kiekių nurodyti darbo kainą (įkainį). Rangos sutartis numatė, kad bus apmokama už faktiškai atliktus darbus (sutarties 4 punktas). Ieškovų vertinimu, žiniaraščių pateikimas rangovui užpildymui (įkainių įrašymui) ir atsakovės įsipareigojimas apmokėti už faktiškai atliktus darbus yra aplinkybės aiškiai rodančios, kad rangos sutartis buvo sudaryta taikant fiksuoto įkainio kainodaros (sutarties kainos apskaičiavimo bei kainos koregavimo) taisykles. Žiniaraščiai yra skirti apskaičiuoti kiekvieno darbo vieneto kiekį ir kiekvieno darbo vieneto fiksuotą įkainį bei atitinkamai apmokėti rangovui pagal faktinį darbų kiekį ir įkainius.

55. Tačiau konkurso sąlygų 10 priede buvo konkrečiai nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiuose pateikiamas tik bendro pobūdžio darbų aprašymas, išsamus aprašymas pateiktas techninėse specifikacijose (jos savo ruožtu nukreipė į techninį projektą), be to, kaina turi būti pateikta įvertinus visas rizikas. Dar daugiau, atviro konkurso sąlygų 34 punkte buvo nurodyta, kad apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą pasiūlyme nurodytą darbų apimtį, kainos sudėtines dalis, techninės specifikacijos reikalavimus, o į darbų kainą turi būti įskaitytos visos rangovo patirtinos išlaidos bei mokesčiai vykdant projektą. Taigi, darbų kiekių žiniaraščiai buvo vienas iš kainos skaičiavimo kriterijų, tačiau siūloma kaina turėjo būti apskaičiuota atsižvelgus ir į kitus dėmenis – technines specifikacijas, rangovui tenkančias rizikas, aplinkybę, kad konkurso sąlygose buvo numatyta, kad užsakovo rezervas nebus taikomas (konkurso sąlygų I priedas) ir pan. Šalys tarpusavio rangos teisinių santykių reguliavimui taikė FIDIC Raudonosios knygos standartines sąlygas, dalį iš jų keitė rangos sutarties konkrečiomis sąlygomis. FIDIC 13.5 punkte numatyta galimybė šalims susitarti dėl rezervinių sumų ir jų naudojimo, tačiau šalys konkrečiose rangos sutarties sąlygose susitarė, kad FIDIC 13.5 punktas šalių rangos teisiniams santykiams nėra taikomas, o tai reiškia, kad užsakovas rezervinės sumos netaikys.

58. Atviro konkurso sąlygų 90 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus PVM taikymą reglamentuojantiems teisės aktams, sutarčiai bus taikomas naujas PVM tarifas, sutarties kaina be PVM dėl mokesčio pokyčio nebus keičiama, už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus bus mokama kaina lygi sumai, gautai prie neįvykdytos sutarties kainos be PVM pridėjus PVM, apskaičiuotą pagal naujai patvirtintą mokesčio tarifą, nebent priimti teisės aktai numatytų kitaip. Ši nuostata detalizuota šalių sudarytos rangos sutarties 13.8 papunktyje. Šalių rangos sutarties konkrečių sąlygų 13.8.2 papunktyje nustatyta, kad pasikeitus PVM taikymą reglamentuojančiai teisinei bazei, sutarčiai automatiškai taikomas naujas PVM, sutarties kaina be PVM dėl PVM mokesčių nebus perskaičiuojama, nebent priimti teisės aktai numatytų kitaip.

59. Šalių sudarytos rangos sutarties konkrečių sąlygų 13.8.1 papunktyje taip pat nustatyta, kad esant 13.8.4 papunktyje aprašytoms sutarties kainos be PVM perskaičiavimo sąlygoms, sutarties kaina be PVM bus perskaičiuojama vadovaujantis Europos Sąjungos šalių vidutiniu metiniu kainų pokyčiu pagal 13.8.6 papunktyje pateiktą formulę. Sąlygų 13.8.4 papunktyje nustatyta, kad sutarties kaina be PVM gali būti perskaičiuojama jeigu Europos Sąjungos statistikos biuro EUROSTAT skelbiamas Europos Sąjungos šalių kainų pokyčių duomenimis, 12 kalendorinių mėnesių prieš kainų perskaičiavimą vidutinis kainų pokytis yra didesnis kaip 10 proc. (13.8.4.1 papunktis), ir, jeigu ankstesniais, nei kainos perskaičiavimo, sutarties vykdymo metais rangovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovai nei ieškinyje nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo aplinkybių dėl rangos sutarties kainos didinimo būtinybės pasikeitus PVM ar vidutiniam kainų pokyčiui esant didesniam kaip 10 proc., taigi teisėjų kolegija priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju rangos sutarties kainos keitimas rangos sutartyje numatytomis sąlygomis taip pat negalimas.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti motyvai iš esmės paneigia ieškovų apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad šalių sudarytos rangos sutarties kaina nebuvo galutinė, o sutartimi šalys susitarė tik dėl įkainių. Fiksuotos sutartinės kainos keitimas galimas tik išimtiniais VPĮ ir CK nustatytais atvejais, pagal ieškovų nurodomą faktinį pagrindą nagrinėjamu atveju aktualūs tik du CK įtvirtinti pagrindai – CK 6.684 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti papildomus darbus, ir 6.685 straipsnis, skirtas rangovo teisei atlikti papildomus darbus be užsakovo sutikimo, jei kyla grėsmė statomo objekto išlikimui.

Dėl papildomų darbų

61. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ir rangovui tenka didinti kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Ginčui aktualios išimtys nustatytos specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

62. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.

63. Iš CK 6.684 straipsnio 4 dalyje pateiktos papildomų darbų sampratos darytina išvada, kad papildomais darbais negali būti pripažinti darbai, kurie, nors nebuvo aiškiai išvardinti rangos sutartyje, bet galėjo būti numatyti iš normatyvinių statybos dokumentų. Taigi darbai, kurie rangos sutarties sudarymo metu galėjo būti numatyti iš normatyvinių dokumentų, nelaikytini papildomais. Toks papildomų darbų aiškinimas įtvirtintas ir teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-516/2018). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

64. Įvertinęs CK normas dėl papildomų darbų ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju papildomais gali būti pripažinti tik būtini darbai projektui įgyvendinti, kurie nebuvo ir negalėjo būti numatyti rangos sutartyje.

65. CK galimybė didinti rangos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, susieta su CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

66. Sistemiškai aiškinant CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies normas, darytina išvada, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties.

67. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad ši norma apsaugo užsakovą nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Jeigu rangovas, esant jo įspėjimui ir užsakovo nesutikimui didinti darbų kainą, neatsisakė sutarties, o tęsė statybos darbus ir atliko papildomus darbus, tai jis neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus (CK 6.853 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Be suderintos šalių valios dėl ieškovo reikalaujamų apmokėti darbų atlikimo ir apmokėjimo, ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012). Taigi, rangovas dėl papildomų darbų negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012).

68. Vertinant, ar buvo gautas užsakovo sutikimas dėl papildomų darbų vertintinos ir rangos sutarties sąlygos. FIDIC 13.1 papunktyje nustatyta, kad rangovas neturi niekaip keisti ir (arba) modifikuoti nuolatinių darbų, kol Inžinierius nurodys daryti pakeitimą arba jį patvirtins. Rangos sutarties konkrečių sąlygų 14.1 papunkčiu buvo pakeistas FIDIC 14.1 papunkčio turinys, be kita ko, nustatant, kad darbai turi būti atliekami pagal žiniaraštyje įvertintą paskirtį ir bet kokie darbų kiekių, nustatytų žiniaraštyje, pasikeitimai turi būti įforminami sutartyje nustatyta tvarka.

69. Papildomai rangos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atlikdamas pakeitimus ir pataisymus pagal 13 rangos sutarties punktą, Inžinierius turi gauti raštišką užsakovo pritarimą. Rangos sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad Inžinierius gali teikti nurodymus rangovui, tačiau tais atvejais, kai nurodymas kartu sudaro ir pakeitimą, kartu turi būti taikomas ir 13 straipsnis, taigi, ir reikalavimas dėl atskiro raštiško užsakovo sutikimo su pakeitimu. Jeigu susitarimas nepasiekiamas, tai Inžinierius turi priimti sąžiningą sprendimą vadovaudamasis rangos sutarties 3.5 punktu, šis sprendimas yra privalomas abiem sutarties šalims, kol nebus peržiūrėtas 20 straipsnio tvarka.

70. Taisyklės, kaip rangovas turėjo informuoti užsakovą ir gauti jo sutikimą buvo numatytos FIDIC sąlygų 20.1 papunktyje, kuris nurodė, kad jeigu rangovas mano, kad pagal kurį nors šių sąlygų straipsnį ar dar kaip kitaip pagal sutartį jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors baigimo laiko pratęsimą ir (arba) kokį nors papildomą mokėjimą, tai rangovas privalo laiku pranešti Inžinieriui, aprašydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla tos pretenzijos. Pranešimas turi būti išsiųstas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip po 28 dienų nuo tada, kai apie įvykį arba aplinkybes tapo žinoma rangovui arba jis turėjo būti apie tai sužinojęs. Jeigu apie pretenziją rangovas nepraneša per tą 28 dienų laikotarpį, tai baigimo laiko pratęsimas neturi būti suteikiamas, rangovui neturi būti suteikta teisė gauti papildomą mokėjimą, ir užsakovas turi būti atleistas nuo visų su pretenzija susijusių įsipareigojimų.

