Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. e2A-233-638/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-02Kauno apygardos teismas
  2. Apeliacija2018-03-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
e2A-233-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12627-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas
P. A. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „UPI kranai“
Kategorijos
  • 1.2.13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-233-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12627-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1. (S)
Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-359-920/2017 pagal ieškovo P. A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UPI kranai“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. A. B. prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – atsakovas) „UPI kranai“ 25 000 Eur neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojime darbe, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. liepos 13 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti automobilinio krano mašinistu. Ieškovui 2015 m. liepos 16 d. vykdant susidėvėjusių strėlės šliaužiklių ant teleskopinio krano keitimo darbus, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovui varžto galvutės dalis pateko į kairę akį. Ieškovui buvo atliktos kelios operacijos, 2015 m. rugsėjo 25 d. ieškovui diagnozuotas abiejų akių aklumas, nuo 2016 balandžio 28 d. nustatytas 90 procentų netektas darbingumas. Ieškovas pažymi, jog jam pavestas atlikti darbas neįėjo į automobilinio krano mašinisto darbo funkcijas, ieškovas pas atsakovą dirbo tik antrą dieną ir neturėjo reikalingos kvalifikacijos tokio įrenginio kaip strėlė remonto darbams atlikti. Ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas įvertintas kaip sunkus, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, buvo ilgai gydytas ir yra gydomas iki šiol, pakito jo gyvenimo būdas, o patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, dėl ko ieškovas patiria neigiamų išgyvenimų, dvasines kančias, jaučiasi emociškai prislėgtas ir išgyvena dėl ateities, gydosi nuo depresijos, ieškovui atimta galimybė laisvai judėti ir gyventi visavertį gyvenimą, sumažėjo jo bendravimo su kitais žmonėmis galimybės. Žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.Ieškovas teigė, kad šio ginčo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis, nes būtent dėl atsakovo netinkamo teisės aktų vykdymo ieškovui kilo žalingi padariniai, kurie nebūtų atsiradę, jei atsakovas būtų tinkamai veikęs. Todėl yra pagrindas konstatuoti tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį, taip sudarant visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys, ieškovui padaryti nuostoliai įrodyti, dėl ko atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, neįvertinta profesinė rizika atliekant kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ar remonto darbus, neužtikrinta kontrolė, kad darbuotojas darbo metu darbo vietoje dėvėtų jam išduotas asmenines apsaugos priemones, tuo pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 straipsnio 2 ir 3 punktai. Tačiau antroji nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad darbuotojas nedėvėjo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių – apsauginių akinių, tuo pažeidė Automobilinio strėlinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, patvirtintos UAB „UPI kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. DS-13-07, 36 punktą, reikalaujantį dėvėti apsauginius akinius atliekant kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ar remonto darbus, naudojantis smūginiais įrankiais. Nurodė, kad pirmoji priežastis vertintina kaip formali ir nesusijusi su kilusiais padariniais, o antroji priežastis būtent ir sukėlė neigiamus padarinius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo supažindintas su „UPI kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. DS-13-07 patvirtinta automobilinio strėlinio hidraulinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija, kurios 36 punktas įpareigojo ieškovą užsidėti apsauginius akinius, tačiau ieškovas šio reikalavimo neįvykdė, t.y. neužsidėjo apsauginių akinių. Tai reiškia, kad ieškovas pats savo netinkamu darbo pareigų vykdymu prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo darbe. Ši aplinkybė nurodyta ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 kaip antroji nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti atsakovo direktorių davus ieškovui neteisėtą nurodymą. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovo direktorius davė nurodymą ieškovui pakeisti susidėvėjusius strėlės šliaužiklius ant teleskopinio krano. Ieškovas savo paaiškinime nurodo pats pasisiūlęs atlikti tokį darbą, o atsakovo direktorius apskritai neigia tokios užduoties buvimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, jo paties paaiškinimu, akinius buvo užsidėjęs ant galvos, tačiau nenuleido ant akių, nes manė, kad darbo pobūdis nepavojingas, nesusietas su tiesioginiu pavojumi akims. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas pripažino, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. Nelaimingo atsitiko darbe akte Nr. 1 užfiksuota pirmoji nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šioje byloje, nes ieškovui apsauginiai akiniai buvo išduoti, jis buvo supažindintas su jų naudojimo instrukcija ir užsidėjo akinius ant galvos, tačiau nenuleido jų ant akių. Tokiomis aplinkybėmis teismas pripažino pagrįstais atsakovo atstovo teiginius, kad atsakovo kontrolė negali pasireikšti nuolatiniu buvimu prie darbuotojo siekiant kontroliuoti kiekvieną jo veiksmą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo užsidėjęs akinius ant galvos. Ieškovas turėjo ilgametę šaltkalvio remontininko darbo patirtį (t.1, b. l. 166-167). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, nes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties ieškovo didelio neatsargumo.Teismas rėmėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nuostata, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Teismas pripažino pagrįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovui 2016 m. balandžio 28 d. nustatytas 90 proc. netektas darbingumas negali būti priežastiniu ryšiu siejamas tik su 2015 m. liepos 16d. nelaimingu atsitikimu, nes atsakovui jau iki 2015 m. liepos 13 d. įsidarbinimo atsakovo įmonėje buvo diagnozuotas regėjimo 1 akimi netekimas (t.1, b. l. 168-175). Be to, abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ši aplinkybė ieškovo įsidarbinimo metu 2015 m. liepos 13 d. atsakovui nebuvo žinoma, nes ieškovas pateikė atsakovui 2013 m. rugsėjo 13 d. medicininę pažymą apie jo galimybę vairuoti be apribojimų (t.1, b. l. 144).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turėjo įvertinti visą įrodymų visetą, t.y. 2015 m. liepos 29 d. pareiškimo surašymo aplinkybes bei atsakovo suinteresuotumą išvengti atsakomybės. Teismas visiškai nevertino paties ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad ieškovas pats nesisiūlė remontuoti krano strėlės, o gavo tokį nurodymą iš darbdavio. Juo labiau, kad ieškovo paaiškinimą surašė ne pats ieškovas, kuris šio pareiškimo surašymo metu buvo netekęs pilno regėjimo, dėl ko negalėjo perskaityti pareiškimo teksto ir pasitikrinti, ar tikrai jame nurodytos aplinkybės yra surašytos teisingai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimo tekstas buvo garsiai perskaitytas ieškovui ir jis tokiam tekstui pritarė. Vien pasirašymas pareiškime, nematant jo turinio, niekaip nepatvirtina, kad jo turinys yra tikslus ir teisingas.Teismas nevertino aplinkybės, kad automobilinis kranas yra potencialiai pavojingas įrenginys. LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką. Vadinasi, net jei teismas manytų, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovas ir pasisiūlė atlikti krano strėlės remonto darbus, tai darbdavys negalėjo ieškovui leisti dirbti tokį darbą, kuris neįeina į ieškovo darbo funkcijas, kurį atlikti ieškovas nėra apmokytas ir kuriam atlikti ieškovas neturi licencijos. Darbdavio neveikimas, kuris jei ir pasireiškė ne nurodymo davimu, o sutikimu, vertintinas kaip neteisėtas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei tenka pareiga prisiimti dalį rizikos ir atsakomybės. Teismas visiškai eliminavo darbdavio kaltę, nors įvertindamas tiek darbdavio, tiek ieškovo veiksmus, turėjusius įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, turėjo spręsti darbdavio kaltės dydžio klausimą, bet ne eliminuoti darbdavio atsakomybę visiškai, visą ją perkeliant ieškovui. Teismas, perkeldamas visą atsakomybę dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui, turėjo sprendimą pagrįsti ir jį motyvuoti dideliu ieškovo neatsargumu. LR CK 6.282 str. 1 d. numatyta, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Atsakovo atsakomybės eliminavimas yra grindžiamas vien atsakovo paaiškinimu, kad negali nuolat kontroliuoti ieškovo. Tai, jog ieškovas turi šaltkalvio darbo patirtį, niekaip negali būti prilyginama tam, jog ieškovas turėjo pakankamą darbo patirtį atlikti potencialiai pavojingų įrenginių remonto darbus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko antrą ieškovo darbo atsakovo įmonėje dieną. Jokių apmokymų prieš šį darbą atsakovas neorganizavo.Ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovui 2016 m. balandžio 28 d. nustatytas 90 proc. netektas darbingumas negali būti priežastiniu ryšiu siejamas tik su 2015 m. liepos 16 d. nelaimingu atsitikimu, nes dar iki 2015 m. liepos 13 d. įsidarbinimo atsakovo įmonėje jam buvo diagnozuotas regėjimo 1 akimi netekimas. Teismas tokią išvadą grindžia byloje esančia ieškovo Ambulatorinės asmens sveikatos istorija (t.1, b. l. 168-175). Tačiau 2013 m. rugsėjo 6 d. siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (t.1, b. l. 169) ieškovui diagnozuotas tinklainės serozinis atšokimas, bet ne regėjimo viena akimi netekimas. Kasacinis teismas ne kartą yra plačiai pasisakęs įrodymų vertinimo klausimu ir nurodęs, kad be kita ko, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas jų lygybės principu, t.y. laikantis nuostatos, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu; vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno iš jų įrodomąją reikšmę ir iš jų viseto duomenų padaryti išvadas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šios praktikos nesilaikė, įrodymus vertino pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. nuostatas, visiškai nevertino kitų byloje esančių įrodymų ir nepasisakė, kodėl atmeta visus ieškovo teiktus įrodymus (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t.t.).Teismas visiškai nevertino: 1) 2013 m. rugsėjo 13d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 16-3-242 (t.1, b. l. 144); 2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. rašto Nr. R-904 (t.1, b. l. 161); 3) VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. kovo 14 d. Pažymos Nr. KA PZ1-4194 Apie asmens valstybinį socialinį draudimą (t.1, b. l. 162-164); 5) UAB „Transvita“ 2017 m. kovo 17 d. pažymos apie darbo užmokestį (t.1, b. l. 166); 6) UAB „Magistralė“ pažymos apie darbą įstaigoje (įmonėje) Nr. 030 (t.1, b. .l. 167). Šių įrodymų visuma patvirtina, kad Ieškovo sveikatos būklė leido jam vairuoti minėtas transporto priemones, dirbti, jam nebuvo nustatytas nedarbingumas, vienos akies regėjimo netekimas, kas patvirtina faktą, jog teismo išvada dėl regėjimo viena akimi netekimo, yra nepagrįsta, ir paneigia teismo išvadą, kad 90 proc. netektas darbingumas negali būti siejamas tik su 2015 m. liepos 16 d. nelaimingu atsitikimu.Ieškovo teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, nesirėmė surinktais įrodymais, priėmė ginčytinas ir faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl sprendimas yra naikintinas, o netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas atliko krano strėlės remonto darbus. Lingvistiškai aiškinant strėlės remonto darbų reikšmę – tai strėlės remonto darbams priskirtini darbai, kurie atliekami taisant įrenginį. Tuo tarpu ieškovas pats prisipažįsta, jog jis netaisė krano strėlės, o tik bandė nuimti plastikinę detalę.Ieškovo teiginys, jog darbdavys atliko neteisėtus veiksmus pavesdamas atlikti darbą, kuris neįėjo į automobilinio krano mašinisto darbines funkcijas, yra nepagrįstas tiek dėl faktinių aplinkybių egzistavimo, tiek dėl veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta Nelaimingo atsitikimo darbe 2015 m. rugpjūčio 21 d. aktu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punktas) nebuvo nuginčytas, yra oficialus didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), todėl šiame akte nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys turi lemiamą reikšmę vertinant, kokie buvo padaryti darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančių teisės normų pažeidimaiAtsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmos instancijos teismas, perkeldamas visą atsakomybę dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui, turėjo sprendimą pagrįsti ir jį motyvuoti dideliu ieškovo neatsargumu. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu įtvirtinta ne tik darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, bet ir darbuotojų pareiga vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Taigi, ieškovas žinodamas, jog naudojantis smūginiais įrankiais privalo užsidėti apsauginius akinius, turėdamas apsauginius akinius jų neužsidėjo, tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas laikytis saugos reikalavimų, saugoti sveikatą, buvo itin neapdairus ir nerūpestingas, todėl prisiėmė riziką ir dėl galimų pasekmių. Ieškovo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas. Todėl negalima sutikti tiek su ieškinio, tiek su apeliacinio skundo argumentu, jog šio ginčo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis.Ieškovas neįrodinėja ir darbdavio esminės civilinės atsakomybės sąlygos – darbdavio neteisėto neveikimo (įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo). Teiginį dėl neteisėtų veiksmų ieškovas grindžia Nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Pažymėtina, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, jog nebuvo įvertinta profesinė rizika ir darbuotojas nebuvo aprūpintas saugiomis darbo priemonėmis. Todėl šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir, atsižvelgiant į šio konkretaus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nesusijęs su neigiamais padariniais. Atsakovas daro išvadą, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis yra Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte nurodyta antra nelaimingo atsitikimo priežastis, t.y. saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Darbuotojas darbo metu darbo vietoje nedėvėjo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių – apsauginių akinių, tuo pažeisdamas Automobilinio strėlinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, patvirtintos UAB „UPI Kranai“ direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. DS-13-07, 36 punktą. Vien tik sunkaus sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymas, neįrodžius priežastinio ryšio tarp padaryto pažeidimo ir kilusių sunkių pasekmių, nesukelia atsakovui pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl sunkaus sužalojimo. Visiškai nesuprantama apelianto pozicija ginčijant pirmos instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog ieškovui jau 2015 m. liepos 13 d. įsidarbinimo atsakovo įmonėje buvo diagnozuotas regėjimo viena akimi netekimas. Šią aplinkybę pripažino pats ieškovas, be to, tai patvirtina ir medicininiai dokumentai (t.1, b. l. 168-175). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakovo įmonėje ieškovas neteko tik dalies iš 90 proc. netekto darbingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau – įmonė), ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta: 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta. Iš pacituotos teisės normos analizės matyti, kad esminės reikšmės neturi aplinkybė, ar darbas buvo dirbamas pagal darbdavio nurodymą, ar savo iniciatyva. Nelaimingi atsitikimai darbe yra tiriami ir apskaitomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte konstatuojamos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurias teismas įvertina, spręsdamas darbuotojo ir darbdavio veiksmus bei kiekvieno jų kaltės laipsnį dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.Byloje esantis 2015 m. rugpjūčio 21 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė dvi priežastys: 1) automobilinio krano mašinisto darbo vietoje neįvertinta profesinė rizika atliekant kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbus ir 2) saugos ir sveikatos norminio akto ( darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, kai darbuotojas darbo metu darbo vietoje nedėvėjo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių - apsauginių akinių ( t.1, b.l. 13-16, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai). Pažymėtina, kad būtent šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo sužalojimu.Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbdavio padaryti pažeidimai, kurie konstatuoti nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, yra svarbūs nelaimingo atsitikimo priežasčių visapusiškam ištyrimui ir nelaimingų atsitikimų prevencijai viešojo intereso prasme. Visų rūšių žalos, tame skaičiuje ir neturtinės žalos, priteisimui šie pažeidimai nėra pakankami, nes jie neigiamų padarinių betarpiškai nesukelia, o tik sudaro didesnę ar mažesnę galimybę žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai turi būti daroma išvada žalos atlyginimo byloje, ar darbdavio padarytas darbų saugos pažeidimas tapo žalos atsiradimo priežastimi. Turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp darbdavio pažeidimo ir atsiradusių žalingų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530).Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo supažindintas su automobilinio strėlinio hidraulinio krano naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8, kurios 36 p. nustatyta, kad jei darbuotojas atlikdamas kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ar remonto darbus naudosis smūginiais įrankiais, jis privalo užsidėti apsauginius akinius ( t.1, b.l.58, 59). Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas atliko krano strėlės šliaužiklio remonto darbus, kurie pagal savo pobūdį atitiko kasdieninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto sąvoką. Krano strėlės šliaužiklis buvo ant žemės, ieškovas turėjo atsuktuvu atsukti varžtą, tuo tikslu atliko įpjovą varžto galvutėje, paskui plaktuku trinktelėjo per varžto galvutę, tuo metu nuskilo metalinė skeveldra ir pataikė ieškovui į akį. Byloje pateiktas 2015 m. liepos 29 d. ieškovo pasirašytas paaiškinimas ( t.1, b.l. 59) patvirtina, kad ieškovas buvo instruktuotas ir turėjo akinius, kurie buvo ant galvos. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 6 d. teismo posėdyje aiškinosi pateikto paaiškinimo surašymo ir pasirašymo aplinkybes, apklausė liudytoja R. K. ( posėdžio garso įrašo nuo 02:26 min.). Liudytoja apklausta R. K. parodė, kad ji yra darbo inspektorė, tyrusi nelaimingą atsitikimą, ir ieškovo paaiškinimas jai buvo pateiktas jau surašytas. Ieškovas tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad paaiškinimo nematė, nes negali matyti, tačiau teismo posėdyje pagarsinus paaiškinimo turinį, ieškovas nepaneigė jame užrašytų teiginių, būtent kad ieškovas buvo instruktuotas ir kad apsauginius akinius ginčo įvykio metu turėjo ant galvos. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovas pats pripažino, kad jau netekęs vienos akies jis gavo medicininę pažymą, kad gali dirbti, ir galėjo dirbti ir su viena akimi ( posėdžio garso įrašo nuo 1:13:26 min.). Iš įrašų asmens ambulatorinės sveikatos istorijoje matyti, kad dar 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieškovui buvo diagnozuota, kad dešine akimi beveik nemato ( prijungtos asmens sveikatos istorijos l.57), visai sutriko matymas dešine akimi (sveikatos istorijos l.60), 2013 rugpjūčio 26 d. diagnozuota: nemato d. akimi ( sveikatos istorijos l.62, 66). Tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui nustatytas 90 proc. darbingumo netekimas nėra susijęs vien tik su darbe patirtu nelaimingu atsitikimu. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, iš esmės nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėGintautas Koriaginas