71. Rangovas taip pat privalo pateikti bet kuriuos kitus pranešimus raštu, kurių reikia pagal sutartį kartu su išsamiu pretenzijos pagrindimu, atitinkančiu tą įvykį arba aplinkybes. Per 42 dienas nuo tada, kai rangovas sužinojo (arba turėjo būti sužinojęs) apie įvykį arba aplinkybes, dėl kurių reiškiama pretenzija, arba per kitą tokį laikotarpį, kuris gali būti pasiūlytas rangovo ir kuriam pritarė Inžinierius, rangovas turi nusiųsti Inžinieriui detaliai aprašytą pretenziją, pateikdamas išsamų pretenzijos pagrindimą ir nurodydamas prašomą pratęsti laiką ir (arba) reikalaujamą papildomą mokėjimą. Jeigu įvykis arba aplinkybė, suteikę pagrindą pretenzijai reikšti, turi tęstinį poveikį, tai: a) šioji smulkiai išdėstyta pretenzija turi būti laikoma tarpine pretenzija; rangovas ir toliau kas mėnesį turi siųsti tarpines pretenzijas, nurodydamas bendrą vėlavimo laiką ir (arba) reikalaujamą sumą bei toliau teikdamas tokią išsamią informaciją, kurios gali pagrįstai reikėti Inžinieriui; ir b) galutinę pretenziją rangovas privalo išsiųsti per 28 dienas nuo tada, kai baigėsi įvykio arba aplinkybės sukeltas poveikis, arba per tokį kitą laikotarpį, kuris gali būti pasiūlytas rangovo ir kuriam pritarė Inžinierius. Per 42 dienas nuo tos dienos, kai gavo pretenziją arba bet kurią išsamią informaciją, pagrindžiančią ankstesnę pretenziją, arba per tokį kitą laikotarpį, kuris gali būti pasiūlytas Inžinieriaus ir kuriam pritarė rangovas, Inžinierius privalo atsakyti pritardamas arba nepritardamas ir pateikti išsamius paaiškinimus. Taip pat jis gali pareikalauti bet kurios išsamios informacijos, jeigu ji reikalinga, tačiau nepaisant to, per čia nustatytą laiką privalo duoti atsakymą principiniais pretenzijos klausimais. Kiekviena mokėjimo pažyma turi apimti tokias bet kurios pretenzijos sumas, kokios, pagal atitinkamas sutarties nuostatas, buvo protingai pagrįstos. Jeigu nepateikiama ir iki tol, kol nepateikiama išsami informacija, esanti svarbi pagrįsti visą pretenziją, rangovui turi būti suteikiama teisė gauti tik mokėjimą už tokią pretenzijos dalį, kurią jis buvo sugebėjęs pagrįsti. Inžinierius privalo toliau veikti pagal 3.5 papunktį, kad sutartų arba nuspręstų pagal 8.4 papunktį dėl (i) baigimo laiko (prieš tam laikui pasibaigiant arba jam pasibaigus) pratęsimo (jeigu reikia), ir (arba) (ii) dėl papildomo mokėjimo (jeigu reikia), kurį gauti rangovui yra suteikta teisė pagal sutartį. Šio punkto reikalavimai yra papildomi bet kurio kito punkto reikalavimų, kurie gali būti taikomi pretenzijai, atžvilgiu. Jeigu rangovas neįvykdo šio arba kito su pretenzija susijusio punkto nuostatų, tai, suteikiant bet kurį laiko pratęsimą ir (arba) atliekant papildomą mokėjimą, turi būti atsižvelgta į tai, kiek tas nevykdymas (jeigu nevykdoma) sutrukdė arba apsunkino tinkamai ištirti pretenziją, nebent ji, pagal antrą šio punkto pastraipą, būtų atmesta.

72. Taigi, rangos sutartimi šalys susitarė, kad rangovas privalo informuoti Inžinierių raštu per nustatytą terminą (28 dienas) ir gauti Inžinieriaus pritarimą per 42 dienas (arba ilgesnį laikotarpį, jei rangovas sutinka), papildomiems darbams. Pakeitimui būtinas ne tik Inžinieriaus, bet ir užsakovo pritarimas. Jei pritarimas negaunamas, Inžinierius gali priimti sprendimą dėl darbų pakeitimo sutarties 3.5 papunkyje numatyta tvarka. Darytina išvada, kad užsakovo sutikimas papildomiems darbams yra gautas, jei rangovo laiku raštu pateiktai pretenzijai pritarė Inžinierius ir gautas užsakovo raštiškas pritarimas arba priimtas Inžinieriaus sprendimas rangos sutarties 3.5 papunktyje numatyta tvarka.

73. Byloje taip pat yra pateiktas šalių 2013 m. birželio 28 d. susitarimas, kuriuo ieškovai grindžia atsakovės pritarimą daliai ieškinyje nurodomų darbų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad jo turinys negali būti vertinamas kaip pakeičiantis rangos sutartyje numatytą sutikimo gavimo tvarką ar prilyginamas sutikimui pripažinti šiame susitarime nurodytus darbus papildomais.

74. Iš šio susitarimo galima tik spręsti, kad jau jo pasirašymo metu šalys skirtingai interpretavo, kas laikytina papildomais darbais ir ar už juos turi būti atsiskaityta. Nors susitarime naudojamas terminas „būtinieji darbai“ apibūdinti, rangovo teigimu, papildomus darbus, tačiau sistemiškai įvertinus visas susitarimo sąlygas, spręstina, kad šis susitarimas nereiškia fakto dėl papildomų darbų, atliktų iki šio susitarimo, pripažinimo. Šalys susitarė, kad ginčas dėl to, ar ginčo darbai turi būti laikytini papildomais darbais, ir kas prisiėmė šių darbų atsiradimo ir apmokėjimo riziką, bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis sutartimi ir minėtu susitarimu. Be to, šalys aiškiai nurodė, kad šis susitarimas nelaikytinas sutarties pakeitimu (punktas l).

75. Susitarime nurodyta, kad nepriklausomai nuo susitarime išdėstytų užsakovo pareiškimų ir įsipareigojimų, ginčo darbų atlikimas, jų pobūdžio, kiekio ir kokybės fiksavimas ir jų atlikimo fakto patvirtinimas bet kokiuose pagal sutartį rangovo rengiamuose ir užsakovo atstovo tvirtintinuose dokumentuose, užsakovo atstovo tokių dokumentų patvirtinimas, neginčijimas, ir (ar) bet kokie kiti veiksmai, konkliudentiniai veiksmai ir / ar neveikimas nereikš ir negalės būti aiškinamas kaip reiškiantis užsakovo ginčo darbų priėmimą ir / ar įsipareigojimą apmokėti už ginčo darbus (punktas h). Ginčui aktuali ir kita susitarimo nuostata, jog rangovo ginčo darbų atlikimas, būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti, jų pobūdžio, kiekio ir kokybės fiksavimas ir jų atlikimo fakto patvirtinimas bet kokiuose pagal sutartį rangovo rengiamuose ir užsakovo atstovo tvirtintinuose dokumentuose, užsakovo tokių dokumentų patvirtinimas, neginčijimas, ir (ar) bet kokie kiti veiksmai, konkliudentiniai veiksmai ir / ar neveikimas nereikš ir negalės būti aiškinamas kaip reiškiantis ginčo darbų atlikimą rangovo rizika ir sąskaita (punktas i).

76. Taigi, darytina išvada, kad šis susitarimas nepakeitė rangos sutartyje numatytos darbų pripažinimo papildomais tvarkos ir negali būti vertinamas kaip ginčo darbų, nurodytų susitarime, pripažinimas papildomais, taip pat negali būti vertinamas kaip rangovo sutikimas atlikti šiuos darbus savo rizika. Taigi, spręstina, kad darbai gali būti pripažinti papildomais užsakovo sutikimo aspektu, jei rangovo laiku raštu pateiktai pretenzijai pritarė Inžinierius ir gautas užsakovo raštiškas pritarimas arba priimtas Inžinieriaus sprendimas dėl papildomų darbų rangos sutarties 3.5 papunktyje numatyta tvarka.

77. Ši taisyklė dėl sutikimo netaikytina tik CK numatytu atveju, jei rangovo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).

Dėl ieškovų atliktų darbų pripažinimo papildomais

78. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju papildomais gali būti pripažinti tik būtini darbai projektui įgyvendinti, kurie nebuvo ir negalėjo būti numatyti rangos sutartyje. Todėl svarbu apibrėžti, dėl kokių darbų atlikimo šalys susitarė rangos sutartimi, kam teko papildomų išlaidų rizika pagal šią sutartį, nes tik darbai, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje ir dėl kurių atsiradimo rangovas nebuvo prisiėmęs rizikos, gali būti pripažinti papildomais CK 6.684 straipsnio 4 dalies prasme.

79. Apeliantų požiūriu, rangos sutartimi jie įsipareigojo atlikti tik tuos darbus, kurie buvo nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose bei rangos sutartyje pateiktose techninėse specifikacijose (rangos sutarties formos 2 straipsnio f ir h punktai), techninių specifikacijų sąvoką (punktas f) aiškinant siaurai, kaip neapimančią paties techninio projekto, nes atsakovė pagal VPĮ 35 straipsnį turėjo pareigą parengti tikslius pirkimo dokumentus. Apeliantai aplinkybę, kad atlikti darbai yra papildomi, be kita ko, įrodinėja argumentais dėl nesąžiningos kainodaros, aplinkybe, kad techninis projektas, kurį, siūlydami rangos sutarties kainą, turėjo išanalizuoti tiekėjai, yra didelės apimties, buvo numatyti per trumpi terminai įvertinti darbų apimtį ir pateikti objektyvų pasiūlymą ir kt., taigi didžioji dalis ieškovų argumentų susiję su galimais viešojo pirkimo sąlygų trūkumais.

80. Pažymėtina, kad pagal apeliantų pasirinktą teisių gynimo būdą – reikalavimą pripažinti darbus papildomais ir sumokėti kainą, jų argumentai dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų yra neaktualūs nagrinėjamam ginčui. Argumentai, kad perkančioji organizacija (atsakovė) paruošė nekonkrečius ir netikslius pirkimo dokumentus galėjo turėti reikšmės tik skundžiant viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumą iki rangos sutarties sudarymo ar ginčijant rangos sutarties sąlygas. Vertinant ieškovų nagrinėjamoje byloje reiškiamus reikalavimus, reikšminga tik tai, kad ieškovai yra statybų srities profesionalai, rangos sutartį pasirašė, jų sąlygų neginčijo. Sudarius rangos sutartį įsigaliojo sutarties privalomumo principas, todėl rangovų įsipareigojimų turinys vertintinas tik pagal imperatyvias įstatymų normas ir sudarytos rangos sutarties sąlygas.

81. Pagal ieškovų įrodinėjamą faktinį ieškinio pagrindą, papildomais darbais jie prašo pripažinti jų teigimu rangos sutartyje nenumatytas, bet būtinas projektui įgyvendinti darbų grupes: 1) darbus, kurie buvo numatyti techniniame projekte, bet neįtraukti į rangos sutartį, 2) darbus, kuriuos teko atlikti dėl techninio projekto trūkumų (darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ar techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose), 3) darbus, būtinus atlikti dėl nenumatytų aplinkybių, 4) darbus, būtinus atlikti dėl užsakovo nurodymų, 5) darbus, būtinus atlikti dėl kitų subjektų veiksmų, 6) tam tikrus darbus, numatytus rangos sutartyje.

82. Dėl šeštosios darbų grupės teisėjų kolegija pažymi, kad dėl aukščiau išdėstytų argumentų darbai, kurie buvo numatyti rangos sutartyje (pralaida ties Pk 20+525 (reikalaujama suma 511,44 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 30, 23 pretenzija), negali būti pripažinti papildomais, nes jie neabejotinai įėjo į rangos sutarties pirkimo objektą, t. y. šalys aiškiai susitarė juos atlikti už sutartyje numatytą kainą. Todėl teismas toliau šiame procesiniame sprendime pasisako tik dėl aukščiau aptartų penkių darbų grupių pagrindų pripažinti papildomais darbais.

Dėl darbų, numatytų techniniame projekte, bet neįtrauktų į rangos sutartį

83. Ieškovai teigia, kad vienas darbas, kurį jie atliko vykdydami rangos sutartį, buvo numatytas techniniame projekte, tačiau nebuvo įtrauktas į rangos sutartį. Tokiu darbu ieškovai laiko darbą, numatytą darbų pakeitimo akte Nr. 58 (46 pretenzija) – akustinių sienučių kiekiai (reikalaujama suma 184 141,19 Eur be PVM).

84. Nagrinėjamu atveju perkamo objekto dokumentacija buvo parengta pagal techninio projekto 0 laidą, todėl sprendžiant, ar darbai numatyti techniniame projekte, bet nenumatyti rangos sutartyje, gali būti pripažinti papildomais, vertintina tik 0 techninio projekto laida. Ieškovų teigimu, papildomais darbais turėtų būti pripažinti darbai, kurie buvo numatyti techniniame projekte bet nenurodyti rangos sutartyje.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiuo argumentu būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei iš konkurso ir rangos sutarties sąlygų būtų akivaizdu, kad techninis projektas nebuvo sudėtinė minėtų dokumentų dalis, ir ieškovams neteko rizika teikiant kainos pasiūlymą įvertinti techninio projekto turinį. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos tokios išvados daryti negalima.

86. Nors rangos sutarties konkrečių sąlygų 14.1 papunkčiu buvo pakeistas FIDIC 14.1 papunkčio turinys (numatęs, kad visi kiekiai žiniaraščiuose, kartu ir sąnaudų žiniaraščiuose, yra apytikriai), numatant, kad be koks kiekis, nustatytas žiniaraštyje, laikomas darbų kiekiu, kurį rangovui reikia atlikti, tačiau pažymėtina, kad vertinant konkurso ir rangos sutarties sąlygų turinį sistemiškai, t. y. šių dokumentų nuostatų visumoje, iš 14.1 papunkčio turinio negalima daryti išvados, kad tik darbų kiekių žiniaraščiuose numatyti darbai laikytini darbais kuriuos rangos sutartimi įsipareigojo atlikti rangovas.

87. Kad techninis projektas yra sudėtinė rangos sutarties dalis, patvirtina šios aplinkybės: pirma, techninis projektas buvo nurodytas pirkimo dokumentuose ir pačioje rangos sutartyje. Kaip jau buvo minėta, buvo perkami visi kelio ruožo įrengimo darbai, konkurso sąlygose buvo nurodytos pagrindinės darbų grupės – parengiamieji darbai, pasirengimas stabdyti eismą visame aplinkkelio ruože, Kyviškių–Valčiūnų geležinkelio stočių rekonstrukcija, tarpstočių rekonstrukcija, sklypo sutvarkymas, apželdinimas, baigiamieji darbai (12 punktas). Tame pačiame punkte buvo nurodyta, kad detalus darbo grupių aprašymas bei brėžiniai yra pateikti techniniame projekte (11 priedas). Konkurso sąlygų 11 punkte taip pat pažymėta, kad pirkimas neskirstomas į dalis, perkamų darbų savybės numatytos techninėse specifikacijose (9 priedas), darbų kiekių žiniaraščiuose (10 priedas), brėžiniuose ir kituose dokumentuose (11 priedas). 9 priede jau buvo konkrečiai nurodyta, kad išsamūs reikalavimai darbams pateikti techniniame projekte. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.5 papunktyje taip pat buvo pateiktas sutarties turinį nustatančių dokumentų sąrašas ir hierarchija, kuria privalėjo vadovautis rangovas, teikdamas pasiūlymą, jame taip pat nurodyta, kad būtina vadovautis techninėmis specifikacijomis (punktas f), kuriose, kaip minėta, buvo nukreipimas į techninį projektą, ir numatyta, kad techninės specifikacijos, o kartu ir techninis projektas, yra aukštesnės galios nei darbų kiekių žiniaraščiai (punktas h).

88. Antra, rangovas prisiėmė riziką ištirti technines specifikacijas. Rangos sutarties konkrečių sąlygų 4.1 papunktyje nustatyta, kad FIDIC 4.1 papunktis papildomas, be kita ko, šia pastraipa: reikalaujama, kad rangovas patikrintų užsakovo reikalavimus (technines specifikacijas). Rangovas turi prisiimti pilną atsakomybę už šių reikalavimų vykdymą. Rangos sutarties formos 8 straipsnyje nustatyta, kad rangovas patvirtina, kad yra įvertinęs ir prisiima visą riziką, kuri galėtų įtakoti tinkamą rangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.

89. Trečia, konkurso sąlygų 10 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai“ buvo aiškiai nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiuose pateiktas tik preliminarus darbų aprašymas, detalus aprašymas yra nurodytas techninėse specifikacijose.

90. Ketvirta, rangovas turėjo suprasti, kad siūlo atlikti darbus pagal užsakovo parengtą projektą, nes rengė pasiūlymą pagal Raudonąją FIDIC knygą, nes rangos sutarties formos 10 straipsnyje nustatyta, kad šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad yra tinkamai susipažinusios su pagal Federation Internacionale des Ingenieurs-Conseils (FIDIC) užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinierinių darbų statybos sutarties sąlygas (išleistos pirmuoju leidimu 1999 m. anglų kalba ir pirmuoju vertimu į lietuvių kalbą 2002 m. leidimu, ISBN 9986- 687-11-X) parengtomis sutarties sąlygomis, suprato jų turinį ir jų sukeliamas pasekmes bei su jomis visiškai sutinka.

91. Šių motyvų pagrindu darytina išvada, kad konkurso dokumentuose ir rangos sutartyje buvo numatyta, kad perkami darbai numatyti techniniame projekte, o ne tik darbų kiekių žiniaraščiuose. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbai numatyti techniniame projekte, buvo numatyti ir rangos sutartyje, rangovas prisiėmė jų įvertinimo riziką siūlydamas kainą, todėl šie darbai negali būti pripažinti papildomais.

Dėl darbų, nenumatytų techniniame projekte ar sąnaudų kiekių žiniaraščiuose

92. Apeliantai teigia, kad darbai, kurie buvo būtini projektui užbaigti, bet tiesiogiai nebuvo numatyti techniniame projekte, turi būti pripažinti papildomais. Atkreiptinas dėmesys, kad darbų nenurodymas techniniame projekte nagrinėjamu atveju gali reikšti mažiausiai tris teisines situacijas, kurios vertintinos skirtingai pasekmių atžvilgiu. Pirma, darbai nenurodyti techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, bet jų numatymo rizika pagal galiojantį CK reguliavimą ir rangos sutartį tenka rangovui, antra, techniniame projekte darbai nebuvo nurodyti, bet būtini užsakovo projekto įgyvendinimui ir tai yra projektavimo klaida, ir trečia, darbai nenurodyti 0 techninio projekto laidoje todėl, kad projekto vykdymo metu buvo iš esmės keičiami patys techninio projekto sprendiniai.

Dėl techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nenurodytų darbų

93. Ieškovai įrodinėja, kad papildomais pripažintini darbai, kurie nebuvo numatyti techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose ar buvo numatytas netinkamas jų kiekis, konkrečiai: 1) žemės darbai (reikalaujama suma 979 725,59 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 5, 3 pretenzija); 2) durpių sluoksnio iškasimas (reikalaujama suma 6 778,68 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 6, 4 pretenzija); 3) dirvožemio sluoksnio pašalinimas privažiuojamųjų kelių įrengimo vietose (reikalaujama suma 23 577,38 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 7, 5 pretenzija); 4) signalinis kabelis telekomunikacijų šviesolaidinio kabelio linijos žymėjimui ir DVS kabeliai (reikalaujama suma 96 544,61 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 9, 7 pretenzija); 5) drenažo darbų kiekio trūkumas (reikalaujama suma 69 141,29 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 26, 20 pretenzija); 6) papildomi langų kiekiai (reikalaujama suma 2 568,91 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 31, 24 pretenzija); 7) papildomo skaldos balasto poreikis (reikalaujama suma 247 126,45 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 33, 26 pretenzija); 8) papildomi MD (magistralinio dujotiekio) įrengimo darbai (reikalaujama suma 71 166,07 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 40, 32 pretenzija); 9) pralaidų papildomi / nenumatyti darbai (reikalaujama suma 11 385,60 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 41, 33 pretenzija); 10) pervaža 3+641 km (reikalaujama suma 3 548,55 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 47, 36 pretenzija); 11) skaldos utilizavimas (reikalaujama suma 19 230,83 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 49, 38 pretenzija); 12) metaliniai įlaidai (reikalaujama suma 27 184,41 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 50, 39 pretenzija); 13) pervažų 21+536 km, 21+835 km bei pėsčiųjų perėjos 21+840 km papildomi / nenumatyti darbai (reikalaujama suma 11 554,36 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 53, 41 pretenzija).

94. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl dviejų reikalavimų šioje dalyje (žemės darbai (reikalaujama suma 979 725,59 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 5, 3 pretenzija): dirvožemio sluoksnio pašalinimas privažiuojamųjų kelių įrengimo vietose (reikalaujama suma 23 577,38 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 7, 5 pretenzija)) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 nustatyti prejudiciniai faktai šiai bylai, kad šie darbai atsirado dėl techninio projekto klaidos, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl likusių reikalavimų šioje dalyje.

95. Spręsdama, ar techniniame projekte nenumatyti darbai gali būti pripažinti papildomais, teisėjų kolegija vertina ginčui aktualų įstatyminį reguliavimą šiuo aspektu, konkurso sąlygas ir rangos sutartį. Visų pirma pažymėtina, kad techninis projektas pagal STR pateiktą apibrėžimą nėra dokumentas, pateikiantis tikslius darbų ir medžiagų kiekius, nes pateikia tik pagrindinius projekto sprendinius. Pagal 2004 m. gruodžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4, 6.5 papunkčius, ginčui aktualus parengtas techninis projektas turėjo numatyti tik esminius funkcinius, architektūros, technologijos, techninius, ekonominius kokybės reikalavimus, o detalūs techninio projekto sprendiniai turėjo būti parengti rangovo parengtame darbo projekte (plg. konkurso sąlygų 4 punktą).

96. Konkurso sąlygose ar pačioje rangos sutartyje nebuvo specialių nuostatų, sugriežtinančių STR numatytą reguliavimą dėl techninio projekto detalumo ar kokybės, dėl techninio projekto darbų kiekių skaičiavimo tikslumo, todėl teisėjų kolegija, aiškindama, vadovaujasi ginčui aktualioje STR 1.05.06:2010 redakcijoje įtvirtintais reikalavimais techniniam projektui. Remiantis minėtu teisės aktu, techninio projekto apimtis ir detalumas neatitinka STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punkto kriterijų jei nėra pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Pagal minėto STR 30 punktą, jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 30.1 techninės specifikacijos; 30.2 aiškinamieji raštai; 30.3 brėžiniai; 30.4 sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Nagrinėjamu atveju, esant neatitikimas tarp techninio projekto specifikacijų ir sąnaudų kiekių žiniaraščių, tiekėjai, spręsdami dėl faktiškai būtinų darbų kiekių, turėjo vadovautis minėtu STR 30 punkte numatytu principu, t. y. pirmenybė turėjo būti teikiama aukštesnės galios techninio projekto dokumentams.

97. Nagrinėjamu atveju, jei techninis projektas atitinka minėtus reikalavimus, rizika dėl to, kad rengiant darbo projektą paaiškės didesni darbų kiekiai, tenka rangovui, nes preziumuojama, kad techninio projekto turinys yra pakankamas numatyti visus užsakovo sumanymui būtinus atlikti darbus.

98. Konkurso sąlygų 23 punkte buvo numatyta, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas (ieškovai) sutinka su konkurso sąlygomis ir patvirtina, kad pasiūlyme pateikta informacija apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties vykdymui. Kaip jau buvo minėta, konkrečiųjų rangos sutarties sąlygų 4.1 punktas atskleidžia, kad šalys susitarė, jog rangovas privalo patikrinti užsakovo reikalavimus (technines specifikacijas) ir prisiimti pilną atsakomybę už šių reikalavimų vykdymą.

99. Išvadą, kad nenustačius techninio projekto klaidos, paklaida tarp techniniame projekte numatytų darbų kiekių (sąnaudų kiekių žiniaraščių) ir faktiškai būtinų atlikti darbų yra rangovo rizika, pagrindžia ir statybos rangos santykių teisinis reguliavimas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Taigi, jei sutartyje nėra numatyta kitaip, darbai, nenumatyti techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, bet galimi numatyti iš statybos normatyvinių dokumentų, įeina į rangos sutarties objektą, su sąlyga, kad pats techninis projektas atitinka STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punkto reikalavimus. Jei rangos sutartyje nenumatyta kitaip, rangovas turėjo atlikti visus darbus, kurie buvo numatomi iš techninio projekto ir darbų kiekių žiniaraščių.

100. Išvadą, kad rangos sutarties objektą sudaro ne tik pirkimo dokumentuose aiškiai numatyti, bet ir iš techninio projekto turinio galimi apskaičiuoti darbai, darytina ir remiantis aktualia teismų praktika. Kasacinio teismo praktika nurodo, kad tiek iš teisės aktų, tiek iš pirkimo sąlygų tiekėjams turėjo būti aišku, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

101. Papildomai pažymėtina, kad rangos sutartimi rangovas buvo prisiėmęs fizinių sąlygų rizikas, konkrečiai geologines ir hidrologines rizikas. Rangovo (ieškovų) prisiimtą riziką nustato FIDIC 4.12 papunktis, rangos sutarties 4.12 papunktis – rangovui teko nenumatomos fizinės sąlygos – gamtos ir žmogaus sukurtos fizinės sąlygos bei kitos fizinės kliūtys ar teršalai, su kuriais rangovas vykdydamas darbus susiduria statybvietėje, įskaitant geologines ir hidrologines sąlygas. Sutartyje numatyta, kad išlaidų, patirtų dėl tokių sąlygų atsiradimo, rangovas reikalauti negali (FIDIC 4.12 papunkčio (b) pastraipa sutartyje netaikoma). Todėl, jei techninio projekto detalumas atitiko STR reikalavimus, bet rangovas turėjo atlikti daugiau žemės darbų nei numatyta rangos sutartyje, arba darbų kiekis padidėjo dėl hidrologinių sąlygų, šie darbai negali būti pripažinti papildomais, nes rangovas buvo prisiėmęs šias rizikas rangos sutartimi.

102. Taigi apeliantai, atsižvelgdami į nagrinėjamu atveju vykusio konkurso ir rangos sutarties sąlygas, turėjo suprasti, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra tik orientaciniai, todėl galutinės darbų ir medžiagų apimtys bus aiškios tik parengus darbo projektą, ir kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu, nebus laikomi papildomais darbais. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, taikoma tik tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Akivaizdu, jog apeliantams pagal techninį projektą galėjo būti sudėtinga tiksliai apskaičiuoti projekto įgyvendinimo kaštus, tačiau tai savaime nereiškia, kad tam tikri darbai nebuvo numatyti techniniame projekte.

103. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovė pirko statybos rangos darbus nuo parengiamųjų iki baigiamųjų darbų, todėl darbai turėjo būti atlikti taip ir tokia apimtimi, kad atsakovės užduotis suformuluota techniniame projekte būtų įvykdyta tinkamai, darbų kiekius turėjo paskaičiuoti ieškovai, remdamiesi techninio projekto specifikacijomis ir normatyviniais statybos dokumentais. Neįrodžius techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo vėlesnėse techninio projekto laidose, visi padidėję darbų kiekiai priskirtini rangovo rizikai.

104. Atsižvelgiant į techninio projekto preliminarų pobūdį, darytina išvada, kad nepakankamas darbų kiekių nurodymas sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nėra pagrindas pripažinti didesnius darbų kiekius papildomais.

Dėl darbų, nenurodytų techniniame projekte, jei yra projektavimo klaida

105. Ieškovai vertina, kad dalis darbų iš viso nenumatyti techniniame projekte. Teigia, kad iš viso techniniame projekte nenumatyti šie darbai: 1) Kyviškių geležinkelio stoties prailginamojo perono prie 3 kelio apšvietimas (reikalaujama suma 7 991,19 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 2, 1 pretenzija); 2) krūmų pašalinimas (reikalaujama suma 26 573,75 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 8, 6 pretenzija); 3) signalinis kabelis telekomunikacijų šviesolaidinio kabelio linijos žymėjimui ir DVS kabeliai (reikalaujama suma 50 891,35 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 9, 7 pretenzija); 4) vandentiekio linijos įrengimas „uždaru“ būdu (reikalaujama suma 70 443,35 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 11, 9 pretenzija); 5) atraminės sienutės Pk 23+450 iki Pk 23+750 įrengimas (reikalaujama suma 61 078,69 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 14, 10 pretenzija); 6) iešmo Nr. 110 demontavimas, vietoj jo paklojant kelio gardelę (reikalaujama suma 8 967,12 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 15, 11 pretenzija); 7) autobusų stotelės ardymas / atstatymas (reikalaujama suma 8 248,51 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 17, 13 pretenzija ); 8) papildomi tikrintuvai (reikalaujama suma 22 096,47 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 22, 17 pretenzija); 9) MD kirtimas (reikalaujama suma 6 206,53 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 25, 19 pretenzija); 10) tvoros atstatymas (reikalaujama suma 5 937,09 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 38, 30 pretenzija); 11) pralaidų papildomi / nenumatyti darbai (reikalaujama suma 1 334,15 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 41, 33 pretenzija); 12) pralaidos 1+497 km paaukštinimas (reikalaujama suma 1 369,33 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 42, 34 pretenzija); 13) ryšių kabelis ties pralaida 7+461 km (reikalaujama suma 1 029,69 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 46, 35 pretenzija); 14) tarpukelės užpylimas skaldele, skalda (reikalaujama suma 5 244,24 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 52, 40 pretenzija); 15) pervažų 10+198 km, 7+200 km papildomi darbai (reikalaujama suma 137 095,09 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 54, 42 pretenzija); 16) signalviečių Nr. 6, 8, 15 perstatymas (reikalaujama suma 26 286,92 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 55, 43 pretenzija); 17) skaldos papildymas dėl išilginio profilio koregavimo (reikalaujama suma 60 797,59 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 56, 44 pretenzija); 18) elektros maitinimo kabelis (reikalaujama suma 5 806,63 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 60, 47 pretenzija).

106. Be to, kaip jau minėta, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 nustatyti prejudiciniai faktai dėl techninio projekto klaidų pretenzijų (1, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 12) atžvilgiu, konkrečiai: 1) žemės darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 5, 3 pretenzija); 2) dirvožemio sluoksnio pašalinimas privažiuojamųjų kelių įrengimo vietose (darbų pakeitimo aktas Nr. 7, 5 pretenzija); 3) Kyviškių geležinkelio stoties prailginamojo perono prie 3 kelio apšvietimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 2, 1 pretenzija); 4) krūmų pašalinimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 8, 6 pretenzija); 5) kalaus ketaus vamzdžių su aukštoms apkrovoms atspariomis movinėmis jungtimis bei fiksavimo užraktais panaudojimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 10, 8 pretenzija); 6) atraminės sienutės Pk 23+450 iki Pk 23+750 įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 14, 10 pretenzija); 7) iešmo Nr. 110 demontavimas, vietoj jo paklojant kelio gardelę (darbų pakeitimo aktas Nr. 15, 11 pretenzija); 8) atraminės sienutės Pk 23+925 prie pralaidos įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 16, 12 pretenzija). Šioje dalyje teisėjų kolegija taip pat pasisako, ar šie darbai gali būti pripažinti papildomais ir priteisiama jų kaina.

107. Apeliantai įrodinėja, kad dalis jų atliktų darbų nebuvo nurodyti techniniame projekte, ne tik sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, bet ir techninėse specifikacijose. Teisėjų kolegija vertina, ar rangovas, sudarydamas sutartį, privalėjo numatyti darbus, kurie nebuvo nurodyti nei pačioje rangos sutartyje, nei techniniame projekte (konkrečiai aukščiausią galią rangovui sprendžiant dėl techninio projekto turinio turinčiose techninėse specifikacijose).

108. Rangovas prisiima riziką apskaičiuoti tik tų darbų kainą, kuriuos galėjo apskaičiuoti įvertinęs techninį projektą ir rangos sutartį, todėl tik šie darbai yra rangos sutarties objektas. Statybos norminiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad techninio projekto apimtis ir detalumas yra nepakankamas ir netinkamas rangos sutarties kainai apskaičiuoti, jei nėra pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti ir darbo projektui parengti (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punktas).

110. Poziciją, kad darbai nenumatyti techniniame projekte nėra sudėtinė rangos sutarties dalis, pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, nurodanti, kad sprendžiant, ar konkretus darbas įėjo į pirkimo objektą, turi būti remiamasi techninio projekto sprendiniais ir vertinama, ar pagal juos (nepaisant jų galimo nedetalumo, kadangi sprendiniai turėjo būti detalizuoti darbo projekte) ir kitą turimą informaciją tie darbai rangovės kaip profesionalaus statybų srityje veikiančio asmens objektyviai galėjo būti įvertinti. Kita vertus, atsižvelgiant į viešiesiems pirkimams taikomus lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus, iš rangovės negalėjo būti reikalaujama įvertinti objektyviai nenumatomas ir neapibrėžtas aplinkybes, dėl kurių bus reikalinga atlikti darbus, kurių vykdymas apskritai nesuplanuotas techninio projekto sprendiniais ir iš jų neišplaukia. Šiuo aspektu taikytini ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

111. Rangos sutartimi šalys susitarė, kad užsakovo rizika yra bet kurios darbų dalies projektavimas, kurį atlieka užsakovo personalas arba kiti asmenys, už kuriuos atsako užsakovas (FIDIC 17.3 punktas g). Taigi, nagrinėjamu atveju užsakovui teko rizika dėl papildomų darbų atsiradimo, jei bus projektavimo klaidų ar netikslumų.

113. Minėtame FIDIC papunktyje yra nustatyta, kad jeigu rangovas, ištaisydamas nuostolius arba žalą, uždelsia ir (arba) patiria išlaidų, tai jis privalo pateikti Inžinieriui kitą pranešimą ir jam, pagal FIDIC 20.1 papunktį, turi būti suteikta teisė gauti laiko pratęsimą ((a) pastraipa); apmokėjimą bet kurių tokių išlaidų, kurios turi būti įtraukiamos į sutarties kainą, o tais atvejais, kai taikomos FIDIC 17.3 papunkčio (f) ir (g) pastraipų nuostatos, prie šių išlaidų taip pat turi būti pridėtas ir pagrįstas pelnas. Tačiau šalys pakeitė FIDIC 17.4 papunktį ir susitarė, kad jeigu rangovas, ištaisydamas trūkumus tuos nuostolius arba atlygindamas žalą, uždelsia ir (arba) patiria papildomų išlaidų, tai jis privalo pateikti Inžinieriui kitą pranešimą ir jam pagal 20.1 papunktį turi būti suteikta teisė gauti laiko pratęsimą ((a) pastraipa); tiesioginių nuostolių atlyginimą ((b) pastraipa). Šalys konkrečių rangos sutarties sąlygų 17.4 papunktyje taip pat susitarė, kad kreipdamasis dėl patirtų nuostolių atlyginimo, rangovas privalo pateikti rašytinius nuostolių dydį pagrindžiančius įrodymus.

114. Iš nurodytų šalių susitarimo nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog dėl darbų projektavimo, kurį atlieka užsakovo personalas arba kiti asmenys, už kuriuos atsako užsakovas, riziką prisiima užsakovas. Rangovas, laikydamasis FIDIC 20.1 papunktyje nustatytos rangovo pretenzijų pateikimo tvarkos, patyręs dėl trūkumų taisymo papildomas išlaidas, turi teisę gauti laiko pratęsimą ir tiesioginių nuostolių atlyginimą (su sąlyga, kad buvo laikytasi pretenzijų pateikimo tvarkos aptartos ankščiau). Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, ieškovai pirmosios instancijos teisme nereikalavo atlyginti tiesioginių nuostolių ir jų neįrodinėjo, taigi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas ieškovų suformuluoto faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko – reikalavimo pripažinti darbus papildomais ir priteisti darbų kainą.

115. Įvertinus minėtas rangos sutarties nuostatas ir tai, kad sutartis turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad visi darbai, kuriuos rangovas atliko dėl to, kad techninis projektas neatitiko aptartų STR reikalavimų, taip pat darbai, kurie įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 pripažinti atsiradę dėl projektavimo klaidos, gali būti pripažinti papildomais, jei buvo gautas užsakovo sutikimas arba Inžinieriaus sprendimas dėl darbų pakeitimo, bet už juos gali būti atlyginta ne sumokant darbų kainą, kaip to šioje byloje reikalauja ieškovai, o tik atlyginant tiesioginius nuostolius. Kadangi ieškovai nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimą tik dėl darbų pripažinimo papildomais ir kainos už juos sumokėjimo, teisėjų kolegija detaliai dėl pagrindų tiesioginiams nuostoliams atlyginti nepasisako.

Dėl darbų, atliktų dėl nenumatytų aplinkybių

116. Ieškovai teigia, kad dalis jų prašomų pripažinti papildomais darbų atlikti dėl paaiškėjusių nenumatytų aplinkybių, konkrečiai: 1) papildomo drenažo įrengimas (ir atraminės sienutės sustiprinimas) (reikalaujama suma 121 496,66 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 18, 14 pretenzija); 2) sankasos sustiprinimas kalkėmis ir cementu (reikalaujama suma 49 313,78 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 19, 15 pretenzija); 3) netinkamo grunto sluoksnio pakeitimas drenuojančiu (reikalaujama suma 17 956,63 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 32, 25 pretenzija); 4) stabilizacija (reikalaujama suma 25 492,18 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 35, 27 pretenzija); 5) sankasos sustiprinimas paklojant geotinklą, tekstilę (reikalaujama suma 36 063,49 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 57, 45 pretenzija).

117. Pažymėtina, kad papildomų darbų sąvoka visais atvejais apima tik tuos būtinuosius darbus, kurie negalėjo būti numatyti rangos sutarties sudarymo metu (CK 6.684 straipsnio 4 dalis) taigi nenumatytos aplinkybės pačios savaime nėra lemiančios spręsti dėl darbų pripažinimo papildomais. Šie darbai gali būti pripažinti papildomais, tik tuo atveju, jei yra nustatomi visi kiti papildomų darbų elementai, aptarti aukščiau.

120. Nagrinėjamu atveju, visi penki šios grupės darbai – papildomo drenažo įrengimas ir atraminės sienutės sustiprinimas, sankasos sustiprinimas kalkėmis ir cementu, netinkamo grunto sluoksnio pakeitimas drenuojančiu, grunto stabilizacija kalkėmis, sankasos sustiprinimas paklojant geotinklą ir tekstilę nebuvo numatyti techniniame projekte ir tai nėra projektavimo klaida. Pagal darbų pobūdį akivaizdu, kad jie atsirado dėl to, kad vykdant projektą paaiškėjo specifinės statybvietės grunto savybės (drėgmė, nestabilumas, kita), dėl kurių reikėjo koreguoti atliekamų žemės ir (sienutės sustiprinimo atveju) statybos darbų apimtį bei pobūdį.

121. Kaip jau buvo minėta, papildomais darbais gali būti pripažinti tik tie darbai, kurių atsiradimo rizika neteko rangovui. Nagrinėjamu atveju pagal FIDIC 4.12 papunktį ir rangos sutarties 4.12 papunktį rangovui teko darbų kiekių, atsiradusių dėl nenumatomų fizinių sąlygų (konkrečiai – gamtos ir žmogaus sukurtų fizinių sąlygų bei kitų fizinių kliūčių ar teršalų statybvietėje, įskaitant geologines ir hidrologines sąlygas) padidėjimo rizika. Sutartyje numatyta, kad išlaidų, patirtų dėl tokių sąlygų atsiradimo, rangovas reikalauti negali (FIDIC 4.12 papunkčio (b) pastraipa sutartyje netaikoma).

122. Teisėjų kolegija sprendžia, kad rangovas turėjo atlikti daugiau žemės, grunto tvirtinimo ir sienutės tvirtinimo darbų, nei buvo numatyta rangos sutartyje, tačiau šių darbų kiekis padidėjo dėl geologinių ir hidrologinių sąlygų, rizika dėl šių sąlygų pagal rangos sutartį teko rangovui, todėl šios grupės darbai negali būti pripažinti papildomais.

Dėl darbų, atliktų užsakovo nurodymu

123. Ieškovai teigia, kad dalis jų prašomų pripažinti papildomais darbų atlikti dėl užsakovo nurodymų, konkrečiai: 1) atraminės sienutės Pk 23+925 prie pralaidos įrengimas (reikalaujama suma 38 620,83 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 16, 12 pretenzija); 2) integracija į SCADA GE PowerON Fusion sistemą (reikalaujama suma 30 598,35 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 24, 18 pretenzija); 3) alternatyvi Vaidotų–Valčiūnų mazgo rekonstrukcija (reikalaujama suma 66 612,60 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 28, 21 pretenzija); 4) Rudaminos pylimo įrengimas (reikalaujama suma 150 397,94 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 36, 28 pretenzija); 5) magistralinės telekomunikacinės įrangos perkėlimas (reikalaujama suma 3 148,76 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 37, 29 pretenzija); 6) 22 ir 24 iešmai (reikalaujama suma 6 276,07 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 39, 31 pretenzija); 7) tarpukelės užpylimas skaldele, skalda (reikalaujama suma 9 111,34 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 52, 40 pretenzija); 8) transformatorinių skirstyklių įžeminimas (reikalaujama suma 1 210 Eur be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 63, 49 pretenzija).

124. Pažymėtina, kad atraminės sienutės Pk 23+925 prie pralaidos įrengimo darbas (darbų pakeitimo aktas Nr. 16, 12 pretenzija) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 yra pripažintas atsiradusiu dėl techninio projekto klaidos, todėl teisėjų kolegija dėl šio darbo pripažinimo papildomu jau yra pasisakiusi sprendimo dalyje „Dėl darbų, nenurodytų techniniame projekte, jei yra projektavimo klaida“, todėl žemiau pasisako tik dėl likusių reikalavimų šioje dalyje.

125. Pagal rangos sutarties sąlygas rangovas buvo įsipareigojęs koreguoti atliekamus darbus pagal Inžinieriaus nurodymus, todėl ne bet koks Inžinieriaus nurodymas kvalifikuotinas kaip rangos sutarties pakeitimas (Žr. išsamiai sprendimo dalį „Reikalavimai užsakovo sutikimui dėl papildomų darbų“, 74–86 sprendimo punktai). Pakeitimai turėjo būti vykdomi pagal rangos sutarties 3.5, 3.1 papunkčius, rangovui papildomai gavus ne tik Inžinieriaus, bet ir užsakovo rašytinį sutikimą. Išimtį sudaro tik atvejai, kai užsakovui ir rangovui nesutarus, Inžinierius priimdavo sprendimą dėl darbų atlikimo, privalomą abiem rangos sutarties šalims.

126. Sprendžiant dėl papildomų darbų gali būti reikšmingi tik darbai, atlikti rašytiniu užsakovo nurodymu arba Inžinieriaus sprendimu.

127. Kadangi šioje dalyje pareikšti reikalavimai apima darbus, kurie atitinka papildomų darbų sąvoką, nes nebuvo numatyti rangos sutartyje bei norminiuose statybos dokumentuose ir dėl šių darbų rangovas nebuvo prisiėmęs rizikos, teisėjų kolegija pasisako atskirai dėl kiekvieno reikalavimo šioje dalyje, vertindama, ar buvo užsakovo sutikimas dėl papildomų darbų, kaip būtinoji pripažinimo jų papildomais darbais sąlyga.

128. Ieškovai papildomais prašo pripažinti ir elektros tiekimo, duomenų surinkimo, kaupimo ir valdymo sistemos integraciją į SCADA GE PowerON Fusion sistemą (darbų pakeitimo aktas Nr. 24, 18 pretenzija). Nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl sistemos keitimo atsirado todėl, kad atsakovė lygiagrečiai vykdė kitą projektą ir siekė užtikrinti abiejų projektų tarpusavio suderinamumą, todėl rangos sutartyje numatyti sprendiniai nebeatitiko atsakovės poreikių. Taigi, dėl šio reikalavimo taip pat konstatuotina, kad atsakovė keitė rangos sutarties sprendinius.

129. Tačiau pagal rangos sutarties sąlygas rangovas buvo įsipareigojęs koreguoti atliekamus darbus pagal Inžinieriaus nurodymus. Kaip minėta, ne kiekvienas Inžinieriaus nurodymas prilygo rangos sutarties pakeitimui. Pakeitimai turėjo būti vykdomi pagal rangos sutarties 3.5 papunktį, papildomai gavus ne tik Inžinieriaus, bet ir užsakovo rašytinį sutikimą. Išimtį sudaro tik atvejai, kai užsakovui ir rangovui nesutarus, Inžinierius priimdavo sprendimą dėl darbų atlikimo, privalomą abiem rangos sutarties šalims (rangos sutarties 3.5 punktas), kol šis sprendimas nebus nuginčytas rangos sutarties 20 straipsnio tvarka.

130. 2013 m. birželio 21 d. Inžinierius priėmė sprendimą dėl aptariamo darbo (patikslinto ieškinio priedas Nr. 34), kuriame nurodoma, kad dėl šio darbo buvo rangos sutartyje numatyta tvarka suformuota Inžinieriaus pozicija dėl pakeitimo, užsakovui su ja nesutinkant, Inžinierius pasinaudojo jam suteikta kompetencija priimti sąžiningą abiems šalims privalomą sprendimą, kai susitarimas nepasiekiamas (rangos sutarties 3.5 papunktis, sprendimas Nr. 21 (b. l. 51–53, VII t.)). Darytina išvada, kad šis darbas atsirado todėl, kad atsakovė keitė rangos sprendinius, rizikos dėl tokio keitimo rangovas nebuvo prisiėmęs, rangovas darbą atliko gavęs Inžinieriaus pritarimą, todėl šis darbas pripažintinas papildomu ir atlygintina jo vertė.

131. Ieškovai papildomais prašo pripažinti Vaidotų–Valčiūnų mazgo rekonstrukcijos perprojektavimo darbus (darbų pakeitimo aktas Nr. 28, 21 pretenzija). Nagrinėjamu byloje yra įrodymai, kad Inžinierius davė nurodymą rangovui (b. l. 133, VI t.) vykdant darbus Valčiūnų stotyje nerengti techniniame projekte numatytų laikinųjų sąvažų, neužsakinėti iešmų gamybos sąvažos, tačiau nėra duomenų, kad nurodė atlikti Vaidotų–Valčiūnų mazgo rekonstrukcijos perprojektavimo darbus. Nors nėra abejonės, kad užsakovas keitė rangos sutartyje numatytus sprendinius, tačiau nesant užsakovo rašytinio sutikimo arba Inžinieriaus sprendimo dėl darbų atlikimo, šie darbai papildomais nepripažintini.

132. Ieškovai prašo papildomais pripažinti darbus, kurie atsirado todėl, kad atsakovė nusprendė nerengti techniniame projekte numatyto Rudaminos pylimo (darbų pakeitimo aktas Nr. 36, 28 pretenzija), kadangi jis nebuvo privalomas pagal triukšmo matavimo apyskaitą, todėl šiuos žemės kiekius teko išvežti. Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat pripažintina, kad darbai atsirado dėl užsakovo atlikto techninio projekto sprendinių pakeitimo, jie buvo būtini, Inžinierius pritarė darbų pakeitimo aktui Nr. 36 ir konstatavo, kad visi darbų kiekiai ir kainos buvo pagrįsti ir rekomendavo tvirtinti (2014 m. rugsėjo 22 d. raštas, b. l. 35–37, XVII t.). Šiame rašte taip pat konstatuota, kad darbų pakeitimo aktas buvo pateiktas tvirtintini projekto vykdymo priežiūros vykdytojui, šis jų netvirtino ir grąžino Inžinieriui, tačiau Inžinierius atsisakymą tvirtinti pripažino neargumentuotu. Nors nagrinėjamu atveju nėra tinkamos formos užsakovo sutikimo dėl darbų atlikimo, darytina išvada, kad Inžinieriaus pakartotinas sutarties pakeitimo pripažinimas prilygintinas sprendimui. Kadangi šis darbas atsirado todėl, kad atsakovė keitė rangos sutarties vykdymo sprendinius, rizikos dėl tokio keitimo rangovas nebuvo prisiėmęs, rangovas darbą atliko gavęs Inžinieriaus pritarimą, todėl šis darbas pripažintinas papildomu ir atlygintina jų vertė.

133. Ieškovai prašo pripažinti papildomais magistralinės telekomunikacinės įrangos perkėlimo darbus (darbų pakeitimo aktas Nr. 37, 29 pretenzija). Byloje nustatyta, kad pagal techninio projekto sąlygas, Kyviškių stoties perono apšvietimui turėjo būti panaudotas esamas kabelis, tačiau atsakovė pakeitė šį sprendinį, informuodama, kad esami kabeliai negali būti panaudoti. Todėl reikėjo papildomai įrengti 140 m kabelinę liniją bei sumontuoti jungiamąją movą. Rangovas teikė 29 pretenziją, Inžinierius patvirtino darbų pakeitimo aktą Nr. 29 ir konstatavo, kad visi darbų kiekiai ir kainos buvo pagrįsti ir rekomendavo tvirtinti (2014 m. rugsėjo 22 d. raštas, b. l. 35–37, XVII t.). Kaip minėta, šiame rašte buvo konstatuota, kad darbų pakeitimo aktas buvo pateiktas tvirtintini projekto vykdymo priežiūros vykdytojui, šis jų netvirtino ir grąžino Inžinieriui, tačiau Inžinierius atsisakymą tvirtinti pripažino neargumentuotu. Darytina išvada, kad šis darbas atsirado todėl, kad atsakovė keitė rangos sutarties vykdymo sprendinius, rizikos dėl tokio keitimo rangovas nebuvo prisiėmęs, rangovas darbą atliko gavęs Inžinieriaus pritarimą prilygintiną sprendimui rangos sutarties 3.5 papunkčio prasme, todėl šis darbas pripažintinas papildomu ir atlygintina jo vertė.

134. Ieškovai prašo atlyginti už darbus įrengiant izoliuotas sandūras šoninio kelio kryptimi iešmuose 22 ir 24 (darbų pakeitimo aktas Nr. 39, 31 pretenzija). Nagrinėjamu atveju taip pat yra visos darbų pripažinimo papildomais sąlygos: byloje yra įrodymai, kad užsakovas keitė techninio projekto sprendinius šioje dalyje, nurodė Inžinieriui inicijuoti pakeitimo procedūrą, Inžinierius davė nurodymą pagal rangos sutarties 3.3 papunktį atlikti šiuos darbus (b. l. 220, XX t.), taigi, pripažintina, kad buvo gautas atsakovės sutikimas papildomiems darbams.

135. Ieškovai taip pat prašo papildomais pripažinti tarpukelės užpylimo skaldele ir skalda darbus (darbų pakeitimo aktas Nr. 52, 40 pretenzija). Nagrinėjamu atveju byloje yra Inžinieriaus 2014 m. birželio 26 d. nurodymas atlikti šį darbą (b. l. 156, XV t.), nurodyme yra duomenys, kad buvo koreguotas techninis projektas šiuo aspektu, taigi visi ar dalis tarpukelės užpylimo darbų galimai buvo papildomi, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiam darbui buvo gautas užsakovo pritarimas raštu arba Inžinieriaus sprendimas ar kitas jam prilygintinas dokumentas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad užsakovas sutiko su šių darbų atlikimu. Kaip jau buvo minėta, vien Inžinieriaus nurodymas negali būti prilygintas darbo pakeitimui rangos sutartyje numatyta tvarka, todėl nėra pagrindo šio darbo pripažinti papildomu dėl užsakovo sutikimo su papildomų darbų atlikimu nebuvimo.

136. Ieškovai prašo papildomais pripažinti transformatorinių skirstyklių įžeminimo darbus (darbų pakeitimo aktas Nr. 63, 49 pretenzija). Nors šie darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ir rangos sutartyje, o atsirado dėl užsakovo atliktų pakeitimų, tačiau byloje nepakanka įrodymų spręsti, kad buvo gautas užsakovo pritarimas šiems darbams. Byloje yra Inžinieriaus nurodymas atlikti minėtus darbus, tačiau, kaip minėta, tam, kad nurodymas sudarytų pakeitimą, turėjo būti gautas raštiškas užsakovo sutikimas arba Inžinieriaus sprendimas dėl pakeitimo. Byloje tokių duomenų nėra, todėl darytina išvada, kad šie darbai negali būti pripažinti papildomais.

Dėl darbų, atliktų dėl kitų subjektų veiksmų

137. Ieškovai teigia, kad dalis darbų atsirado dėl kitų subjektų veiksmų ir nurodo, kad statybos metu rekonstruojant vandentiekį ties Pk 24+315, kilo poreikis naudoti kalaus ketaus vamzdžius su aukštoms apkrovoms atspariomis movinėmis jungtimis bei fiksavimo užraktais, todėl darbų kaina padidėjo 311 140, 16 Lt (90 112,42 Eur) (darbų pakeitimo aktas Nr. 10, pretenzijos Nr. 8).

138. Šioje dalyje ieškovų pareikštas reikalavimas apima darbą, kuris įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 pripažintas atsiradęs dėl techninio projekto projektavimo klaidų, todėl teisėjų kolegija dėl šio darbo pripažinimo papildomu ir skolos už jį priteisimo jau pasisakė sprendimo dalyje „Dėl darbų, nenumatytų techniniame projekte, jei yra projektavimo klaida“). Darytina išvada, kad šis darbas negali būti pripažintas papildomu ir priteista darbo kaina, nes rangos sutartyje numatyta, kad projektavimo klaidos atveju rangovas gali reikalauti ne darbų kainos, o tik tiesioginių nuostolių. Pagal ieškovų suformuluotą reikalavimą ieškinio patenkinimas šioje dalyje negalimas, nes šalys rangos sutartimi atsisakė kainos sumokėjimo kaip gynimo būdo projektavimo klaidų atveju.

Dėl procesinės bylos dalies baigties

139. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualius teisės aktus, formuojamą teismų praktiką ir šalių susitarimo turinį, konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos maksimalios kainos rangos sutartis.

140. Nagrinėjamu atveju papildomais gali būti pripažinti tik būtini darbai projektui įgyvendinti, kurie nebuvo ir negalėjo būti numatyti rangos sutartyje ir jos prieduose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis), ir kurių atžvilgiu rangovas nebuvo prisiėmęs rizikos ir buvo užsakovo sutikimas dėl darbų atlikimo arba Inžinieriaus sprendimas dėl darbų pakeitimo.

141. Pagal ieškovų ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, papildomais darbais jie prašė pripažinti rangos sutartyje nenumatytas, bet būtinas projektui įgyvendinti darbų grupes: 1) darbus, kurie buvo numatyti techniniame projekte, bet neįtraukti į rangos sutartį, 2) darbus, kuriuos teko atlikti dėl techninio projekto trūkumų (darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ar techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose), 3) darbus, būtinus atlikti dėl nenumatytų aplinkybių, 4) darbus, būtinus atlikti dėl užsakovo nurodymų, 5) darbus, būtinus atlikti dėl kitų subjektų veiksmų, 6) tam tikrus darbus, numatytus rangos sutartyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus:

151.1. Dėl darbų, numatytų techniniame projekte, bet neįtrauktų į rangos sutartį (akustinių sienučių kiekiai (darbų pakeitimo aktas Nr. 58, 46 pretenzija)), sprendžia, kad konkurso dokumentuose ir rangos sutartyje buvo numatyta, jog perkami darbai numatyti techniniame projekte, o ne tik darbų kiekių žiniaraščiuose. Taigi, spręstina, kad darbai numatyti techniniame projekte, buvo numatyti ir rangos sutartyje, rangovas prisiėmė jų įvertinimo riziką siūlydamas kainą, todėl tokie darbai negali būti pripažinti papildomais.

151.2. Dėl darbų, nenumatytų techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (1) durpių sluoksnio iškasimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 6, 4 pretenzija); 2) signalinis kabelis telekomunikacijų šviesolaidinio kabelio linijos žymėjimui ir DVS kabeliai (darbų pakeitimo aktas Nr. 9, 7 pretenzija); 3) drenažo darbų kiekio trūkumas (darbų pakeitimo aktas Nr. 26, 20 pretenzija); 4) papildomi langų kiekiai (darbų pakeitimo aktas Nr. 31, 24 pretenzija); 5) papildomo skaldos balasto poreikis (darbų pakeitimo aktas Nr. 33, 26 pretenzija); 6) papildomi MD (magistralinio dujotiekio) įrengimo darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 40, 32 pretenzija); 7) pralaidų papildomi / nenumatyti darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 41, 33 pretenzija); 8) pervaža 3+641 km (darbų pakeitimo aktas Nr. 47, 36 pretenzija); 9) skaldos utilizavimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 49, 38 pretenzija); 10) metaliniai įlaidai (darbų pakeitimo aktas Nr. 50, 39 pretenzija); 11) pervažų 21+536 km, 21+835 km bei pėsčiųjų perėjos 21+840 km papildomi / nenumatyti darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 53, 41 pretenzija)), atsižvelgiant į techninio projekto preliminarų pobūdį, sprendžia, kad nepakankamas darbų kiekių nurodymas sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nėra pagrindas pripažinti didesnius darbų kiekius papildomais.

151.3. Dėl darbų, nenumatytų techniniame projekte (1) signalinis kabelis telekomunikacijų šviesolaidinio kabelio linijos žymėjimui ir DVS kabeliai (darbų pakeitimo aktas Nr. 9, 7 pretenzija); 2) vandentiekio linijos įrengimas „uždaru“ būdu (darbų pakeitimo aktas Nr. 11, 9 pretenzija); 3) autobusų stotelės ardymas / atstatymas (darbų pakeitimo aktas Nr. 17, 13 pretenzija ); 4) papildomi tikrintuvai (darbų pakeitimo aktas Nr. 22, 17 pretenzija); 5) MD kirtimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 25, 19 pretenzija); 6) tvoros atstatymas (darbų pakeitimo aktas Nr. 38, 30 pretenzija); 7) pralaidų papildomi / nenumatyti darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 41, 33 pretenzija); 8) pralaidos 1+497 km paaukštinimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 42, 34 pretenzija); 9) ryšių kabelis ties pralaida 7+461 km (darbų pakeitimo aktas Nr. 46, 35 pretenzija); 10) tarpukelės užpylimas skaldele, skalda (darbų pakeitimo aktas Nr. 52, 40 pretenzija); 11) pervažų 10+198 km, 7+200 km papildomi darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 54, 42 pretenzija); 12) signalviečių Nr. 6, 8, 15 perstatymas (darbų pakeitimo aktas Nr. 55, 43 pretenzija); 13) skaldos papildymas dėl išilginio profilio koregavimo (darbų pakeitimo aktas Nr. 56, 44 pretenzija); 14) elektros maitinimo kabelis (darbų pakeitimo aktas Nr. 60, 47 pretenzija)) teisėjų kolegija vertina, kad rangovas, sudarydamas sutartį, neprivalėjo numatyti darbų, kurie nebuvo nurodyti nei pačioje rangos sutartyje, nei techniniame projekte (konkrečiai aukščiausią galią turinčiose techninio projekto specifikacijose). Rangovas prisiima riziką apskaičiuoti tik tų darbų kainą, kuriuos galėjo apskaičiuoti įvertinęs techninį projektą ir rangos sutartį, todėl tik šie darbai yra rangos sutarties objektas. Teisėjų kolegijos požiūriu, tuo atveju, jei nėra pateikti sprendiniai, kuriuos privalės detalizuoti darbo projekte ir įgyvendinti rangovas, negalima teigti, kad rangovas rangos sutartimi įsipareigojo atlikti šiuos darbus, nes rangovas negali pasiūlyti darbų atlikimo kainos, jei neaiškus statytojo sumanymas. Tačiau šalys susitarė, jog dėl darbų projektavimo, kurį atlieka užsakovo personalas arba kiti asmenys, už kuriuos atsako užsakovas, riziką prisiima užsakovas, tad rangovas, patyręs dėl trūkumų taisymo papildomas išlaidas, turi teisę gauti tik laiko pratęsimą ir tiesioginių nuostolių atlyginimą (su sąlyga, kad buvo laikytasi pretenzijų pateikimo ir sutikimo gavimo tvarkos). Ieškovai pirmosios instancijos teisme nereikalavo atlyginti tiesioginių nuostolių ir jų neįrodinėjo, taigi apeliacinės instancijos teismas, saistomas ieškovų suformuluoto faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko, sprendžia, kad darbų kainos sumokėjimas už papildomus darbus, kurie nebuvo nurodyti techniniame projekte, nagrinėjamoje byloje yra negalimas.

151.4. Taip pat ir dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl darbų, kurie įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 pripažinti atsiradusiais dėl techninio projekto klaidų (1) žemės darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 5, 3 pretenzija); 2) dirvožemio sluoksnio pašalinimas privažiuojamųjų kelių įrengimo vietose (darbų pakeitimo aktas Nr. 7, 5 pretenzija); 3) Kyviškių geležinkelio stoties prailginamojo perono prie 3 kelio apšvietimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 2, 1 pretenzija); 4) krūmų pašalinimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 8, 6 pretenzija); 5) kalaus ketaus vamzdžių su aukštoms apkrovoms atspariomis movinėmis jungtimis bei fiksavimo užraktais panaudojimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 10, 8 pretenzija); 6) atraminės sienutės Pk 23+450 iki Pk 23+750 įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 14, 10 pretenzija); 7) iešmo Nr. 110 demontavimas, vietoj jo paklojant kelio gardelę (darbų pakeitimo aktas Nr. 15, 11 pretenzija); 8) atraminės sienutės Pk 23+925 prie pralaidos įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 16, 12 pretenzija)) teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys susitarė, jog dėl darbų projektavimo, kurį atlieka užsakovo personalas arba kiti asmenys, už kuriuos atsako užsakovas, riziką prisiima užsakovas, tad rangovas, patyręs dėl trūkumų taisymo papildomas išlaidas, turi teisė gauti tik laiko pratęsimą ir tiesioginių nuostolių atlyginimą (su sąlyga, kad buvo laikytasi pretenzijų pateikimo ir sutikimo gavimo tvarkos). Ieškovai pirmosios instancijos teisme nereikalavo atlyginti tiesioginių nuostolių ir jų neįrodinėjo, taigi apeliacinės instancijos teismas, saistomas ieškovų suformuluoto faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko, sprendžia, kad darbų kainos sumokėjimas už papildomus darbus, kurie nebuvo nurodyti techniniame projekte, nagrinėjamoje byloje yra negalimas.

151.5. Dėl darbų, atliktų dėl paaiškėjusių nenumatytų aplinkybių, konkrečiai: 1) papildomo drenažo įrengimas (ir atraminės sienutės sustiprinimas) (darbų pakeitimo aktas Nr. 18, 14 pretenzija); 2) sankasos sustiprinimas kalkėmis ir cementu (darbų pakeitimo aktas Nr. 19, 15 pretenzija); 3) netinkamo grunto sluoksnio pakeitimas drenuojančiu (darbų pakeitimo aktas Nr. 32, 25 pretenzija); 4) stabilizacija (darbų pakeitimo aktas Nr. 35, 27 pretenzija); 5) sankasos sustiprinimas paklojant geotinklą, tekstilę (be PVM, darbų pakeitimo aktas Nr. 57, 45 pretenzija), teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šios grupės darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ir tai nėra projektavimo klaida. Kadangi nagrinėjamu atveju pagal FIDIC 4.12 papunktį ir rangos sutarties 4.12 papunktį rangovui teko darbų kiekių, atsiradusių dėl nenumatomų fizinių sąlygų (konkrečiai – gamtos ir žmogaus sukurtų fizinių sąlygų bei kitų fizinių kliūčių ar teršalų statybvietėje, įskaitant geologines ir hidrologines sąlygas) padidėjimo rizika, rangovas turėjo atlikti daugiau žemės, grunto tvirtinimo ir sienutės tvirtinimo darbų, nenumatytų rangos sutartyje, tačiau šių darbų kiekis padidėjo dėl geologinių ir hidrologinių sąlygų, rizika dėl šių sąlygų pagal rangos sutartį teko rangovui, todėl šios grupės darbai negali būti pripažinti papildomais.

151.6. Dėl darbų, ieškovų teigimu, atliktų dėl užsakovo nurodymų (1) integracija į SCADA GE PowerON Fusion sistemą (darbų pakeitimo aktas Nr. 24, 18 pretenzija); 2) alternatyvi Vaidotų–Valčiūnų mazgo rekonstrukcija (darbų pakeitimo aktas Nr. 28, 21 pretenzija); 3) Rudaminos pylimo įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 36, 28 pretenzija); 4) magistralinės telekomunikacinės įrangos perkėlimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 37, 29 pretenzija); 5) 22 ir 24 iešmai (pakeitimo aktas Nr. 39, 31 pretenzija); 6) tarpukelės užpylimas skaldele, skalda (darbų pakeitimo aktas Nr. 52, 40 pretenzija); 7) transformatorinių skirstyklių įžeminimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 63, 49 pretenzija), teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomais gali būti pripažinti tik tie būtinieji darbai, kurie atsirado sutarties vykdymo metu pasikeitus rangos sutarties objektui, šių aplinkybių pasikeitimo rizika teko ne rangovui (aplinkybės nesusiję su geologine, hidrologine, įstatymų pasikeitimo rizika) ir rangovas veikė rašytiniu Inžinieriaus ir užsakovo nurodymu arba rangovas laikėsi rangos sutarties 20.1 papunktyje numatytos pretenzijų pateikimo tvarkos ir gavo Inžinieriaus ir užsakovo pritarimą šiems darbams, arba Inžinieriaus sprendimą dėl darbų pakeitimo. Pagal šiuos požymius papildomais pripažintini šie darbai ir priteistina jų vertė – 1) elektros tiekimo, duomenų surinkimo, kaupimo ir valdymo sistemos integraciją į SCADA GE PowerON Fusion sistemą (darbų pakeitimo aktas Nr. 24, 18 pretenzija); 2) grunto išvežimo darbai dėl Rudaminos pylimo atsisakymo (darbų pakeitimo aktas Nr. 36, 28 pretenzija); 3) magistralinės telekomunikacinės įrangos perkėlimo darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 37, 29 pretenzija); 4) izoliuotų sandūrų šoninio kelio kryptimi iešmuose 22 ir 24 iešmuose įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 39, 31 pretenzija).

142. Dėl darbų, atliktų dėl kitų subjektų veiksmų (kalaus ketaus vamzdžių su aukštoms apkrovoms atspariomis movinėmis jungtimis bei fiksavimo užraktais panaudojimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 10, 8 pretenzija), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pareikštas reikalavimas apima darbą, kuris įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016 pripažintas atsiradęs dėl techninio projekto projektavimo klaidų, todėl teisėjų kolegija dėl šio darbo pripažinimo papildomu ir skolos už jį priteisimo sprendžia, kad šis darbas negali būti pripažintas papildomu ir negali būti priteista šio darbo kaina, nes rangos sutartyje numatyta, kad projektavimo klaidos atveju rangovas gali reikalauti ne darbų kainos, o tik tiesioginių nuostolių.

143. Teisėjų kolegijai šioje byloje pareikštus reikalavimus išsprendus šiame procesiniame sprendime nurodyta tvarka, t. y. dėl dalies jų pasisakant daliniu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, nėra galimybės iš esmės išnagrinėti bylos dalies, susijusios su priešieškinio reikalavimais. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga likusią bylos dalį sustabdyti iki byloje dalyvaujantys asmenys įstatymo nustatyta tvarka pasinaudos teise apskųsti šį procesinį sprendimą kasacine tvarka ir kasacinį skundą priėmus, bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas arba pasibaigs apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo kasacine tvarka terminas. Bylos dalis sustabdoma taikant vieną iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų, įtvirtintų CPK 164 straipsnio 4 punkte.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2561-262/2018 iš dalies pakeisti.

Ieškovų akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, akcinės bendrovės ,,PANEVĖŽIO KELIAI“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“, Trakcja S.A. ir RAB ,,BELAM-RIGA“ reikalavimą pripažinti pagal 2011 m. gruodžio 2 d. rangos darbų sutartį Nr. SP-483 darbus papildomais ir priteisti darbų kainą tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovų akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, akcinės bendrovės ,,PANEVĖŽIO KELIAI“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“, Trakcja S.A. ir RAB ,,BELAM-RIGA“ teisę į atlyginimą už papildomais pripažintus tuos būtinuosius darbus, kurie atsirado 2011 m. gruodžio 2 d. rangos darbų sutarties Nr. SP-483 vykdymo metu, konkrečiai: 1) elektros tiekimo, duomenų surinkimo, kaupimo ir valdymo sistemos integracija į SCADA GE PowerON Fusion sistemą (darbų pakeitimo aktas Nr. 24, 18 pretenzija); 2) grunto išvežimo darbai dėl Rudaminos pylimo atsisakymo (darbų pakeitimo aktas Nr. 36, 28 pretenzija); 3) magistralinės telekomunikacinės įrangos perkėlimo darbai (darbų pakeitimo aktas Nr. 37, 29 pretenzija); 4) izoliuotų sandūrų šoninio kelio kryptimi iešmuose 22 ir 24 iešmuose įrengimas (darbų pakeitimo aktas Nr. 39, 31 pretenzija).

Likusią bylos dalį sustabdyti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo dėl dalinio sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo arba termino šiam sprendimui kasacine tvarka apskųsti pabaigos.